Sudėtiniai

prijungiamieji sakiniai
 Ką vadiname sudėtinių sakinių?
 Sudėtinis sakinys - Tai tokie sakiniai , kurie sudaryti iš dviejų ar daugiau
sakinių , sujungtų prijungiamaisiais jungtukais.
 Kokie yra prijungiamieji jungtukai?
 Jungtukai: kad, jog, nes, kadangi, jei, jeigu, nors, kai ...
 Prieveiksmiai: kur , kada , kaip, kiek, kodėl.
 Santykiniai įvardžiai: kas, koks , kokia, kuris …
 Veiksnys – Veiksnys yra pagrindinė sakinio dalis, kuri atsako į klausimą kas? ir
todėl dažniausiai yra reiškiama linksniuojamųjų kalbos dalių vardininku.
Žymimas vienu brūkšniu po žodžiu. Paprastai veiksnys nurodo:
 Tarinys - Tarinys – pagrindinė sakinio dalis, pasakanti
pagrindinį sakinio veiksmą, veikėjo būseną ar jo ypatybę. Jis atsako į
klausimus:
 ką veiksnys veikia (veikė, veikdavo…) ar neveikia (neveikė)?
 kas vyksta, darosi?
 kas pasakyta apie veiksnį (kas jis, koks jis)?
 Pažyminys - Pažyminys – antrininkė sakinio dalis, atsakanti į
klausimus koks? kokia? kokie? kokios? kieno? Skiriami į dẽrinamuosius ir
nedẽrinamuosius pažyminius.
 Pagrindinė kalbos dalis, kuria reiškiamas pažyminys, yra būdvardis. Be to,
pažyminiu dažnai gali eiti daiktavardis, įvardis, skaitvardis, dalyvis. Pažyminiu
apibūdinama sakinio dalis vadinama pažymimuoju žodžiu.
 Nagrinėjant sakinio dalimis, žymimas vingiuota linija.
 Papildinys - Papildinys yra sintaksės mokslo, kalbos dalių kategorija. Jis yra
antrininkė sakinio dalis, kuri atsako į klausimus ko? kam? ką? kuo? Šiuos klausimus
keliame iš tarinio. Pavyzdžiai:
 1.Negirk pradžios, girk pabaigą. Ko negirk? – pradžios. Ką girk? – pabaigą.
 2.Lepinamam vaikui ragai dygsta. Kam ragai dygsta? – vaikui. 3.Tėvo žodžiai mus
džiugina. Ką džiugina? – mus.
 4.Paskui šalia išgirdau bekalbant. Ką išgirdau? – bekalbant.
 5.Šaukštu proto neįkrėsi. Kuo neįkrėsi? – šaukštu. Ko neįkrėsi? – proto.
 6. Dėstytojas užsiminė apie bausmę. Apie ką dėstytojas užsiminė?- bausmę
 Papildinys reiškiamas tomis pačiomis kalbos dalimis kaip ir veiksnys –
dažniausiai daiktavardžiu ir įvardžiu, taip pat daiktavardiškai
vartojamu būdvardžiu ir dalyviu, veiksmažodžio bendratimi ir padalyviu.
 Aplinkybės – antrininkės sakinio dalys, apibūdinančios veiksmo atlikimą. Atsako į
klausimus kur? (vietos aplinkybė), kada? (laiko aplinkybė), kaip? (būdo
aplinkybė), kiek? (skaičiaus aplinkybė), kodėl? (priežasties aplinkybė), kokiu tikslu? (tikslo
aplinkybė)… Šie klausimai keliami iš tarinio:
 Petras nuėjo prie kūdros. Kur nuėjo? Prie kūdros.
 Jonas išėjo ryte. Kada išėjo? Ryte. Pagal reikšmę skiriamos aplinkybių rūšys:
 Vietos (Kur? Kame?)
 Laiko (Kada? Kuriuo laiku?) pvz: kai, kol ,kada.
 Būdo (Kaip? Kuriuo būdu?) pvz: lyg, kaip, tarsi, kiek.
 Priežasties (Kodėl? Dėl kurios priežasties?) pvz: nes, kadangi.
 Sąlygos (Kokiu atveju? Kokiomis sąlygomis?) pvz: jeigu, jei, kad
 Kiekybės (Kiek?) pvz: lyg, kaip, kiek.
 Nuolaidos (Nepaisant ko?) pvz: nors, kad ir, nors.
Ačiū už dėmesį