Pagrindinio ugdymo lietuvių kalbos ir literatūros

bendrosios programos
kalbos kurso sudarymo principai

Doc. dr. Zita Nauckūnaitė

Lietuvos edukologijos
universitetas
Ugdymo plėtotės centras
 Z karta
Nervinės grandinės, sukurtos peržvelgti
informaciją, plečiasi ir stiprėja,

o skaitymo ir giliojo sutelkto mąstymo

grandinės silpsta ir nyksta.
N. Carr. Seklumos: Kaip internetas keičia mūsų smegenis.
Vilnius: „Eugrimas“. 2013, p.117–120.
Daugybės dalykų darymas... prastai

„Daugiaveiklininkai“ yra „beprasmybės

mėgėjai“ (suckers for irrelevancy) – negeba filtruoti
nereikšmingų aplinkos trikdžių ir yra
priklausomi nuo nesvarbių dirgiklių,
esančių atmintyje (Ophir ir kt., 2009).
Mūsų smegenys – kaip kompiuteris

Smegenys – milžiniški „kietieji diskai“,

skirti saugoti žinioms, bet informaciją
apdoroja tik maži atminties lustai.

Kai informacija viršija darbinės atminties

lustų erdvę, mes negalime apdoroti arba
išlaikyti naujų žinių.
 „Ekraninis“ elgesys

Kuo daugiau laiko praleidžiama

internete, tuo labiau stiprėja „ekraninis“
skaitymo elgesys.

Paviršinis skaitymas, skenavimas ir

greitasis skaitymas sumažina supratimą
ir turinio suvokimą.
Z kartos mokymosi centre – tyrinėjimas

... mokiniai mokosi geriau, kai yra

įtraukiami į reikšmingą ir intelektą
stimuliuojančią mokomąją veiklą
(Berger, 2010)

Tiriamosios veiklos metodas

įtraukia tradicinį ir multimodalinį raštingumą!
Daugialypis (multimodalinis)
raštingumas –
gebėjimas naudoti skaitymo ir rašymo
gebėjimus
siekiant kurti, suprasti, aiškinti, kritiškai vertinti
įvairių formatų tekstus (spausdintus, skaitmeninius,
audiovizualinius)
iš įvairių žiniasklaidos šaltinių
Europos Komisija
Informacinis pranešimas, 2012 m. rugsėjo 6 d., Briuselis
Tradicinio raštingumo svarba internetinio
raštingumo laikais
tik didėja!
Skaitymo ir rašymo gebėjimai yra esminiai
norint naudotis internetu ir IKT,
tik skaitymas, rašymas ir komunikavimas
įgauna naujas formas,
nes tekstas derinamas su naujomis
žiniasklaidos priemonėmis ir susiejamas
per sudėtingus informacijos tinklus.
(Leu ir kt., 2011)
III VARIANTO SKIRTUMAI
 Didaktinės nuostatos

1. Sistemiškumo ir sąmoningumo

2. Integracijos ir interpretacijos

3. Komunikacijos ir bendradarbiavimo
1. Žinios apie kalbą sudaro sistemą, kad mokiniai:

 mokytųsi sąmoningai suprasti mokomąjį

dalyką kaip sistemą

 skirtų bendruosius dalykus nuo atskirų

 suvoktų kiekvieno kalbos fakto vietą kalbos
lygmenų hierarchijoje
 kalbos pažinimo kursas pradedamas žemiausiu kalbos
lygmeniu ir baigiamas aukščiausiu

 kiekvienas kalbos mokslo skyrius išlaiko

savo vidinę logiką
Gramatiniai vienetai

12
Mūsų mąstymui labai didelę įtaką turi
struktūrų, o ne atskirų faktų suvokimas.
Eric Jensen

Smegenys yra nuostabiai subtilus ir jautrus

modelių nustatymo aparatas.
Leslie A. Hart
2. Integracijos ir interpretacijos nuostata

 vidinės kalbos ir literatūros sąsajos

 mokomųjų dalykų ryšiai
 mokinio kūrybinių galių plėtotė
 mokinio savarankiškas kūrybinis
požiūris į kalbą ir literatūrą

Neįmanoma mokytis kalbos sistemos,

jei neišgyveni kalbos grožio jausmo!
Skaitymo – žodyno turtinimo ryšys

Sunkiai skaitančių mokinių žodynas yra

skurdus.
Žodyną turtinant ir plečiant –
 mokiniai geriau atpažįsta sąvokas,
 geba daryti tiesiogines išvadas,
 geba sieti skirtingus tekstus,
 lavėja gebėjimas suprasti tai, ką skaito.
 Skaitymo – gramatikos ryšys
Mokiniai, kurie supranta žodžius morfemų lygyje –
 geriau suvokia žodžių reikšmę,
 yra geriau pasirengę suvokti ir kurti tekstus,
 atpažįsta sudėtingus darinius.

Tyrimai rodo, kad morfologinės kalbos struktūros

suvokimas koreliuoja ne tik su mokinių žodyno
turtingumu ir tikslumu, bet ir su skaitomo teksto
suvokimu. (Carlisle, Stone, 2005)
3. Komunikacijos ir bendradarbiavimo nuostata

Kalbos taikymas gyvenime –

bendradarbiavimas su kitais žmonėmis:
 dalijamasi patirtimi,
 keičiamasi nuomonėmis,
 kartu atliekami įvairūs darbai.

Mokiniai praktiškai mokosi visų kalbinės

veiklos rūšių – klausymo, kalbėjimo,
skaitymo ir rašymo!
III variantas
 II variantas
Kalbos kurso
uždaviniai

Kalbos sistemos pažinimo

Kalbos vartojimo ugdymo
mokymosi pasiekimai
mokymosi pasiekimai

Kalbos vartojimo ugdymo Kalbos sistemos Kalbos sistemos

turinio apimtis ir veiklos pažinimo pažinimo
turinio apimtis ugdymo veiklos
 Gramatikos atgimimas

Gramatikos pedagogika remiasi

kognityvinės lingvistikos principais.
Siūlo naudoti dramatizavimą, vaidmenų
žaidimus, gestus, erdvinį ir kt.
vaizdavimą kaip būdus, kurie padėtų
mokiniams suprasti gramatinius
reiškinius.
Analizuoja kalbos vartojimo ypatybes pagal
tekstų tipus, žanrus ir kontekstus.

Marcello Giovanelli. Teaching Grammar, Structure and Meaning. Routledge, 2014.

National Association for the Teaching of English (NATE)
in the UK: http://www.nate.org.uk/
Kalbos morfologijos pažinimas lemia
KALBOS PAŽINIMO
MODELIAVIMAS
PAGAL
PEDAGOGINĘ
GRAMATIKĄ! R. Magritte, Širdies sfinksai

22
 Kalbos sistemos pažinimo
turinio sandara
I. Kalba kaip socialinis kultūrinis
reiškinys
II. Išeito kurso pagrindų kartojimas ir
gilinimas. Įgūdžių įtvirtinimas
III. Fonetika, kirčiavimas, rašyba
IV. Morfologija ir rašyba
V. Sintaksė ir skyryba
 Kartojimo ir įtvirtinimo logika
1. Mokslo metų pradžioje
o kartojamos žinios, kurios bus reikalingos naujai
medžiagai
o įtvirtinami įgūdžiai, kuriems bus mažiau skiriama
dėmesio
2. Per morfologijos ir rašybos pamokas kartojama
fonetika, sintaksė ir skyryba
3. Per sintaksės ir skyrybos pamokas –
morfologija ir rašyba, kirčiavimas.
4. Mokslo metų pabaigoje susisteminama tai, ko
buvo mokomasi.
 Fonetika, kirčiavimas, rašyba (5 kl.)
o Kalbos padargai.
o Kalbos garsai (balsiai, priebalsiai, pusbalsiai). Jų
susidarymas.
o Balso lavinimo pratybos. Aiškaus kalbėjimo taisyklės.
o Garsas ir raidė. Abėcėlė. Susipažinimas su žodynais,
žinynais, enciklopedijomis (spausdintiniais ir
elektroniniais leidiniais).
o Balsiai. Ilgieji ir trumpieji balsiai.
o Dvibalsiai. i-y, u-ū, ė-ie, o-uo tarimas ir rašyba.
 Fonetika, kirčiavimas, rašyba (5 kl.)
o Pusbalsiai. Mišrieji dvigarsiai.
o Mišriųjų dvigarsių su i, u tarimas ir rašyba.
o Skiemuo. Ilgieji ir trumpieji skiemenys. Žodžio kėlimas.
o Kirčiuoti ir nekirčiuoti skiemenys. Kirčio svarba. Trumpųjų
skiemenų kirčiavimas. Priegaidės, jų rūšys.
o Priebalsiai. Kietieji ir minkštieji priebalsiai. Minkštumo
ženklas.
o e-ia rašyba lietuviškų žodžių kamiene.
o Priebalsio j tarimas ir rašyba lietuviškuose žodžiuose.
o Skardieji ir duslieji priebalsiai.
o Priebalsių supanašėjimas ir susiliejimas.
 Fonetika, kirčiavimas, rašyba (6 kl.)

Tarptautinių žodžių rašyba, tarimas ir kirčiavimas

(elementarūs atvejai).
e-ia rašyba tarptautiniuose žodžiuose.
Priebalsio j tarimas ir rašyba tarptautiniuose žodžiuose.
Tarptautinių žodžių trumpasis o.
Kaitomi ir nekaitomi tarptautiniai žodžiai, jų kirčiavimo
ypatumai.
Žodžio galo kirčiavimas.
Žodžių sandara ir rašyba (5 kl.)
o Žodžių sandara, jos žymėjimas

(šaknis, galūnė, priešdėlis, priesaga, sangrąžos

dalelė, jungiamasis balsis).

o Šaknis – pagrindinė reikšminė žodžių dalis.

o Šaknies balsių kaita giminiškuose žodžiuose.
o Kamienas ir galūnė.
o Galūnės skyrimo pratybos.
o Pagrindinės kamieno tarimo ir rašybos taisyklės.
 Žodžių sandara ir rašyba (5 kl.)
o Priešdėliai, dalyvaujantys suskardėjimo procese (ap-,at-,
ant-, prieš-, iš-).
o Priešdėlis, dalyvaujantis suduslėjimo procese (už-).
o Priebalsių supanašėjimas dūriniuose.
o Priebalsių susiliejimas (žodžiuose su priešdėliais iš-, už- ir
dūriniuose).
o Priesagos, sukeliančios paskutinio šaknies priebalsio
suduslėjimą (-ti, -t-, -tuv-, -tuk-, -s-, -st-, -sn-, -sm-ir kt.) ir
suskardėjimą (-dav-, -dam-).
o Nosinės raidės – kalbos istorijos liudininkės. Nosinių raidžių
rašyba žodžių kamiene.
o Priešdėlių są- (san-, sam-) ir į- (in-, im-) rašyba.
o Nosinių raidžių rašyba žodžių šaknyje (ą, ę, į, ų : an, en, in,
un, ą : ę : į).
Žodžių sandara ir rašyba 6 kl.
o Paprastieji žodžiai ir dariniai.
o Žodžių darybos būdai. Vediniai.
o Sudurtiniai žodžiai, jų jungiamieji balsiai.
o Darybinė žodžio reikšmė.
o Žodžių lizdas. Giminiški žodžiai.
o Daiktavardis. Tikrinių sudėtinių pavadinimų rašyba.
o Daiktavardžių darybos būdai.
o Priesagų rašyba.
o Būdvardis. Kokybiniai ir santykiniai būdvardžiai. Būdvardžių
laipsniai, jų rašyba.
o Įvardžiuotinių būdvardžių rašyba.
o Būdvardžių darybos būdai. Priesaginių ir priešdėlinių būdvardžių
rašyba.
Žodžio sudėtis

31
32
Šaknies sąvokos formavimas (1)

33
Šaknies sąvokos formavimas (2)

34
Šaknies sąvokos formavimas (3)

35
Galūnės sąvokos formavimas (1)

36
Galūnės sąvokos formavimas (2)

37
38
Sakinio dalių sąvokų formavimas

39
40
41
42
43
Mokomoji veikla

44
 1. Orientacinis etapas
Mokiniams parodoma, kad tas rašybos įgūdis jiems svarbus;
sužadinamos geros emocijos.
Analizuojama tik tiek pavyzdžių, kiek būtina taisyklės
esmei atskleisti.
Atrandama rašybos taisyklė ir jos galiojimo sąlygos („ką būtinai
reikia pastebėti?“).
Jei pagal tą taisyklę rašomų žodžių sąrašas baigtinis, jis
pateikiamas.
Aiškinimas(is) gali būti papildomas piešiniais, schemomis,
maketais...
Taisyklę galima surimuoti, padainuoti, suvaidinti, imituoti,
nupiešti, sukurti istoriją...
Mokiniai 45
įsisąmonina taisyklę paaiškindami ją savais žodžiais.
2. Analitinės veiklos etapas
Mokiniai atpažįsta nagrinėjamas ortogramas pateiktuose
žodžiuose, jas paaiškina.
Analizuoja skambantį žodį (signalizuoja spalvotomis juostelėmis
arba judesiais; pagauna kamuoliuką ir pasako, ką reikėtų rašyti
ir pan.).
Pasakinėja mokytojui, ką šis turi rašyti (lentoje).
Žaidžia rašybinius žaidimus (išbraukia, nuveda rodyklę, uždengia,
pasako, parodo...).
Atlieka kompiuterinius pratimus (atsakymas turi būti gaunamas tuoj
pat!).
Randa nagrinėjamas ortogramas tekste, jas pabraukia ir/ar
paaiškina.

46
3. Sintetinės veiklos etapas
Įrašo ortogramas (kompiuteriu ar pratybų lape).
Nurašinėja (pvz., dailyraščiu nusirašo gražius posakius).
Rašo įspėjamąjį (regimąjį arba girdimąjį) diktantą.
Sprendžia rašybinius uždavinius (įrašo ortogramas, parašo
žodžius).

Atlieka užduotis su rašybos žodynu.

Rašo komentuojamąjį, aiškinamąjį, atrenkamąjį diktantus.
Įrašo ortogramas nurašydami pratimą į sąsiuvinį (tuojau
tikrinama!).

47
4. Situacinis etapas
Rašo klausiamąjį diktantą (gali diktuoti vienas kitam).
Atlieka rašybinio nagrinėjimo užduotis.
Įrašo praleistus mįslių, patarlių, posakių žodžius.
Nurašydami sakinius suskliaustą žodį keičia tinkama
forma.
Rašo kūrybinį diktantą, laisvąjį diktantą ir
atpasakojimus.
Atstato deformuotą tekstą (iš duotų žodžių pradinių
formų).

48
5. Meistriškumo etapas
(naujame kontekste)

Schemomis pavaizduoja tai, ko išmoko, ir

aptaria schemas su bendraklasiais.
Ištaiso draugų klaidas; moko savo
bendraklasius.
Kuria tekstą pagal gairinius žodžius, paveikslą,
fotografiją...
Sudaro pratimus šiam rašybos įgūdžiui ugdyti;
parengia testus.

49
RAŠYBOS
MOKYMO(SI)
MODELIAVIMAS
R. Magritte, Raktas į laisvę

50
Girdimasis artikuliacinis suvokimas 
regimasis vaizdinys  rašymo reakcija

51
Taisyklingai rašantis remiasi vizualine atmintimi!
Kai mokinys taisyklingai tars, susidarys taisyklingus
regimuosius vaizdinius ir taisyklingai rašys.
Svarbiausi yra regimieji vaizdai ir motoriniai rankų
judesiai.

„Būtina saugoti vaiko akis ir ranką nuo rašybos

klaidų.“ (L. Kadžytė-Kuzavinienė)

52
Rašyba – visų įgūdžių rūšių suma!
rašymo veikla yra sensomotorinis
įgūdis
• rega ir klausa – sensoriniai
• kalbos padargų ir rankos judesiai – motoriniai

rašybos taisyklių taikymas yra

intelektinis įgūdis

53
Rašyba – kaip ugnis ir ledas!
motoriniai įgūdžiai iš pradžių formuojasi
greitai, po to pradeda lėtėti;
intelektiniai – iš pradžių lėtai, po to vis
greičiau ir greičiau;
sensoriniai formuojasi tolygiai.

54
 Rašyba – kaip ugnis ir ledas!

Motoriniai įgūdžiai

Sensoriniai įgūdžiai

Intelektiniai įgūdžiai

55
 Mokant rašybos

1) daugiau laiko skirti intelektiniams

įgūdžiams, t.y. rašybos taisyklės
išsiaiškinimui;
2) neskubėti skirti rašymo (ranka!)
užduočių!

56
Iš tikro žmonės nieko nesupranta ir
neišmoksta (išskyrus kūdikių
motorinį mokymąsi) tol, kol patys
sukuria asmeninę, mokymuisi
reikalingą metaforą ar modelį.
Eric Jensen

57
58
59
Kur taikysime taisyklę?

61
Rašybos modelis

65
Rašybos taisyklės
atpažinimas žodžiu

66
Rašybos taisyklės
atpažinimas raštu

67
Taisyklės apibendrinimas

68
ia – e rašyba lietuviškų žodžių galūnėje

69
70
71
72
73
74
 AIŠKINIMO IR UŽDUOČIŲ
PAVYZDŽIAI

75
76
77
78
 Priešdėlis – šaknis
Paskutinį priešdėlio
priebalsį (1) gali veikti
pirmasis šaknies
priebalsis (2).
Todėl reikia įsidėmėti
tuos priešdėlius, kurie
baigiasi priebalsiais,
kad žinotume, kaip
juos rašyti. 79
80
81
82
Raskite žodžius su priešdėliu at-.
Ateina, ataušo, atgabeno, ataka,
atostogos, atpažįsta, atkaklus, atidus,
atilsis, neatslūgo, atsarga, atgarsis,
atgrasus, atsakė, atidavė, àtarė, atspalvis,
atgaila.

83
84
85
86
87
 Sukurkite vaizdelį su šiais
veiksmažodžiais

Atbėga, atseka,
atbilda, atsėlina,
atzvimbia, atbloškia,
atžygiuoja, atgyja,
atskuodžia, atbunda.

88
Priešdėlis ant- yra kilęs iš prielinksnio ant, pvz.:
ant rankų – antrankiai,
ant akies – antakis,
ant kapo – antkapis,
ant žemės – antžeminis,
ant trobos – anttrobis (palėpė).

 
 

89
90
 Parašykite Spaudos apžvalgą.
Kas galėjo būti parašyta straipsniuose, kurie turi tokias antraštes?

„Netikėtas apdovanojimas „Muzika – sielos atgaiva“

dvigubai brangesnis“ „Apdulkėjęs grožis“
„Neapdairus poelgis“ „Jo apdaras buvo žvėrių kailiai“
„Naujos medžio apdirbimo
„Ar gali antžmogis būti
staklės“
laimingas?“
„Grybus apdoroti reikia greitai“
„Atsarga gėdos nedaro“
„Kas atbaidys uodus?“
„Tai ne pažanga, o atžanga!“
„Varnos apdergia ne tik
šaligatvius...“

91
 Rašydami spaudos apžvalgą, galite laisvai
pasinaudoti šiais pasakymais:
Straipsnis „...“ pristato... / primena...
Straipsnyje „...“ rašoma apie... / kalbama... /.
Kitas rašinys „...“, kaip sako pavadinimas,... / kaip
teigiama antraštėje, apgailestauja dėl...
Straipsnio „...“ autorius kelia klausimą... / svarsto... /
piktinasi...
„...“ – tokiu pavadinimu spausdinamas straipsnis
apie ... . Jame ...
Tai ir visa ... spaudos apžvalga.

92
93
94
95
96
97
Įgūdžių sudarymo modelis

98
Įgūdžių sudarymo modelis.
A. Parengimas
1. Sukuriama tinkama mokymosi aplinka.
2. Paaiškinama įgūdžio svarba ir nauda.
3. Numatoma, ko ir kada mokiniai išmoks.
4. Nustatoma, ar naujas įgūdis sietinas su
jau turimais įgūdžiais.
5. Paaiškinama, kaip ir kur naują įgūdį bus
galima pritaikyti.

99
 Įgūdžių sudarymo modelis.
B. Įgūdžio formavimas
1. Pateikiamos pirmosios supaprastintos užduotys.
2. Mokiniai skatinami pastebėti, suprasti ir paaiškinti, ką, kur ir kodėl
reikia vartoti.
3. Pateikiamos sudėtingesnės užduotys, kuriose to paties įgūdžio reikia
kitame kontekste.
4. Patikrinama, kaip mokiniai taiko (tik!) naują įgūdį.
5. Pateikiamos taisyklių išimtys (jei jos yra).
6. Pateikiamos užduotys, kuriose reikia atpažinti išimtis.
7. Pateikiamos užduotys, kuriose naujas įgūdis siejamas su
įsidėmėtinais atvejais (išimtimis).
8. Pateikiamos užduotys, kuriose naujas įgūdis siejamas su kitais, jau
turimais įgūdžiais.

100
Įgūdžių sudarymo modelis.
C. Tikrinimas
1. Apibendrinamos atliktos užduotys; mokiniai
skatinami savais žodžiais pasakyti įgūdžio
taikymo taisyklę.
2. Mokiniai taiko įgūdį įvairaus pobūdžio
pratimuose.
3. Mokiniai taiko įgūdį įvairiuose kūrybiniuose
darbuose.
4. Suformuotas įgūdis turi būti reguliariai
tobulinamas.

101
Pratimų sistemos
sudarymo principai (1)
Mokinys turi mokytis
sąmoningai ir kryptingai:
jis turi aiškiai žinoti, ką per šias
pratybas turi išmokti;
turi žinoti, ką, kaip ir kodėl jis turi
atlikti.

102
 Pratimų sistemos
sudarymo principai (2)
Pratimai turi atitikti mokinio amžių ir
interesus, kad jis būtų dėmesingesnis.

Dėmesingumas padeda išvengti klaidų!

103
 Pratimų sistemos
sudarymo principai (3)
Pratybos sistemingos ir suplanuotos:
iš pradžių laiko intervalai tarp pratybų turi būti mažesni,
po to didėti;
tempas pradiniuose etapuose turi būti lėtesnis;
pratimų eilę dera sudaryti pagal jų sudėtingumą;
pratybos turi vykti laiku;
tarp pratimų būtinas nuoseklus perimamumas;
mokinys turi greitai sužinoti savo rezultatus,
suprasti klaidos priežastį ir tuoj pat pasitaisyti.

104
 Pratimų sistemos
sudarymo principai (4)
Pratimų apimtis, skaičius ir trukmė priklauso
nuo
formuojamo įgūdžio,
mokinių amžiaus ir
individualių savybių.
NB! Nors įvairiais įgūdžio formavimo etapais būtini
vienpusiški pratimai, bet gabesniems mokiniams tai gali
sukelti nuobodulį ir sumažinti domėjimąsi mokymusi.

105
106
107
Mūzų, visų mokslų ir menų deivė –
atminties deivė Mnemozina į kiekvieno
žmogaus sielą įdeda tarytum vaško
lenteles, kuriose įsispaudžia matyti, girdėti
ar paties sugalvoti įspūdžiai.
Platonas, V a.pr.Kr.

108