Jurisprudencija, 2005, t.

66(58); 7783

EKSPERIMENTINI PAVYZDI RUOIMAS RAYSENOS

OBJEKT TYRIMUI

Doktorant Rasa Tamoinait

Mykolo Romerio universiteto Teissaugos fakulteto Kriminalistikos katedra

Lietuvos teismo ekspertizs centro Raysenos ekspertizi skyrius
Lvovo g. 19a, LT09313 Vilnius
Telefonas 263 85 62
Elektroninis patas rasa@ltei.lt

Pagrindins svokos: raysenos ekspertiz, raysenos ir para tyrimo metodikos, raysenos ir

para lyginamieji pavyzdiai: laisvieji, slygikai laisvieji, eksperimentiniai.

Santrauka

Straipsnyje apraomos lyginamosios mediagos raysenos ekspertizei pateikimo problemos ir

j sprendimo bdai. Daug dmesio skirta eksperimentini raysenos ir para pavyzdi ruoimo klau-
simams, apvelgta eksperimentini raysenos ir para pavyzdi mimo tyrim raida Lietuvoje ir u-
sienyje. Straipsnio pabaigoje pateikti pasilymai, kaip pagerinti raysenos ekspertizs kokybikum
bendradarbiaujant su kitomis LR staigomis.

1. vadas

Raysenos ekspertiz iuo metu Lietuvoje yra viena i daniausiai skiriam ekspertizi. Jos
tikslas tirti raysen ir paraus, siekiant identifikuoti tekst raius ar pasiraius asmen, taip pat nu-
statyti bylai svarbias aplinkybes. Lietuvos teismo ekspertizs centre per metus atliekama daugiau kaip
1000 raysenos ir para ekspertizi.
Kuriamos raysenos ekspertizs metodikos, kurias taikydamas ekspertas galt nustatyti kuo
daugiau esmini poymi, ar raysena arba paraas autentiki, ar suklastoti. Didelis ekspertizi skai-
ius veria ekspertus didiajai daugumai tiriamj objekt taikyti klasikines metodikas: klasikin ray-
senos tyrimo metodik ir klasikin para tyrimo metodik [1; 2]. Taiau, priklausomai nuo tiriamojo
objekto, raysenos ekspertai neretai taiko ir kitas metodikas. Raysenai tirti taikoma trump ra ty-
rimo metodika [3], sen moni raysenos tyrimo metodika, vairi bsen tyrimo metodikos, vairi
slyg tyrimo metodikos. Lietuvos teismo ekspertizs centre (toliau LTEC) buvo atliktos kelios as-
men, raiusi tekst rus kalba, lyties nustatymo ir kitos ekspertizs. Paraams tirti taikomos sen
moni para, autoklastots, para, pasiraant neprastomis slygomis ir neprastos bsenos, ir
kitos metodikos. Dabar skyriuje atliekami autoklastots tyrimai, neseniai lietuvi kalb iversta kont-
rini charakteristik lyginimo metodika [4], atliekami spdio tyrimai, raysenos ir para galimo lygi-
nimo tyrimai [5]. Ir visa tai papildoma informacija tiriant vis sudtingjanius objektus. Taiau ray-
senos ekspertus atliekant dokument tyrim domina ne vien tyrimo objekt ir lyginamosios media-
gos visuma. Kuo toliau, tuo labiau (ypa pastaruoju laikotarpiu) raysenos ekspertams kelia nerim
lyginamosios mediagos ruoimas ir pateikimas tirti. Kokybikas lyginamosios mediagos pateikimas
garantuoja beveik imtaprocentin teigiam arba neigiam (jei tiriamasis objektas tinkamas asmens
identifikacijai) ekspertizs ivad. Apie 90 proc. ekspertinje praktikoje pasitaikani atsisakym pa-
teikti ivad prieastis yra nekokybikai paruota lyginamoji mediaga [6].
LTEC neseniai yra ileistos papildytos Raysenos ir autorysts ekspertizs (skyrimas ir me-
diagos ruoimas) metodins rekomendacijos [7], ekspertai skaito paskaitas usakovams (teis-
jams, prokurorams, tyrjams). Taiau i problema iomis priemonmis kol kas neisprendiama.

77
 iame straipsnyje siekiama aptarti daniausiai pasitaikanius netinkamo lyginamosios media-
gos pateikimo atvejus (tiek laisvj, tiek eksperimentini pavyzdi) ir pateikti rekomendacijas, kaip
galima tai atlikti gerai, t. y. taip, kad ekspertas vis lyginamj mediag (nereikalaudamas pateikti
papildomos mediagos) rezultatyviai panaudot tyrime.
LTEC Raysenos ekspertizi skyriuje ekspertas per metus atlieka nuo 80 iki 120 ekspertizi. Be
LTEC, raysenos ekspertizes atlieka ir Lietuvos policijos Kriminalistini tyrim centras. Taiau reikia
paminti, kad ekspertizi skaiius ne visada atspindi ekspert darbo naum. Danai ekspertas, no-
rdamas kokybikai atsakyti pateiktus klausimus, sugaita nemaai darbo laiko tirdamas nekokybi-
kus raysenos ir para pavyzdius (kuri daniausiai nepakanka) ir, j pritrkus, ratu prao papil-
domos lyginamosios mediagos. Ekspertas prao papildomos mediagos vadovaudamasis Lietuvos
Respublikos baudiamojo proceso kodeksu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksu ir Eks-
pertizi atlikimo Lietuvos teismo ekspertizs centre nuostatais [8].

2. Lyginamieji pavyzdiai raysenos ir para ekspertizje

Lyginamj mediag raysenos ekspertizje sudaro: laisvieji, slygikai laisvieji ir eksperi-

mentiniai raysenos ir para pavyzdiai [7].
Laisvieji raysenos ir para pavyzdiai tai dokumentai, parayti prie ikeliant ikiteismin
baudiamj byl (tai vairs uraai, laikai, praymai, pareikimai, raai atsiskaitymo knygelse ir
kiti dokumentai). Laisvieji raysenos ir para pavyzdiai gaunami pomi, krat metu, juos pateikia
pareikalautas tariamasis. ie pavyzdiai btinai turi bti patvirtinti tariamojo vardiniu rau ir parau.
Be laisvj pavyzdi ekspertas ekspertiz atlieka tik tuomet, kai gauna rat, kad j pateikti nega-
lima dl mogaus mirties, dl to, kad jis slapstosi, gyvena usienyje ir t. t.
Slygikai laisvieji raysenos ir para pavyzdiai pateikiami bylos dokumentuose, apklausos,
kratos, akistatos protokoluose, praymuose, pareikimuose teismui, iekinio pareikimuose, auki-
muose teism.
iame straipsnyje plaiau apvelgsiu eksperimentini raysenos ir para pavyzdi svarb, j
paruoimo ypatumus, forminim.
Eksperimentiniai raysenos pavyzdiai reikalingi tam, kad ekspertas galt palyginti ne tik rai-
di ir skaitmen atskir element sutapimus ir skirtumus, bet ir raidi junginius, odi raymo
ypatumus, be to, skaitmen jungim skaiius. Eksperimentiniuose pavyzdiuose ekspertas vertina
teksto isidstym lape (ypa jei tiriami laikai, rateliai, ne blankuose rayti dokumentai), parai,
eiluts linij pobd, parao viet dokumente.
Eksperimentiniai pavyzdiai vertingi tuo, kad j kilm, tikrumas nekelia abejoni ir jie ruoiami
konkreiai ekspertizei ar konkreiam dokument tyrimui. Juos imant galima stebti raymo proces, j
i dalies koreguoti ir gauti rankraius, kurie atitikt tiriamj objekt teksto turiniu, kalba, riftu, para-
ymo bdu ir slygomis.

3. Dabartin eksperimentini pavyzdi pamimo metodologija

iame skyriuje plaiau panagrinsiu reikalavimus ir pasilymus, kaip turi bti imami eksperi-
mentiniai raysenos ir para pavyzdiai.

3.1. Eksperimentini raysenos pavyzdi pamimas

Kad tariamasis nestengt prisiminti teksto ir jo paraymo ypatum ir bt sudtingiau sugal-

voti, kaip t tekst kraipyti, reikia i tiriamojo dokumento odi ir odi jungini sukurti nauj, su ti-
riamojo dokumento prasme nesusijus, tekst. Pavyzdiui, tiriamajame dokumente yra toks tekstas:
... Pairsiu, kas k kalba, tada matysiu, k man reikia kalbti . Eksperimentinis tekstas galt
bti toks: Lietuvi kalba spalvinga savo aforizmais, posakiais. Pairkime, kaip kalba senoliai. J
kalba taisyklinga, grai, spalvinga. Paklausykime j, pavelkime juos ir tada suprasime, kad svarbu
ne tik suprasti, kas k kalba, bet ir reikia mokti kalbti ir pasakyti taip, kad kiekvienas suprast.
Raydamas kitok tekst, tariamasis, jei jis neino, kokiam dokumentui paskirta raysenos
ekspertiz, nesps suvokti ir prisiminti, kokiame dokumente ra ir pasira, kaip ra, ar kraip, ar
ne. O ekspertas atlikdamas tyrim ras ir gals palyginti ne tik raidi ir j element poymius, bet ir
raidi jungimo poymius.

78
 Vienas i svarbi reikalavim, imant eksperimentinius raysenos pavyzdius, yra raymo tempo
tiriamajame dokumente ir pavyzdiuose sutapimas. Jei tiriamajame dokumente rayta greitai, tai eks-
perimentiniuose pavyzdiuose negalima leisti tariamajam rayti ltai, mokykline raysena. Raant l-
tai, dailyraiu, dingsta kai kurie individuals raysenos poymiai, raids ir elementai raomi ir jun-
giami ne taip, kaip raant greitraiu. Pavyzdiui, jei asmens, kurio ilavinta raysena, judesio pra-
dios takai raant raides a, g, o yra kairje ovalo pusje, tai jam pradjus rayti ltai, mokykline
raysena, jie gali bti deinje ovalo pusje, kaip mokyta per dailyraio pamokas. Todl diktuojant
tekst reikia stebti, kad tariamasis rayt natraliu tempu, pastebjus ltinimo poymi, reikia pa-
greitinti diktavimo temp. Jei dokumentas paraytas ltu tempu, tada diktuoti tekst reikia neskubant,
leisti tariamajam rayti ltesniu tempu.
Tiriamojo dokumento teksto negalima duoti nurayti nuo dokumento (jei leidia bylos aplinky-
bs, patartina dokumento tekst padiktuoti). Ras tiriamj tekst asmuo gali tyia kraipyti savo ra-
ysen, kad ji bt nepanai tiriamj. O io teksto neras asmuo, turintis menini sugebjim, gali
nukopijuoti tiriamj raysen taip, kad tariamojo raysenoje gali pakisti net kai kurie specialieji po-
ymiai.
Svarbu eksperimento metu teisingai parinkti eksperimentinio dokumento dyd. Pavyzdiui, ti-
riamasis dokumentas yra ratelis, paraytas ant labai maos popieriaus skiautels, degtuk duts
arba ant servetls. Norint parayti kuo daugiau informacijos tokiame maame lapelyje, reikia rayti
labai smulkiomis, maomis raidmis. Todl ir eksperimentinius pavyzdius reikia prayti rayti labai
maomis raidmis arba prayti parayti diktuojam tekst panaaus dydio popieriaus lapelyje.
Jei tekstas paraytas dideliais ramenimis (pvz., prayme, pareikime), reikia, kad tariamasis
rayt tekst didelmis raidmis. Danai praymai, pareikimai raomi negreitai, aikiomis raidmis,
kartais su raidi pagrainimais. Raydamas eksperimentinius pavyzdius, asmuo galt sukurti vai-
ri praymo, pareikimo variant. Tada atsispindt ne tik raysenos ypatumai, bet ir teksto idsty-
mas lape (pvz., kur raomi kreipiniai, kur data, kur pasiraoma). Jei pasirayta dokumente, kur yra
daug vietos, tai eksperimentiniai paraai turt bti pasirayti laisvai, parao neribojaniame plote
(pvz., A4 formato lape 48 paraai, isidst per vis lapo plot).
Jei dokumentas paraytas darkyta raysena, pastebimos veidrodinio atspindio raids, o eks-
perimentinius pavyzdius tariamasis rao tvarkinga raysena, reikia paprayti, kad tariamasis ekspe-
rimentinius pavyzdius rayt jam neprasta ranka (pvz., deiniarankis rayt kaire ranka, kairiarankis
rayt deine ranka). Raymo tempas turt bti kuo greitesnis, kad raids nebt kraipomos.
Labai svarbu, kad eksperimentiniai pavyzdiai bt rayti taip, kaip tiriamieji, pavyzdiui, jei ti-
riamuosiuose vyrauja skaitmeniniai raai, tai pavyzdiuose turt netrkti skaitmen, skaii (skait-
men jungini), jei tiriamasis tekstas paraytas spausdintinmis raidmis, tai pavyzdiai taip pat turi
bti parayti spausdintinmis raidmis.
Didel ekspertins praktikos problema, kai tiriamasis tekstas paraytas viena kalba, o pavyz-
diai kita (pvz., tiriamasis dokumentas paraytas rusikai, o pavyzdiai lietuvikais ramenimis).
Ekspertas kartais tokiais atvejais negali sulyginti net bendrj poymi (pvz., gimtja kalba mogus
rays geriau, auktesnio ilavinimo raysena, greitesniu tempu, o ne gimtja kalba, ypa kai raidi
raymas skirtingas, gali rayti emesnio ilavinimo raysena, ltesniu tempu, gali bti daugiau mo-
kyklins raysenos poymi).
Sunkiau paimti eksperimentinius pavyzdius, jei tariama, kad tariamasis tiriamojo dokumento
tekst para neprastos bsenos, t. y. bdamas neblaivus, apsvaigs nuo narkotik, stresins bse-
nos. Tada tiesiog reikia paimti kuo daugiau pavyzdi ir kuo vairiau: vairiu tempu, vairiomis slygo-
mis, vairiomis raymo priemonmis.

3.2. Eksperimentini para pavyzdi pamimas

Imant asmens eksperimentinius para pavyzdius papraoma, kad asmuo greitraiu para-
yt savo vard, pavard ir pasirayt keliuose lapuose.
Jei pasirayta kito asmens vardu, tai tiriamojo parao negalima rodyti pavyzdi davjui. As-
menys, nepasira tiriamajame dokumente, nordami kuo geriau pateikti eksperimentinius pavyz-
dius, tiesiog labai tiksliai nupieia tiriamuosius paraus. Jei kyla tarimas, kad Jono Petraiio vardu
pasira Ona Kuprien, reikia paprayti Onos Kupriens, kad ji pasirayt sugalvotais paraais Jono
Petraiio vardu ir kit asmen, kuri tokie pat inicialai, vardais: rayti vard, pavard ir alia pasirayti.
Pavyzdiui:

79
 Jonas Petraitis (pasirayti sugalvotu parau).
Pranas Juodvalkis
Justina Pranulyt
Jei pamatoma, kad tariamasis pasirainja visikai skirtingos transkripcijos paraais (eksperi-
mentiniai ir tiriamieji paraai visikai nepalyginami), paraius 35 lapus igalvot para, parodyti ta-
riamajam tiriamj para 1530 sekundi (ne daugiau!) ir paprayti i atminties pasirayti. Kopijuoti
ir pieti para negalima!
is eksperimentas svarbus ypa iuo metu, nes Lietuvos teismo ekspertizs centre ypa pa-
daugjo tiriamj objekt, kurie yra vardas, pavard ir paraas. Tokie objektai ypa dani civilinse
bylose (testamentuose, pirkimo-pardavimo, panaudos sutartyse ir kt.), finansiniuose ir bankiniuose
dokumentuose.
Jei asmuo pasirao keliais paraais, eksperimentiniuose pavyzdiuose jis turt pasirayti vi-
sais tais variantais.
Jei tiriamasis paraas yra kasos pajam ar ilaid orderyje, mobiliojo ryio sutartyse, notarinio
registro knygoje arba dokumentuose, kuriuose yra maai vietos pasirayti, tada eksperimentiniai pa-
raai turt bti pasiraomi liniuotuose lapuose arba tui blank, kokiuose yra tiriamieji raai ar pa-
raai, kopijose toje paioje blanko vietoje.
Reikia atsivelgti ir mediagas, ant ko paraytas dokumentas. Jei tiriamasis tekstas paraytas
ant medins siuntinio ds, ant storo kartono lapo, ant sienos, reikia parinkti eksperimentui kuo ar-
timesn mediag. Jei rayta ant medins ds, tai galima pasilyti rayti ant medins lentels, jei
rayta ant sienos, tai pavyzdius reikt imti prie sienos priklijavus didel popieriaus lap, ant kurio
bt raoma.
Eksperimentinius pavyzdius reikt imti per kelis kartus, kad tarp eksperiment praeit kelios
dienos. Tada geriau atsiskleist tariamojo raysenos variantikumas, o tai atliekant tyrim yra labai
svarbu.

4. Eksperimentini lyginamj pavyzdi moksliniai tyrimai

Raysenos pavyzdi pateikimas ir pamimas buvo svarbs ir nagrinjami klausimai nuo pat
raysenos ekspertizs sukrimo. ie klausimai buvo danai gvildenami ne tik Lietuvos, bet ir Rusijos,
Vokietijos, Austrijos, Anglijos ir kit ali moksliniuose darbuose, leidiniuose, urnaluose, atmintinse.
Ypa nemaai straipsni ia tema skelbta 19301960 metais. Juose pateikiami nurodymai ir reko-
mendacijos, kaip paruoti tiriamj ir lyginamj mediag raysenos ekspertizei. 19301940 m. Lie-
tuvoje daug straipsni apie lyginamosios mediagos pateikim yra para N. Radvila [9; 10], A. Vait-
keviius [11]. J straipsniuose nagrinjami ir angl mokslininko E. Seeligo [9; 10] bei rus moksli-
ninko J. Safino [11] darbai apie raysenos ekspertizs pavyzdi mimo metodikas. Tokie klasikiniai
pavyzdi pamimo bdai taikomi ir iomis dienomis. Taiau tobuljant tyrimo metodams, buvo
stengiamasi ne tik tobulinti tiriamj objekt tyrimo metodikas, bet ir iekoma bd, kaip kokybikai
pateikti lyginamuosius pavyzdius. Tyrimai ir patirtis parod, kad surinkti kokybikus ir tinkamus lygi-
namuosius pavyzdius sunkus udavinys. Todl ekspertai i mokslo srit stengsi atnaujinti nau-
jomis proceso taisyklmis, naujais metodais, testais, technika, kuri tikslas buvo gauti vertingus, in-
formatyvius raysenos ir para pavyzdius.
Apie 1957 m. Visbadeno kriminalistikos laboratorijos ekspertas K. Klteris [12] sukr vien i
domesni metod, kaip imti eksperimentinius raysenos pavyzdius. Jis kartu su klasikiniais lygina-
mosios mediagos mimo bdais buvo skmingai taikomas ne tik Vokietijos, bet ir Austrijos rayse-
nos ekspert.
K. Klteris test sukr nordamas gauti lyginamuosius raysenos pavyzdius moters, nepano-
rusios rayti gotiku riftu (moteris ra tik lotynikomis raidmis).
K. Klterio testas pagrstas tuo, kad asmuo, teigiantis nemoks rayti tyrimui reikalinga kalba,
nurao tekst nuo tyrjo sukurto (btent tyrimui reikalinga kalba ir riftu) teksto. Taiau tekstas nura-
omas i pradi nuo tyrjo lapo, o vliau nuo paio tariamojo rayt lap: antrasis lapas nuo pir-
mojo, treiasis lapas nuo antrojo ir t. t. K. Klteris pastebjo, kad didinant lap kopij skaii, taria-
masis didino kopijavimo temp. is tyrimas rod, kad pirmini lap raysenos i dalies skyrsi nuo
galutini, kurios buvo raomos spontanikai ir natraliai, raaniajam bdingu raymo tempu.
is testas buvo taikomas ne tik raant tariamajam nebdinga kalba, bet ir pateikiant tam tikr
tekst gimtja (bdinga) tariamajam kalba, kuris nuraomas pagal K. Klterio testo nurodymus.

80
 1970 m. Vokietijos federalinje kriminalistikos inyboje buvo ileisti Raysenos pavyzdi su-
rinkimo nurodymai.
Anglas R. Saudekas tyr raysen, nekontroliuojam regjimu, o tik pagal rankos judesi (ki-
netin) atmint. tariamasis raydavo pavyzdius raudonoje viesoje arba uritomis akimis. Taigi ra-
antysis negaljo vizualiai siminti kraipymo poymi. Savo tyrimus R. Saudekas apra Londone i-
leistoje knygoje Experiments in Handwriting [13]. Panaius bandymus, kai buvo ijungtas ma-
tymo receptorius, atliko ir R. Werneris (ber den Anteil des Bewustseins bei Schreibvorgangen).
Apie 1985 m. panaius bandymus ts J. Lafontano [14]. Ji nustat grafini savybi pokyius t as-
men, kurie nekontroliavo optikai savo raom tekst.
Z. Czeczotas tyr asmen, raiusi raudonu raalu ir raudonoje viesoje, raysen. Tokiomis
slygomis sunku optikai reguliuoti savo raysen, todl raant veikia tik kinetin (raumen judjimo)
atmintis. Savo mokslinius tyrimus jis apra knygoje Rankrai identifikaciniai tyrimai [15; 16].
M. Heckeris, Visbadeno kriminalistikos katedros vadovas, tyrinjo atvejus, kai raaniajam
buvo suteikta pagalba, ir band imdamas pavyzdius atkurti slygas, kuriomis buvo paraytas tiria-
masis dokumentas [17].
Autoklastoi tyrimui buvo taikoma Rotterio nebaigt sakini anketa, kur nebaigtus sakinius
reikjo pabaigti sugalvotu variantu. i anketa buvo pagrsta tuo, kad tariamasis nukreipt dmes tu-
rin, o ne raysenos savybes.
Ne visi anksiau ivardyti lyginamj raysenos pavyzdi pamimo metodai taikomi iuo
metu. Lietuvoje paplits klasikinis raysenos ir para lyginamosios mediagos pamimo metodas.
Taiau apvelgus usienio ali pavyzdi mimo praktik, pavyzdiai galt bti imami ne vien tai-
kant klasikines, bet papildomai ir modernesnes metodikas.
I pateikt darb galima sprsti, kad eksperimentini pavyzdi pamimas yra didel ir nei-
sprsta raysenos ekspertizs problema.

5. Raysenos ekspert rekomendaciniai pasilymai

is straipsnis yra tarsi metodins rekomendacijos, kaip ruoti eksperimentinius pavyzdius ra-
ysenos ekspertizei. Taiau reikia nepamirti, kad raysenos ekspertizei btina pateikti laisvuosius ra-
ysenos ir para pavyzdius. Tai yra dokumentai, rayti prie ikeliant baudiamj byl. Juos eks-
pertizs skyrjas turi isireikalauti i oficiali staig arba paimti kratos metu. Btinai laisvieji pavyz-
diai turi bti patvirtinti ekspertizs skyrjo ir tariamojo paraais, kad raysenos ekspertas bt tikras,
kad pavyzdiai autentiki.
Baigiant galima pateikti kelias pastabas, kurios palengvint tiek eksperto, tiek tyrjo darb ruo-
iant lyginamj mediag raysenos ekspertizei.
Procesinius dokumentus kiekvienas dalyvis (prokuroras, tyrjas, tariamasis, kaltinamasis, liu-
dininkas) turt patvirtinti aikiai paraydamas vard, pavard (natralia raysena, ne spausdintin-
mis raidmis) ir pasiraydamas. Ekspertinje praktikoje nereti atvejai, kai asmenys nepripasta duot
parodym ir neigia pasira protokoluose.
Pildant dokumentus siloma spausdintinmis raidmis rayti tik asmens anketinius duomenis
(vard, pavard, paso duomenis, gyvenamj viet ir t. t.), o patvirtinant dokument greitraiu para-
yti vard, pavard ir pasirayti.
Notarini veiksm registruose turt bti skirta daugiau vietos klient paraams. mons, pasi-
raydami nepatogiai, labai ribotame maame plote keiia savo parao kai kuriuos bendruosius po-
ymius: bg, nuolink, element dyd, taip pat trumpina savo para, taip keisdami jo transkripcij.
Reikt patobulinti ir kitokius blankus, kurie yra dideli finansini operacij dokumentai. Juose asmuo
turt laisvai rayti vard, pavard ir para.
Kitas pasilymas galiot net mokykl mokytojams, kurie formuot vaik supratim apie infor-
matyv, skaitom para. Juk paraas, kaip teigia Julija Petrosjan, ne tik asmens dokumentas, bet
ir svarbus mogaus psichologinio portreto papildymas [18]. eiolikos met jaunuolius, pasiiman-
ius pas ar asmens tapatybs kortel, tikslinga spti, kad ne tik ie dokumentai, bet ir paraas da-
nais gyvenimo atvejais bus svarbus tapatybs patvirtinimo objektas, tad pasirayti iuose dokumen-
tuose reikt aikiai ir skaitomai. Ekspertas bejgis identifikuoti para, kur sudaro vienintel kilpa
arba pora brkneli. Tokiu atveju nepads net kokybikiausia lyginamoji mediaga.
Reikia paminti, kad Rusijos, Vokietijos, JAV kai kuri teism, ekspertini staig, policijos ko-
misariat ir nuovad internetiniuose puslapiuose galima surasti klasikines metodikas, kaip reikia pa-

81
ruoti ekspertizei tiriamj ir lyginamj mediag [19; 20; 21]. Neatsilieka nuo i ali ir Lietuva. Ku-
riamame LTEC tinklalapyje bus pateiktos vis ekspertizi ri (taip pat ir raysenos ekspertizs)
metodikos, kaip pateikti ekspertizei tiriamj ir lyginamj mediag. Taigi i informacija bus lengviau
prieinama ekspertizi usakovams.
Tad iuo metu siektina, kad rato kultra, valstybini blank ir teisini dokument tobulesnis
rengimas, metodik skelbimas visuomens informavimo priemonse, geresnis raysenos ekspertizs
usakov mediagos raysenos ekspertizei ruoimo metodik sisavinimas bei ekspert ir ekspertizi
usakov bendradarbiavimas padt isprsti nema dal raysenos ir para tyrimo problem.

Ivados

1. Neisprst klausim LTEC Raysenos ekspertizi skyriuje apvalga parod, kad pagrindin
papildomos mediagos reikalavim prieastis yra nekokybikas raysenos ir para lyginamosios
mediagos paruoimas.
2. Apvelgus usienio ir Lietuvos literatr paaikjo, kad eksperimentiniai raysenos ir para
pavyzdiai gali bti imami ne vien taikant klasikines, bet papildomai ir modernesnes metodikas.
3. Lyginamosios mediagos geras paruoimas didia dalimi lemia raysenos ekspertizs koky-
bikum, ekspertai turi bendradarbiauti su usakovais raysenos ekspertizs klausimais, rengti papil-
domas lyginamosios mediagos pateikimo metodines rekomendacijas, bendradarbiauti ir teikti pasi-
lymus kitoms LR staigoms dl blank ir kitoki dokument rengimo.

LITERATRA

1. - . , 1971. I.
2. - . , 1971.
3. - : -
. , 1997. . 3.
4. Ignatjeva J., Masiulien J. Kontrini (integralinio gdio) charakteristik naudojimas raysenai tirti.
Metodins rekomendacijos ekspertams. Vilnius, 2001.
5. Tamoinait R. Parao ir vardinio rao tyrimo problemos raysenos ekspertizje identifikuojant asmen //
Jurisprudencija. Mokslo darbai. 2004. Nr. 53(45).
6. Barisionakien R. Lietuvos teismo ekspertizs instituto raysenos ekspert darbo problemos // Justitia.
2000. Nr. 45.
7. Raysenos ir autorysts ekspertizs (skyrimas ir mediagos ruoimas). Metodins rekomendacijos. Vil-
nius, 2000.
8. Dl ekspertizi atlikimo Lietuvos teismo ekspertizs centre nuostat patvirtinimo // Valstybs inios. 2003.
Nr. 542404.
9. Radvilas N. Kaip reikia ekspertyzai raysenas paruoti // Policija. 1933. Nr. 15(163).
10. Radvilas N. Kaip reikia ekspertyzai raysenas paruoti // Policija. 1933. Nr. 16(164).
11. Vaitkeviius A. Kas reikia inoti imant raysenos pavyzdius // Policija. 1939. Nr. 22(314).
12. Wojtowicz-Garcarz K. Zrnicowane techniki pobierania wzorw porwnawczych do bada pisma ujcie
pragmatycnie // Problemy kryminalistyki. Nr. 230. 2000.
13. Saudek R. Experiments in Handwriting. London, 1932.
14. Lafontan J. Role de la memoire cinetique dans le geste graphique // La graphologie. 1984. Nr. 176.
15. Czeczot Z. Badania identyfikacyjne pisma rcznego, Zakad Kryminalistyki KGMO. Warszawa, 1971.
16. Wjtowicz-Garcarz K. Zrnicowane techniki pobierania wzorw porwnawczych do bada pisma ujcie
pragmatyczne // Problemy Kryminalistyki. 2000. Nr. 230 (IV z.)
17. Hecker R. Manfred. Traktat ber den Wissenschaftlichkeits-Anspruch der Forensischen Schriftvergleichung.
Wrocaw, 2000. - 215 s.
18. . http://www.rol.ru/news/issue/afanasy/issues/01/05/17_003.htm
19. http://kiev-security.org.ua/box/13/36.shtml
20. http://www.cneat.ru/poherk.htm
21. http://www.scourt.vens.ru/vestnik/vestnik01/5_1/

82
 Preparation of Experimental Samples for Examination of Handwriting Objects

Doctoral Candidate Rasa Tamoinait

Mykolas Romeris University

Keywords: handwriting examination, methods of handwriting and signatures investigation, comparative

samples of handwriting and signatures: fluent, conditionally fluent, experimental.

SUMMARY

Handwriting examination is one of the most appointed in Lithuania at present. The aim of this
examination is to investigate handwriting and signatures for the identification person, which wrote text and
signed and for the determination valid case circumstances.
In handwriting examination everyone tries to look for methods, that would help the expert to determine
more indications for making sure of authenticity or forgery of handwriting and signature. But at present time
handwriting experts are interest not only with the totality of research objects and comparative material in
investigation of documents. Submit comparative material put experts some trouble at present. Qualitative
comparative material ensures almost hundred per cent obtaining of positive or negative opinion of examination
(if investigating object is suited for persons identification).
Methods and modes of presentation of comparative material especially experimental samples of
handwriting and signatures are discussed in this article.
In Forensic Science Centre of Lithuania not only methods of objects research are founded. Methodical,
informational work is carried out in the area of presentation of comparative material. Supplemental
methodical recommendations Handwriting and authorship examinations (appointment and preparation of
material) are published and experts deliver lectures for judges, prosecutors and researchers. But this problem
isnt solved by these means in the meanwhile.
Comparative material of handwriting examination consists from: fluent, conditionally fluent and
experimental samples of handwriting and signatures.
Fluent samples of handwriting and signatures are found in documents that have been wrote till the
bringing of criminal action (this is various notes, letters, applications, requests, entries in repayment books and
other documents). Fluent samples of handwriting and signatures are seized in seizures, searches and accused
must produce its on the demand.
Conditionally fluent samples of handwriting and signatures appear in case documents, records of
interrogation, search, confrontation, statements and applications for courts, actions and summons.
Experimental samples of handwriting are needed for the reason that expert could compare not only
coincidences and disparities of separate elements of letters and numbers but combinations of letters,
peculiarities of writing of words and linking of numbers. Expert evaluates text location in the page (particularly
in researching letters, notes, documents wrote not on forms), character of signatures, row lines and the location
of signature on document in experimental samples.
Experimental samples are valuable for that reason that its origin, reality are beyond any doubt and its
prepare for specific examination and for concrete investigation of documents. On this samples we can observe
writing process, to correct it partly and to receive manuscripts that would correspond to object of investigation
by text content, language, type, writing character ant conditions.
Scientists N. Radvila, A. Vaitkeviius, E. Seling, J. Safin, K. Klter, R. Saudek, R. Werner, J. Lafontan,
Z. Czeczot, M. Hecker experimental and research works on preparation of comparative material are reviewed in
this article.
In the fourth section of this article methodical recommendations how to prepare, to collect and to
present experimental samples of handwriting and signatures for handwriting examination are described.

83