You are on page 1of 1

XX. a.

antrosios pusės modernioji proza


Juozas Aputis

Biografija ir kūryba. 1960 m. baigė lituanistikos studijas Vilniaus universitete, dirbo literatūros laikraščių ir
žurnalų redakcijose, vertė knygas. 1986 m. novelių rinktinė „Gegužė ant nulūžusio beržo“ buvo įvertinta Nacionaline
literatūros premija. Reikšmingiausi kūriniai – novelių rinkiniai „Horizonte bėga šernai“, „Sugrįžimas vakarėjančiais
laukais“, „Keleivio novelės“, apysakų knyga „Tiltas per Žalpę“, apysaka „Skruzdėlynas Prūsijoje“, romanas
„Smėlynuose negalima sustoti“. XX a. 7–9 deš. lietuvių proza modernėja: kinta kūrinių tematika (vis labiau atsigręžiama į
moralines individo problemas), ieškoma naujų vaizdavimo formų. Šio laikotarpio prozoje dominuoja ne įvykiai, o būsenos
aprašymas, visa vertinanti pasakotojo pozicija. J. Aputis, domėdamasis vidiniu žmonių gyvenimu, įtvirtino lyrinę
pasaulėjautą, asociatyvų kalbėjimą, kūrė sąlygišką tikrovę. Be to, jo kūriniams būdinga Ezopo (užuominų) kalba,
leidžianti išsakyti tiesą ir išvengti cenzūros.
J. Apučio prozoje kaimas iškilo kaip svarbiausias žmogiškų vertybių centras. Novelėse „Susipažinimas su
žilagalviu senuku“, „Šūvis po Marazyno ąžuolu“ kalbama apie senojo kaimo nykimą, kolūkyje gyvenančio žmogaus
praradimus, dvasinių vertybių kaitą. Kaip atsvara amoralumui iškyla nuoširdumas, atjauta, domėjimasis senosiomis
tradicijomis, santykis su gamta, gyvenimo ir gyvybės vertė. Novelėje „Šūvis po Marazyno ąžuolu“ keliamas retorinis
klausimas „Kodėl taip dažnai tuos, kurie savo vikšrais negailestingai važiuoja per mūsų nugaras, paliekame nejudinę,
priimame juos kaip savaime privalomus, lyg pats dievas juos tokius mums būtų siuntęs?“ liudija žmonių abejingumą,
nesipriešinimą sovietų invazijai, nekovojimą už tikrąsias vertybes.
Gėrio ir blogio sankirta lemia etinį veikėjų pasirinkimą, kuriame visuomet ryškus įsipareigojimas saugoti gėrį.
Pavyzdžiui, novelėje „Autorius ieško išeities“ studentas, susidūręs su smurtu, siekia žūtbūt nepasiduoti blogiui: „Turiu tik
vieną išeitį – užrakinti, geležimi apkaustyti amžiną neapykantą...“. Novelėje pabrėžiama, kad apsisprendimas yra žmogaus
valioje, kad įmanoma nepasiduoti blogiui ir likti ištikimam savo moraliniams principams.
Atsisveikinimas su vaikyste – pagrindinis novelių „Vakarėjant gražios dobilienos“, „Erčia, kur gaivus vanduo“,
„Dobilė. 1954 metų naktį“ motyvas. Vaikystės ir jaunystės išgyvenimai neišvengiamai veda vidinės brandos link, kuri
visada susijusi su atsakomybe, rūpestingumu, suvokimu, kad žmogus nėra pavaldus laikui. Vaikas novelėje „Vakarėjant
gražios dobilienos“ rūpinasi savo tėvu, drąsiai elgiasi suaugusiųjų pasaulyje ir nepraranda stojiškos laikysenos. Panaši
situacija regima ir novelėje „Dobilė. 1954 metų naktį“, kurioje Martynas tampa šeimos galva: jis rūpinasi sergančia
motina, nugali audros baimę ir iš laukų parveda šeimos maitintoją – karvę Dobilę. Labai svarbu išsiugdyti gebėjimą
orientuotis dažnai negailestingame pasaulyje, neprarasti savasties, nepamiršti namų ir šeimos. Grįžimas į vaikystę –
pagrindinė J. Apučio kūrinių veiksmo ir išgyvenimų trajektorija.
Dažnoje J. Apučio novelėje ryški įtampa tarp materialėjančio dabarties pasaulio ir žmogiškumo. Akcentuojama
tokių vertybių kaip jautrumas ir empatija svarba – teigimas vertybių, kurios glūdi žmoguje kaip natūralus jutimo būdas ir
jo kasdienės buities tiesa (pavyzdžiui, dviejų nepažįstamųjų susitikimas novelėje „Vieniša sodyba“). A. Zalatorius apie J.
Aputį rašo: „Iš jo novelių plaukia kitokia išvada: viskas priklauso nuo to, kiek tu esi išsaugojęs žmogiškumo, kiek sugebi
pajusti menkiausius smurto pasireiškimus ir kiek turi natūralaus poreikio smurtui priešintis. Užtat kiekvienoje novelėje lyg
koks idealas iškyla begalinis, tiesiog mimoziškas žmogaus jautrumas, gebėjimas akimirksniu pastebėti menkiausią melą ir
klastą, didžiulė simpatija kito žmogaus taurumui, mokėjimas persiimti jo kančia, pajusti jo emocijos virptelėjimą, baimė jį
įskaudinti ar paniekinti, kartu nepataikaujant jam ir pačiam nevaidinant.“

Nuorodos:
Kūrybos metas. Žalio laiko vingis. Rašytojas J. Aputis (pokalbis su J. Apučiu)
http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/3626
Aputis
http://www.xn--altiniai-4wb.info/index/details/1189

You might also like