Skaidrė Barčienė

BIOLOGIJA 7 klasės
mokytojo
knyga
Turinys
Įžanga / 2
1. Mokomosios knygos ypatumai / 2
2. Bendrosios programos, mokymo ir mokymosi uždaviniai / 2
3. Mokomosios knygos turinys / 3
3.1. Skyrių aprašymas / 3
3.2. Tekstas ir iliustracijos / 3
3.3. Praktiniai darbai / 3
3.4. Klausimai ir užduotys / 4
4. Metodai specialiųjų poreikių mokiniams ugdyti / 4
4.1. Tiriamieji darbai / 4
4.2. Demonstravimo ir stebėjimo metodas / 4
4.3. Modelių metodas / 4
4.4. Kortelių žaidimai / 4
4.5. Nebaigtų sakinių metodas / 6
4.6. Minčių žemėlapiai / 7
4.7. Bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius ugdantys metodai / 7
4.8. Meno metodas / 7
5. Idėjos mokytojui / 7
5.1. Kortelių grupavimas / 8
5.2. Kortelių atrinkimas / 8
5.3. Nuoseklus kortelių išdėstymas / 8
6. Priedų karpomosios kortelės / 9

ISBN 978–5–430–05741–1

© Skaidrė Barčienė, 2011

© Leidykla „Šviesa“, 2011

1
 Įžanga
Mokomoji knyga „Biologija“ 7 klasei skiriama vidutinių specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniams. Ji tinka ne­
žymiai sutrikusio intelekto mokiniams, ugdomiems pagal adaptuotas pagrindinio ugdymo programas Lietuvos
bendrojo lavinimo mokyklose. Šia knyga mokytojas gali pasinaudoti ir ugdydamas žemų (riboto intelekto) gebėjimų
mokinius, kurie dažnai patiria mokymosi sunkumų ar turi menką mokymosi motyvaciją.
Į bendrojo lavinimo mokyklas integruojama vis daugiau vaikų, turinčių įvairių specialiųjų ugdymosi porei­kių,
todėl svarbu, kad jie būtų tinkamai ugdomi ir naudotųsi pritaikytomis mokomosiomis priemonėmis.
Pagal mokomąją knygą „Biologija“ 7 klasei specialiųjų poreikių mokiniai gali būti ugdomi integruotai Lietuvos
bendrojo lavinimo mokyklų bendrojo ugdymo klasėse arba specialiosiose klasėse kartu su panašių gebėjimų
vaikais.

1. Mokomosios knygos ypatumai

Mokomoji knyga parengta siekiant sukurti tokią ugdymo turinio pateikimo sistemą, kuri padėtų specialiųjų
poreikių mokiniams įsitraukti į ugdymo procesą kartu su kitais klasės vaikais. Knygoje nagrinėjamas tas pats mo­
komojo dalyko – biologijos – turinys, tačiau turinio apimtis mažesnė. Mokomojoje knygoje ir 7 klasės biologijos
vadovėliuose yra daug tų pačių temų, bet skiriasi jų pateikimo būdai ir forma.
Mokinių specialiuosius poreikius atitinka mokomosios knygos tekstai ir užduotys. Tekstai lengvai skaitomi, ilius­
tracijos aiškios ir informatyvios.
Tinkamai parinkti universalūs, specialiųjų pedagogų dažniausiai taikomi metodai, kurie tinka skirtingų specia­
liųjų poreikių turintiems mokiniams. Gamtos reiškinių pažinimas ir dalykinė informacija siejama su kasdiene vaikų
patirtimi. Taip siekiama išugdyti mokinių gebėjimą įgytas žinias taikyti gyvenime.
Mokytojas neturėtų stengtis mokiniams pateikti kuo daugiau mokomosios medžiagos. Mokomoji knyga turi
tapti pagrindine, bet ne vienintele priemone ugdant mokinius pagal adaptuotą ugdymo programą. Labai svarbu
tinkamai organizuoti darbą, taikyti visas galimas mokomąsias priemones ir metodus, kurie padėtų mokiniams
geriau suvokti dalyko turinį.
Mokymo uždavinius turėtų suformuluoti mokytojas, atsižvelgdamas į kiekvieno mokinio patirtį ir pasirengimą,
o mokymo turinį parinkti pagal individualius vaiko ugdymosi poreikius ir galimybes.

2. Bendrosios programos, mokymo ir mokymosi uždaviniai

Pagrindinio ugdymo 5–10 klasių bendrųjų programų pritaikymo rekomendacijose (2009) pateikti tikėtini specia­
liųjų ugdymosi poreikių mokinių pasiekimai. Į juos atsižvelgiama nagrinėjant biologijos temas. Tikėtinais mokinių
pasiekimais mokytojas remiasi formuluodamas mokymo ir mokymosi uždavinius.
Knygoje „Biologija“ 7 klasei mokomoji medžiaga išdėstyta pagal Bendrųjų programų veiklos sritis:
• Gamtos tyrimai;
• Organizmų sandara ir funkcijos;
• Gyvybės tęstinumas ir įvairovė;
• Organizmas ir aplinka. Biosfera ir žmogus.
Mokydamiesi biologijos septintoje klasėje mokiniai susipažįsta su organizmų įvairove, sužino, kokie yra organiz­
mų santykiai su aplinka. Aštuntoje klasėje daugiau dėmesio skiriama organizmų sandarai ir jų funkcijoms pažinti.

7 klasė 8 klasė
Bendrųjų programų veiklos sritys
2 val. 1 val.

1. Gamtos tyrimai 13* 2**

2. Organizmų sandara ir funkcijos 14 30**

3. Gyvybės tęstinumas ir įvairovė 35 2**

2
 4. Organizmas ir aplinka. Biosfera ir žmogus 10 2**

Iš viso valandų 72 36

Mokymo plane numatytos valandos 72 36

* – ne visos šios veiklos srities temos išskirtos, bet informacijos apie gamtos tyrimus galima rasti ir kitose
temose.
** – numatomos valandos.

Mokytojas temoms skirtas valandas gali jungti arba atvirkščiai – mokomąją medžiagą nagrinėti ne vieną, o dvi
pamokas. Ypač jeigu specialiųjų poreikių mokiniai nespėja per pamoką susipažinti ir išmokti naujos medžiagos,
atlikti gamtos tyrimų.
Pamokos mokymo uždavinius turi suformuluoti pats mokytojas.

3. Mokomosios knygos turinys

3.1. Skyrių aprašymas

Mokomoji knyga parengta nenutolstant nuo dabartinių 7 klasės biologijos vadovėlių turinio (7–8 klasių kon­
centras).
Mokomąją knygą sudaro septyni skyriai: „Apie gyvybę“, „Nei augalai, nei gyvūnai“, „Augalai“, „Bestuburiai gy­
vūnai“, „Stuburiniai gyvūnai“, „Organizmas ir aplinka“, „Augalas – gyvas organizmas“.
1 skyrius yra įvadas į biologijos mokslą. Kai kurios skyriaus temos nėra lengvos, tačiau sudėtingi procesai paaiš­
kinami labai paprastai, jie yra pažintinio ir praktinio pobūdžio. Mokytojas, atsižvelgdamas į savo mokinių gebėjimų
lygį ir pamokos tikslus, pats turi nuspręsti, ką nagrinėti su mokiniais, o ko galima atsisakyti. Šiame skyriuje patei­
kiama nemažai bandymų. Juos atlikdami mokiniai išmoks naudotis mokyklinėmis gamtos tyrimų priemonėmis,
įtvirtins įgytas žinias.
2, 3, 4 ir 5 skyriuje supažindinama su organizmų įvairove. Kad mokiniai geriau susipažintų su augalais, gyvūnais
ir kitų karalysčių organizmais, pateikiama nemažai iliustracijų.
6 skyrius skirtas ekologijai. Jame paaiškinama, kokie yra organizmų tarpusavio santykiai ir kokie jų ryšiai su
negyvąja gamta, kokią įtaką žmonės daro aplinkai.
7 skyrius – apie augalą kaip gyvą organizmą. Aptariama išorinė ir vidinė augalo sandara. Supažindinama su
augalo gyvybinėmis funkcijomis.

3.2. Tekstas ir iliustracijos

Specialiųjų poreikių vaikų žodynas skurdokas, todėl jie sunkiai suvokia net ir nesudėtingus rišlius tekstus.
Rašant knygą stengtasi mintis formuluoti kuo aiškiau, paprasčiau, glausčiau. Knygoje teksto yra nedaug, jo šriftas
didelis. Kadangi specialiųjų poreikių vaikai dėmesį sukaupia neilgam, todėl užduotis ir veiklą reikia dažnai keisti.
Skaitydami specialiai pritaikytą ir suprantamą tekstą, mokiniai labiau pasitiki savimi, jiems lengviau sekasi atlikti
nedidelės apimties ir aiškias užduotis. Toks mokomosios medžiagos pateikimo būdas skatina vaikų mokymosi
motyvaciją.
Ne visą tekstą ar sąvokas pamokoje reikia įsiminti. Dalis informacijos skirta bendram suvokimui.
Žodinę informaciją papildo aiškios iliustracijos. Jos tarsi praplečia, paaiškina tekstą. Tai ypač svarbu mokiniams,
kuriems sunkiau sekasi suprasti tekstą.
Knygoje naujos sąvokos išryškintos šriftu, kirčiuoti sąvokų skiemenys pabraukti.

3.3. Praktiniai darbai

Siekiama, kad specialiųjų poreikių mokiniai per pamokas gerai psichologiškai jaustųsi ir aktyviai dalyvautų
praktinėje veikloje. Atlikdami bandymus ir praktinius darbus, mokiniai ugdosi gebėjimą tyrinėti ir pažinti gamtos
objektus. Tuo tikslu knygoje labai aiškiai aprašyta, kaip mokiniai turi atlikti bandymus ir stebėjimus.

3
 3.4. Klausimai ir užduotys
Atsakydami į klausimus, mokiniai turi remtis tekstu ir iliustracijomis. Taip jie išskiria svarbiausią informaciją.
Atlikdami užduotis, mokiniai pagal savo gebėjimus remiasi perskaitytu tekstu, knygos iliustracijomis ir sieja
tai su savo gyvenimiška patirtimi. Užduotys lavina mokinių mąstymą, skatina juos prisiminti įgytas žinias ir jas
pritaikyti konkrečiu atveju.

4. Metodai specialiųjų poreikių mokiniams ugdyti

Ugdymo procesas yra mokytojo, mokinio ir ugdymo turinio sąveika. Ugdymo kokybę lemia tikslinga ugdymo
veikla, t. y. ugdymo metodai turi atitikti mokinių amžiaus galimybes. Labai gerai, kai metodai ugdymo pro­
cese keičiami.

4.1. Tiriamieji darbai

Tiriamieji darbai biologijos pamokose yra labai svarbūs mokinių gebėjimams ir kompetencijoms ugdyti. Tyri­
mai – įdomi ir aktyvi veikla, kuri skatina geriau pažinti aplinką.
Kad praktiniai tyrimai specialiųjų poreikių mokiniams būtų įdomesni ir aiškesni, kad vaikai patirtų atradimo
džiaugsmą ir mokymosi sėkmę, leiskite jiems patiems tyrimus atlikti pagal nuosekliai knygoje pateikiamus nuro­
dymus. Jeigu mokiniams vis dėlto nepavyksta atlikti praktinių užduočių, tik tada padėkite.

4.2. Demonstravimo ir stebėjimo metodas

Demonstravimo ir stebėjimo metodas padeda specialiųjų poreikių mokiniams greičiau ir geriau įsiminti mo­
komąją medžiagą. Taikant šį metodą lavėja mokinių dėmesys, gebėjimas susikaupti. Mokytojas rodo konkrečius
daiktus, veiksmus ir procesus arba jų atvaizdus. Stebėdami mokiniai geriau suvokia objektus ar veiksmus, susidaro
aiškų jų vaizdinį.
Demonstravimo ir stebėjimo metodas duoda naudos tada, kai jis derinamas su žodiniais metodais, pavyzdžiui,
pokalbiu, aiškinimu. Vaizdumas tampa žinių šaltiniu, kai mokytojas nurodo, ką reikia stebėti, o mokiniai, tikslin­
gai stebėdami objektą, nusako jo požymius, savybes. Mokytojas gali paskatinti mokinius padaryti išvadą, trumpai
apibendrinti remiantis stebėjimais ir turimomis žiniomis. Vaizdumui pagerinti galima naudoti ir garsinę regimąją
įrangą – demonstruoti mokomuosius filmukus ar kompiuterines pateiktis.

4.3. Modelių metodas

Modelių metodas yra mokymosi pagal pavyzdį metodas. Stebėdami mokytojo ar klasės draugų veiklą, specia­
liųjų poreikių mokiniai gali labai daug ko išmokti. Modelis gali būti ir paveikslas, filmas ar kita. Kurdami (lipdydami,
piešdami, jungdami įvairius daiktus į visumą ir pan.) savo modelį pagal matytą pavyzdį, mokiniai ugdosi savaran­
kiškumą, kūrybinius gebėjimus.

4.4. Kortelių žaidimai

Kortelių žaidimai ypač tinka specialiųjų poreikių mokiniams ugdyti. Žodžių ar sakinių kortelės, paveikslėlių ar
nuotraukų kortelės turi būti dėliojamos, atrenkamos pateikus konkrečią užduotį.
Pavyzdžiui, atlikdamas temos „Iš žiedų susidaro vaisiai“ užduotį, mokinys turi atrinkti tas korteles, kuriose tei­
singai apibūdinamas vabzdžio apdulkinamas augalas.

Augalo, kurį apdulkina bitė, .....

..... žiedas kvepia ir turi saldaus nektaro. ..... žiedas didelis, ryškios spalvos.

..... žiedas nekvapus, neturi nektaro. ..... žiedas mažas, žalios spalvos.

4
 ..... žiedadulkės lengvos, mažos ir sausos. ..... kuokeliai ilgi, jie išlenda iš žiedo.

..... žiedadulkės lipnios. ..... kuokeliai ir piestelė yra žiedo viduje.

Korteles tinka naudoti ir mokantis organizmo sandaros dalių pavadinimus. Pavyzdžiui, atlikdamas temos „Sa­
manos“ užduotį, mokinys turi teisingai išdėlioti korteles su gegužlinio išorinės sandaros dalių pavadinimais.

Sporų dėžutė

Stiebas

Lapas

Rizoidas

Taip pat galima parengti klausimų ir atsakymų korteles. Tik reikėtų, kad klausimų ir atsakymų kortelių komplek­
tai būtų dviejų spalvų. Šį žaidimą gali žaisti vienas ar daugiau mokinių. Klausimo ir atsakymo kortelių pavyzdys.

Tai gyvūnas, kuris savo jauniklius

Kas yra žinduolis? žindo pienu.

Kortelių žaidimai labai tinka žinioms įtvirtinti. Pavyzdžiui, mokantis plikasėklių požymius (p. 42) ar gaubtasėklių
požymius (p. 45).

Plikasėkliai

Jie yra medžiai ir krūmai. Jie yra žolės ir krūmai.

Žaliuoja visus metus. Turi spyglius.

Dauginasi sėklomis. Dauginasi sporomis.

5
 Turi žiedus. Neturi žiedų.

Sėklos bręsta kankorėžyje. Sėklos bręsta vaisiuje.

Gaubtasėkliai

Yra tik medžiai. Yra žolės, medžiai ir krūmai.

Labai paplitę sausumoje. Turi žiedus.

Dauginasi sėklomis. Dauginasi sporomis.

Turi kankorėžius. Turi žiedynus.

Turi vaisius. Neturi vaisių.

Lapai plokšti. Lapai yra spygliai.

4.5. Nebaigtų sakinių metodas

Nebaigtų sakinių metodas irgi labai tinka specialiųjų poreikių mokiniams, siekiant įtvirtinti per pamoką įgy­tas
žinias. Silpnesniems mokiniams tikslinga parengti ir sakinių pabaigos korteles.

Sakinio pradžios pavyzdys. Sakinio pabaigos pavyzdys.

Augalai vadinami gamintojais, nes ..... ..... patys pasigamina maisto medžiagų.

4.6. Minčių žemėlapiai

Minčių žemėlapiai (sąvokų schemos) padeda prisiminti ir sisteminti svarbiausias temos mintis. Taikant šį me­
todą sujungiamas sąvokinis ir vaizdinis mokinių mąstymas. Minčių žemėlapius pravartu braižyti nagrinėjant temas
„Stuburiniai gyvūnai“, „Organizmų darbai gamtoje“ ir kt. Jie ypač tinka žinioms pakartoti ir įtvirtinti baigus nagrinėti
visą skyrių.
Specialiųjų poreikių mokiniams reikėtų pateikti ne tik minčių žemėlapio schemą, bet ir sąvokų korteles, kurias
jie galėtų sudėlioti schemoje.
6
 Minčių žemėlapio (su sąvokų kortelėmis) pavyzdys.

STUBURINIAI GYVŪNAI

šiltakraujai šaltakraujai

žinduoliai paukščiai žuvys varliagyviai ropliai

Šuo Balandis Ešerys Varlė Driežas

Pagal teisingai sudėliotą minčių žemėlapį mokinys gali nusibraižyti, nusipiešti ar, išsikirpęs paveikslėlius, sukli­
juoti savo žemėlapį. Taip pasireiškia mokinio individualumas, kūrybiškumas.

4.7. Bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius ugdantys metodai

Bendradarbiavimo metodai ugdo mokinio pasitikėjimą savimi, komunikacinius gebėjimus, skatina socialinį ben­
dravimą, gerina mokymosi kokybę. Svarbu, kad mokomoji medžiaga atitiktų mokinio interesus ir gebėjimus. Šie
metodai, kai mokiniai dirba kartu, vadinami labai įvairiai: bendraamžių mokymas, mokymasis bendradarbiaujant,
darbas grupėje ar poromis. Kad ir kaip metodai yra vadinami, bet specialiųjų poreikių mokinys turi žinoti, kad su
savo klasės draugais jis dirba kartu.
Gali būti bendra mokinio ir mokytojo veikla. Tada mokytojas mokinį padrąsina ir skatina jo veiklą.

4.8. Meno metodas

Meno metodas irgi tinka specialiųjų poreikių mokiniams. Dažnas tokių vaikų geba piešti, jį nuolat veikia meni­
niai vaizdai, kuriais paremta ir mokomoji medžiaga. Tad dailė, muzika ar net teatras ir choreografija gali pagerinti
specialiųjų poreikių mokinių ugdymą.

5. Idėjos mokytojui
Mokytojui, dirbančiam su specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniais, būtina turėti kuo daugiau dalijamosios
vaizdinės medžiagos – didaktinių kortelių. Jomis naudojantis lengviau suformuojami gamtos objektų vaizdiniai,
biologijos mokymas ir mokymasis tampa patrauklesnis ir lengvesnis.
Turint daug vaizdinių priemonių yra visai nesunku parengti užduočių sistemą kiekvienam vaikui. Darbas su kor­
telėmis padeda plėtoti mokinio žodyną ir formuoti vaizdinius. Taip pat lavina mokinio atmintį, dėmesį ir klausymo,
pastabumo įgūdžius. Žaidybinė veikla su kortelėmis sudaro galimybes ugdyti specialiųjų poreikių mokinių pažini­
mo, komunikavimo kompetencijas. Gali padėti vaikams įveikti kalbos ar bendravimo sunkumus. Skatina mokymosi
motyvaciją, pasitikėjimą savimi, domėjimąsi aplinka.
Išbandykite įvairius darbo su didaktinėmis kortelėmis būdus – jie padės pasiekti numatytus rezultatus.
Prieduose pateikiamos žodžių ir paveikslėlių kortelės. Jos skirtos visų septynių knygos skyrių objektams grupuoti
ir naujoms sąvokoms įtvirtinti. Korteles reikia išsispausdinti ir išsikirpti.
Pateikiami keli užduočių su kortelėmis pavyzdžiai. Mokytojas gali sugalvoti panašių savų užduočių ir kūrybiškai
panaudoti turimas korteles.

7
 5.1. Kortelių grupavimas
Mokinys grupuoja korteles pagal nurodytą požymį. Pavyzdžiui, padedama „Daugialąsčių organizmų“ kortelė.
Tada išdėliojami vienaląsčių ir daugialąsčių organizmų paveikslėliai. Liepiama surasti ir atrinkti paveikslėlius, kuriuo­
se yra pavaizduoti daugialąsčiai organizmai. Prašoma pasakyti jų pavadinimus. Jeigu mokinys nežino pavadinimų,
galima pasinaudoti žodžių kortelėmis. Vaikas turi iš pateiktų žodžių išrinkti tinkamą ir padėti jį ant organizmo
paveikslėlio.
1 priedas. Vienaląsčiai organizmai. Daugialąsčiai organizmai
6 priedas. Ląstelės, audiniai, organai
7 priedas. Karalysčių atstovai
24 priedas. Sultingieji vaisiai. Sausieji vaisiai
25 priedas. Bestuburiai gyvūnai
27 priedas. Stuburinių gyvūnų klasės ir jų atstovai
29 priedas. Gamintojai ir vartotojai (naudoti 1, 7 ir 25, 27 priedo korteles)
30 priedas. Augalėdžiai, plėšrūnai ar visaėdžiai
32 priedas. Augalo audiniai. Augalo organai

5.2. Kortelių atrinkimas

Mokiniui pateikiama viena paveikslėlio kortelė arba kelios tokios kortelės. Jis turi atrinkti tinkamas pavadinimų
korteles arba teisingai priderinti sakinių korteles.
2 priedas. Augalo ląstelės dalys. Gyvūno ląstelės dalys
4 priedas. Dalelių judėjimas tirpaluose (difuzija)
5 priedas. Audiniai
9 priedas. Nei augalai, nei gyvūnai (2 skyriui įtvirtinti)
10 priedas. Virusai ir jų sukeliamos ligos
11 priedas. Bakterijų įvairovė pagal mitybą
12 priedas. Bakterijų sukeliamos ligos
13 priedas. Ameba ir klumpelė
14 priedas. Dumblių įvairovė
15 priedas. Grybų įvairovė
16 priedas. Kerpės ir aplinkos užterštumas
17 priedas. Samanų įvairovė
18 priedas. Gegužlinis ir kiminas
19 priedas. Sporiniai induočiai
20 priedas. Plikasėkliai
21 priedas. Gaubtasėkliai
22 priedas. Augalų įvairovė (3 skyriui įtvirtinti)
23 priedas. Žiedų ir lapų įvairovė

5.3. Nuoseklus kortelių išdėstymas

Pateiktas korteles mokinys turi nuosekliai išdėstyti pagal loginę seką. Iš pradžių galima naudotis pagalbine
medžiaga, o vėliau reikia korteles išdėlioti savarankiškai.
3 priedas. Fotosintezės lygtis. Kvėpavimo lygtis
8 priedas. Organizmų klasifikacijos vienetai
26 priedas. Drugio vystymasis
28 priedas. Ekologiniai lygmenys
31 priedas. Mitybos grandinės

Tikiuosi, kad mokytojams, kurie ugdo specialiųjų poreikių mokinius, šie metodiniai patarimai bus naudingi.

Autorė

8
6. Priedų karpomosios kortelės

1 skyrius. APiE GyVyBĘ

1 priedas. Vienaląsčiai organizmai. Daugialąsčiai organizmai

ViEnALĄsčiAi DAuGiALĄsčiAi
orGAnizMAi orGAnizMAi

ameba eglė

klumpelė lapė

bakterija baravykas

9
2 priedas. Augalo ląstelės dalys. Gyvūno ląstelės dalys

AUGALO LĄSTELĖ GYVŪNO LĄSTELĖ

branduolys branduolys

membrana membrana

citoplazma citoplazma

chloroplastas

vakuolė

sienelė

10
3 priedas. Fotosintezės lygtis. Kvėpavimo lygtis

fotosintezė kvėpavimas

vanduo vanduo

anglies dioksidas anglies dioksidas

maisto medžiagos maisto medžiagos

Saulės šviesos energija energija

deguonis deguonis

 

11
4 priedas. Dalelių judėjimas tirpaluose (difuzija)

Rašalo lašas nusėda ant Rašalo dalelės juda ten, Rašalo ir vandens dalelės
vandens stiklinės dugno. kur jų yra mažai. pasiskirsto vienodai.
Rašalo laše yra labai daug Jos maišosi su vandens Vanduo nusidažo mėlynai.
dalelių. dalelėmis.

VAnDuo siLPnAs TirPALAs sTiPrus TirPALAs

Vanduo juda į ląstelę. Vanduo juda į ląstelę ir iš jos. Vanduo juda iš ląstelės į tirpalą.
Ląstelėje cukraus yra daugiau Ląstelėje ir tirpale cukraus yra Ląstelėje cukraus yra mažiau
negu vandenyje. vienodai. negu tirpale.

12
5 priedas. Audiniai

nervinis Epitelinis
kraujas
audinys audinys

Tai yra skystas audinys. Sudaro ląstelės, kurios turi daug Sudaro viena prie kitos
Jis po visą kūną išnešioja ataugų. Ląstelės perduoda prigludusios odos ląstelės. Jis
maisto medžiagas ir deguonį. nervinius signalus. dengia ir saugo kūno paviršių.

kaulinis raumeninis
audinys audinys

Sudaro labai tvirtos ląstelės. Sudaro ilgos ląstelės, kurios

Teikia kūnui atramą, saugo gali susitraukti. Todėl gyvūnai
vidaus organus. juda.

13
6 priedas. Ląstelės, audiniai, organai

ląstelė audinys organas

raumeninė raumeninis akis

odos epitelinis ausis

nervinė nervinis nosis

kraujo kraujas širdis

kaulinė kaulinis plaučiai

14
7 priedas. Karalysčių atstovai

MonErŲ ProTisTŲ GryBŲ

KArALysTĖ KArALysTĖ KArALysTĖ

AuGALŲ GyVŪnŲ
KArALysTĖ KArALysTĖ

bakterijos baravykas varlė

dumblis samana musė

ameba pušis meška

kerpė rožė zylė

bakterijos lydeka vilkas

15
ameba raudonviršis ramunė

dumblis bitė varlė

sliekas sraigė gandras

šuo eglė antis

16
8 priedas. organizmų klasifikacijos vienetai

KArALysTĖ

TiPAs KLAsĖ BŪrys

šEiMA GEnTis rŪšis

2 skyrius. nEi AuGALAi, nEi GyVŪnAi

9 priedas. nei augalai, nei gyvūnai

virusas bakterija pirmuonis

dumblis kerpė grybas

17
10 priedas. Virusai ir jų sukeliamos ligos

Gripo Pasiutligės Roto

ŽIV
virusas virusas virusas

Žarnyno
Gripas Pasiutligė AIDS
užkrėtimas

Užsikrečia žmogus per Užsikrečia žmogus, kai Užsikrečia žmogus Užsikrečia žmogus
orą, kai ligonis čiaudi, įkanda serganti lapė, per kraują. per nešvarias rankas,
kosėja. katė ar šuo. daiktus.

11 priedas. Bakterijų įvairovė pagal mitybą

Bakterijos Bakterijos Bakterijos

gamintojas skaidytojos parazitai

Kaip ir augalai, maisto Minta negyvomis maisto Gyvena gyvame organizme ir

medžiagų pasigamina pačios, medžiagomis. Skaido negyvų minta jo maisto medžiagomis.
kai vyksta fotosintezė. augalų ir gyvūnų liekanas bei Sukelia ligas ir žmonės,
maisto produktus. gyvūnai suserga.

12 priedas. Bakterijų sukeliamos ligos

Angina Dantų ėduonis

Salmoneliozė Tuberkuliozė

Tai ryklės uždegimas. Labai paplitusi dantų liga.

Žmogui skauda gerklę, galvą, Atsiranda, kai žmogus nevalo
pakyla temperatūra. Reikia ar blogai valo dantis. Dantyje
kreiptis į gydytoją, nes angina atsiranda skylutė ir skauda
gali pakenkti širdžiai. dantį nuo šalto ar karšto maisto.

Ši liga pažeidžia žarnyną. Tai gyvybei pavojinga liga. Ji

Žmogus suserga, kai suvalgo
užkrėstos mėsos, pieno produk­
tų, kiaušinių. Ligonis viduriuoja,
karščiuoja, jam skauda pilvą.
pirmiausia pažeidžia plaučius.
Užsikrečia žmogus nuo ligonio
ar užkrėsto pieno. Nuo šios
ligos vaikus reikia skiepyti.
18
13 priedas. Ameba ir klumpelė

Ameba klumpelė

Sudaryta tik iš vienos ląstelės. Sudaryta tik iš vienos ląstelės.

Matyti tik pro mikroskopą. Matyti tik pro mikroskopą.

Ląstelėje yra branduolys. Ląstelėje yra branduolys.

Kūno forma nuolat keičiasi. Kūno forma nesikeičiasi.

Kai dauginasi, dalijasi per pusę. Kai dauginasi, dalijasi per pusę.

Juda kūno išaugomis. Juda blakstienėlėmis.

Maistą apgaubia išaugomis. Maistas patenka pro burną.

Minta bakterijomis, dumbliais. Minta bakterijomis, dumbliais.

Yra žuvų ir kitų vandens Yra žuvų ir kitų vandens

gyvūnų maistas. gyvūnų maistas.

19
14 priedas. Dumblių įvairovė

valkčiadumblis mauragimbė

guveinis maurakulis

20
15 priedas. Grybų įvairovė

Kepurėtasis grybas Pelėsinis grybas

baravykas pelėsis

Vienaląstis grybas Parazitinis grybas

mielės kempinė

21
16 priedas. Kerpės ir aplinkos užterštumas

orAs orAs orAs

nEužTEršTAs, ViDuTinišKAi LABAi
šVArus užTEršTAs užTEršTAs

briedragė geltonkerpė lekanora

ramalina plynkežis žalieji dumbliai

šiurė

22
3 skyrius. augalai
17 priedas. Samanų įvairovė

gegužlinis šilsamanė

plunksnė kiminas

19 priedas. Sporiniai induočiai

asiūklis papartis pataisas

23
18 priedas. Gegužlinis ir kiminas

Gegužlinis Kiminas

Auga miškuose. Auga pelkėse.

Samana yra tamsiai žalios Samana yra šviesiai žalios

spalvos. spalvos.

Vandenį siurbia lapais ir stiebais. Vandenį siurbia lapais ir stiebais.

Turi rizoidus, o ne šaknis. Neturi rizoidų.

Dauginasi sporomis. Dauginasi sporomis.

Susidaro viena sporų dėžutė. Stiebo viršuje turi daug sporų

dėžučių.

Sporų dėžutė pailga. Sporų dėžutė apvali.

24
20 priedas. Plikasėkliai

eglė pušis kadagys

eglės kankorėžis pušies kankorėžis

eglės sėkla pušies sėkla

25
21 priedas. Gaubtasėkliai

ąžuolas lazdynas

žemuogė žibuoklė

22 priedas. Augalų įvairovė

gaubtasėkliai plikasėkliai

samanos sporiniai  induočiai

26
23 priedas. Žiedų ir lapų įvairovė

ąžuolo lapas liepos lapas kaštono lapas

klevo lapas obels žiedas tulpės žiedas

kaštono žiedynas saulėgrąžos žiedynas

27
24 priedas. Sultingieji vaisiai. Sausieji vaisiai

sultingieji  vaisiai

uoga obuolys kaulavaisis

agurkvaisis citrinvaisis uoga

28
sAusiEji VAisiAi

lukštavaisis grūdas sparnavaisis

riešutas dėžutė ankštis

29
4 skyrius. BEsTuBuriAi GyVŪnAi
25 priedas. Bestuburiai gyvūnai

BEsTuBuriAi
GyVŪnAi

medūza hidra sliekas

voras vėžys musė

sraigė drugys erkė

30
26 priedas. Drugio vystymasis

Kiaušinėlis Lerva (vikšras) Lėliukė suaugęs drugys

  
5 skyrius. sTuBuriniAi GyVŪnAi
27 priedas. stuburinių gyvūnų klasės ir jų atstovai

sTuBuriniAi
GyVŪnAi

elnias strazdas karpis

tritonas katė žaltys

31
 žuVys VArLiAGyViAi

PAuKščiAi žinDuoLiAi roPLiAi

varlė balandis lydeka

ešerys rupūžė gyvatė

voverė menkė pelėda

32
driežas vėžlys genys

gandras vanagas briedis

kiaunė bebras lūšis

33
6 skyrius. orGAnizMAs ir APLinKA
28 priedas. Ekologiniai lygmenys

inDiViDAs PoPuLiACijA BEnDrijA EKosisTEMA

  
29 priedas. Gamintojai ir vartotojai

GAMinTojAi VArToTojAi

Tai eglė, beržas, dobilas. Tai kiškis, vilkas, sliekas.

GAMinTojAi

beržas eglė dobilas

34
GyVĖDžiAi

kiškis vilkas lapė

sKAiDyTojAi

sliekas mėšlavabalis skruzdėlė

35
30 priedas. Augalėdžiai, plėšrūnai ar visaėdžiai

AuGALĖDžiAi PLĖšrŪnAi VisAĖDžiAi

avis lapė ežys

arklys pelėda barsukas

pelė lydeka meška

36
31 priedas. Mitybos grandinės

žolė kiškis lapė

  
žolė stirna vilkas

  
žolė pelė vanagas

7 skyrius. augalas – gyvas organizmas

32 priedas. Augalo audiniai. Augalo organai

augalo  audiniai

dengiamasis audinys asimiliacinis audinys apytakinis audinys

Saugo augalą nuo sužalojimo Ląstelėse yra žalių chloroplas­ Išnešioja vandenį ir maisto
ir išdžiūvimo. tų, kuriuose vyksta fotosintezė. medžiagas po visą augalą.

37
 augalo  organai

žiedas stiebas

Yra augalo dauginimosi Juo teka vanduo ir maisto

organas. medžiagos.

lapas šaknis

Juose vyksta fotosintezė ir Siurbia iš dirvos vandenį.

pasigamina maisto medžiagų.

Iliustracijų šaltiniai
Viršelyje: http://www.shutterstock.com. ID: 53362732 © Sebastian Kaulitzki; ID: 66483616 ©TTphoto;
ID: 38130913 © tankist276; ID: 18868216 © Pakhnyushcha; ID: 65627083 © Tomas Sereda;
ID: 2674597 © Joanna Zopoth-Lipiejko

P. 5, 9, 10, 13, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 23, 24, 25, 30 Aldonos Griškevičienės
P. 9, 13, 15, 16, 17, 21, 22, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 36 www.shutterstock.com
P. 12, 34 Diletos Vitkuvienės iliustracijos
P. 21 Margaritos Purlienės nuotrauka
P. 22 Stasio Molio nuotraukos
P. 22 Adalbert / Wikimedia Commons / pagal GFDL ir CC-by-SA 3.0 licenciją
P. 23, 24, 26, 27, 30, 31, 32, 33, 35, 36 Ingridos Daščiorienės iliustracijos
P. 33 © Martin Olsson / Wikimedia Commons / pagal GFDL ir CC-by-SA 3.0 licenciją
P. 35 © Dominik Stodulski nuotrauka / Wikimedia Commons / pagal GFDL ir CC-by-SA 3.0 licenciją

Skaidrė Barčienė
Biologija
7 klasės mokytojo knyga

Redaktorė Sigita Adomavičienė

Viršelis Kristinos Eičinienės

Uždaroji akcinė bendrovė leidykla „Šviesa“, E.Ožeškienės g. 10, LT–44252 Kaunas.

El. p. mail@sviesa.lt
Interneto puslapis http://www.sviesa.lt
38