LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETAS Lituanistikos fakultetas Lietuvi kalbos didaktikos katedra Vitalija Virbauskait III kurso, 4 grups student

Lietuvi kalbos ugdymo pamokos klasje iplstinis planas konspektas Pamokos metrika Klas Data Tema Tikslai ir udaviniai 7b 2012-02-21 Samprotavimas ir argumentavimas Susipainti su samprotavimo tekst sandara, j rimis. Isiaikinti aikinimo ir argumentavimo bdus. Imokti skaityti, suprasti samprotavimo tekstus. Ugdyti gebjim pagrsti teiginius tikinamai aikinant. Mokiniai: 1.Smoningai ugdosi, tobulina savo kalbinius gebjimus: taiko tinkamas strategijas, apmsto ir planuoja savo mokymosi veikl, jauiasi atsakingi u mokymosi rezultatus; 2.Ugdosi poreik nuolat tobulinti savo kalbinius gebjimus, remdamiesi kalbos ir literatros iniomis, gunda tikslingai taikyti vairias strategijas; 3. Siekia tobulinti savo raytins kalbos gebjimus, priimti konstruktyvi grtamj informacij; T - miraus tipo pamoka R mirios ries pamoka F tradicinio miraus modelio. Pokalbis, mokytojo aikinimas, savarankikas mokini darbas, diskusija. Vadovlis E. Palubinskien, G. epaitien. Lietuvi kalb. 7 klas, I knyga. K., 2008. Lenta. Mokinio ssiuvinys. Dalinis, neformalusis Dabartins lietuvi kalbos gramatika. V., 1997. Kadyt Kuzavinien L. Rayba mokykloje. K., 1997. Pamok prie tai buvo mokomasi teksto, kaip vieneto, sudedamj dali. i pamoka skirta mokytis samprotauti. Kit pamok bus raomas apibendrinamasis testas.

Tipas, ris, forma Metodai ir bdai Mokymo priemons (pagrindins ir papildomos) Vertinimas Literatra Pamokos situacija Pamokos eiga Pamokos struktros dalis, metodai (numatomas laikas) Veikla prie pamok ir pamokos pradia Temos ir tiksl skelbimas 3min. Aikinamoji motyvacin kartojimo dalis 10 min.

Mokytojo veikla ir odiai

Mokini veikla ir menamieji atsakymai

Prie pamok ant lentos mokytoja urao pagrindin ios pamokos tem: a) samprotavimas ir argumenatavimas b) samprotavimo tekst sandara; aikinimo ir argumentavimo bdai. Prasidjus pamokai nusakomi ios dienos tikslai: imokti skaityti, suprasti ir kurti samprotavimo tekstus. 1. Mokytoja klausia, k mokiniai ino (prisimena) apie pastraip, kas j sudaro? 2. Kokius pastraip siejimo bdus gali pasakyti?

Mokiniai pasiymi ssiuviniuose pamokos tem bei tikslus. Nusiteikia aktyviai, noriai dalyvauti pamokoje, bendradarbiauti su mokytoja.

3. Kokias inote priemones? 4. Ar viename tekste galime rasti skirtingus pastraip siejimo bdus? 1. Kaip paaikintumte od samprotavimas, k

Atsako: 1. Pastraipa rili sakini grup, siejama temos ir pagrindins minties. J sudaro teiginys, jo rodymas (paneigimas) ir dalinis apibendrinimas. 2. Pagrindiniai pastraip siejimo bdai yra grandininis ( naujame pastraipos sakinyje pakartojamas kuris nors prie j jusio sakinio odis ar j grup) ir lygiagretusis (naujos pastraipos sakinys raomas vienas po kito, nekartojant prie j jusio odio. 3. Pagrindins siejimo priemons yra kartojimas, keitimas sinonimu, ketimas vardiu bei elips? 4. Taip, viename tekste galime rasti kelis siejimo bdus. 1. Samprotavimas mstymo forma, kai remiantis

apie j esate girdj? Kuo samprotavimo tekstas skiriasi nuo kit tekst? 2. Garsiai perskaitykite (vienas vaikas) ir ssiuvinyje pasiymkite, kokie yra samprotavimo tekstai 1. Perskaitykite K. Abs, G. Adomaityts ir Z. Sviderskiens tekstus, esanius 77 78 puslapiuose ir pabandykite paaikinti, kuris tekstas yra pasakojimas, kur vadintume apraymu, o apie kur sakome, jog tai samprotavimas? Atsakym pagrskite. Kodl tekstai skirtingi, kas tai lemia? 2. Ar tekstuose pastebjote daugiau skirtum, nei nusakme?

pagrindiniais teiginiais, padarome ivad. Tai kieno nors rodymas. 2. Vienas mokinys perskaito taisykl i 99 psl. apie samprotavimo tekst. 1. 1 pasakojimas, 2 apraymas, 3 samprotavimas. Tekst skirtingum lemia keli faktoriai: kodl raome, kam raome ir kiti.

Naujos mediagos aikinimas 20 min.

2. Taip. Skiriasi mii dstymo tvarka. 1 tekste mintys liejasi laisviau, nesuvarytai, pastraipos siejamos lygiagreiai. Kalbama ir apie jausmus. 2 tekstas jau kitoks yra nuoseklumo paremto mergaits augimu. 3 tekste mintys idstytos pagal samprotavimo teksto reikalavimus. Mokiniai klausosi, jei neaiku uduoda klausimus.

ini tvirtinimas 10 min.

3.Mokytoja paaikina, jog daniausiai samprotaujama dviem bdais aikinimu ir argumentavimu. Argumentavimas tai teiginio, minties rodymas, arba paneigimas. Argumentuodami vairiais bdai pagrindiame tai, k tvirtiname. Aikiname, kai norime suteikti ini, supaindinti (79 psl.) 4. Perskaitykite samprotavimo tekst tipus. Pabandykite pasakyti, kokius vartojate daniausiai? Mokytoja atskiria mokinius eilse ir kiekvienai j skiria skirtingas uduotis: 1. Didjanio reikmingumo tvarka vardykite prieastis, kodl vyksta tiek daug avarij ms keliuose? 2.Pagal majant reikmingum, suraykite prieastis, dl kuri vaikai bga i pamok? Kaip manote, ar lengva suskirstyti teiginius maiau daugiau reikmingus? Mokytoja pranea, jog mokiniai, kuri eil surinks daugiausia tak teisingai atlikus uduotis ( u kiekvien teigin po tak) turs teis neatlikti vienos nam darbo dalies. Ant lentos ymi grupi rezultatus. Apibendrina mokini darb, nustato nugaltojus.

4. Atsakymai gali bti vairs

Mokiniai eilse dirba, ir ieko atsakym. Jie gali bti labai vairs. Dirba aktyviai, bendradarbiauja vieni su kitais, taiau nekelia pernelyg didelio urmulio. Atsako mokytojos pateikiamus klausimus.

Apibendrinimas ir nam darb skyrimas 5 min.

Mokytoja apibendrindama klausia kuo skiriasi aikinimas nuo argumentavimo?

Mokytoja skiria nam darbus: 1. 85 psl. 66ud. 1 - 2 dalis odiu. ( iskyrus surinkusiems daugiausiai tak i grupins uduoties) 2. 3 dalis. Upildyti trkstamas kuriamo teksto vietas. 3. 78 psl. 62 ud. 5 d. Ratu paaikinti parykint odi rayb.

Mokiniai atsako: Aikinama, kai norime perteikti savo inias apie tam tikr reikin, daikt, o argumentavimas minties rodymas. Aikinimo bdai yra keli: inoma neinoma; teiginys pavyzdys; didjantis majantis reikmingumas ir kiti. Mokiniai pasiymi nam darbus, klausia, kilus neaikumams. Nuvalo lent, sutvarko klas, atsisveikina.