Ar sąžinė — moralinio tobulėjimo paskata?

Kiekvienas žmogus yra buvęs situacijoje, kuri stipriai paveikia

psichologiškai, verčia mąstyti, apgalvoti savo veiksmus ir gyvenimo būdą.
Dažniausiai po tokių situacijų žmogus rimtai apmąsto savo ydas,
nuodėmes, kurios, lyg sunkus akmuo, pradeda slėgti v pasąmonę niūriomis
mintimis ir sukelia kaltės jausmą, kuris ilgai nepalieka ramybėje žmonių
minčių. Ši savęs graužatis šiais laikais vadinama sąžine, kuri ne tik sukelia
blogus jausmus, tačiau ir po viso moralinio skausmo padeda žmogui tapti
geresne asmenybe. Sąžinė gali būti švari ir sudergta — tai priklauso nuo
žmogaus gyvenimo būdo ir elgsenos, ? dorai gyvenantys žmonės turi
švarią sąžinę, jų nekankina kaltės jausmas, o tie, kurie kenkia visuomenei
ir daro bloga, anksčiau ar vėliau patirs sąžinės graužatį, kuri padės sugrįžti
į doros kelią. Taigi, ar sąžinė tai tik jausmas, verčiantis mus jaustis
emociškai blogai, ar moralinio tobulėjimo paskata?
Sąžinė — tai moralinio tobulėjimo paskata, kuri, žmogui pasimetus
tarp blogio ir gėrio, padeda sugrįžti į doros kelią. Tokios žmogiškosios
vertybės kaip dorumas, nuoširdumas, teisingumas, buvo pabrėžiamos
visais laikais, šios vertybės skiepijamos šeimoje, ugdymo įstaigose, darbe
ir žmogus, kuris jų paiso, yra laikomas dvasiškai gražiu žmogumi. Tačiau
kas vyksta žmogaus vidiniame pasaulyje, kai šių vertybių nėra laikomasi?
Apie tai savo kūryboje kalba XIX a. pab., XX a. pradžios garsus lietuvių
publicistas, prozininkas ir rašytojas Jonas Biliūnas. Novelėje ? „Vagis“
parodoma žmogaus, kuris nesilaikė doros, kartus gyvenimas. Pats
pavadinimas leidžia mums suprasti, koks yra veikėjo socialinis statusas —
nusikaltęs, engiamas, nepageidaujamas ir smerkiamas. Novelėje
vaizduojamas susitikimas su vagimi, kuris nori pavogti Jokūbo arklį.
Jokūbas, pamatęs ginkluotą vagį tvarte, akimirksniu apsisprendžia ginti
save ir savo turtą, užmuša vagį. Ne iš karto suvokia, ką padaręs.
Skaitytojas supranta, kad tai ginkluotas, st. viskam pasirengęs nusikaltėlis,
tad nebuvo kitos išeities. Jokūbas išveža vagies lavoną. Niekas negirdėjo ir
nematė nusikaltėlio. Ieškodamas paramos, veikėjas pasipasakoja kunigui,
žmonai ir yra jų suprantamas, guodžiamas, bet ramybės neranda. Biliūnas
leidžia žmogui teisintis, bet sąžinė vis vien nerami. Apsakyme ?
svarbiausia sąžinė - žmogaus teisėjas, kuris yra griežtas, bet tuo pačiu ir
padeda suprasti, kaip reikia teisingai gyventi.gr. Griaužiamas sąžinės
jausmo dėl padaryto nusikaltimo, Jokūbas atranda doros kelią ir bando
išpirkti savo nuodėmę — rūpinasi savo šeima, bando daryti gera žmonėms.
Šiuolaikinis žmogus, kaip ir Jokūbas, turi teisę suklysti, tačiau tą klaidą
visada primins sąžinė ir nesustos, kol kaltė nebus išpirkta. Sąžinė padeda
žmogui suprasti savo klaidas ir skatina jas ištaisyti, todėl galima teigti, jog
ji skatina morališkai tobulėti.
Sąžinė taip pat sugrąžina žmogų į realybę, leidžia jam mąstyti
blaiviai ir aiškiai, parodo teisingus ir neteisingus sprendimus. Kadangi
pasaulyje yra daug nedorų pagundų, šiuolaikiniam žmogui gali būti sunku
tarp jų nepaklysti, tačiau sąžinės ir kitų dorųjų vertybių dėka, žmogui
teisingumo kelias tampa daug aiškesnis. Apie šių vertybių svarbą taip pat v
kalba ir Kristijonas Donelaitis, savo mintis apie žmogiškąsias vertybes
poetiškai dėstydamas savo didaktinėje poemoje „Metai“. „Metuose“
autorius kalba apie lietuvių vertybes, papročius, tradicijas ir buitį, kurioje
sunku gyventi, tačiau „viežlybumas“ ir dorumas vis tiek išlieka
pagrindinėmis vertybėmis. Kūrinyje būrai, gyvendami kolonistų valdžioje,
už juodą darbą gaudami mažą atlygį, nepamiršta savo lietuviškos, darbo
žmogaus prigimties, sąžinė jiems neleidžia atsisakyti savo artojų kilmės,
kad ir kokia stipri pagunda kyla perimti svetimą tautinę tapatybę.
Tautiškumo prasme, kitos tapatybės perėmimas būtų nepriimtinas ir
nedoras, o būtent sąžinės, įsipareigojimo jausmas ir sulaiko būrus nuo šios
nuodėmės. Šiuolaikinis žmogus, kaip ir Donelaičio būras, norėdamas
gyventi teisingai ir priimti teisingus sprendimus, vadovaujasi savo sąžine.
Kiekvieno žmogaus sąžinė priklauso nuo požiūrio į pasaulį, nes kiekvienas
daro taip, kaip jam atrodo dora ir teisinga, todėl būtent ji padeda blaiviai
vertinti situaciją ir priimti teisingus sprendimus, skatindama morališkai
tobulėti. Norėtųsi pavyzdžių iš kūrinio..
Apibendrindamas galiu teigti, jog sąžinė yra didelę įtaką žmogaus
gyvenimo būdui daranti moralinio tobulėjimo paskata. Ji visuomet privers
asmenį susimąstyti apie savo elgesį, vertybes ir požiūrį į gyvenimą. Tai
mūsų vidinis balsas, raginantis priimti teisingus sprendimus, mąstyti
įvairiapusiškai, kritiškai ir blaiviai. Be jos šiame pasaulyje būtų begalė
nuodėmių, o žmogus, kuris visada ja vadovaujasi, visada bus žingsneliu
arčiau moralinio tobulumo negu tas, kuris nežino, kas ta sąžinė yra.