Juozas Aputis.

,,Eria, kur gaivus vanduo

Itraukos neradau, tik fragment, jos pabaig. Taiau itraukos veiksmas maudyns duburkyje.
Stengdamasi nusikratyti mini apie j stebini ir jos itrokusi jg, sesuo pakilo nuo akmens,
atplauk prie maosios, pakl j ir m buiuoti, o i odiais greit pasak tai, ko sesuo labai
nenorjo:
Tik jau neimk verkti. liumbti reikia mums, nes tu ivaiuoji.

ia galt bti itraukos pabaiga.

Intepretacija
Juozas Aputis XXa. prozininkas, novelistas, vienas saviiausi kaimo gyvenimo vaizduotoj
iuolaikinje literatroje, J. Bilino prozos tsjas. Raymo tematika vidin (psichologin) proza,
kuria stengiamasi atskleisti ne kas yra mogaus iorje, o kas vyksta jo viduje. Vienas pirmj
pradjo rayti apie senojo kaimo nykim, tradicini kaimo vertybi praradim. Pagrindinis krybos
motyvas gebjimas pasiprieinti smurtui, blogiui. Iskirtinos vertybs jautrumas, intuityvus
ryys su artimu mogumi, bendravimo iluma. Danai krinio mogus dvasins atramos ieko
vaikysts prisiminimuose tai bdinga nagrinjamai itraukai i krinio Eria, kur gaivus
vanduo.
Jau krinio pavadinimas vardyja menin erdve eri. I tikslinamosios aplinkybs kur vanduo
gaivus galima sprsti, kad tai sava, krinio mogui artima ir gerai pastama erdv. Pavadinimas
yra tarsi aliuzija itraukos pradi maudynes duburkyje. Tekstas pradedamas maosios
avjimusi vyresnija seserim. Tai galima velgti i inversinio epiteto: ilgos jos kasos lapios
tysojo per nugar. Maoji nori iki, yra drsi tai simbolizuoja jos noras plaukti tvenkinio
vidur. Taiau jos sesuo yra suaugusij tarp engianti asmenyb, be galo mylinti maj,
jauianti esanti atsakinga u j ir toks jaunosios sesers noras jos nediugina: tik vien syk itaip
padar atmestinai ir be meils. Matomas sugretinimas autorius j lygina su erios monmis,
kurie gyvena remdamiesi praeities prisiminimais, o ji apie praeit negalvojanti taip pabriamas
vyresniosios sesers ruoimasis ivykti, atsiribojimas nuo kit, savosios erdvs palikimas.
Sesuo palieka savj erdv nuplaukdama kit utvankos pus. Taiau teigti, kad tai svetima
erdv, negalima. Labiau tikt erdvs, susijusios su sesers apmstymais, ramybe, atsiribojimu,
apibdinimas. Sddama ant didelio akmens ji stebi save i alies su keista baime. Epitetu
keista pabriami bsimi pokyiai, siejami su erios palikimu. Didi jga veria seser mstyti apie
ateit, kuri jai yra svetima ir neinoma, taiau ta nemateriali jga yra tarsi jos dalis neatsiejama
ir nepaliekama, suteikianti drsos ir stiprybs.
Sesers apmstymus nutraukia jos asmenin apmstym erdv sibrovusi maoji. Ji pyksta ant
savo sesers, bando iekoti atramos, lygindama dabartines jos ydas su buvusiu gerumu. Taiau
vyresnioji visai nepyksta, o velnus ir pakantus bendravimas atskleidia pagrindines vertybes:
intuityv ry su artimu, bendravimo ilum, meil. Nors vyresnioji dar nepaliko erios, pradedamas
justi nam ilgesys. Vaizduojami vaikysts prisiminimai, juose matoma detalizuota gamta, artimi
daiktai, su kuriais ji nutraukia usimezgusius ryius, nordama nuslopinti dvasin skausm ir amin
ilges. Taiau svarbiausi vaikyts prisiminim ji niekada neumir (udarydama visk atmintyje), o
po daugelio met, gal net bjaur tampant savo gyvenim bandys padaryti geresniu, iekodama
dvasins atramos brangiausiuose vaikysts prisiminimuose.
ioje itraukoje plaiai analizuojama vyresniosios sesers vidin situacija, bandoma velgti ateit,
tikintis rasti dvasins atgaivos vaikysts prisiminimuose. Atskleidiamos pagrindins vertybs:
bendravimo iluma, jautrumas, savs paieka, ryys su artimu, kurios yra itin svarbios moni
bendravimui, tarpusavio supratimui ilaikyti.

Povilo B.