5.

ODI RAYMAS KARTU IR ATSKIRAI

5.1. SUTRUMPJ IR NESUTRUMPJ ODIAI
5.1.1. odi junginiai, kurie, sutrumpjus bent vienam j nariui, gyja vieno odio reikm,
raomi kartu, pvz.: ankart, andien, tdien, inakt, iandien, iemet, anuokart, anuomet, tuomet,
kuomet, visuomet, kasdien, kaskart, vienkart, dusyk, dvideimt, keliasdeimt, anapus, anaiptol, kaipsyk,
kaipmat, daugma, madaug, galbt, turbt, tbt, kakas, kakuris, kakur, kakada, kitkas, viskas.
Nesutrumpj junginiai raomi atskirai, pvz.: an kart, t dien, anuo metu, kas kart, vienu kartu,
dvi deimtys, kaip matai, gali bti.
Dviej odi samplaikas primenanios dviskaitos formos raomos vienu odiu, pvz.: mudu,
mudvi, tuodu, tiedvi, juodu, jiedvi, abudu, abidvi.
5.1.2. Kartu raomi prielinksniai su sutrumpjusiomis linksni formomis, pvz.: bema, ikart,
isyk, ities, ivien, ivis, ligpiet, perdien, perpiet, perniek, perpus, pervis, popiet, suvir, suvis, uvis.
Prielinksniai su nesutrumpjusiomis linksni formomis raomi atskirai, nors tos formos kartu su
prielinksniu ir turi vieno odio reikm, pvz.: be abejo, be galo, be reikalo, be to, dl ko, iki galo, i
anksto, i dalies, i karto, i lto, i maens, i netyi, i ties, i tikrj, i viso, nuo seno, per pus, po
laiko, po visam, pro al.
Prielinksniai taip pat raomi atskirai nuo prieveiksmi, pvz.: iki ia, iki iol, iki tol, i anksiau, i
kitur, i visur, i kur, nuo kur, po kiek, per kur, u kiek. I i m t y s : prieveiksmiai poryt, uporyt, uvakar,
upernai, propernai, kurie yra gij vientis vieno odio reikm.
5.1.3. Atskirai raomos vieno odio reikm turinios samplaikos, sudarytos i
netrumpjani vardi, prieveiksmi ar dalelyi, pvz.: bet kas, bet koks, bet kuris, bet kaip, bet
kur, bet kada, kai kas, kai kuris, kai kur, kas nors, koks nors, kuris nors, kaip nors, kur nors, kada nors,
kol kas, kur kas, kur ten, kaip tik, k tik, per daug, is tas, ioks toks, iek tiek, en ten, iaip taip, iaip
jau, iaip sau, tas pats, toks pat, tiek to, vis jau, vis dlto, vis tiek, vis tik, vis vien, kas kita, antra tiek,
kita tiek, taip pat, ten pat, tuoj pat.
Dalelyts vien ir pat yra nutolusios nuo odi viena ir pats, todl samplaikos su jomis (vis vien,
toks pat, taip pat ir kt.) raomos atskirai.
odiai tiktai, tuojau, pernelyg turi susiliejusias dalelytes ir yra raomi kartu.

5.2. DL TO, U TAI IR DLTO, UTAI

5.2.1. Dl to raoma atskirai, kai ie odiai reikia prieast ir juos galima pakeisti todl, dl to
dalyko, pvz.: Sirgau, dl to vis dien guljau.
Dlto raoma kartu, kai reikia taiau, pvz.: O dlto smagiau drauge gyventi. Prieveiksmis dlto
daniausiai vartojamas su dalelyte vis, pvz.: Vis dlto jis puikus darbininkas.
5.2.2. U tai (u tat) raoma atskirai, kai vardis turi linksnio reikm ir visas pasakymas reikia
u t dalyk, pvz.: U tai mes visi j gerbiame.
Utai, utat, utatai raoma kartu, kai reikia prieast ir kai juos galima pakeisti todl, pvz.: Jis daug
skaito, utat (utai, utatai) daug ino.

5.3. NEIGINIO NE RAYMAS

5.3.1. Neiginys ne raomas kartu su daiktavardiais, bdvardiais, veiksmaodiais, i j
sudarytomis formomis ir bdvardiniais prieveiksmiais, kai iems odiams suteikia prieing
ar iaip kit reikm, pvz.: darbas nedarbas, garb negarb, laim nelaim, smon
nesmon, geras negeras, varus nevarus, darbingas nedarbingas, dirba nedirba, vaiuoja
nevaiuoja, dirbamas nedirbamas, kalbant nekalbant, gerai negerai, ilgam neilgam. Kaip ir
bdvardiniai prieveiksmiai, kartu raomi: nedaug, nearti, netoli, netoliese.
1. J nelaim itiko. 2. Nevara lig altinis. 3. Negeras tas pauktis, kuris savo lizd teria. (tts.)
4. Tu nelaimingas mogus, o jis dar nelaimingesnis. 5. Atsarga gdos nedaro. (tts.) 6. Rkas dar nebuvo
isisklaids. 7. Valgo nenordamas. 8. Neapsakomai linksma. 9. Neaikiai kalba. 10. J nemaai
padirbta. 11. Nedaug telijo. 12. Netoli tenubgai.
Kai suteikia nauj reikm, neiginys ne kartu raomas net su vardiais ir vardiniais prieveiksmiais:
koks nekoks (prastas), savas nesavas (keistas), kaip nekaip (prastai), pvz.: 1. Nekoks padjjas
tebuvo. 2. Nekaip pailsjau.
Kai kurie odiai neturi por be neiginio, bet juos galima sugretinti su kitais bendraakniais
odiais be neiginio, pvz.: nenaudlis (nauda), neklauada (klausyti), netrukus (trukti).
5.3.2. Su daiktavardiais, bdvardiais, veiksmaodiais, i j sudarytomis formomis ir
bdvardiniais prieveiksmiais neiginys ne raomas atskirai tik tada, kai juo kas paneigiama ar
kam prietaraujama, pvz.:
1. A ne gegel girioj kukuoti. (tts.) 2. Ne medis, o su lapais, ne drabuis, o susitas. (tts.) 3. Sjame
ne baltj, o raudonj dobil. 4. Ne girtis ia susirinkome. 5. Ne dav, o m. 6. Egzamin ilaikyk ne
patenkinamai, o gerai.
P a s t a b a . Jei neiginys daiktavardiui ar bdvardiui gali suteikti ir prieing, ir iaip neigimo ar prietaros
reikm, su tais odiais jis gali bti raomas dvejopai, pvz.: 1. Lietuvoje yra ir nelietuvi (kitataui) / ne
lietuvi (gyventoj, kurie nra lietuviai). 2. Ne alkani (alkio nejauiantys) / nealkani (sots) ir jie buvo.

5.3.3. Neiginys ne raomas atskirai nuo auktesniojo ir aukiausiojo laipsnio bdvardi ir

prieveiksmi, kuriais pasakomas prietaraujamasis lyginimas, pvz.:
1. Jis ne prastesnis mokinys u kitus. 2. Nukeliavo ne maiau kaip tris imtus kilometr. 3. Ne
geriausi mint ir tu ia pasakei. 4. Ir jie ne gudriausiai padar.
5.3.4. Dalelyt ne visada atskirai raoma:
a) nuo v a r d i ir s k a i t v a r d i , pvz.: ne a, ne tu, ne mes, ne mano, ne tas, ne toks, ne koks
(Ne koks didvyris ir jis), ne kiekvienas, ne vienas, ne deimt, ne pirmas;
b) nuo v a r d i n i , s k a i t v a r d i n i , s u d u r t i n i , s u d t i n i , kai kuri d a i k t a v a r d i n i
ir neaikios kilms p r i e v e i k s m i , pvz.: ne visada, ne visados, ne visai, ne visur, ne kitur, ne tiek, ne
taip, ne kitaip, ne ten, ne ia; ne dviese, ne trise, ne vienaip, ne antraip; ne laiku, ne namie, ne namo,
ne vakar; ne dabar, ne itin, ne nuolat, ne staiga, ne veltui; ne visuomet, ne tuomet, ne todl, ne paeiliui,
ne pakeliui, ne tuojau, ne kasdien, ne iemet, ne iandien, ne ryt, ne dukart; ne bet kaip, ne bet kada,
ne i lto, ne be reikalo, ne per daug. (Dl raymo nekaip, nekoks, nesavas r. 5.3.1.)
5.3.5. Sudtini vardi ir prieveiksmi viduje tarp dviej vienod odi esanti dalelyt ne
raoma atskirai nuo t odi, pvz.: kas ne kas, koks ne koks, kuris ne kuris, kur ne kur, kada ne
kada, vos ne vos.
5.4. KITOS DALELYTS
5.4.1. Dalelyts n, nei raomos atskirai nuo vis odi, pvz.:

1. N neman ten eiti. 2. N alio nebijo. 3. N vienas lapelis nejudjo. 4. N kiek nepasikeit. 5. Nei
vieia, nei ildo. 6. Nebuvo nei sauls, nei vjo.
Dalelyt n kartu raoma tik su sutrumpjusiais odiais nma, nkart.
5.4.2. Dalelyt nebe su kitais odiais raoma panaiai kaip neiginys ne:
a) k a r t u su veiksmaodiais, i j sudarytomis formomis, bdvardiais ir bdvardiniais
prieveiksmiais, pvz.: nebeneka, nebegaldamas, nebesuprantamas, nebegeras, nebegerai, nebejauku,
nebetoli;
b) a t s k i r a i nuo daiktavardi, vardi, skaitvardi ir nuo t prieveiksmi, nuo kuri atskirai
raomas neiginys ne, pvz.: nebe poilsis (rpi), nebe laikas (miegoti), nebe tas, nebe pirmas, nebe
vienas, nebe visur, nebe taip;
c) a t s k i r a i nuo vis odi, kai pasakomas prietaravimas, pvz.: 1. Nebe skaito, o rao. 2. Dangus
nebe mlynas, o pilkas.
5.4.3. Dalelyts te, be, tebe kartu raomos su veiksmaodiais, i j sudarytomis formomis,
bdvardiais ir bdvardiniais prieveiksmiais, pvz.: temato, tegraus; bekalba, bekalbant, besveikas
(Ar besveikas?), betoli; tebeneka, tebegraus, tebetoli.
Nuo kitoki odi dalelyts te, be, tebe raomos atskirai, tik su jais retai tevartojamos, pvz.:
1. Kokia ia be kalba. 2. Be kas tau tiks.
Dalelyts be, bene, reikianios ar, argi, raomos atskirai nuo vis odi, pvz.: 1. Be suinosi k
nors naujo. 2. Bene eisi teatr?
5.4.4. Dalelyt per raoma atskirai nuo vis odi, pvz.: per didelis, per platus, per auktai, per
vlai, per arti; ne per graus, ne per seniai, ne per seniausiai, nebe per maas. Visada dviem odiais ir
atskirai nuo kit odi raoma per daug, pvz.: per daug kalba, per daug vandens, per daug storas, per
daug plaiai.
P a s t a b a . Nuo dalelyts per reikia skirti prielinksn per, pvz.: per lauk, per dien, ir priedl per-, pvz.:
perneti, perjimas, perjnas.

5.4.5. Dalelyt gi raoma:

a) k a r t u su nekaitomais vienskiemeniais odiais, pvz.: argi, betgi, bentgi, gi, irgi, jaugi, kadgi,
kaipgi, kurgi, nagi, negi, netgi, ogi, iaipgi, taipgi, tengi, tuojgi, vlgi, visgi;
b) a t s k i r a i nuo vis kaitom, dviskiemeni nekaitom odi ir odi samplaik, pvz.: kas gi, ko
gi, kuris gi, visi gi, sakau gi; kada gi, tenai gi, kodl gi, tuojau gi; vis tiek gi, kur nors gi. I i m t y s :
vien od susiliej kadangi, nejaugi.
5.5. NELIETUVIK DMEN RAYMAS
5.5.1. Lietuvi kalboje vieni nevartojami dmenys aero-, agro-, auto-, avia-, foto-, hidro-,
mikro-, makro-, moto-, pseudo-, termo- ir pan. raomi kartu su kitais dmenimis ir su jais
sudaro sudurtinius odius, pvz.: aeroklubas, agrotechnika, autotransportas, aviakasos, fotorobotas,
hidroenergija, mikroklimatas, makroekonomika, motoalmas, pseudoteorija, termoizoliacija.
Prie pagrindinio dmens kartu prijungiami ir du tokie dmenys, jei visas odis reikia vien svok,
pvz.: aerofotonuotrauka (i lktuvo padaryta nuotrauka), automotoklubas (automobilinink ir
motociklinink klubas).
Kai minimi du atskiri daiktai, jiems vadinti su tais dmenimis sudaromi du atskiri odiai arba
pirmasis dmuo raomas su brkneliu, antrasis kartu su pagrindiniu dmeniu, pvz.:
audioaparatra ir videoaparatra arba audio- ir videoaparatra.

5.5.2. Lietuvi kalboje atskirai vartojam odi formos su kitais odiais sudaro ne
sudurtinius odius, o junginius, pvz.: kino teatras, kino festivalis, radijo aparatas, radijo programa.
Taiau raoma radioaktyvus (susijs ne su radiju, o su radiacija), radioterapija; taip pat radiofikacija,
kinofikacija (nes -fikacija yra tam tikra tarptautin priesaga).
5.5.3. Atskirai nuo kit odi raomi nekaitomi kit kalb kilms odiai, jei jie lietuvi
kalboje turi savarankiko odio reikm, pvz.: alfa dalel, gama spinduliai, mini suknel, veto teis.
Kompiuterinis lietuvi kalbos inynas. Nuo morfologijos iki reikal rat, sudar Petras Knikta, Vilnius: viesa, 2004.