RAŠYSENOS TYRIMO GALIMYBĖS

Rašto darbas

2021
 2

TURINYS

ĮVADAS.........................................................................................................................................3
1. MOKSLINĖS LITERATŪROS ANALIZĖ...........................................................................4
1.1. Rašysenos samprata..................................................................................................................5
1.2. Rašysenos tyrimas....................................................................................................................7
IŠVADOS........................................................................................................................................
LITERATŪROS SĄRAŠAS..........................................................................................................
 3

ĮVADAS

Darbo objektas. Rašysenos tyrimo galimybės.

Darbo tikslas. Atskleisti rašysenos tyrimo galimybes.

Darbo uždaviniai:
1. Išnagrinėti rašysenos sampratą.
2. Apibūdinti rašysenos tyrimą.

Darbo metodai:
1. Mokslinės literatūros analizė.
 4

1. MOKSLINĖS LITERATŪROS ANALIZĖ

1.2. Rašysenos samprata

Kriminalistika, tai mokslas tiriantis nusikaltimus padėdamas tinkamai ir greitai išaiškinti

padarytą nusikalstamą veiką, taip pat gali įgyvendinti prevencines priemones, siekiant užkirsti
kelią neteisėtam elgesiui. Kriminalistiką sudaro keturios struktūrinės dalys, tokios kaip
metodologija, taktika, metodika ir technika. Trumpai apibendrinant metodologiją sudaro teorija
apie šitą mokslą, tam tikros sąvokos, apibūdinimai ir samprata. Taktika – tam tikrų veiksmų
planavimas, organizavimas, rengimas siekiant padėti ikiteisminiam ir teisminiam procesui, o
metodika susijusi su mokslininkų rekomendacijomis siekiant tirti nusikaltimus. „Kriminalistikos
technika – kriminalistikos mokslo dalis bei visuma techninių priemonių, naudojamų įrodomajai
informacijai surasti, užfiksuoti paimti ir ištirti“1. Yra išskiriamos tokios kriminalistikos technikos
šakos:

 Kriminalistinė balistika;
 Kriminalistinė dokumentoryra;
 Kriminalistinė habitoskopija;
 Kriminalistinis vaizdo fiksavimas;
 Kriminalistinė raštotyra;
 Kriminalistinė registracija;
 Kriminalistinė odorologija;
 Kriminalistinė trasologija;
 Kriminalistinė fonoskopija;
 Kriminalistinė mikrologija.
Jau nuo vaikystės mus pradeda mokinti rašyti raides, žodžius ir sakinius bei tinkamai ir
sklandžiai dėstyti savo mintis .“Mokėjimas rašyti nėra prigimtinė žmogaus savybė. Ji atsiranda
ugdant tam tiktus įgūdžius“2. Todėl raštu galime išreikšti savo tam tikrą valią, sprendimus ir
prieštaravimus. Sutartys, prašymai, testamentai, pretenzijos, sutikimai, prieštaravimai ir t.t.
dažnu atveju sudaromi raštu, o kartais net įstatymų nustatyta tvarka tai yra privaloma. Nes kilus
ginčui ar nebūtinai tai gali būti reikšminga aplinkybė. Iškilus nesusipratimui ar įtarimui, kad

1
Kriminalistika. Teorija ir technika. Vadovėlis. Vilnius: MRU, 2012, p. 544.
2
Kriminalistikos technikos pagrindai. Vadovėlis. Vilnius: Eugrimas, 1998, p. 199.
 5

galimai kažkoks raštas gali būti suklastotas ir reikia nustatyti bei identifikuoti asmenį pagal jo
rašyseną ir vartojamus žodžius. Tokiu atveju yra taikoma kriminalistinė raštotyra.
„Kriminalistinė raštotyra tiria rašysenos ir rašto kalbos formavimosi, vystymosi bei kitimo
dėsningumus ir rengia rašto tyrimo metodus, kuriais siekiama atpažinti tekstą parašiusį asmenį ir
kitas tyrimui reikšmingas ir svarbias aplinkybes“3. Neretai raštotyra reikalinga atskleidžiant
ekonominius nusikaltimus taip pat verslo sistemoje. Asmuo pradėjęs rašyti nuo vaikystės
suformuoja savo rašymo stilių, pagrindinius vartojamus žodžius savo kalboje. Kiekvienam
suprantama, kad raštas kiekvieną kartą kažką rašant nebus identiškas, nes priklauso nuo daugelio
aplinkybių: asmens emocijų ir nuotaikos tuo metu, rašymo vietos, rašymo priemonės ir rašymo
pagrindo bei daugelio kitų dalykų. Tačiau visumoje galima įvardinti tam tikrus asmens bruožus,
jo individualias savybes. Tačiau tinkamai identifikuoti asmenį pagal kompetencija ir jo
sugebėjimai. Rašymą sudarantys pagrindinių grupių įgūdžiai:4
 Techniniai – rašymo būdų, techninių rašymo rekomendacijų įvaldymas;
 Grafiniai – sugebėjimas rašyti pagal tam tikrą sistemą raides ir kitus ženklus juos
jungti;
 Ortografiniai – sugebėjimas teisingai nustatyti raidinę žodžių sudėtį, sakinio ir viso
rašinio konstrukciją.
Taip pat yra pažymima, kad raštui yra būdingos tam tikros identifikavimo savybės:
 Rašto individualumas, kuris pažymi, kad negali būti dviejų žmonių, kurie sugebėtų
rašyti identiškai. Akcentuojama tai, kad visi asmenys yra individualūs, turintys savo
braižą, todėl neįmanoma identiškai kitam asmeniui tai padaryti;
 Rašo pastovumas, kuris iki tam tikro amžiaus formuojasi ir kažkurį laiką jis gali
atrodyti nepastovus, tačiau vėliau jis susiformuoja.
 Rašto variantiškumas, kuris kaip ir rašto pastovumas gali formuotis, tačiau asmuo
turi kelis jam tinkamus rašysenos variantus (pvz. vieną kartą asmuo gali rašyti
pasvirusiu šriftu, kitą kartą tiesiai).
Šalia rašysenos identifikavimo savybių yra ir jų požymiai, tokie kaip bendrieji, specialieji,
topografiniai ir rašto kalbos požymiai. Bendrieji požymiai gali būti būdingi daugelio asmenų
rašymo stiliui. Bendruosius rašysenos požymius sudaro 9 aspektai; 1) rašysenos išlavinimas;

3
Kriminalistika. Teorija ir technika. Vadovėlis. Vilnius: MRU, 2012, p. 544.
4
Kriminalistikos technikos pagrindai. Vadovėlis. Vilnius: Eugrimas, 1998, p. 199.
 6

2) rašymo tempas; 3) rašysenos sandara; 4) raidžių nuolinkis; 5) raidžių dydis; 6) rašysenos

įbėgis; 7) raidžių rišlumas; 8) judesių koordinacija; 9) rašymo spūdis. Specialieji požymiai
pasižymi konkrečių raidžių ir ženklų rašymo ypatumais. Tai sudaro: 1) judesių forma; 2)
judesio kryptis; 3) judesių ištęstumas rašant ar pasirašant; 4) judesių lokalizacijos ypatumai;
5) judesių skaičius ir pan. Literatūroje dar galima pastebėti, kad specialieji požymiai yra
apibūdinami kaip individualieji, kurie reiškia, kad galima identifikuoti rašto autorių.
Specialiųjų požymių yra daug, jie įvairesni ir pastovesni palyginus su bendraisiais.
Individualiųjų požymių išlieka ir sąmoningai pakeistose rašysenose. „Topografiniai ir
rašysenos požymiai sudaro tarpinė grandį tarp rašto kalbos ir rašysenos požymių“5.
Topografiniai rašto požymiai yra teksto ir jo dalių išdėstymo popieriaus lape ypatybės.
Pagrindinai rankraščiuose tiriami topografiniai požymiai:6

 Pavadinimų, datų, parašų vieta dokumente;

 Paraščių ir laukelių dydis, forma ir padėtis;
 Pastraipų ypatybės;
 Tarpai tarp eilučių ir žodžių;
 Eilučių lygumas;
 Skyrybos ženklų ir simbolių rašymo ypatybės;
 Puslapių numeracija.

Rašto kalbos požymiai pasižymi asmens gebėjimu dėstyti mintis ir jų dėstymą užrašant. Tam
įtakos turi išsilavinimas, interesai, pasaulio pažinimas, sukauptos žinios ir pan. Rašto kalbos
požymiai neretai atspindi asmens raštingumo lygį ir minčių išraiškos ypatumus. Rašto kalbos
požymius galime kvalifikuoti į gramatinius, kai asmuo parodo savo gramatikos taisyklių
žinojimą ir jų pritaikymą praktiškai. Tai pažymi bendrą asmens raštingumo lygį. Analizuojant
padarytas rašybos ar skyrybos klaidas galima nustatyti lygį, kuris gali būti žemas, vidutinis, arba
aukštas. Kitas požymis leksinis. Šis požymis apibūdina asmens tekste naudojamus žodžius. Tam
turi didelę reikšmę asmens išsilavinimas, profesija, domėjimasis aplink vykstančiais įvykiais,
sugebėjimas bendrauti ir pan. Pas vieną kalba gali būti skurdi, mažas žodynas. Kita gali pasigirti
vaizdinga ir išraiškinga savo kalbėsena. Siekiant pagyvinti kalbą gali būti naudojamas metaforos

5
Kriminalistikos technikos pagrindai. Vadovėlis. Vilnius: Eugrimas, 1998, p. 201.
6
Kriminalistikos technikos pagrindai. Vadovėlis. Vilnius: Eugrimas, 1998, p. 201.
 7

, tam tikros frazės ir išsireiškimai, kurie ne kiekvienam yra suprantami ir vartojami. Paskutinis
rašto kalbos požymis yra stilistinis. Pagal stilių kalba gali būti mokslinė, profesinė, oficiali,
buitinė ir publicistinė. Tai parodo asmens, parašiusio tekstą, minčių dėstymą ir pasirinktą
dėstymo konstrukciją. Teigiama, kad ekspertai dažniausiai tiria buitine kalba parašytus tekstus.
Apibendrinat galime teigti, kad rašysenos samprata ganėtinai plati. Susidedant iš daugelio
požymių, kurie dar gali būti skaidomi į tam tikras mažesnes dalis.

1.2. Rašysenos tyrimas

„Rašysenos ekspertizė remiasi bendrąja kriminalistinės ekspertizės metodika ir jos

pagrindiniai uždaviniai yra analogiški kitoms kriminalistinėms ekspertizėms. Rašysenos
ekspertizės objektai yra gana specifiniai“.7 Tiriamieji rašysenos objektai yra sutartys,
testamentai, anoniminiai pranešimai, savižudžių atsisveikinimo laiškas, trumpi rašteliai
susidedantys iš atskirų žodžių, skaičių arba neraidinės transkripcijos parašai. Pastebima, kad tam
tikrais atvejais rašysena būna sąmoningai pakeičiama. Vadinasi teksto autorius siekia rašyseną
padaryti nepanašią į savo, tai gali padaryti rašydamas priešinga ranka, dešiniarankis – kaire
ranka, kairiarankis - dešine arba bando kopijuoti kito asmens rašyseną, kad būtų manoma, jog tai
parašė būtent tas asmuo. Tokiu atveju ekspertai susiduria su sunkumais identifikuojant teksto
autorių, tačiau pastebima, kad jeigu tekstas yra ilgas, tada galima pastebėti jau rašančio asmens
identifikacinius rašysenos požymius, kurie pasirodo, kai asmuo nebe taip akcentuojasi į
rašysenos klastojimą. Rašysenos imitacija susideda iš rašysenos ir svetimo parašo kopijavimo.
Tai labiausiai paplitęs dokumentų klastojimo būdas. „Tiriant rašyseną labai svarbūs rašysenos ir
parašų pavyzdžiai.“8 Ikiteisminio tyrimo tyrėjo pareiga yra paruošti būtina ir tinkamą medžiagą
lyginamajam tyrimui. Jie skirstomo į laisvuosius – rankraštiniai tekstai ir parašai, kuriuos parašė
konkretus asmuo iki ikiteisminio tyrimo pradžios ir nesusiję su atliekamo tyrimo aplinkybėmis.
Svarbiausia yra, kad tekstas būtų parašytas laisvai ir tam asmeniui įprastai. Tekstas turi būti ta
pačia kalba, tarp parašyto rankraščio ir tiriamo rankraščio parašymo laiko tarpas turi būti kuo

7
Kriminalistikos technikos pagrindai. Vadovėlis. Vilnius: Eugrimas, 1998, p. 210.
8
Metodinės rekomendacijos ikiteisminio tyrimo pareigūnams: tyrimo objektų pakavimas, klausimų formulavimas.
Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centras. Vilnius, 2020, p. 37.
 8

trumpesnis. Turi būti naudojama ta pati rašomoji priemonė, rašoma ant tos pačios medžiagos.
Kitas pavyzdys yra sąlygiškai laisvi kurie susideda iš rankraštinių tekstų, įrašų ir parašų, parašytų
jau esant ikiteisminio tyrimo medžiagai, bet ne specialiai lyginamajam tyrimui, bet susiję su ja.
Tai gali būti laiškai, prašymai, skundai ir kt. Paskutinis rašysenos ir parašų pavyzdys –
eksperimentinis. Eksperimentiniai pavyzdžiai paimami tyrėjui diktuojant tekstą arba duodant
asmeniui parašyti tam tikrą tekstą. Pažymėtina, kad asmeniui negalima duoti to paties teksto,
kuris yra tiriamas, nes asmuo gali bandyti, tai atkartoti. Siekiant, kad ekspertizės tyrimas būtų
išsamus būtina atrinkti kokybiškos rašysenos ir rašto kalbos pavyzdžių, taip pat, kad jų netrūktų
ir būtų įvairaus pobūdžio. „Žmogaus identifikavimas pagal įprastos rašysenos požymius
paprastai nesudaro didelių sunkumų, jeigu tiriamasis tekstas yra pakankamai informatyvus ir
pakankamai gero kokybės“.9
Lietuvoje veikia Lietuvos teismo ekspertizės centras. Šio centro pagrindinė veikla –
ekspertinių tyrimų atlikimas. Ekspertizė atliekama vadovaujantis Lietuvos Respublikos proceso
kodeksu, civilinio proceso kodeksu, administracinių bylų teisenos įstatymu, administracinių
nusižengimų kodeksu, teismo ekspertizės įstatymu. Taip pat remiamasi ir tarptautiniais šaltiniais
ir tam tikrais moksliniais straipsniais ar įtvirtintais principais. Centras yra Vilniuje, tačiau yra
skyriai Šiauliuose ir Klaipėdoje. „Rašysenos ekspertizės – nustato asmenis, rašiusius rankraščius,
skaitmeninius įrašus ir parašus, rašysenos pakeitimo faktą ir būdą, rašymo sąlygas, rašiusiojo
psichologinę ir fiziologinę būklę“.10 Ekspertams dažniausiai būna pateikiami klausimai:
 Ar tiriamas tekstas ir jo dalis parašyta konkretaus asmens;
 Ar kelių dokumentų tekstus parašė tas pats asmuo;
 Ar „X“ ar „Y“ parašė tiriamąjį tekstą;
 Ar parašas konkretaus asmens vardu parašytas jo paties ar kitos asmens vardu.
Šie klausimai priskiriami prie identifikacinių klausimų. Taip pat galima ekspertams pateikti
klausimus, siekiant išaiškinti klasifikacines ir diagnostines problemas. Rašysenos ekspertizės
tyrimas susideda iš pasirengimo tyrimui, tiriamojo teksto tyrimo, lyginamosios ekspertizės
objektų tyrimo ir tyrimų rezultatų bei išvadų pateikimo.

9
Kriminalistikos technikos pagrindai. Vadovėlis. Vilnius: Eugrimas, 1998, p. 213.
10
Ekspertizių darymo Lietuvos teismo ekspertizės institute nuostatai. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro
1998 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 173. 2 d. 1 p.
 9

IŠVADOS

1. Raštotyra viena iš kriminalistikos technikų padedanti ikiteisminio tyrimo tyrėjamas tiriant

nusikalstamas veikas. Yra išskiriamos pagrindinės rašysenos identifikavimo savybės,
identifikaciniai rašto požymiai, kurie išskaidomi į dar kelius požymius (rašysenos, topografinius
ir rašto kalbos). Visi požymiai yra savitai skirtingi, bet tuo pačiu gali turėti ir panašumų. Dažnu
atveju būna, kad požymiai yra vienas kitą papildantys. Rašysenos samprata pakankamai įdomi ir
plati. Daug išsamių ir skirtingų kvalifikacijų ir technikų. Tai ne tik atskleidžia rašto stilių ar
pobūdį, tačiau raštas gali apibūdinti ir asmens charakterį ar jo bruožus.

2. Ekspertas, kuriam pavedama atlikti rašysenos ekspertizę, turi būti tikras savo srities
profesionalas. Tai pakankamai atsakingas darbas, kurio metu reikia tinkamai nustatyti ir ištirti
galimą rašysenos klastojimo faktą. Ekspertizės objektai yra įvairūs, nuo vieno parašo iki ilgiausių
tekstų ar testamentų. Ekspertai vadovaujasi nustatytais teisės aktais ir jau suformuluotomis
praktikomis bei principais.
 10

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Kriminalistikos technikos pagrindai. Vadovėlis. Vilnius: Eugrimas, 1998.

2. Kriminalistika. Teorija ir technika. Vadovėlis. Vilnius: MRU, 2012.
3. Metodinės rekomendacijos ikiteisminio tyrimo pareigūnams: tyrimo objektų pakavimas,
klausimų formulavimas. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centras. Vilnius, 2020.
4. Ekspertizių darymo Lietuvos teismo ekspertizės institute nuostatai. Lietuvos Respublikos
teisingumo ministro 1998 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 173.
5. Lietuvos teismo ekspertizės centro internetinis puslapis. Prieiga internetu:
https://ltec.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/ekspertiniu-tyrimu-atlikimas