Sudėtiniai prijungiamieji sakiniai,

jų skyryba
 Uždavinys
1. Prisiminti:
• kokie sakiniai vadinami sudėtiniais
prijungiamaisiais;
• kokie jungtukai jiems būdingi;
• kokie yra šalutinių sakinių tipai;
• kokie yra sakinių laipsniai.
2. Įtvirtinti skyrybos žinias.
 Sudėtinis prijungiamasis sakinys
Ką vadiname tokiu sakiniu?
Ats. Tai tokie sakiniai, kurie sudaryti iš dviejų ar daugiau sakinių, sujungtų
prijungiamaisiais jungtukais.

Iš kokių dėmenų sudaryti prijungiamieji sakiniai?

Ats. Iš pagrindinio ir šalutinio.

Kaip žymimi prijungiamųjų sakinių dėmenys schemose?

 I-----------I, kad ~~~~~~~. 

Kokius žinote prijungiamuosius jungtukus?

Ats. jungtukai: kad, jog, nes, kadangi, jei, jeigu, nors, kai...
santykiniai įvardžiai: kas, koks, kokia, kuris...
prieveiksmiai: kur, kada, kaip, kiek, kodėl
 Šalutiniai dėmenys
Kiek yra šalutinių dėmenų tipų?
Ats. Tiek, kiek ir sakinio dalių.

Kokie tie šalutinių sakinių tipai?

Ats. Šalutiniai veiksnio, tarinio, papildinio, pažyminio,
aplinkybių (vietos, laiko, būdo, kiekybės, priežasties,
tikslo, sąlygos, nuolaidos).
 Šalutinių sakinių tipai (I)
1. Veiksnio – atsako į kl. kas?, prie pagrindinio
sakinio jungiami jungtuku kad, įvardžiu kas. Gali
būti jungiama jungtukais: jog, ar, kaip, koks,
kokia, kuris ir t. t.
pvz., Kas kitam kelią šviečia, tas gerai mato.
2. Papildinio – atsako į kl. ko? kam? ką? kuo?, prie
pagrindinio sakinio jungiami jungtukais kad,
įvardžiu kas. Gali būti jungiama jungtukais: jog,
ar, kaip, koks, kokia, kuris ir t. t.
pvz., Nenoriu, kad manęs gailėtųsi.
 Šalutinių sakinių tipai (II)
3. Tarinio – atsako į kl. koks? kokia?, prie
pagrindinio sakinio jungiami jungtukais kad, jog,
įvardžiu koks, kokia. kl. keliame iš būdv.
pvz., Giria buvo tokia didelė, jog negalėjai matyti jos
krašto.
4. Pažyminio – atsako į kl. koks? kokia? kuris?
kuri?, prie pagr. sakinio jungiami įvardžiu kuris,
kuri, rečiau – koks, kokia, kur, kada ir t. t. Kl.
keliame iš daiktav.
pvz., Man didelė garbė matyti poetę, kuri rašo gražus
eilėraščius.
 Šalutinių sakinių tipai (III)
5. Aplinkybės:
a)vietos – atsako į kl. kur?, prie pagr. sak.
jungiami prieveiksmiu kur.
pvz., Tadas eina, kur sėdi tėvas.
b) laiko – atsako į kl. kada? kaip ilgai? kiek
laiko? kuriuo metu?, prie pagr. sak. jungiami
jungtukais kai, kol, kada, kartais vos (tik).
pvz., Reikės daug laiko, kol susitvarkysime.
 Šalutinių sakinių tipai (IV)
c) būdo – atsako į kl. kaip?, prie pagr. sak.
jungiami jungtukais jog, kad, jung. žodžiais lyg,
kaip, tarsi, tartum, kiek, juo ... juo ir kt.
pvz., Berniukas taip išsigando, kad net ausys ėmė kaisti.
d) kiekybės – atsako į kl. kiek?, prie pagr. sak.
jungiami jungtukais jog, kad, jung. žodžiais lyg,
kaip, tarsi, tartum, kiek, juo ... juo ir kt.
pvz., Kiek teks, tiek užteks.
 Šalutinių sakinių tipai (V)
e) priežasties – atsako į kl. kodėl? dėl ko?, prie pagr.
sak. jungiami jungtukais nes, kadangi.
pvz., Nesiteisinsiu, nes nesijaučiu kaltas.
f) sąlygos – atsako į kl. kokiomis sąlygomis?, prie
pagr. sak. jungiami jungtukais jeigu, jei, kad.
pvz., Jeigu sergi, iškviesiu gydytoją.
g) nuolaidos – atsako į kl. ko nepaisant?, prie pagr.
sak. jungiami jungtukais nors, kad ir, nors ... bet ir
kt.
pvz., Kad ir lytų, aš keliausiu.
 Šalutinių sakinių tipai (VI)
h) tikslo – atsako į kl. kuriuo tikslu? kuriam
tikslui?, prie pagr. sak. jungiami jungtuku kad.

pvz., Pasiimk kompasą, kad nepasiklystum.

 Šalutinių sakinių laipsniai
Sudėtiniame prijungiamajame sakinyje gali būti
ne vienas, o du ar keli šalutiniai sakiniai.
pvz., Pasidarė taip tylu, (pagrindinis sakinys) jog
mes visi girdėjome, (pirmo laipsnio) kaip ant
kairiosios vado rankos tiksi laikrodis, (antro
laipsnio) į kurį jis žiūrėjo neatplėšdamas akių
(trečio laipsnio).
 Sudėtinių prijungiamųjų sakinių
skyryba
1. Kai šalutinis sakinys yra sakinio pradžioje arba gale, jis skiriamas
kableliu.
pvz., Kadangi buvau seniūnas, turėjau viską nuspręsti.
Mes pastebėjome, kad medis yra nulūžęs.

2. Kai šalutinis sakinys yra įsiterpęs į pagrindinį sakinį, jis išskiriamas

kableliais iš abiejų pusių.
pvz., Toji diena, kurios taip laukė Kristina, praėjo.

3. Kablelio nerašome, kai tarp dviejų šalutinių sakinių yra jungtukas

ir.
pvz., Kai sutemo ir kai užsižiebė gatvių žibintai, visi žmonės sulindo į
namus.
 Atliekame pratimus
Padėkite praleistus skyrybos ženklus, nubrėžkite
sakinių schemas.

128 p. 69 p.