Marius Katiliškis

„Miškais ateina
ruduo”(1969)

2012 gruodis
 Marius Katiliškis 
( Albinas Marius Vaitkus )
(1914-1980)
Vienas žymiausių egzodo
prozininkų. Garsiausi rašytojo
romanai „Užuovėja“ ir „Miškais
ateina ruduo“, tačiau jie negavo
prestižinių išeivijos Lietuvių
rašytojų draugijos (LRD) premijų.
Romanas „Miškais ateina ruduo“
buvo vienas iš nedaugelio išeivių
kūrinių, išleistų sovietinėje
Lietuvoje. Dėl to jį porą kartų
tardė FTB. 
 GYVENIMAS
 Lankė Žagarės pradžios mokyklą, progimnaziją, dirbo tėvų
ūkyje.
 1936 m. buvo pašauktas į Lietuvos kariuomenę, tarnavo
Šiauliuose, ryšių batalione radistu.
 1941 m. pradėjo dirbti bibliotekininku Pasvalio
bibliotekoje, spalio 1 d. paskirtas
vedėju.
 1941 m. spalio 14 d. Saločių
bažnyčioje susituokė su
matematikos mokytoja
Elze Avižonyte.
 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, kurį laiką studijavo
meną Fribūre (Šveicarija). Vėliau pateko į Belgijoje
esančią perkeltųjų asmenų stovyklą. Apsidrausdamas
nuo galimo priverstinio grąžinimo nelaisvėn,
stovykloje pasikeitė dokumentus, pasiimdamas M.
Katiliškio pavardę.
 1949 m. atvyko į JAV. 1949 m. gruodžio 8 d.
Brukline antrąkart vedė – poetę Zinaidą Nagytę
(Liūnę Sutemą). Gyveno Čikagos priemiestyje
Lemonte savo paties pasistatytame name. Dirbo
duobkasiu, vėliau plieno liejykloje, kitokį pagalbinį
darbą. Palaidotas Čikagos lietuvių tautinėse kapinėse.
 Freiburge, Vokietijoje, 1948 metais: Henrikas Nagys,
Alfonsas Nyka-Niliūnas, Marius Katiliškis, už jų – Julius

Kaupas.
 APIE KNYGĄ
Romanas „Miškais ateina
ruduo” sukurtas per šešias savaites.
Jis apima vienos vasaros įvykius
miškų apsuptame modernėjančiame
nepriklausomos Lietuvos kaime.
Prasidėjęs miško kirtimu
pavasarinio polaidžio metu bei
pelkių sausinimu, baigiasi tą patį
rudenį įvykusiu miško gaisru. Ūkio
darbai, šiokiadienių ir šventadienių
ritualai bei gamtos aprašymai
sudaro pusę romano teksto.
Nemaža dalis skiriama miškui, kurio
naikinimas fatališkai susietas su
kūrinio veikėjų likimais .
PAVADINIMO PRASMĖ

Romano „Miškais
ateina ruduo”
pavadinimas nusako, kad
romanas apie lietuvį ir
mišką. Romano veiksmo
erdvė - miškų apsupta
vieta kaip Lietuvos ženklas
.
 SIUŽETAS
Centre – lietuvis ir gamta, kaimo žmogus ir
miškas. Paprastas, net uždaras kūrinio veiksmas
alsuoja romantišku praeities vaizdu. Veikėjų
gyvenimai pripildyti besikeičiančių metų laikų
dvasios – nuo pavasario atgimimo iki rudens
sąstingio.
 TEMOS, PROBLEMOS
Problemos
 Kada žmogus supranta , kad
yra silpnas ?
 Ar žmogus, nuskriaudęs kitą,
Temos
 Meilė
yra daug pranašesnis?
 Džiaugsmas
 Gamtos grožis
 Liūdesys
 Išdavystė
 Nesėkminga Monikos
Doveikienės ir samdinio
Tiliaus meilė, kuri baigiasi
tragiškai…
 PAGRINDINIAI VEIKĖJAI
Tilius - jaunas medžių kirtėjas , vėliau samdinys,
pradžioje yra pilnas energijos, nežinąs, kur ją išlieti,
pilnas svajonių apie ateitį, kuri nėra labai konkreti, ir
jausmo, kad jis neįtelpa į siaurus savosios egzistencijos
rėmus. Jis stovi tarp dviejų impulsų – jaunatviškos,
šviesios ir trapios meilės Agnei ir instinktyvios, tamsios
ir destruktyvios meilės Monikai .
 PAGRINDINIAI VEIKĖJAI
Agnė - jauna,graži mergaitė,
kuri neabejinga Tiliui.

Monika - jos jausmas Tiliui

primena karštligę. Katiliškis
aprašo ją vaikščiojančią po
namus tartum rūke, nors lauke
spigina saulė. Visos mintys ir
veiksmai nukreipti į vieną
degantį tašką- Tilių.
 KŪRINIO IDĖJA, VERTYBĖS
„Žmogus gali užmušti kitą nekaltą žmogų, bet negali jo
nugalėti.”
Draugystė padeda patirti pačių gražiausių išgyvenimų,
bet ar visada tai suprantam.
 KELI POSAKIAI IŠ KNYGOS
 ,,Jo vaikystės pasaulį talpiai, sandariai, iš visų pusių
juosė miškų padūmavęs lankas.”
 „Ji svarstė ramiai savo nueitąjį kelią, vienu ryškiu
vaizdu prikel­dama eilę kitų, tampriai susietų visumon ir
sudarančių tartum tvorą, be spragų ir be vartų
taisyklingu lanku apjuosusią žemės plotelį.”
 „ Visai arti, arčiau, negu iš tikrųjų, glaudėsi viena prie
kitos tarpmiškės sodybos. Vienu žvilgsniu
apžvelgiamos ir vienu apvedimu už­darytos ankštame
rate.”
 „ Kieta, sunki ta ranka turėtų būti, apkabinanti geležiniu
lanku ir nebeatleidžianti. Galinti pasmaugti, uždusinti,
užgniaužti žadą.”
 „ Po kieta, sudirbta oda ji pajuto jo kraują, lyg jis būtų
aptaškęs jos veidą ir pasilikęs sūriu skoniu ir
nenutrinamai, visam laikui .”
 KŪRINIO AKTUALUMAS
„Miškais ateina ruduo“ yra epinis realistinis kūrinys, artimas
tradiciniam lietuvių romanui, tačiau jo audinyje liejasi ir moderniosios
prozos spalvos, sužėrinčios netikėtomis metaforomis, originaliai
palyginimais, paralelizmais, laisvu kalbėjimu. Rašytojas daug dėmesio
skyrė egzistencinių problemų įprasminimui per gamtos ir žmogaus
vienovę. Pasigėrėjimą kelia vaizdingas sakinys,
spalvingos,
nepakartojamos
veikėjų charakteristikos.
 APIBENDRINIMAS
Geras romanas gali būti analizuojamas iš daugelio išeities
taškų. Romanas „Miškais ateina ruduo” bus skaitomas jau vien
dėl Mariaus Katiliškio turtingos ir puošnios kalbos. Dėl jo
įvaizdžių, kuriuos suvokiame daugiau pojūčiais negu proto analize.
Ir dėl to, kad Katiliškis mato žmogų, Džozefo Konrado žodžiais,
kaip „tamsiąją mįslę”. Iš tikrųjų mes nepažįstame nei savęs, nei
kitų, nei savo likimo. Romano paskirtis yra iškristalizuoti tikrovę
estetinėmis formomis. Tai, be abejo, ne vienintelė romano
definicija. Mariui Katiliškiui vargu ar rūpėjo definicijos, jam rūpėjo
žmogus ir jo likimas. Dėl to jo kūryba yra ir bus skaitoma.
 FILMAS pagal šį romaną
 http://ziurim.lt/filmas/10968-miskais-ateina-ruduo

Mariaus Katiliškio to paties pavadinimo romano motyvais.

Rusų aneksijos išvakarėse besirutuliojanti niūri meilės ir turto
drama. Veiksmas nukelia į prieškario Lietuvą ir rodo įvairių
socialinių kaimo sluoksnių kasdienybę, buitį, aistras. Jų centre -
svajojantis praturtėti ir susipainiojęs santykiuose su keliomis
moterimis miško kirtėjas Tilius.