Kokiu moraliniu atramu reikia siu dienu zmogui?

Kaip sakė filosofijos daktaras Mindaugas Briedis „Šiuolaikinį žmogų matau kaip aptriušusį,
nuvargintą nervą, kuris jau nebegali susijaudinti.Šiuolaikiniame pasaulyje yra gana sunku gyventi, nes
nežinai, ko gali tikėtis rytoj. Del to ir Šiuolaikinis žmogus – tai asmenybė, kuri ieško naujo gyvenimo kelio.
Tad, norėdamas ištverti gyvenimo sunkumus, kiekvienas žmogus turi turėti tam tikrą moralinę atramą, tai
gali buti gamta, tikejimas, mylimas žmogus, šeima, draugai. Visgi žmogus, tai emocionalus Dievo kurinys,
kuriam reikia meilės ir supratingumo, del to mes ir ieškom moraliniu atramų kituose žmonyse, mes ieškom
garmonijos ir ramybės jausmą. Apie tai kalbėjo ir vienas žymiausiu 19am pab- 20 am. Prad. Lietuviu
rašytojas bei dramatirgas Juozas-Tumas Vaižgantas, apysakoje „Dedes ir dedienes“, kuriame iškyla
moralinių atramų svarbos tema parodydamas tai per pagrindine veikeja Severija. Veiksmas vyksta prieš
baudžiavos panaikinimo laikais. Jauna, besidžiaugianti mergina Severija, atgavo moralinė atrama dviejuose
veikėjuose, panašia siela ir jausmais su Mykoliuku ir kuniška atrama, bei ramybė Rapole. Severiutė kupina
jaunystės žavesio, švelnumo, bet sunki gyvenimo našta užgriūva ir jos pečius. Mykoliukas ir pamilsta tokią
Severją, ir ji jam neabejinga, tačiau, nors Severjai ir buvo gera su juo, ji jo atsižada, pasirinkdama tijūną
Rapolą. Tačiau likimas nepasigailėjo ir Severiutės. Ji taip pat tampa “dėdiene” .Pradžioje, netekusi
vienintelio žmogaus, kuriuo ji rūpinosi-Rapola, Severja pajunta darbo beprasmiškumą ir pradeda lankytis
karčemoje kartu su kaimo vyrais. Tačiau tai tik laikinas maištas, kuriam nutrūkus, Severja paguodą randa
maldoje.Severijos paveikslas parodo skaitytojams kaip visgi svarbi moralinė atrama ir kas gali nutikti jai
prarasti ja. Taigi žmogui reikia tokiu moraliniu atramu, kaip meilė, šeima del ramybes ir reikalingybes
jausmo, bei garmonijos ir supratingumo kaip sieloj, taip ir mintyse.