Kartojimas

 Prisiminti dalyvį, padalyvį, pusdalyvį dar kartą (atsiversti paruoštuką,

jeigu neatsimenat);
 Aiškinamųjų aplinkybių skyryba;
 Išplėstinių pažyminių skyryba;
 Priedėlių skyryba;

1. Išplėstiniai pažyminiai
Atsakyti sau į šiuos klausimus: kas tas išplėstinis pažyminys? Kada dedam kablelį/kada
neskiriame kableliu? Kaip atpažįstame sakinyje?
Atsakius – turėtų pasidaryti aiškiau.
Norint suprasti ir pastebėti išplėstinius pažyminus BŪTINA IR PRIVALU pasikartoti
dalyvį.
Sudėkite skyrybos ženklus ir nuspalvinkite išplėstinius pažyminius.

Pelėkautai – tai medinė lentelė masalo laikikliukas spyruoklę įveržiantis metalinis rėmelis ir
užtaisytus spąstelius fiksuojantis strypelis. 2. Porcelianas,pasiekęs Europą iš Kinijos XII a.,
buvo didžiulė retenybė, jis išliko ypatingos prabangos ženklu iki pat XVII a. 3.
Archeologai kol kas seniausias žirkles yra radę Emare, senovės mieste, esančiame šiaurinėje
Sirijos dalyje. Senovės miestas, esantis šiaurinėje Sirijos dalyje, buvo paskendęs rūke.

Išskaptuotas/išskaptuota

4. Pirmieji dantų protezai VIII a. pr. Kr. buvo daromi arba iš tikrų žmogaus dantų, arba iš
dirbtinių, išskaptuotų jaučio dantų. 5. Prieš 4 tūkstančius metų Egipto pirkėjai turgavietėse
nešiodavosi ant kilpos suvertų bronzinių žiedų ir juos mainydavo į prekes. 6. Romėnai visoje
imperijoje buvo nutiesę apie 80 tūkstančių akmenimis ir skalda grįstų kelių(,) ir visi iš tikrųjų
vedė į Romą. 7. Kinai, išradę popierių, taip pat buvo pirmieji, klijavę jį ant sienos kaip
tapetus. 8. I. a. pr. Kr. kinai pradėjo naudoti žarijų pripiltus puodus audeklo raukšlėms lyginti
– taip atrodė pirmieji lygintuvai.

9. Turtingi senovės romėnai turėdavo virtuvės vergą, smulkinantį mėsą gabaliukais, kad būtų
patogiau valgyti rankomis. 10. Smėlio laikrodis yra dvi svogūno pavidalo stiklinės ertmės
siaurėjančiais galais, pereinančios į ploną kaklelį ir taip susijungiančios į vientisą indą,
įtaisytą mediniame stove.

Benas, nusiminusiu veidu, dalyvavo pamokoje, o Jonas, nusiminusiomis akimis, žiūrėjo.

IŠPLĖSTINIS PAŽYMINYS: KAS JĮ SUDARIŽO? TAI JĮ SUDARO BŪDVARDIS

ARBA DALYVIS IR KITI PRIKLAUSOMI ŽODŽIAI

NAMŲ DARBAI(ATLIKTI KITAI PAMOKA)

Sugalvok arba surask 10 sakinių, kuriuose būtų kableliais išskirti išplėstiniai

pažyminiai.

2. Išplėstinės aplinkybės + išplėstiniai pažyminiai (užduotys)

Skirtingomis spalvomis pažymėk išplėstines aplinkybes ir išplėstinius pažyminius. Sudėk

skyrybos ženklus. (kitam kartui)

1. Pavalgęs pietus, jis visada išplauna indus. 2. Tyliai tupėjęs kampe berniukas staiga atsistojo
ir žengė į kambario vidurį. 3. Močiutė išravėjusi daržą nuėjo virti vakarienės. 4. Mergaitė
vilkinti žydrą suknelę nusišypsojo ir pamojo ranka. 5. Vyrai ilgai sprendė problemą ir
diskutavo susėdę prie apskritojo stalo. 6. Žmonės stovėję eilėje nekreipė dėmesio į elgetą. 7.
Tada pama- čiau keistą vyrą stebintį mus iš kitos gatvės pusės. 8. Pamatęs zuikį sprunkant
vilkas šoko vytis. 9. Vaikigalių apspardytas šunelis drebėdamas slėpėsi po laiptais. 10.
Pasistatę palapines vaikai brido į ežerą maudytis.

3. Priedėlis (ATLIKTI KITAI PAMOKA)

ATSAKYTI SAU: kas tas priedėlis? Kaip atpažįstame sakinyje? Kada skiriame kableliu?
Kokią jo dažniausia reikšmė sakinyje? Pavyzdžiui, giminystės ryšius nurodo, tautybę ir t.t.

Priedėlius, esančius prieš pažymimąjį žodį, parašyk po jo.

1. Mano teta Onutė labai gražiai mezga.

2. Mūsų klasės seniūnė Vaiva pasiūlė organizuoti labdaros mugę.

3. Garsus lietuvių poetas Bernardas Brazdžionis ilgą laiką gyveno emigracijoje.

4. Per atostogas pas mus svečiuosis mano pusseserė Karolina.

 5. Vasarą mes dažnai padedame dirbti ūkio darbus mano mamos broliui Stasiui.

6. Daugybę lietuvių kalbos žodžių kalbininkas Jonas Jablonskis sukūrė pats.

7. Vakarais mūsų kaimynė Klotilda skambina pianinu.

8. Žvėrių karalius liūtas garsiai ir grėsmingai suriaumojo.

9. Gandų nešiotoja šarka spėjo naujienas paskleisti po visą mišką.

10. Kiekvieną rytą išvedu pasivaikščioti savo mylimą šunelį Tobį.

4. Aiškinamosios aplinkybės

ATSAKYTI SAU: kaip atpažįstame aiškinamąsias/tikslinamąsias aplinkybes tekste? Prašau

susigalvoti savo pavyzdžių, kitaip ,,at-pažinimas‘‘ tekste neįvyks.

(Šitą užduotį jau atlikome, tačiau noriu, jog pakartotumėte, jeigu liks laiko – padarysime)

1. Aš gyvenu prie „Akropolio“ netoli degalinės, visai šalia pagrindinės gatvės. 2. Pirmadienį
rugsėjo aštuonioliktąją vakare aštuonioliktą valandą vyks tėvų susirinkimas. 3. Grybų
prisirinkau pušyne šalia naujos proskynos už keliuko. 4. Vėlų vakarą saulei nusileidus kažkas
pasibeldė į duris. 5. Čia mano gimtinėje ir dūmai kvepia. 6. Kažkada žiloje senovėje šalyje
viešpatavo laimė ir priteklius. 7. Liūdniausia jam būdavo rudenį darganotomis naktimis. 8.
Aukštai kalno viršūnėje erelis susisuko naują lizdą. 9. Ant Šventaragio kalno šventajame
ąžuolyne prie Neries ir Vilnelės santakos stovėjo Perkūno šventykla. 10. Sugedęs lėktuvas
laimingai nusileido stepėje už miesto netoli pagrindinio greitkelio.

NAMŲ DARBAI:
sugalvoti 4 sakinius su aiškinamosiomis aplinkybėmis.

Prie aiškinamųjų aplinkybių įrašyk jungiamuosius žodžius tai yra, būtent, ypač, o ypač
ir sudėk kablelius.

Įsiminti aiškinamuosius žodžius, jų pavyzdžių paieškoti internete.

1. Mokinių komiteto posėdis įvyks rytoj lapkričio penktąją. 2. Aš labai mėgstu atostogauti
pajūryje Palangoje. 3. Buvo nutarta statyti palapines čia prie ežero kur atsiveria nuostabus
gamtovaizdis. 4. Susitiksime Kauno senamiestyje Vilniaus gatvėje prie Katedros. 5. Aš labai
mėgstu pamiegoti dieną po sočių pietų. 6. Jis tyčia išvažiavo spalio septynioliktąją per mano
gimtadienį. 7. Mes gyvenome it inkstai taukuose puikiai. 8. Andrius žadėjo grįžti žiemą per
Kalėdas. 9. Aš norėčiau pagyventi įvairiose Europos šalyse Prancūzijoje. 10. Voveraičių
randama tik sausuose spygliuočių miškuose pušynuose.

NAMŲ DARBAI:
sugalvoti 5 sakinius, kuriuose būtų aiškinamoji aplinkybė + jungiamieji žodžiai (principas
toks pat kaip užduotyje viršuje). http://www.vlkk.lt/vlkk-nutarimai/suvestines-nutarimu-
redakcijos/lietuviu-kalbos-skyrybos-taisykles-suvestine-redakcija

Skyrybos ženklais išskirk aiškinamąsias aplinkybes.

1. Ankstų rytą mokyklos sporto salėje rinkosi jaunųjų krepšininkų komandos. 2. Spruko jis
šalin paknopstom nesidairydamas. 3. Voverė apsigyveno miško viduryje seno ąžuolo drevėje.
4. Prie mūsų upelio kiekvieną pavasarį rengiamos gegužinės. 5. Tik vasarą Joninių naktį
pražysta papartis. 6. Išsiskyrė jie taikiai be priekaištų. 7. Margio būda stovėjo aptriušusiame
patvoryje šalia sugriuvusio tvarto netoli užrakintų vartų. 8. Gyvuliukai žmogaus balsu prabyla
tik vieną kartą metuose šv. Kūčių naktį. 9. Norėjau kad stebuklas įvyktų staiga dabar šią
akimirką. 10. Pažaislio vienuolyne kiekvieną vasarą vyksta tarptautiniai klasikinės muzikos
festivaliai.

Pastaba: aiškinamosios aplinkybės gali būti skiriamos brūkšniais, jei norima pabrėžti jų
aiškinamąją paskirtį.

Šalia paryškintų žodžių įrašyk aiškinamąsias sakinio dalis. Kur reikia, sudėk skyrybos
ženklus.

1.Staiga išvydau jį čia pat....

2. Berniukas gimė mažame kaimelyje....
3. Ankstų rytą ....ji išskubėjo į oro uostą.
4. Vaikystėje.... tikėjau Kalėdų Seneliu.

5.Ten..... buvau įsirengęs slėptuvę.

7. Namas.....buvo matomas iš tolo.
NAMŲ DARBAI:

sugalvoti 5 sakinius su įterpiniais.