DIDAKTIKA

Doc. dr. Nida Ambrasė

Didaktinė sistema
(P.Jucevičienė, 1989)

Mokymo Mokymo formos,

turinys metodai, būdai

DIDAKTINIAI
PROCESAI
Mokymo
tikslai

Ugdytojas, arba
jį pakeičiančios
Ugdytinis techninės
mokymo
priemonės
 Tikslai:
Išsiaiškinti pamokos sampratą, pamoką kaip
klasikinę mokymo turinio organizavimo
formą ir reikalavimus.
Suprasti ir gebėti kelti mokymo tikslus,
gebėti patėti mokiniams išsikelti mokymosi
uždavinius.
Suprasti ugdytojo ir ugdytinio kartų
skirtumus.
Suprasti mokymo ir mokymosi metodų
taikymo kriterijus.
3
 Pamoka kaip klasikinė mokymo
turinio organizavimo forma (1)
Šiuo metu bendrojo lavinimo mokyklose
įsitvirtino klasės – pamokos sistema. Taigi
pamoka – pagrindinė mokymo
organizavimo forma. Priimtinas pamokos
apibrėžimas suteikia ir mokytojui, ir
mokiniui daugiau laisvės. Siūloma pamoka
laikyti laiko ribotą pedagoginį susitikimą,
kurio metu vykdoma mokymo programa,
apibrėžtas lavinimo uždavinys (Jovaiša,
1993). 4
 Pamokos samprata (2)

• Pamoka - yra erdvės ir laiko apribota

pedagoginė sąveika, kurios metu
vykdoma mokymo programa,
įgyvendinami numatyti ugdymo tikslai.
• Pagrindinis pamokos tikslas yra suteikti
galimybę mokytis, skatinti ir ilgainiui
palaikyti individualaus mokymosi
procesą.
Pamokos būna labai įvairios, tačiau šiandieninės
pamokos esminiais bruožais laikytini šie:

mokiniams mokymo medžiaga turi būti prieinama, t.y.

jie turi teisingai suprasti, suvokti, kas joje svarbiausia,
o pagrindinius, esminius dalykus perimti per pamoką.
reikia lengvinti mokinių mokymąsi, siekiant šį procesą
daryti kuo įdomesnį, greitinantį informacijos įgijimą,
akcentuoti svarbiausius perimamos medžiagos
dalykus;
taip organizuoti mokymą, kad mokslo pagrindų žinios
taptų mokinių savastimi, jų pažiūrų į gyvenimą
pagrindu, t. y. kad būtų siekiama mokymo ir auklėjimo
vienovės. 6
 Reikalavimai šiuolaikinei pamokai
aiškus pamokos tikslas-uždaviniai. Mokytojas turi
tiksliai numatyti pagrindinį didaktinį tikslą, t. y. ko
labiausiai sieks per pamoką: ar norės supažindinti su
nauja informacija ir ją įtvirtins, ar susistemins bei
įtvirtins anksčiau nagrinėtus dalykus ir mokys taikyti
žinias naujomis sąlygomis, ar organizuos naujos
medžiagos ir neseniai išeitos medžiagos kartojimą bei
sieks suformuoti kai kuriuos mokėjimus bei įgūdžius,
ar sieks kelių didaktinių tikslų ir pan.
tikslingas mokymo medžiagos parinkimas kiekvienai
pamokos daliai, t.y. pats mokytojas turi giliai suvokti,
kas toje medžiagoje svarbiausia, kas sudaro temos
esmę. 7
mokymo medžiagą su gyvenimu ir su mokinių patirtimi
susiejimas.
kuo visapusiškiau išnaudojamos integracijos galimybes,
t. y. tarpdalykinė ir sociokultūrinė integracija.
siekiama perimamumo, t. y. eiti nuo žinomo prie
nežinomo, naują medžiagą sieti su jau išmokta, su
mokinio patirtimi ir t. t.
tikslingas mokymo metodų bei būdų parinkimas, t. y. taip
organizuoti pamoką, kad visi klasės mokiniai, aktyviai
dirbdami, sąmoningai perimtų svarbiausius nagrinėjamos
medžiagos dalykus.
savarankiško mokinių darbo per pamoką didinimas, t. y.
išmokyti mokinius mokytis, savarankiškai įgyti žinių ir jas
tobulinti bei plėtoti.
8
frontalaus, grupinio ir individualaus darbo
derinimas, nes mokslo pagrindų žinias turi įvaldyti
visi mokiniai, tačiau skirtingais būdais, nes skiriasi
mokinių gebėjimai, darbingumas ir t.t.
pamokos struktūros tobulinimas ir racionalus
pamokos laiko išnaudojimas, t. y. labai svarbu
kuo mažesnėmis pamokos laiko sąnaudomis taip
organizuoti mokinių darbą, kad, atsižvelgiant į jų
galimybes, būtų pasiekti kuo geresni rezultatai.
mokomosios medžiagos nuolatinis kartojimas ir
rėmimasis mokiniui patirtimi.
9
tikslingas vaizdinių ir techninių mokymo
priemonių naudojimas.
sistemingas mokymosi rezultatų, gebėjimo taikyti
žinias, mokėjimus ir įgūdžius vertinimas.
gera emocinė atmosfera pamokoje, partneriški
mokytojo ir mokinių santykiai mokymo procese.
pamokos ryšys su ankstesnėmis ir būsimosiomis
pamokomis.
pamokos užbaigimas, teigiami jos rezultatai,
objektyvus mokinių vertinimas.

10
 Pamokos modelis
Kodėl varna neišskrenda į šiltuosius kraštus?
Klasės valdymui, tvarkai užtikrinti

NAMŲ DARBŲ UŽDUOTIES

Praeitų pamokų medžiagos
Namų darbų tikrinimas,

MOKYMOSI UŽDAVINYS

DIFERENCIJUOTOS
REFLEKSIJA

SKYRIMAS
kartojimas

Įvairių metodų “orkestruotė”, pynė, deriniai,

kurie virsta skambančia “simfonija”.
1 min.

apie 4-6 min. 30 – 35 min. apie 5-7 min.

Planuoti pamoką – tai menas, ne mokslas, nes nėra jokios apibrėžtos idealios pamokos
A.Džefris Petis
Mokomasis filmas „Sėkminga
pamoka. Planavimas“

https://www.youtube.com/watch?v=vTaW
RCQSmk4

12
 3.1. Mokymo tikslai.
Mokymosi uždaviniai
“Kai žmogus nežino į kurį uostą
plaukia, joks vėjas nebus palankus”.
(Seneka)
Jovaiša tikslą apibūdina taip: tikslas –
tai veiklos ir elgesio motyvacijos
komponentas (L.Jovaiša, 1996).

Čia tikslas yra tapatinamas su motyvu

(vidine veikimo priežastimi).
 Tikslą sąlygoja

Objektyvi Objektyvios Įvairios

tikrovė tikrovės filosofinės
plėtros sistemos
poreikiai
 Tikslų formulavimas

Tikslai – yra konkretūs ugdymo

programos teiginiai, skirti
konkretaus dalyko konkretiems
tikslams apibrėžti.
 Reikalavimai tikslams
KONKRETŪS

RIBOTI LAIKE REALŪS

PAMATUOJAMI
 Reikalavimai tikslams

 Konkretumas – nukreipti į vieną

mokymosi sritį ir užrašyti aiškia
paprasta kalba.

 Pamatuojami – aiškiai įvardijant

rezultatą, kuris rodys, jog tikslas
pasiekas.
 Reikalavimai tikslams

 Realūs – įvertinant savo galimybes

ir visas aplinkybes.

 Riboti laike – numatant realų laiko

limitą mokymosi tikslui pasiekti.
 Uždaviniai
Uždaviniai konkrečiai apibūdina, kokie turėtų
būti mokymo pamokos /dalyko/modulio
rezultatai bei kartais uždaviniais
apibūdinamas planuojamas besimokančiojo
elgesio pasiekimas.

Uždaviniai yra:
• Gana siauri ir tikslūs teiginiai;
• Trumpalaikiai;
• Paprastai išreiškiami pasikeitusiu besimokančiojo
elgesiu;
• Dažniausiai formuluojami pačių ugdytojų.
 Dalyko uždavinių formulavimo
kriterijai:

• (pvz., “suprasti”,
1. Turi “skirti”,
“apibūdinti”) – ką
išreikšti ugdytiniai galės
mokymosi veikti (sugebėti)
rezultatą pasiekę tikslą.
Dalyko uždavinių formulavimo
kriterijai:

• (pvz., “išklausę
2. Turi šio pamokos /
būti kurso...”, “pagal
nurodytos pavardžių
sąrašą...”) –
atlikimo kas duota ir
sąlygos kas ribojama.
Dalyko uždavinių formulavimo
kriterijai:

• (pvz., “išskirti
3. Turi tris pagrindines
mintis...”, “tiksliai
nurodyti parašyti...”) –
kaip bus
atlikimo vertinama, bent
lygį jau žemiausias
atlikimo lygis.
 Bloom’o mokymo tikslų
(uždavinių) taksonomija

Pažinimo tikslai Emociniai tikslai Psichomotoriniai

tikslai
•Žinojimas •Priėmimas
•Refleksyvieji judesiai
•Supratimas •Reagavimas
•Pagrindiniai judesiai
•Taikymas •Vertinimas
•Suvokimo galios
•Analizė •Organizavimas
•Fizinės galios
•Sintezė •Apibūdinimas
•Sudėtingi judesiai
•Vertinimas pagal vertybę
•Nekalbinis
bendravimas
 Bloomo taksonomija
Didelis pažinimo poreikis.. reikalingas pagrindimas

Įvertinimas (pareikškite nuomonę)

Kritiškai įvertinkite, palyginkite ir sugretinkite
Sintezė (reaguokite kūrybiškai)
Spręskite problemas, rašykite, kurkite
Analizė (apsvarstykite dalis)
Analizuokite, pateikite motyvų
Pritaikymas (atlikite, kai bus parodyta, kaip tą padaryti)
Pritaikykite, apskaičiuokite
Supratimas
Paaiškinkite, klasifikuokite
Žinios
Konstatuokite, prisiminkite
Menkas pažinimo poreikis.. mažai reikia pagrindimo
Tauškimo problema

Kepsnėjo. Slankstūs barstraukiai

Vyniojosi po žolę, ją gręžiojo,
Šiauštukai išstypo visiškai,
Ir žalkiaulės paklydusios kriuksiojo.
(Pagal G.Petty, 2008)
Tauškimo problema

Kepsnėjo. Slankstūs barstraukiai

Vyniojosi po žolę, ją gręžiojo,
Šiauštukai išstypo visiškai,
Ir žalkiaulės paklydusios kriuksiojo.

1. Ką slankstūs barstraukiai veikė žolėje?

2. Kokia šiauštukų būsena?

3. Ką galėtumėte pasakyti apie

pasiklydusias žalkiaules?
Tauškimo problema

4. Ar moksleiviams būtina suprasti

medžiagą, kad galėtų teisingai atsakyti
į paprastus klausimus?
Tauškimo problema

Kepsnėjo. Slankstūs barstraukiai

Vyniojosi po žolę, ją gręžiojo,
Šiauštukai išstypo visiškai,
Ir žalkiaulės paklydusios kriuksiojo.

5. Kodėl šiauštukai buvo išstypę?

Įvertinkite klausimus pagal Bloomo taksonomiją:

A. Kokia šiauštukų būsena?

B. Ką galėtumėte pasakyti apie pasiklydusias žalkiaules?

C. Kodėl šiauštukai buvo išstypę?

D. Ar veiksmingas buvo pasiklydusių žalkiaulių planas?

Apibendrinkite, ką atskleidžia tauškimo
pratimas.
Paviršutiniško mokymosi problemos pavyzdys:
Mokymosi gabumų testų tyrimas parodė, kad 80 %
dvylikamečių skaičiuotuvu galėtų apskaičiuoti tokį
uždavinį:

225  15 =
Bet tik 40 % galėtų išspręsti tokį:

Jei sodininkas 225 svogūnėlius turi po

lygiai susodinti į 15 gėlių lysvių, po kiek
svogūnėlių bus kiekvienoje lysvėje?
Daugeliui šio uždavinio neįveikusių mokinių buvo
neaišku, kokį matematinį veiksmą naudoti.

Įvertinkite šiuos du klausimus pagal Bloomo taksonomiją.

 Bloomo taksonomija
Didelis pažinimo poreikis.. reikalingas pagrindimas
Pagrindimas
Įvertinimas Taigi reikia
(pareikškite nuomonę)
supratimo ir
Sintezė nuodugnaus mokymosi.
(reaguokite kūrybiškai)
Tai suteikia:
Analizė Praktiškas žinias ir
(apsvarstykite dalis)
perkeliamus įgūdžius.
Pritaikymas
(atlikite, kai bus parodyta, Atkūrimas to, kas buvo
kaip tą padaryti)
pateikta mokant.
Supratimas Taigi kyla paviršutiniško
Žinios mokymosi pavojus.

Menkas pažinimo poreikis.. mažai reikia pagrindimo

Kokios praktinės naudos galime turėti iš Bloom’o
taksonomijos?
Kokios praktinės naudos galime turėti iš Bloomo taksonomijos?

Pamokų veikla
Užduotys
Klausinėjimas Sunkios pagrindimo užduotys
Mokomoji medžiaga
Kt.

Paprastos pagrindimo užduotys

Atkūrimo užduotys
Kokios praktinės naudos galime turėti iš Bloomo taksonomijos?

Humanitarinis
rašinėlis?
Sunkios pagrindimo užduotys

Paprastos pagrindimo užduotys

Atkūrimo užduotys
Kokios praktinės naudos galime turėti iš Bloomo taksonomijos?

Profesinė užduotis?

Sunkios pagrindimo užduotys

Paprastos pagrindimo užduotys

Atkūrimo užduotys
Kokios praktinės naudos galime turėti iš Bloomo taksonomijos?

Profesinė užduotis
Vidutinis pažymys?
Sunkios pagrindimo užduotys

Paprasto pagrindimo užduotys

Atkūrimo užduotys
 Bloomo taksonomija (Karsten 2010)

projektuoti, konstruoti, planuoti, kurti, išrasti,

Bloom tikslų sumanyti, programuoti, filmuoti, animuoti,
publikuoti straipsnius (ir vaizdą) internete, kurti
taksonomija Kūrimas viki, derinti arba išderinti skirtingų sistemų
produktus, parinkti vaizdą,...

tikrinti, kelti hipotezes, kritikuoti,

Vertinimas eksperimentuoti, testuoti, aptikti, nagrinėti,
stebėti, komentuoti, peržiūrėti ir rašyti, tvarkyti,
bendradarbiauti, dirbti tinkle,...
Raktiniai
žodžiai Analizė Palyginti, organizuoti, grupuoti, rasti, nusakyti,
struktūruoti, integruoti, iškonstruoti, susieti,
išspręsti,...

Realizuoti, atlikti, naudoti, sukurti, vykdyti, įkelti,

Taikymas nusiųsti, žaisti, operuoti, dalintis, įsibrauti,
taisyti,...
Interpretuoti, sisteminti, numanyti, klasifikuoti,
lyginti, aiškinti, iliustruoti, perfrazuoti, vykdyti
Supratimas papildomą loginę paiešką, sudaryti kategorijas,
komentuoti, rašyti anotacijas, prenumeruoti,...

Atpažinti, klausyti, aprašyti, nustatyti, įvardyti,

Atsiminimas nustatyti vietą, rasti, paryškinti, logiškai žymėti,
dirbti socialiniam tinkle, ieškoti, naršytis,....
Mokinio elgesio modelis (Marzano, 2001)

Ego sistema Nauja užduotis

nusprendžia imtis

Tęsti buvusią
veiklą
Metakognityvinė
sistema numato
tikslus ir strategijas

Kognityvinė sistema
apdoroja tinkamą
informaciją

Žinios
 Marzano taksonomija

6 lygmuo Ego sistema

5 lygmuo Metakognityvinė sistema

4 lygmuo Žinių panaudojimas

3 lygmuo Analizė Kognityvinė
2 lygmuo Supratimas sistema
1 lygmuo Paieška
Marzano tikslų taksonomija (2001)

5 lygmuo. Metakognityvinis mąstymas

Tikslų gali sudaryti su žiniomis susijusių tikslų

nustatymas planą

Proceso gali kontroliuoti žinių įsisavinimą

stebėjimas

Aiškumo gali nustatyti, kiek jam ar jai aiškios žinios

stebėjimas

Tikslumo gali nustatyti, kiek jis tikras dėl žinių

stebėjimas
 Marzano tikslų taksonomija (2001)
6 lygmuo. Ego
Svarbos gali pasakyti, kiek jam ar jai yra svarbios
įvertinimas žinios ir kuo šis suvokimas pagrįstas
Efektyvumo gali įvardyti nuostatas dėl savo gebėjimo
įvertinimas padidinti kompetenciją ar su žiniomis susijusį
supratimą ir kuo šis suvokimas pagrįstas

Emocinės gali nurodyti emocines reakcijas į žinias ir šių

reakcijos reakcijų priežastis
įvertinimas
Motyvacijos gali įvardyti savo motyvacijos padidinti
įvertinimas kompetenciją ar su žiniomis susijusį
supratimą lygmenį ir šio lygmens priežastis
Kodėl mokytojas turi žinoti tikslų
taksonomijas?
 Padeda ne tik išskirti ir konkretizuoti tikslus, bet ir
nurodo tolesnę veiklos perspektyvą;
 Padeda mokiniams išaiškinti veiklos orientyrus,
juos aptarti;
 Konkrečių tikslų, kurie išreiškiami veiklos
rezultatu, suformulavimas nulemia objektyvesnį
vertinimą.

PAPILDOMA MEDŽIAGA: „Kaip vertinti ugdymo procese?“

https://www.youtube.com/watch?v=FzNQo5O9VDM
3.2. Mokymo turinys
Mokymo turinį visada lėmė

FILOSOFINĖS,
ISTORINĖS,
MOKSLINĖS,
KULTŪRINĖS
POLITINĖS
SĄLYGOS
NUOSTATOS

PAŽIŪROS
Šiuolaikinės didaktikos šalininkai į
mokymo turinį žvelgia

Neotomistai

Mokymo turinys - tai Mokymo programos

besimokančiųjų yra atviros, todėl ir
stimuliuojanti gali pasirinkti vieną
mokymo emocinė ar kitą
aplinka. besimokančiojo
interesus atitinkantį
dalyką.
Humanistai
(Rogers, 1969 ir kt.)

Mokymo turinį
besimokantieji
suvokia
remdamiesi savo
tikslais, interesais
bei poreikiais.
Konstruktyvistai
(Doyle, 1990 ir kt.)

Programa, kuria perteikiamas

mokymo turinys, nebelaikoma
svarbią informaciją
perduodančiu dokumentu, bet
ugdytiniai ir ugdytojai kartu
svarsto turinį.
 Turinio planavimas
PALYGINIMAS /
CHRONOLOGINIS
SUPRIEŠINIMAS

MODULINIS
ARBA FIZINIS
TEMINIS

ATVEJO ANALIZĖ ERDVINIS

PROBLEMA /
SPRENDIMAS
 Svarbiausias požymis
Besimokančiųjų
savarankiškumas

Interaktyvi
Lankstumas
veikla

Patirties
panaudojimas
 Medžiagos dėstymo būdai

Indukcinis – nuo pavyzdžio ...

Dedukcinis – nuo apibrėžimo ...

3.3. Ugdytojas ir
ugdytinis
Tarp ugdytojo ir ugdytinio yra taip pat
ryšys.

Jeigu seniau šis ryšys sistemoje buvo

subjektas - objektas, tai dabar siekiama
ryšio subjektas - subjektas.
D.McGregor’o
(1967) teorija
teigia, kad
žmonės yra
tingūs ir
pasyvūs,
jie turi būti
nuolat stumiami,
varomi.

Biheviorizmas
 Stimulas Reakcija

kuo stimulas kuo rezultatai

dažnesnis, tuo malonesni, tuo
susidaręs ryšys didesnė tikimybė,
stipresnis kad veiksmas bus
pakartotas

Vatsonas Skineris
 Kognityvizmo teorija

W.Kohler J.Dewey
(1887-1967) 20 amžiaus
pradžia

Mokymasis turi vykti,

Mokymasis vyksta sprendžiant problemas,
per supratimą kurios yra
besimokančiųjų interesų
ir patyrimo ribose.
 Konstruktyvizmo teorija

Konstruktyvizmas
remiasi teiginiu, kad
• 21 a. žymus
žmogaus žinios yra jo
mokslo ir paties sukonstruotos, o
technologijų ne pasyviai ar aktyviai
vystymasis. perimtos (A. ir J.Selden, 1998).
• Žmogus kol
išmoksta, tos žinios
spėja pasenti. Pagrindinis
• Todėl konkrečios konstruktyvizmo
žinios nebėra tokia principas: mokymasis
stabili vertybė, jos yra aktyvus procesas.
greitai keičiasi.
 Bendravimo pobūdis
M – ugdytojas, m - besimokantysis
1) Individualus vienkryptis 5) Grupinis
m31
M m
m32
2) Individualus dvikryptis M
m33
M m
m34
3) Frontalus vienkryptis
6) Kolektyvinis
m1
M
m2
M
m3 m1 m2
m4
4) Frontalus dvikryptis m3 m4
m1
m2
M
m3

m4
Pasižiūrėkime kartų portretą:

https://www.youtube.com/watch?v=qzMFg
y9LlJQ
 3.4. Mokymo ir
mokymosi metodai
 Bloomo taksonomija
Didelis pažinimo poreikis.. reikalingas pagrindimas
Pagrindimas
Įvertinimas Taigi reikia
(pareikškite nuomonę)
supratimo ir
Sintezė nuodugnaus mokymosi.
(reaguokite kūrybiškai)
Tai suteikia:
Analizė Praktiškas žinias ir
(apsvarstykite dalis)
perkeliamus įgūdžius.
Pritaikymas
(atlikite, kai bus parodyta, Atkūrimas to, kas buvo
kaip tą padaryti)
pateikta mokant.
Supratimas Taigi kyla paviršutiniško
Žinios mokymosi pavojus.

Menkas pažinimo poreikis.. mažai reikia pagrindimo

1. Mokymo(si) metodų nustatymas
remiantis paradigmų kaita

Šiuolaikinio mokymo tendencijos atspindi

paradigmų kaitą pereinant prie inovatyvių
mokymo metodų, kurie skatina:
interaktyvias mokymosi formas,
aktyvų besimokančiojo dalyvavimą,
integralų mąstymą,

santykis tarp ugdytojo ir ugdytinio ir

vaidmenys, veikla auditorijoje kardinaliai
keičiasi.
2. Mokymo (si) metodų parinkimas remiantis
mokymosi kaip daugiamodalinio reiškinio
samprata

Atsižvelgiame:
į asmenybės profilį
išmokstama geriau, kai atsižvelgiama į
įvairių mokymosi stilių poreikius
daugiasluoksnį intelektą
smegenų veiklos funkcijas
Sangvinikas
Asmenybės profilis Cholerikas
STIPRIOS VALIOS
DRAUGIŠKAS NEPRIKLAUSOMAS
SVAJINGAS
ATSILIEPIANTIS NEDRAUSMINGAS ŠALTAS IR PRAKTIŠKAS
EMOCIŠKAI NEEMOCIONALUS
NUOŠIRDUS SAVE PATENKINANTIS PRODUKTYVUS
NEPASTOVUS
SKUBOTAS
NEPRODUKTYVUS ĮTIKINANTIS
ŠNEKUS DOMINUOJANTIS
EGOCENTRIŠKAS LYDERIS
NEATLEIDŽIANTIS
ENTUZIASTINGAS PERDEDANTIS KANDUS
EKSTRAVERTAS ŽIAURUS
PIKTAS

LINKĘS Į PERSEKIOJIMĄ
NEMOTYVUOTAS INTRAVERTAS EGOISTIŠKAS
RAMUS, TYLUS VILKINTOJAS
NIŪRUS GABUS
PRIKLAUSOMAS SAVANAUDIS
KERŠTINGAS
ŠYKŠTUS ANALITIŠKAS
NERŪPESTINGAS ĮŽEIDUS
BEŠALIS SAVE SAUGANTIS
TERORIZUOJANTIS ESTETIŠKAS
NERYŽTINGAS
DIPLOMATIŠKAS UŽSIDARĘS
BAILUS DARBŠTUS
KRITIŠKAS
EFEKTYVUS, NERIMASTINGAS
NEGATYVUS ORGANIZUOTAS
ORGANIZUOTAS

Flegmatikas Melancholikas
 Mokymo(si) stilius
Tipo Metodinės rekomendacijos
apibūdinimas
Aktyvistas „Vieną kartą Sudaryti sąlygas rizikuoti, darant klaidas, bet
verta išbandyti priverčiant iš jų pasimokyti; padrąsinti išsakyti
viską“ savo nuomonę; tinkami metodai - darbas
grupėse, vaidinimas, žaidimas...
Pragmatikas „Visada galima Sudaryti galimybes išbandyti įvairią veiklą;
rasti geresnį padrąsinti planuoti veiklą, iškelti realius tikslus,
veiklos būdą“ susieti teoriją su praktika; tinkami metodai –
simuliaciniai pratimai, projektai, grupės...
Refleksyvus „Būk atsargus“ Užduoti atvirus klausimus; skatinti remtis sava
mąstytojas patirtimi; raginti apmąstyti rezultatus; sukurti
kūrybišką aplinką; tinkami metodai – paskaitos,
demonstravimas, atvejo analizė, diskusijos...
Teoretikas „Jei tai logiška, Paskatinti planuoti veiksmus; rinkti ir analizuoti
vadinasi tai duomenis; aiškiai pateikti faktus, tikslus; tinkami
yra gerai“ metodai – paskaita, demonstravimas, darbas su
vadovu...
Mokymo(si) metodų tikslingumas
Daugiasluoksnis intelektas (IQ) (H.Gardner):

1. Matematinis - loginis
2. Lingvistinis - verbalinis
3. Vaizdinis - erdvinis
4. Tarpasmeninis
5. Vidinis (intraaseminis)
6. Judesio - kinestezinis
7. Muzikinis
8. Gamtinis
 Intelektas
Tai protas, sugebėjimas mokytis ir išmokti,
susivokti naujose situacijose, atskleisti reiškinių
ryšius.

1 POŽIŪRIS. Intelekto struktūroje galima išskirti

bendruosius gabumus, kurie reiškiasi bet kurioje
individo veikloje bei lemia bet kurio intelekto
testo rezultatus (Č. E.Spirman, 1863-1945).

2 POŽIŪRIS. Intelektas – tai atskirų, vienas nuo

kito nepriklausančių sugebėjimų visuma (XX a. JAV
psichologai L. L. Terstonas, E. L. Tornadaikas ir kt.) (Psichologijos
žodynas, 1993).
Loginis – matematinis intelektas – gebėjimas
manipuliuoti abstrakčiais simboliais, gerai spręsti
loginius galvosūkius, ieškoti priežasties ir
pasekmės ryšių.
Lingvistinis – verbalinis - tai jautrumas žodžių
prasmei, jų tvarkai sakinyje, žodžių garsams, ritmui,
jų pajėgumui pakeisti nuotaiką, įtikinti ar perteikti
informaciją.
Erdvinis vaizdinis intelektas – tai gebėjimas gerai
manevruoti erdvėje, konstruoti ar įsivaizduoti
trimačius objektus bei jų projekcijas, interpretuoti
diagramas, žemėlapius ir kt.
Tarpasmeninis (socialinis) intelektas – tai
gebėjimas įvairias būdais bendrauti su kitais
sudėtingoje socialinėje aplinkoje.
Vidinis (intraasmeninis) intelektas – tai
gebėjimas pažinti save, paaiškinti savo ir kitų
žmonių mintis, jausmus, emocijas, nusipiešti tikslų
savo psichologinį portretą, ieškoti atsakymų į
būties klausimus.
Kinestezinis intelektas – tai tobulas savo kūno
suvokimas ir valdymas, gebėjimas tyrinėti liečiant,
judant.
Muzikinis intelektas – tai gebėjimas jautriai
reaguoti į besikeičiančius garsus, išskirti
instrumento skambesį melodijoje, mėgautis
improvizuojant ir žaidžiant su muzikos garsais.
Gamtinis - natūralistinis – gebėjimas atpažinti,
analizuoti gamtinės aplinkos ypatumus.
 Smegenų veiklos funkcijos ir
mokymosi būdai
Kairiajam pusrutuliui priskiriamos šios funkcijos: kalba,
skaitymas, rašymas, loginis mąstymas, taisyklių
laikymasis, teksto ir sakinio analizė, sugebėjimas išskirti
detales, skaičiai, duomenys, faktai, linijinis nuoseklus
suvokimas, laiko suvokimas, sugebėjimas mintinai
išmokti nuo konteksto atskirtus informacijos vienetus
(svetimos kalbos žodžius, datas, formules, terminus ir
kt).
Dešiniajam pusrutuliui priklauso šios funkcijos:
vaizduotė, kūno kalba, intuicija / jausmai, kūrybingumas,
sugebėjimas susieti faktus, orientacija, menas, muzika,
šokis, balso skambesys, intonacija, kalbėjimo ritmas,
mimika, judesiai, visumos suvokimas, erdvės pojūtis
(Koppensteiner, Ch., 2005).
 Keturios smegenų
funkcionavimo sritys

LOGIKA KŪRYBA
(kairioji (dešinioji
frontalioji frontalioji
sritis) sritis)

ORGANI- INTUICIJA
ZACIJA (dešinioji
(kairioji bazinė sritis)
bazinė
sritis)
 Žmogaus smegenų veiklos funkcijų įtaka
jo mokymuisi
Dominuoja Žmogus yra Mokosi Sprendžia problemas Mėgsta

Logika Analitiškas, Rinkdamas faktus, Eidamas pramintais Skaičius, faktus,

(kairioji realistas, logiškas, logiškai samprotaudamas, keliais, remdamasis dėsnius, aiškumą,
frontalioji kritiškas, analizuodamas, faktais, teoriškai, nuoseklumą
sritis) paklūstantis teoretizuodamas apskaičiuodamas,
taisyklėms akcentuodamas
techninę pusę
Organizacija Nerizikuojantis, Planuodamas, nuosekliais Pagal instrukcijas, Praktiką, grupinį
(kairioji planuojantis, žingsniais, pagal metodiką, nuosekliais žingsniais, darbą, planus,
bazinė sritis) disciplinuotas, bendradarbiaudamas pasitikrindamas, tvarką, paskaitą
nemėgstantis apsirūpindamas
siurprizų, kuriantis priemonėmis,
taisykles suorganizuodamas
žmones
Intuicija Rizikuojantis, Kurdamas koncepcijas, Originaliai, pasikliauja Žaidimus, knygas,
(dešinioji spėliojantis, sintetindamas, nuojauta, rizikuoja, fantaziją,
bazinė sritis) žaismingas, eksperimentuodamas, remiasi prognoze, nežinomybę,
smalsus, laužantis apibendrindamas, aprėpia visumą gamtą
taisykles prognozuodamas
Kūryba Jautrus, Nukrypdamas į šalį, Išradingai, remdamasis Dinamiką,
(dešinioji draugiškas, kurdamas nauja, giliai žmonių reikmėmis, problemas,
frontalioji ekspresyvus, išgyvendamas, apversdamas aukštyn neapibrėžtumus,
sritis) dvasingas, laisvas išsireikšdamas garsu, vaizdu kojomis formų įvairovę,
ar judesiu bendraudamas žmones
Šiuolaikinių mokymo(si) metodų bruožai
Orientuoti į mokymąsi;
Sukuriama skatinanti aplinka;
Skatinamas bendravimas, bendradarbiavimas,
įsivertinimas;
Atskleidžiamas individualus mokymosi stilius;
Ugdomas kritinis mąstymas, savarankiškumas;
Padedama ugdytojui pažinti ugdytinius;
Skatinama visų mokinių savarankiška mokymosi veikla;
Atitinka besimokančiųjų amžiaus tarpsnius;
Sudaromos sąlygos ir silpnesnių ir gabesnių
besimokančiųjų saviraiškai;
Leidžiama ir ugdytojui ir ugdytiniui laisvai kurti, išreikšti
savo individualybę veikloje.
 Mokymo/si metodų klasifikacija (1)

Informaciniai metodai Operaciniai metodai

Teikiamieji Pratybos
Atgaminamieji

Pasakojimas Praktiniai metodai

Lektūra ir kt.
Paskaita
Atpasakojimas
Laboratoriniai
Aiškinimas metodai
Kartojimo pokalbis
Demonstravimas
Tikrinimo pokalbis Kūrybiniai metodai
Pokalbis Probleminiai metodai
Egzaminas
Konsultavimas
Ekspertizė Euristiniai

Tiriamieji
Mokymo metodų klasifikacija (2):

Teikiamieji
Aktyvūs
Interaktyvūs
 Mokymo/si metodai
Teikiamieji Aktyvūs Interaktyvūs
Pasakojimas Pratybos Grupinis darbas

Paskaita Laboratoriniai darbai Atvejo studija

Demonstravimas Kursiniai darbai Koncepcijų žemėlapis

Konsultavimas Projektai Prezentacija

Pokalbis Darbas su literatūra Minčių lietus
Aiškinimas Treniruotė Smegenų šturmas
Instruktažas Diskusija

Bandymų Refleksija
demonstravimas
Probleminis mokymas
 Bazinių ir naujų žinių įgijimo
metodai
Pirmajame lygyje yra orientuotas į teorines
žinias.
 Metodai, tinkantys bazinių ir
naujausių (up-to-date) žinių
Rekomenduojamas metodas Lygiagrečiai ugdosi bendrosios
kompetencijos ir gebėjimai
Paskaita, pasakojimas, pokalbis, Sisteminio mąstymo
aiškinimas

Užduotys, kurių atlikimui reikia Informaciniai, nuolatinio tobulėjimo.

susirasti naujausias žinias
(interneto, bibliotekos ir kt. šaltinių
naudojimas)

Informaciniai
Skaitinių sąrašai

Padalomoji medžiaga
 Paskaitos/pamokos aktyvinimo metodai
Mokymo ir/ ar Metodo
mokymosi Metodo taikymo
Metodo aprašymas
metodas privalumai galimybės
Įvadinio Vietoj „mokymo pasakojant” Skatinamas Darbas porose
klausimo(ų) pradėkite temą klausimu, kuris analitinis ar mažose
diskusija atveria kelią naujos medžiagos mąstymas, darbo grupėse
išdėstymui. ugdomi
Besimokantieji ieško atsakymo į gebėjimai priimti
klausimą ar klausimų seriją, sprendimus ir
remiantis patirtimi, sveiku protu juos įvertinti.
ar ankstesnio mokymosi metu
įgytomis žiniomis.
Išankstinis Pedagogas pateikia penkių Skatinamas Darbas porose
orientyras teiginių (provokacinių savo analitinis ar mažose
prigimtimi) sąrašą, vadinamą mąstymas, darbo grupėse
išankstiniu orientyru. ugdomi
Besimokantieji aptaria kiekvieną gebėjimai priimti
teiginį, išreikšdami pritariančią sprendimus ir
ar prieštaraujančią teiginio idėjai juos įvertinti.
mintį.
Mokymo ir/ ar Metodo
mokymosi Metodo taikymo
Metodo aprašymas
metodas privalumai galimybės

Sniego Dar nepradėję aiškinti naujos temos, Padeda grupei Iš pradžių

gniūžtė užduokite klausimą, orientuotą į tai, susipažinti. Esant individualiai,
ką ugdytiniai turės išmokti. Po to dideliam vėliau poromis.
kiekvienas ugdytinis užsirašo savo besimokančiųjų
mintis tuo klausimu, visi pasidalija skaičiui, visi
savo mintimis porose ar trijų narių aktyviai įtraukiami į
grupėse. darbą.
Tada galima suformuoti didesnes
grupes sujungiant poras ar trijų
asmenų grupeles, ir vėl lyginami
atsakymai bei priimamas bendras
grupės sprendimas.
Toliau dėstytojas prašo kiekvieną
didelę grupę išrinkti iš suformuluotų ir
paskelbti po vieną idėją ir užrašo ją
lentoje ar kompiuterio ekrane, jei
reikia, kiek pakoreguodama bei
apibendrina diskusiją bei toliau tęsia
naujos medžiagos pristatymą.
 Mokymo ir/ ar Metodo
mokymosi Metodo taikymo
Metodo aprašymas
metodas privalumai galimybės
Smegenų Ugdytojas prašo besimokančiųjų Mąstymo Dalyvauja visa
šturmas pateikti kiek tik įmanoma idėjų metodas. grupė.
pateikdamas klausimus. Dalyvauja visa
Ugdytojas ar ugdytinis surenka grupė.
atsakymus užrašydami juos lentoje
ar kompiuteryje, sugrupuodami, jei
reikia. Šiame etape negalima
kritika.
Intuicijos testas Kad sudomintų ugdytinius tema Mąstymo Iš pradžių
prieš dėstant prieš pradedamas ją aiškinti, metodas. individualiai,
teorinę pasakotis, pedagogas gali pateikti Ši technika taip vėliau poromis.
trumpą testą, kuriuo siekiama, kad pat gali būti
medžiagą
ugdytiniai nustatytų ir įvertintų savo taikoma įvertinti
požiūrius. Toks testas gali būti studento dalyko
pateiktas kaip ilga anketa, kuri žinias prieš ar po
reikalauja nustatyti, ar teiginys paskaitos.
teisingas ar ne.
Ugdytiniai atsako pažymėdami,
kurie teiginiai teisingi ir kurie ne. Po
to palygina savo atsakymus porose
ar mažose grupėse ir diskutuoja
tais klausimais, kur nuomonės
išsiskyrė.
 Mokymo ir/ ar Metodo
mokymosi Metodo taikymo
Metodo aprašymas
metodas privalumai galimybės

Viena iš naudingiausių Priversdami Individuliai ir

Galvosūkis - priemonių, kuriomis galima studentus mažose
paradoksas sužadinti ugdytinių išspręsti šią grupėse.
susidomėjimą nauja tema ir problemą
paskatinti mąstyti apie naują patiems,
medžiagą, yra pateikti jiems nesiremiant
galvosūkį ar mįslę, susijusią su kokia nors
tema, sąvokomis ir leisti autoritetinga
patiems rasti sprendimą. nuomone,
padidiname
tikimybę, kad
studentai gebės
kritiškai įvertinti
teorijas, kai
šios bus
pateiktos
vėliau.
 Antrasis lygis - mokėjimas taikyti
žinias sprendžiant tipinius uždavinius

Dažniausiai apsiriboja:

laboratorinių darbų atlikimu

užduotimis
pratybomis (ieškant atsakymo į klausimą
„kaip“)
Šiame lygyje keliamas tikslas – padėti
išsiugdyti gebėjimą panaudoti žinias ir
informaciją sprendžiant tipinius uždavinius
kontekste.
 Metodai, tinkantys mokėjimo taikyti žinias
sprendžiant tipinius uždavinius ugdymui
Lygiagrečiai ugdosi bendrosios
Rekomenduojamas metodas (perkeliamosios) kompetencijos ir
gebėjimai
Nuolatinio tobulėjimo, nuolatinio
tobulinimo, atsakingumas, sisteminio
Mokymasis iš (darbo) patirties mąstymo, strateginio mąstymo, kritinio
mąstymo, etinių (vertybinių) sprendimų
priėmimo.

Demonstravimas (intelektinių
įgūdžių ar gebėjimų)
Simuliacijos (pvz., kompiuterinės)
Kritinio mąstymo, etinių (vertybinių)
Atvejų studijos sprendimų priėmimo, nuolatinio
tobulinimo
 Metodai, tinkantys mokėjimo taikyti
žinias sprendžiant netipinius uždavinius,
ugdymui
Lygiagrečiai ugdosi
bendrosios
Rekomenduojamas metodas
(perkeliamosios)
kompetencijos ir gebėjimai
Nuolatinio tobulėjimo, nuolatinio
tobulinimo, etinių (vertybinių)
Mokymasis veikloje sprendimų priėmimo, kūrybiškumas,
atsakingumas, sisteminio mąstymo,
kritinio mąstymo, tyrimo.
Kūrybiškumas, etinių (vertybinių)
sprendimų priėmimo,
Užduotys (problemų sprendimas) komunikaciniai, nuolatinio
tobulinimo, komandinės veiklos,
konfliktų valdymo.
 Supratimo taikymo metodai
Lygiagrečiai ugdosi bendrosios (perkeliamosios)
Rekomenduojamas metodas kompetencijos ir gebėjimai
Esė rašymas Kūrybiškumas, kritinio mąstymo, tyrimo, informaciniai
Kūrybiškumas, kritinio mąstymo, tyrimo, etinių
Seminarai (vertybinių) sprendimų priėmimo, komunikaciniai,
nuolatinio tobulinimo.
Atsakingumas, pilietiškumas, sisteminio mąstymo,
strateginio mąstymo, kritinio mąstymo, etinių
(vertybinių) sprendimų priėmimo, informaciniai,
Diskusijos ir debatai
komunikaciniai, nuolatinio tobulėjimo, nuolatinio
tobulinimo, žmogaus pažinimo, komandinės veiklos,
konfliktų valdymo.
Smegenų (proto) šturmas Kūrybiškumas, kritinio mąstymo, komunikaciniai.
Koncepcijų žemėlapiai Kūrybiškumas, sisteminio mąstymo, komunikaciniai.
Kūrybiškumas, sisteminio mąstymo, informaciniai,
Kūrybinė vizualizacija
komunikaciniai.
Grįžtamasis ryšys Komunikaciniai, nuolatinio tobulėjimo, nuolatinio
(tikslinamieji/aiškinamieji/vertina tobulinimo.
mieji klausimai)
88
Mokymo ir/ ar Metodo
mokymosi Metodo privalumai taikymo
Metodo aprašymas
metodas galimybės
1 minutės Paprašykite, kad Tai labai Individualus
refleksija besimokantieji paimtų tuščią veiksmingas darbas.
popieriaus lapą, pateikite metodas,
klausimą (specifinį ar atvirą tikrinantis, kaip
klausimą) ir leiskite jiems ugdytinis suprato
minutę laiko (gal dvi minutes, naują medžiagą ir
bet ne daugiau) pagalvoti ir kokia jo reakcija į
atsakyti. naują informaciją.

Penkių Per penkių minučių esė Šis metodas tinka Individualus

minučių esė besimokantieji turi atlikti dvi pačioje darbas.
užduotis: parašyti vieną užsiėmimo
dalyką, kurį jie sužinojo iš šios pabaigoje,
temos, ir vieną klausimą, kuris siekiant padėti
jiems dar liko neaiškus. ugdytiniams
Surinkus užrašus, ugdytojas liautis mąstyti
pagal ugdytinių esė gali nagrinėjama
planuoti kitos dienos darbą, tema, o
atkreipdamas dėmesį į tuos pedagogas
dalykus, kurie daugeliui dar įvertinti grupės
liko neaiškūs. intelekto lygį.
Mokymo ir/ ar Metodo
mokymosi Metodo taikymo
Metodo aprašymas
metodas privalumai galimybės
Atsakymas į Ugdytiniai prašomi parašyti pastraipą, kuri Skatina kritinį Individualus
demonstra- prasideda žodžiais „Aš nustebau mąstymą. darbas.
sužinojęs, kad ...” „... Aš sužinojau,
vimą ar kitą kad...”, „Įdomu tai, kad...”. Tai leidžia
paskaitos ugdytiniams pasvarstyti apie tai, ką jie iš
veiklą tikrųjų sužinojo. Tai taip pat leidžia
ugdytiniams suprasti, kad ši veikla buvo
skirta ne tik užsiėmimo paįvairinimui, bet
turėjo gilesnių tikslų.
Atsakymo Skatinant aktyvų klausymąsi po to, kai Aktyvus Kalbama po
santrauka vienas ugdytinis savanoriškai atsakė į dalyvavimas vieną.
jūsų klausimą, paprašykite kito ugdytinio paskaitoje.
apibendrinti pirmojo atsakymą. Daugumas
klausančiųjų mažai tegirdi, ką sako jų
draugai, priimdami kaip savaime
suprantamą dalyką, kad atsakymas
skiriamas ne jiems, o pedagogui. Jei
reiktų patiems besimokantiesiems
apibendrinti, ką pasakė draugas arba
pakartoti draugo atsakymą, jie aktyviau
dalyvautų užsiėmime, aktyviau klausytųsi
vienas kito ir būtų skatinama idėja, kad
mokymasis yra dalijimasis iniciatyva.
Mokymo ir/ ar Metodo
mokymosi Metodo taikymo
Metodo aprašymas
metodas privalumai galimybės

Diskusijų Diskusijų metodai. Turininga ir dinamiška Skatinamas Kalbama po

metodai diskusija labai lengvai gali virsti ugdytojo analitinis vieną.
monologu. Kad šitaip neatsitiktų, ugdytojui mąstymas,
reikėtų pasirinkti kritiško padėjėjo vaidmenį. ugdomi
Apskritai geriausias yra toks diskutavimas, gebėjimai
kai ugdytinių smalsumas kreipiamas priimti
kryptingai. Taigi pedagogui tenka kritiškai sprendimus ir
vertinančio padėjėjo vaidmuo. J. T.Dillon juos įvertinti.
(1988) rekomenduoja keturis žingsnius (ar
metodus), kurių pedagogas turėtų imtis,
siekdamas įtraukti ugdytinius į tokias
diskusijas:
1. Teigimas.
2. Klausimai.
3. Ženklai.
4. Tyla.
Mokymo ir/ ar Metodo
mokymosi Metodo taikymo
Metodo aprašymas
metodas privalumai galimybės

Idėjų, Tai schematinė priemonė, vizualiai Skatina Grupinio

koncepcijų, pateikianti individo supratimą apie besimokančiuo- darbo įrankis.
minčių aplinkinį jo pasaulį (objektus, sius gilintis į Organizacijos
žemėlapiai įvykius) arba tam tikrą jo dalį konkrečią vadybos
(L.Šiaučiukėnienė, O.Visockienė, P.Taljūnienė, 2006). sąvoką, nes tai įrankis.
Pagrindines taisykles: naujų žinių Kokybinio
Koncepcijų žemėlapis susideda iš sąvokų. formavimo tyrimo
Koncepcijų žemėlapis visada turi hierarchiją. įrankis. metodas.
Koncepcijos turi būti sujungtos rodyklėmis. Mokymosi
Rodyklė rodo, kuria kryptimi skaitomas metodas.
teiginys.
Koncepcijas jungiančios rodyklės yra
įvardinamos vienu ar keliais žodžiais ir tokiu
būdu sukuriamas prasminis teiginys.
Konkreti koncepcija žemėlapyje gali būti
pažymėta tik vieną kartą.
Kuo daugiau ryšių (rodyklių) turi koncepcija,
tuo ji svarbesnė.

http://esik.eaf.ktu.lt/Pusl/Destytojams/Vizualizacija/vizualizacija.htm#Pateikciu_pavyzdziai
Balevičienė, Sandra; Jucevičienė, Palmira; Stanikūnienė, Brigita. Šiuolaikinio mokymosi metodai : koncepcijų
žemėlapis ir “VEE” diagrama /. Kaunas : Žinių visuomenės institutas, 2003. 26 p.
 Koncepcijų žemėlapis
kaip “minties” žemėlapis

93
 Koncepcijų žemėlapis
kaip “minties” žemėlapis

94
 Koncepcijų žemėlapis
Išsamus koncepcijų žemėlapis turi šiuos
elementus:
Sąvokas;
Teiginius;
Hierarchinius lygmenis;
Kryžminius ryšius;
Pavyzdžius.
 Gebėjimas veikti tipinėse
situacijose ugdymo metodai
Rekomenduojamas Lygiagrečiai ugdosi bendrosios
metodas (perkeliamosios) kompetencijos ir gebėjimai

Kritinio mąstymo, etinių (vertybinių) sprendimų

Atvejų studijos priėmimo, nuolatinio tobulinimo
Nuolatinio tobulėjimo, nuolatinio tobulinimo,
etinių (vertybinių) sprendimų priėmimo,
Mokymasis veikloje kūrybiškumas, atsakingumas, sisteminio
mąstymo, kritinio mąstymo, tyrimo.
Kūrybiškumas, etinių (vertybinių) sprendimų
Užduotys (problemų priėmimo, komunikaciniai, nuolatinio tobulinimo,
sprendimas) komandinės veiklos, konfliktų valdymo.
Etinių (vertybinių) sprendimų priėmimo,
Vaidmenų žaidimai nuolatinio tobulinimo, žmogaus pažinimo,
komandinės veiklos, konfliktų valdymo.
 Gebėjimas veikti netipinėse
situacijose ugdymo metodai
Lygiagrečiai ugdosi bendrosios
Rekomenduojamas metodas (perkeliamosios) kompetencijos ir gebėjimai

Kūrybiškumas, atsakingumas, pilietiškumas,

sisteminio mąstymo, strateginio mąstymo, kritinio
Projektai mąstymo, komandinės veiklos, tinklaveikos,
konfliktų valdymo, nuolatinio tobulėjimo ir
tobulinimo.
Nuolatinio tobulėjimo, nuolatinio tobulinimo, etinių
(vertybinių) sprendimų priėmimo, kūrybiškumas,
Mokymasis veikloje atsakingumas, sisteminio mąstymo, kritinio
mąstymo, tyrimo.

Etinių (vertybinių) sprendimų priėmimo, nuolatinio

tobulinimo, žmogaus pažinimo, komandinės
Vaidmenų žaidimai
veiklos, konfliktų valdymo.
 Požiūrio keitimo, vertybių ir kitų
asmenybės savybių ugdymo metodai
Lygiagrečiai ugdosi bendrosios
Rekomenduojamas metodas (perkeliamosios) kompetencijos ir
gebėjimai
Atsakingumas, strateginio mąstymo,
etinių (vertybinių) sprendimų priėmimo,
Mokymosi kontraktai nuolatinio tobulėjimo, žmogaus
asmenybės pažinimo.
Kritinio mąstymo, nuolatinio tobulėjimo,
Mokymosi (refleksijos)
žmogaus asmenybės pažinimo.
dienoraštis
Kūrybiškumas, informaciniai,
komunikaciniai, nuolatinio tobulėjimo,
Portfelio rengimas žmogaus asmenybės pažinimo.
Sėkmės ir kantrybės dirbant pedagoginį
darbą!