Šatrijos Raganos biografinis kontekstas 2

Medingėnų dvaras (Plungės raj.), kuriame 1877 m. gimė Marija Pečkauskaitė, buvo didelis šio
krašto kultūros židinys. Jame buvo saugoma giminės tradicija, prosenelių, promočių portretai. Čia
nuolat skambėjo muzika, buvo senų knygų. Vaikystėje Marija buvo mylima ir lepinama.

,,Visa kūdikystė auksinė. Buvau be galo lepinama. Be tėvų, daugelis dėdžių, ciocių – gerų,
duodančių dovanų. Iš pat mažens mėgau skaityti – buvau gabi. Gyvenau daugiausia fantazijos
pasaulyje.(...) Mano Motyna buvo beveik šventa – kantrybės, savęs atsižadėjimo idealas, labai
maldinga. Kai mirė paskutinis brolis, mama su tokia ramybe priėmė iš Dievo rankos tą žmonių
žodžiais neišreiškiamą smūgį, kad visi suprato, jog ji yra tikra krikščionė. ”

Marijos probobutė buvo anglė, o mamos sesuo – profesionali muzikė, koncertavusi Varšuvoje,
Peterburge. Marija iš stiprių Šiukštų, mamos giminės moterų, paveldėjo kūrybos galią – ne tik
žodžio, bet ir muzikos.

Kai Marijai Pečkauskaitei buvo 10 metų, jos šeima persikėlė gyventi į Užvenčio dvarą (Kelmės raj.,
netoli Šatrijos kalnas). Povilas Višinskis, Ušnėnų k. valstiečių sūnus,nuo 1891 m. vasaros
lankydavosi Pečkauskų namuose. Tuo metu jis buvo Šiaulių gimnazijos mokinys, todėl padėjo
Marijos vyresniajam broliui Steponui pasirengti gimnazijai.

Povilas Višinskis turėjo didelės įtakos Marijai. Povilo Višinskio paraginta Marija Pečkauskaitė
išmoko lietuvių kalbą ir pradėjo ją viešai vartoti, kurti. Povilas aiškino gramatikos, leksikos
taisykles. Marijai buvo nelengva, bet ji stengėsi. Tai buvo drąsi mintis. Tuo metu spauda
lotyniškomis raidėmis buvo uždrausta, o bajorai kalbėjo lenkiškai. Marijos tėvai mokėjo lietuviškai
tiek, kiek reikėjo susikalbėti su tarnais bei valstiečiais (rašyti ir skaityti lietuviškai jie nemokėjo).

Tą vasarą Povilas pamilo Mariją, kurios širdyje budo jausmai jam, ir labai nerimavo, kai
atsikraustęs į Užventį kunigas Kazimieras Bukantas dažnai ėmė lankytis Pečkauskų dvare. Tuo
metu Užventis šurmuliavo. Parapijiečiai buvo nepatenkinti Bukanto, Marijos ir jos sesers draugyste.
Jie įtarė, kad šie santykiai siekia toliau negu pasivaikščiojimai, pokalbiai, bendri pamuzikavimai.
Kunigas buvo net apskųstas vyskupui.

Marija bendraudama su žmonėmis laikėsi išdidžiai ir draugystės su kunigu nenutraukė.

Bukantas Marijai atrodė idealus žmogus: muzikantas, poetas, lietuvis patriotas. Marija stebėjosi jo
linksmumu, sugebėjimu suprasti žmones, dosnia širdimi.
Tarp Marijos ir kunigo Kazimiero buvo abipusiai jausmai. Kunigas Bukantas – pono Jonavičiaus
apysakoje prototipas.

Rašytojos ir kunigo Bukanto bičiulystė tęsėsi visą gyvenimą. Kai mirė Marijos tėvas, o ji
studijavo, pas dvasininką gyveno Šatrijos Raganos mama, kuria šis rūpinosi kaip savo mama.
Šatrijos Ragana – išsilavinusi rašytoja moteris.

• Gimnazijos kursą baigė namuose (buvo samdomos mokytojos).

• Varšuvoje lankė bitininkystės kursus.

• Studijavo Šveicarijoje pedagogiką.

• Dirba Marijampolės mergaičių progimnazijoje.

• 1915 m. (per Pirmąjį pasaulinį karą) atvyksta į Židikus pas kunigą Bukantą, kur gyveno
serganti jos mama, o sesuo Sofija dirbo klebonijos ekonome.

Visuomeninė veikla Židikuose

• Įkūrė mokyklėlę, kurioje mokėsi apie 20 vaikų.Mokė skaityti, skaičiuoti, istorijos,

literatūros... Buvo reikli, pasiaukojusi, bet niekada nekeldavo balso, neskirdavo bausmių.

• Suorganizavo jaunimo chorą, mokė giesmių.

• Pastatė medinį namą su erdvia sale ir scena, kur vykdavo labdaros vakarai, vaidinimai.

• Globojo senelius, ligonius, neturtingus žmones.

Atidarė senelių prieglaudą, ambulatoriją.

Apysaka ,,Sename dvare” (1922) – novatoriškas kūrinys to meto lietuvių literatūroje. Jam būdingas
autobiografiškumas, vidinis monologas, dienoraščio forma, psichologiškumas, bandymas kurti
intelektualų pasakojimą.

• Vaizdai aprašomi su romantinei (kūrinys neoromantinis) pasaulėjautai būdingu ilgesiu,

melancholija.

• Dvaras ir jo aplinka (tvenkinys, gėlynai, paslaptingas sodas).

• Gamtos aprašymai išreiškia veikėjų būsenas, jausmus, nuotaikas.

• Pasakotoja - Irutė, kuriai teko išlydėti Anapilin artimuosius, su ilgesiu prisimena vaikystę,
seka ,,seną seną aukso sapną” – svarbi atminties tema.

Mamatės paveikslas

• Jausminga,

• Religinga,

• Subtiliai jaučianti meną (skaito, skambina Šopeno kūrinius),

 • Vertina gamtos grožį (gėrisi baltomis rožėmis ir jazminų kvapu),

• Svajotoja, romantikė,

• Altruistė (jaučia pašaukimą būti ,,gailestingąja seserim”),

• Patriotė (skaudžiai išgyvena giminaičių sulenkėjimą, įsigalintį prakticizmą,

dykaduoniavimą).

Citatos:

,,Dulkių pasaulyje veikliai darbuotis šviesos pasauliui...”

Marija Pečkauskaitė

,,...tėra tik viena absoliuti vertybė – žmogaus siela.”

Marija Pečkauskaitė

„...žmogus laimingas yra tada, kada jaučia ir gali sau pasakyti, kad nėra parazitu pasaulyje ir yra
naudingas aplinkai.”

Šatrijos Ragana