Kaip nepasiklysti eko labirintuose? Maistas Buitin chemija Namuose ir darbe Preks vaikams ir t.t.

Eko atmintin
...nuo pirmadienio iki sekmadienio...

... kiekvien akimirk bti smoningam ir suvokti, kok poveik aplinkai ir mums daro kiekvienas ms ingsnis, veiksmas, perkamas daiktas, ugaida ir stengtis t poveik mainti...

Leidin pareng: Zita Dudutyt, V Baltijos aplinkos forumas

V Baltijos aplinkos forumas Uupio g. 9/2-17 LT-01202 Vilnius Tel. (5) 213 81 55, fax. (5) 213 50 68 El. patas: info(eta)bef.lt http://www.bef.lt Atspausdinta ant ekologiko, 100% perdirbto popieriaus.
Leidinyje i dalies panaudota projekto Chemins mediagos mus supanioje aplinkoje nuo supratimo prie veiksm mediaga. Projekt rm Lietuvos Respublika, i dalies finansavo Europos Sjunga, gyvendino V Baltijos aplinkos forumas.

ISBN 978-609-8041-01-9

Leidinys ileistas kartu su Europos Komisijos atstovybe Lietuvoje.

4 6 6 9 11 12

Kaip nepasiklysti eko labirintuose? Maistas E priedai Kiti teralai Ekologiki produktai GMO

15 Buitin chemija 15 Skalbimo ir valymo priemons 21 Oro gaivikliai 24 24 27 33 35 38 38 41 41 43 43 48 53 57 61 66 Namuose ir darbe Interjeras ir apdaila Elektros energija ir elektros prietaisai Popieriaus gaminiai Remontas (daai, lakai...) Preks vaikams aislai Buteliukai Sauskelns Apie visk po truput Kosmetika Tekstil Plastikas K kiekvienas turt inoti apie cheminius produktus? Automobilis Nanotechnologijos kas tai?

iandien daug kalbama apie ekologij, ekologikus, aplinkai palankesnius, alius, natralius produktus, ekologik gyvenimo bd, net ekologik motinyst... Ir beveik kiekvienas tai supranta skirtingai ir taiko skirtingus kriterijus. ioje knygelje mes daugiausia gilinsims ekologij i vartotojo perspektyvos, t.y. kuo gi isiskiria tie ekologiki ar aplinkai palankesni produktai i kit, kaip juos atskirti, kuo gali manipuliuoti gamintojai ir prekybininkai... Nes kelias ekologik gyvenimo bd danai prasideda nuo mogaus apsisprendimo VARTOTI MAIAU ir VARTOTI ATSAKINGAI. Pagrindinis ekologiko produkto iskirtinumas maesnis neigiamas poveikis aplinkai nei kit tos paios ries produkt, t.y. gamybos metu ir utilizuojant jau nebereikaling produkt susidaro maiau atliek arba jam pagaminti sunaudojama maiau pirmini resurs ar energijos, gamybos metu maiau teriama aplinka arba paiame produkte maiau pavojing mediag, kurios teria aplink naudojimo metu... Taigi, norint vertinti produkto ekologikum reikia vertinti labai daug aspekt nuo pat jo gimimo iki mirties... Kadangi nemanoma imanyti visko, vartotojui yra sukurta paprasta sistema kaip nustatyti ir pasirinkti aplinkai ir sveikatai maiau kenkiant produkt aplinkosauginis enklinimas. Aplinkosauginis enklinimas gali bti 3 lygi: 1. Savanorikas, pagrstas daugialypiais kriterijais, kontroliuojamas treiosios alies, remiasi viso produkto bvio ciklo vertinimu. Tai tikrieji ekoenklai. Pavyzdiui:

Kaip nepasiklysti eko labirintuose?

Kaip nepasiklysti eko labirintuose

Kitais atvejais reikt bti atidesniems, nes, pavyzdiui, natralia kosmetika galima vadinti ir toki, kurios sudtyje yra vos vienas procentas natrali ingredient, o visa kita gali bti ta pati chemin sudtis kaip prastos kosmetikos; msos produktai gali bti be msos pakaital, bet E pried kiekis tikrai nemaesnis; produktas gali bti be konservant, bet bus apstu kitoki paskirt turini E pried... Tad norint isirinkti gerus produktus be pripainto ekoenklo, ini prireiks gerokai daugiau. Populiarus, danai kaip ekologikas deklaruojamas enklas Mobius loop daniausiai taip pat nedaug k pasako... 2. Gamintojo ar tiekjo enklas ant produkt reklaminiais tikslais (Be konservant, Joki E, Perdirbamas, Be fosfat, Aplinkai palankus, Natralus, Tik i natrali mediag, Viskas i gamtos, Be hormon, Genetikai nemodifikuota, 100% perdirbtas, Be msos pakaital...) 3. Kiti enklai ir deklaracijos (pateikiama specifin kiekybin technin informacija apie tam tikrus parametrus, pvz., energijos sunaudojim, CO2 emisij, vandens tar....) Pasitikti galima pirmojo lygio aplinkosauginiais enklais, nes tok ekoenkl turinti prek privalo atitikti nustatytus grietus, mokslikai pagrstus kriterijus ir standartus, o atitikt jiems kontroliuoja nepriklausoma organizacija. Nors analogik ekoenkl standartai gali skirtis, taiau bet kuris 1-ojo lygio ekoenklas garantuos, kad ta prek vienaip ar kitaip turs maesn poveik aplinkai ir ms sveikatai. Taigi, tereikia inoti, kokie tai enklai! ioje knygelje pateiksime daug ekoenkl ar jiems prilygstani patikim enkl pavyzdi. Jeigu jo centre yra nurodomi procentai, tai reikia, kad to gaminio sudtyje yra X% perdirbto pluoto, o jeigu nenurodyta procentin dalis, tai reikia, kad sakykim, pakuot su iuo enklu yra perdirbama. Taiau tai negarantuoja, kad ji i tikrj bus surinkta ir perdirbta. Tai gamintojo savideklaracija, bet niekas nekontroliuoja ar ji yra realiai gyvendinama... Tikriausiai daugelis bendruose buitini atliek konteineriuose matte kartotines des, besipuikuojanias iuo enklu ir keliaujanias tiesiai svartyn... aliojo tako enklas taip pat nra joks ekologinis enklas ir nereikia perdirbamas! Tai yra prekinis enklas organizacijos, padedanios monms u atitinkam mokest tvarkytis su pakuots atliekomis taip, kaip reikalauja teiss aktai, t.y. surinkti atitinkamus jos kiekius, pateikti ataskaitas ir deklaracijas valstybs institucijoms ir t.t. Taiau tai privalo daryti bet kuri mon, o aliojo tako enklas tik iliustruoja mons pasirinkt vien i keli galim keli.

K mes valgome?
Maisto produktas + Priedai Teralai

E.... daikliai, konservantai, antioksidantai, spalvos fiksatoriai, emulsikliai, stabilizatoriai, saldikliai...

Pesticid, vaist likuiai, pramoniniai teralai, teralai i pakuots...

Maistas
E priedai Kiti teralai Ekologiki produktai GMO

Kas slypi u E...?

iandien maisto gamintojai naudoja apie 3000 vairi maisto pried... Kai kurie yra gerai inomi druska, cukrus, vanil, miels, acto rgtis... Apie kitus yra girdj nedaugelis, pvz., apie natrio benzoat, karagenin, guaro derv... Jie naudojami siekiant tam tikro tikslo: konservantai pailgina produkto vartojimo trukm, apsaugo nuo mikroorganizm sukeliamo gedimo; kvapo ir skonio stiprikliai sustiprina produkto kvap ir (arba) skon: prieskoniai, saldikliai;

Maistas

daikliai suteikia produktui spalv ar j atgaivina; maistingosios mediagos: vitaminai, mineralai; mediagos patrauklesniam produktui pagaminti: emulsikliai, tirtikliai, kietikliai, lipnum reguliuojanios mediagos, stabilizatoriai, stingdikliai.... Priedai pailgina produkt galiojim (maiau atliek), maisto produktus galima transportuoti po vis pasaul, maistingosios mediagos pagerina mityb, utikrina saugum ir kokyb. Taiau jie gali sukelti alergij, gimdos, odos, lapimo psls v, pilvo, skrandio skausmus, meteorizm....

Ar visi priedai yra saugs?

Visame pasaulyje udraust naudoti pried yra nedaug: E103, E105, E111, E121, E125, E126, E133, E152, E181... Taiau skirtingose rinkose (ES, JAV, Australijos, Kanados...) leidiam ir draudiam pried sraai skiriasi. Daugelis pried leidiam vienose alyse, kitose yra draudiami, pvz., E102 (tartrazinas) yra draudiamas Austrijoje ir Norvegijoje, E320 (butilintas hidroksianizolas) udraustas Japonijoje dar 1958 m., E952 (ciklamo rgtis) udraustas JAV ir Didiojoje Britanijoje ir t.t.

Yra leidiama naudoti imtus pried, taiau mes patariame kai kuri vengti...
E Kur naudojama? Poveikis Gali sukelti alergij, apsinuodijim, vinius susirgimus. Sintetiniai daikliai (E102, E110, Naudojami labai plaiai E123, E124, E127, E120, E131, E142...) Konservantai (E210 - E215, E217, E239) E221-E228 Sulfitai Naudojami labai plaiai

Gali sukelti vinius susirgimus

Konservantai, antioksidantai pjaustyti vai- Gali sukelti stipri alergij. Sergantiesiems astma gali bti mirtini. Sukelia virkinimo susiai ir darovs atrodo viei; padeda ilaikyti trikimus. diovint vaisi spalv, naudojamas gaminant vyn Konservantas msos produktuose Nitratai i principo nekenksmingi, bet skyla nitrit, kuris jungdamasis su aminais sudaro nitrozaminus stiprius kancerogenus. ie pokyiai greiiausiai vyksta kepant ms. Didina kraujospd.

E250/ E251/ E252 Natrio nitritas / Natrio nitratas/ Kalio nitratas

Eko atmintin

E320/ E321 Butilintas hidroksianizolas/ Butilintas hidroksitoluenas E621 Mononatrio glutamatas

Antioksidatorius, dedamas riebal ir aliejaus Manoma, kad sukelia v; didina cholesterolio kiek. turinius produktus, kad ie neapkarst; naudojamas labai plaiai! Aromato ir skonio stipriklis proteino turiniuose gaminiuose. Naudojamas labai plaiai: msa, greiti ukandiai, sriubos, padaai, prieskoni miiniai ir t.t. Didesnis kiekis sukelia galvos skausm, deginant dilbi, sprando nieul, ypa nerekomenduojama vaikams. Paeidia skonio centrus smegenyse, sutrikdo hipotalamo gebjim reguliuoti apetit ir galiausiai lemia mogaus nutukim, taip pat gali sukelti emagyst.

E950 Acesulfamas K E951 Aspartamas

Saldiklis (200 k. saldesnis u cukr) - kramto- Gali sukelti v (rodyta, kad sukelia gyvnams); veikia skydliauk. moji guma, grim milteliai, tirpi kava ir arbata, elatinos desertai, kremai Saldiklis (Equal, NutraSweet) Didesnis kiekis kraujyje slopina protin vystymsi, trikdo smegen veikl, gali sukelti pykinim, galvos skausm, priepuolius panaius epilepsij

Naujausi tyrimai rodo, kad kai kurie maisto priedai ypa veikia vaikus, sukeldami ir paatrindami hiperaktyvumo sindrom. Tai Tartrazinas(E102), Chinolino geltonasis (E104), Saullydio geltonasis FCF (E110), Azorubinas (E122), Ponso 4R (E124), Alura raudonasis AC (E129) ir konservantas natrio benzonatas (E211). Juos daniausiai rasime gaiviuose grimuose, leduose, jogurtuose, kramtomojoje gumoje. Nemaai ali jau udraud iuos priedus, taiau ES jie leidiami. Daugelis mediag iandien yra vis dar tiriamos. Jeigu nra rodyta, kad jos tikrai kenkia aplinkai ar mogui, jas yra leidiama naudoti kol... vien dien udraudiama. Nuo tos dienos jie tampa pavojingi! Kiti priedai yra nekenksmingi, jeigu naudojami nedideliais kiekiais. Taiau j leidiamas kiekis produkte paskaiiuojamas pagal suaugusiojo kno mas. Tad vaikai danai gauna gerokai didesn pried doz nei suaug.

Svarbu! Nepasiduokite graiai ivaizdai. Vaikams skirti produktai (derels, patetai...) nra automatikai geresni! Danai j sudtyje rasime vis puokt nepageidaujam pried ir net daugiau nei paprastuose produktuose!

Maistas

Ar yra saugi maisto pried?

Yra itirti ir laikomi nekenksmingi ie priedai.

Ar verta nerimauti dl modifikuoto krakmolo?

E100, E101, E160, E161, E170, E174, E175, E200, E202, E203, E236, E237, E238, E260, E261, E262, E263, E270, E280, E281, E282, E300, E301, E302, E303, E304, E306, E307, E308, E309, E322*, E325, E326, E327, E331, E332, E333, E334, E335, E336, E338, E339, E340, E341, E400, E401, E402, E403, E404, E407, E410, E413, E414, E420, E421, E422, E450, E461, E462, E465, E466, E472, E473, E475, E480
* Atsargiai! E322 (lecitinas) danai yra iskiriamas i genetikai modifikuot soj. (Informacijos altinis: Villejuif tyrim centras, Pranczija)

Modifikuotas krakmolas tai mediaga, gauta vien ar kelis kartus chemikai ar aukta temperatra apdorojant valgomj krakmol tam, kad jis bt stabilesnis, greiiau ar liau tirtt ir pan. Modifikuoto krakmolo atmainos ymimos E1401-1440 ir gali bti labai vairios, priklausomai nuo to, kokia mediaga krakmolas yra apdorojamas, pvz., E1401 rgtimi paveiktas krakmolas, E1402 armu paveiktas krakmolas, E1403 balintasis krakmolas, E1404 oksiduotasis krakmolas, E1405 enzimais apdorotas krakmolas ir t.t. Modifikuotas krakmolas nra pavojingas, nors kai kurie gali jo ir netoleruoti, taip pat patariama riboti krakmolo fosfat atmainas (E 1410 monokrakmolo fosfatas, E 1412 dikrakmolo fosfatas, E 1413 fosfatuoto dikrakmolo fosfatas, E 1414 acetilinto dikrakmolo fosfatas), kad nevirytume optimalaus fosfat kiekio maiste. Taiau nereikt modifikuoto krakmolo panikai bijoti, nes tai nra genetikai modifikuotas produktas.

Jeigu norite suinoti, k reikia ios ar kitos E raids ir skaiiai, irkite higienos normas: HN 53 Leidiami vartoti maisto priedai HN 53-1 Leidiamos vartoti kvapiosios mediagos ir kvapij mediag gamybos aliavos. Jas surasite internete esanioje Lietuvos teiss akt bazje http://www3.lrs.lt/dokpaieska/forma_l.htm

Kiti maisto teralai. Ko mes ivis nematome? Per gamt ant ms stalo...
Auginant daroves, vaisius ir paarus gyvuliams yra naudojama daug vairi augal apsaugos priemoni. Chemikalais naikiname piktoles, vabzdius, grybel, grauikus, tuo paiu ir save... Kai kurie pesticidai naudojami tarytum kosmetika, t.y. kad vaisiai ir darovs parduotuvi lentynose atrodyt graiai.

10

Eko atmintin

Taiau... Pesticid likuiai lieka maiste, kur valgome. Daugelis j patek mogaus organizm ardo endokrinin sistem, jie siejami su viniais susirgimais, nerv ligomis, apsigimimais... Pavyzdiui: chlorpirifosas labai toksikai veikia vandens organizmus, ltai skyla gamtoje ir kaupiasi organizmuose, esant kartotiniam poveikiui veikia nerv sistem, gali sukelti vinius susirgimus, silpnina imunin sistem (beje, jis yra daugelyje tarakonams naikinti skirt priemoni!); trifluralinas sunkiai skyla gamtoje, kaupiasi vandens organizmuose, labai toksikai veikia uvis, dirgina od, gali sukelti vinius susirgimus, aptinkamas motin piene. Pesticidais uteriamas geriamas vanduo! Pesticid sudtis keiiasi ir iandien ne visi jie yra tokie kenksmingi aplinkai ir mogui, kaip bdavo anksiau. Vis dlto kai kurie pesticidai turi savyb kauptis mogaus organizme. Paprastai jie nesukelia mi lig ar simptom, taiau ilgainiui gali paeisti endokrinin sistem ar sukelti negrtam sveikatos sutrikim. Net jeigu pesticidai nevirija leistin norm, viename vaisiuje ar darovje j randama net po kelis, dl to j poveikis stiprja.
Daugiausia nustatyta pesticid Persikai, nektarinai, obuoliai, braks, vynuogs , vynios, kriaus, aviets. Salierai, saldiosios paprikos, bulvs, pinatai, salotos, agurkai. Maiausiai nustatyta pesticid Ananasai, mango, bananai, arbzai , slyvos, kivi, mlyns, papaja, greipfrutas. Avokadas, kalafioras, briuselio kopstai, paragas, ridikliai, brokolio kopstas, svognai, kopstas, baklaanas.

Daug kit pavojing chemikal patenka maist dl pramons taros. Pramon aplink (or, vanden, dirvoem) imeta daugyb labai pavojing mediag. Jos nusda ant ems arba yra sisavinamos augal, kuriais minta gyvnai. Vliau jos patenka ir ms organizm su msa, pienu, uvimis, darovmis, vaisiais... Taip plinta chemikalai, kurie yra patvars, neskylantys ir link kauptis augaluose ir gyvuose organizmuose. Pavyzdiui, organiniai alavo junginiai, polichlorinti bifenilai, bromintos degim slopinanios mediagos, ftalatai, fluorinti organiniai junginiai, alkilfenoliai... Nesvarbu, kurioje alyje jie naudojami jie gali apkeliauti vis pasaul, kol patenka ant ms stalo!

Oras, vanduo, dirvoemis

Maistas

Pramon

mons

Gaminiai

Dauguma i mediag gali sukelti vinius susirgimus, nerv sistemos ir reprodukcinius sutrikimus, ardo hormon sistem, silpnina imunitet, aptinkami motin piene ir per j arba per placent perduodami kdikiui...

Maistas

11

Ekologiki maisto produktai. Ar jie tikrai geresni?

Kas yra ekologiki produktai?
Tai auktos kokybs maistas, pagamintas darant minimal poveik aplinkai. Jie yra sveikesni ir saugesni tiek mogui, tiek aplinkai: j sudtyje nra sintetini maisto pried (daikli, saldikli, konservant, emulgatori...); jie neuterti cheminmis mediagomis (sunkiaisiais metalais, pesticid likuiais, nitratais, antibiotikais, hormonais...); j sudtyje nra genetikai modifikuot produkt; maiausiai 95% pirminio (pvz. pienas) ekologiko gaminio sudaro ekologikos sudedamosios mediagos; jie iauginti rpinantis aplinka, nenaudojant chemini tr ir sintetini pesticid; ekologiniuose kiuose dirbantys mons nra veikiami chemikal.

Nealina dirvos Tausoja neatsinaujinanius energijos altinius Prisideda prie aplinkos apsaugos (saugoma biovairov, mainama dirvos erozija, dirvos ir vandens tara chemikalais) Padeda ivengti netiesiogini kat

Pagrindiniai ekologinio ems kio principai

Kodl geriau valgyti ekologik ir vietoje pagamint maist?

vieias, skanesnis, maistingesnis varesnis Palaiko regiono ar vietos ekonomik vairesnis Padeda sukurti regionin tinkl ir nepriklausomyb, leidia paaboti monopolij

Saugoti aplink (nenaudoti sintetini pesticid, tr, vaist ir kit chemini mediag, tinkamai tvarkyti ir naudoti organines atliekas, piktoles, ligas ir kenkjus naikinti agrotechninmis ar kitomis natraliomis priemonmis). kininkauti tausojant aplink, saugant kratovaizd, biologin vairov ir dirvoem. Taupiai naudoti vandens iteklius, saugoti vandens kokyb. Isaugoti ir didinti dirvoemio derlingum (pasirinkti kuo vairesnius augalus, taikyti sjomain, naudoti organines tras). Taupiai naudoti materialiuosius ir energijos iteklius (auginti anktinius augalus kaip azoto altin, minimizuoti ems dirbim ir kt.). Pltoti k neutertoje aplinkoje. Nenaudoti genetikai modifikuot organizm (GMO) ir produkt, pagamint i j. Gyvulius erti tik ekologikais paarais, auginti natraliomis slygomis. Perdirbimo metu isaugoti produkt ir sudedamj dali maistin vert ir kokyb, nenaudoti jonizuojani spinduli, aukto danio srovi ir chemini bd, chemini mediag, GMO ir genetikai modifikuot produkt, sudedamj dali, pried ar pagalbini mediag. Ekologikus produktus gaminti i sertifikuot ekologik sudedamj

12

Eko atmintin

dali (ne maiau 95% produkto). Pakavimui naudoti tik mogui ir aplinkai nekenkianias mediagas (pvz., nenaudoti polivinilchlorido, kit chloro, kancerogen turini mediag).

Kaip atskirti ekologikus produktus?

Ekologika produkcija yra grietai reglamentuojama ir kontroliuojama. Dauguma ali turi savo ekologik produkt sertifikavimo tarnybas ir ekologik produkt sertifikavimo enkl. is enklas, kur rasite produkto etiketje, pads atskirti ekologikus produktus. ia pateikti daniausiai Lietuvoje sutinkami ekologik produkt enklai. Jeigu perkate produktus turgelyje ir pardavjas tvirtina, kad tai ekologika produkcija papraykite sertifikato! Nuo 2010 m. liepos 1 d. naujuoju ES ekologiko maisto gaminio logotipu (lapas i aliame fone idstyt vaigdi) bus privaloma enklinti visus fasuotus ekologikus gaminius, pagamintus bet kurioje ES valstybje narje ir atitinkanius btinus standartus. Juo gals bti enklinami ir importuojami gaminiai. Kartu su ES enklu gals bti naudojami ir kiti privats, regioniniai ar nacionaliniai logotipai.

GMO padidinta rizika?

Genetikai modifikuoti organizmai (GMO) tai organizmai, kuri genetin mediaga yra taip pakeista ir gijusi toki savybi, kurios negalt atsirasti organizmui dauginantis natraliu bdu. Genuose yra ukoduota paveldima informacija apie organizmo savybes, funkcijas ir pan. Naudojant tam tikrus fermentus, genus galima ikirpti i vieno organizmo ir perkelti kit. Tuomet naujasis geno savininkas gyja jam natraliai nebding savybi, pvz., terpus toksinus gaminanios bakterijos

Maistas

13

gen bulvs chromosom, iauga kolorado vabalams atsparios bulvs. Taip yra ivedamos vairiems kenkjams atsparios kultros, krakmolingesns bulvs, aliejingos kultros ir pan. Vis daniau lentynose pasirodo maisto produkt su urau Genetikai modifikuotas. Maistui naudojami genetikai modifikuoti augalai (kukurzai, sojos, rapsai, pomidorai, bulvs), vairs fermentai, maisto priedai, papildai, kurie gaminami naudojant GMO. Vyksta daug diskusij dl GMO naudos ir alos. GMO alininkai teigia, kad taip galima bt isprsti maisto trkumo, bado problemas pasaulyje ir t.t. Taiau kyla ir daug abejoni dl GMO saugumo: nemanoma numatyti, kurioje DNR grandins vietoje siterps svetimas genas ir kaip jis paveiks esamus genus; tai gali sukelti mutacijas, trikdanias lsteli ir viso organizmo veikl, keiianias baltym struktr ir pan.; genetikai modifikuotame maiste gali atsirasti nauj toksini mediag ar alergen (pvz., daugja sojoms alergik moni); genetikai modifikuoti augalai gali krymintis su laukinmis rimis ir jas nukonkuruoti, t.y. inyks natralios rys; kenkjai ir ligos gali tapti atspars, todl su jomis bus dar sunkiau kovoti; genetikai modifikuot augal auginimui reikia daug chemini mediag, kurios kenkia ir aplinkai, ir moni sveikatai...

Daniausiai genetikai modifikuoti...

Rapsai Aliejiniai ridikai Cukriniai runkeliai Pomidorai Vitaminas B12 Askorbo rgtis (E 300) Citrinos rgtis (E 330) Gliukoz, dekstrinai Moligai Mikroorganizm preparatai, Miels enzimai Lecitinas (E 322) Koncentruoti paarai Krakmolas Kukurzai Sojos padaas Bulvs Sojos

Atsargiai!

K reikia Sininga prekyba?

Tai nra ekologinis enklas. Siningos prekybos (angl. Fair trade) enklu enklinama treij pasaulio ali produkcija (pvz., kava, arbata, prieskoniai, kakava, okoladas, vaisiai, ryiai, vanil). Jo tikslas iskirti produktus, kuriuos gaminant buvo atsivelgta treiojo pasaulio ali socialines problemas. Todl vis pirma jis reikia, kad treiojo pasaulio ali gamintojai gavo pador atlyg u pagamint produkcij.

Taiau Siningos prekybos enklas reikia kur kas daugiau nei sining kain! Tai: saugios darbo slygos ir normalus atlygis, darbui neinaudojami vaikai; tiesiogin prekyba (vengiant tarpinink ir tuo paiu kain klimo);

14

Eko atmintin

demokratin struktra (plantacij savininkai ir darbuotojai turi vienod teis lemti bendrus svarbius sprendimus); bendruomens vystymasis (gaunamos premijos skiriamos socialinms, ekonominms programoms, mokymams); aplinkos apsauga (nenaudojamos pavojingos chemins mediagos, GMO, saugoma ekosistema...). Kai kurios alys yra sukr ir taiko toki produkt enklinimo sistem, kuri atitinka tiek Siningos prekybos, tiek ekologiko produkto kriterijus.

Daugiau nei milijardas moni emje gyvena u <0,75 EUR per dien Dl pesticid kasmet va 70 000 moni 218 milijon vaik dirba piln darbo dien 70% ems kyje Kenijoje kas treias kavos rinkjas yra vaikas!

sudt, pasidomkite, ar nra nepageidaujam maisto pried. Venkite produkt su sintetiniais maisto priedais, ypa reikt riboti j vartojim vaikams, ligoniams, pagyvenusiems monms jie yra jautriausi! Venkite greitai paruoiamo maisto vairi maisto koncentrat, saus sriub ir kt. Juose yra daugiausia pried! Visada patikrinkite produkto tinkamumo vartoti termin: kuo ilgiau produktas tinkamas vartojimui, tuo daugiau jo sudtyje konservant. Venkite produkt, kuriuose yra genetikai modifikuot sudedamj dali. Kol kas nra aikus j tikrasis poveikis. JAV, Kanadoje ir Argentinoje uauginama 95 % vis genetikai modifikuot produkt! Todl geriau vengti produkt i i ali. Plaukite vaisius ir daroves. iek tiek acto vandenyje paalina paviriuje esani pesticid likuius. Pesticid maja nulupus iev, pavirus, aldant, diovinant.... Bkite aktyvs: sveiko ir saugaus maisto paklausa skatina jo pasil!

Kaip pasirinkti maist?

Vartokite organiniu bdu, ekologiniuose kiuose iaugintus vaisius ir daroves bei i j pagamintus produktus. ie produktai yra paenklinti specialiu enklu, r. aukiau. Vartokite natralius, maai perdirbtus maisto produktus juose maiausiai vairi pried. Pirkdami maisto produktus, atidiai perskaitykite informacij apie j

Buitin chemija

15

Buitin chemija
Skalbimo ir valymo priemons Oro gaivikliai
Visi norime, kad namai bt vars ir blizgt, kad drabuiai bt akinaniai balti. Todl valome, plauname, skalbiame... Kuo veiksmingesns priemons, tuo lengviau paalinami nevarumai! Taiau kokia yra tikroji varos kaina?

Kas padeda skalbti?

Skalbimo priemons tai itisas pasaulis: milteliai, pastos, skalavimo priedai, balikliai, minktikliai... Kiekvienos skalbimo priemons etiketje rasite nurodyta daug vairi mediag. Paviriaus aktyvios mediagos (PAM) tai svarbiausia skalbiklio dalis, padedanti nuo audinio atskirti nevarumus. Jos gali bti katijonins (daniausiai sulfatai), anijonins (sulfonatai, chloridai), alkilfenoletoksilatai. Nuo PAM kiekio skalbiklyje priklausys, kiek skalbini galima iskalbti. Fosfatai, fosforo junginiai, polikarboksilatai minktina vanden. Zeolitai naudojami vietoj aplinkai pavojing fosfat. Chloro junginiai, vandenilio peroksidas, karbonatai, perbora-

16

Eko atmintin

tai tai balikliai. Fermentai, enzimai padeda paalinti vairias dmes. Audini minktikliai chloroformas, benzilacetatas, pentanas. Optiniai balikliai tai molekuls, kurios skalbimo metu nusda ant audinio ir parykina viesi spalv audinius. Kvapiosios mediagos suteikia skalbikliams ir skalbiniams kvap. Spalviniai pigmentai spalvas atgaivinantys priedai. Natrio sulfatas, vanduo tai upildai, padedantys ilaikyti gaminio substancij. Kondicionieriai minktina audinius, suteikia jiems purumo. Kiti priedai: aktyvatoriai (EDTA (etilendiamitetraacetatas), NTA (nitriloacetatas)), standikliai, konservuojanios mediagos...

Balinaniose priemonse paprastai yra natrio hipochlorito. Metalini paviri valikliuose yra laki organini jungini (naftos distiliacijos produkt). Dezinfekavimo priemonse danai naudojami fenoliai, triklozanas. Grind, bald blizginimui naudojamos priemons su nitrobenzenu. Daugelyje valikli kaip konservantas naudojamas formaldehidas. Kilim valikliuose, dmms alinti naudojamose priemonse gali bti perchloretileno ar 1,1,1-trichloroetileno. Vamzdyn, unitaz valikliuose naudojama chloro rgtis ar natrio hidrosulfatas.

Kuo valome?

Paviri valikliai gali bti vairs: skysti, birs, el arba aerozolio pavidalo. Jie skirti vairiems paviriams valyti. Pagrindins valikli sudedamosios dalys: paviriaus aktyviosios mediagos, vairs karbonat (sodos) deriniai, rgtys, armai, kvapai, dezinfekuojanios priemons... Visuose valikliuose yra pavojing, agresyvi mediag! Paviriaus aktyviosios mediagos (PAM) padeda nuo valomo paviriaus atskirti nevarumus. J yra visuose valikliuose. Stiklo paviri valikliuose yra acto (alina kalkes) ir amoniako (suteikia blizges). bald valikli sudt eina terpentinas, vairi ri vakas, alkoholiai, vairs eteriai ir esteriai. Orkaits valikliuose daniausiai bna stipri arm (natrio, kalio hidroksido).

Buitin chemija

17

Alergija... iandien is odis inomas daugeliui. Alergin organizmo reakcija gali bti vairi mi sloga, aki ar odos pertjimas, paraudimai, ibrimai... Kontaktinis alerginis dermatitas tai ltinis pavirinis alerginis odos udegimas, kils alergeno kontakto su oda vietoje dl organizmo sijautrinimo.
Vis daniau alergij ar kontaktin dermatit sukelia skalbimo ir valymo priemons dl j sudtyje esani alergen: kvapij pried, da, chloro jungini, vandenilio peroksido, karbonat, optini balikli, audini minktikli. Kartais nereikia net skalbti ar valyti staigi alergin reakcij gali sukelti vien atrus skalbimo milteli, valiklio kvapas ar dulks! Likusios rbuose ir neiskalbtos skalbimo priemons gali dirginti od ir gleivin, ypa jei gausiai prakaituojama (tuomet jos nusda ant drgnos odos ir j stipriai alergizuoja). Velkantis tokius drabuius, maos dulkels gali pakliti kvpavimo takus ir juos sudirginti. Norime, kad skalbimo ir valymo priemons paalint visas dmes, taiau kartu jos paalina ir apsaugin riebal plvel nuo ms odos. Dl to oda sausja, skeldja, parausta, perti. maiausias aizdeles gali patekti vairs mikroorganizmai. Nepatartina skalbiant rankomis naudoti milteli, skirt automatinms skalbimo mainoms, nes jie labiau sausina ir dirgina rank od. Kai kurios skalbikliuose ir valikliuose esanios mediagos yra toksikos ir gali sukelti vinius, reprodukcinius susirgimus ar kitaip pakenkti organizmui: EDTA, NTA, alkilfenoletoksilatai, chloro junginiai, daugelis

Kuo veiksmingesn priemon, tuo atsargiau reikia j naudoti!

kvap (ypatingai sintetiniai muskuso), minktikliai. Chloro junginiai yra labai alingi, jie gali dirginti od, sukelti nieul, paraudimus, dirgina kvpavimo takus, aki gleivin, prarijus paeidia kepenis ir inkstus, gali sukelti vinius susirgimus. Reaguodami su kitomis mediagomis gali sudaryti nuodingus junginius, pvz., sumaiius su amoniako turiniomis priemonmis, isiskiria nuodingos chloramino dujos. Maiant vairius chloro turinius valiklius, ypa armin ir rgtin valikl, isiskiria chloro dujos, kurios yra labai nuodingos (gali tapti mirties prieastimi!). Naudodami valymo priemones saugokite rankas, od ir akis! Ypa koncentruotos ir agresyvios yra orkaii ir vamzdyn valymo priemons. Jos gali nudeginti od ir aki gleivin. Purkiant lang valikl, reikia saugoti akis, nes i valikli sudtyje esantys actas ir amoniakas gali stipriai sudirginti gleivin, sukelti perjim, grauim, aarojim. Bald valikliuose esanios stipraus kvapo mediagos (terpentinas, eteriai ir esteriai) gali dirginti kvpavimo takus, sukelti kosul ar bronch spazm. Vamzdi ir unitaz valikliuose paprastai bna sdinani mediag. Jos gali stipriai paeisti od, sukelti vmim, alpim ar stipriai paeisti akis (galima net apakti!). Laks organiniai junginiai, naudojami metalini paviri valikliuose, gali sukelti trumpalaikius regos sutrikimus, o naudojant ilgesn laik, paeisti nerv sistem, od, inkstus, akis. Fenoliai gali sukelti viduriavim, alpim, pykinim, paeisti inkstus ir kepenis. Nitrobenzenas gali sukelti vmim, kvpavimo sutrikimus (net mirt), vinius susirgimus, apsigimimus. Formaldehidas stipriai dirgina akis, gerkl, od ir plauius, manoma,

18

Eko atmintin

kad sukelia vinius susirgimus. Atsargiai vaikai! Jie smalss, susipasta su pasauliu visk liesdami, uosdami, ragaudami... O skalbimo ir valymo priemons kvepia, pakuot spalvota, patraukti. Todl danai i priemoni jie paragauja ar suteptomis rankomis pasitrina akis, burn... Apsinuodijim statistika liudija, kad vis daniau apsinuodijama buitins chemijos priemonmis!

Choras. Chloro junginiai daro didiausi al aplinkai. Daniausiai skalbikliuose ir valikliuose aptinkamas chloro junginys natrio hipochloritas. Chloro junginiai, patek aplink, jungiasi su kitomis mediagomis ir sudaro chlorintus organinius junginius. ie yra labai patvars, nesuskyla imtus met ar net ilgiau ir nuolat migruoja aplinkoje: oru, vandeniu, dirvoemiu... Jie tirpsta riebaluose, todl kaupiasi gyvj organizm riebaliniame sluoksnyje. Su maistu jie patenka ir mogaus organizm, o per placent ir motinos pien perduodami ateinanioms kartoms. Jie yra labai toksiki, gali sukelti reprodukcinius sutrikimus, moter nevaisingum, silpnina imunitet, paeidia nerv sistem, kepenis, inkstus ir kitus organus, gali sukelti v. Nustatyta, kad unitaz ivalius chloro turiniais junginiais, norint juos atskiesti vandeniu tiek, kad patek aplink jie nesukelt neigiamo poveikio, po valymo reikt nuleisti vanden apie 200 kart! Biodegradacija arba biologinis skilimas ir patvarios, organizmuose besikaupianios, toksikos mediagos. Daugelis skalbikliuose ir valikliuose esani mediag aplinkoje nesuskyla iki paprast, aplinkai nepavojing mediag. Tai chloro junginiai, kai kurios PAM (alkilfenoletoksilatai, amonio druskos), EDTA, NTA, kvapai, optiniai balikliai, triklozanas. Danai jie puikiai tirpsta riebaluose ir todl kaupiasi gyvn riebaliniame audinyje, su maistu (msa, uvimi, pienu) patenka ir mogaus organizm. Dauguma j toksikai veikia vandens organizmus, sukelia reprodukcinius sutrikimus, vyrikos gimins organizm sumoterikjim, t.y. populiacija negali toliau vystytis. Yra pastebtas akivaizdus i jungini poveikis uvims, paukiams, vliams, ruoniams, baltosioms mekoms, pingvinams. Laks organiniai junginiai (LOJ) igarav nuo valomo paviriaus jie didina oro tar ir smog. Be to, ie junginiai gali sukelti pykinim, galvos skausm, alpim, astmos priepuolius, dirgina kvpavimo takus ir akis.

Saugokime gamt!

Skalbiklius ir valymo priemones naudojame danai ir visi. Valomus pavirius nuplauname ir nuskalaujame vandeniu, plauname ir skalaujame drabuius, valymo priemones (skudurlius, kempines ir t.t.). Todl susidaro ir daug nuotek, kuriose gausu vairi aplinkai pavojing mediag. Valikliuose esanios lakios mediagos paprasiausiai igaruoja.

Fosfatai. Daugelyje skalbikli yra daug fosforo jungini. Naudojant skalbimo priemones, kuriose gausu fosfat, jie kartu su nuotekomis patenka vandens telkinius upelius, tvenkinius, upes, jras, sukeldami neigiamas pasekmes. Per didelis i mediag kiekis sukelia vandens augal ir dumbli augim, kurie vliau va, o juos skaidanios bakterijos sunaudoja daug deguonies, atsiranda nemalonus kvapas, uauga ir udumblja vandens telkiniai ir upi vagos, kritikai sumaja deguonies kiekis vandenyje ir ima dusti uvys, gilesnius vandens sluoksnius nepatenka viesa.

Buitin chemija

19

Pakuot. Skalbikli ir valikli pakuot daniausiai gaminama i baigtini (neatsinaujinani) gamtos itekli, o pakuots atliekos teria aplink ir didina svartyn uimamus plotus. Kai kuri plastikini pakuoi sudtyje, pvz., polivinilchlorido (PVC), yra chloro.

tins kvap asociacijos nustatytus principus; negalima naudoti nitrint ir policiklini muskuso jungini kaip kvapij mediag.

K pasirinkti?

Pirkite ekoenklu (pvz., Gl, Gulb, Mlynasis angelas, Eco garantie... ) paenklintas priemones. Ekoenklas garantuoja atitinkam produkto kokyb: juose nra mogui ir aplinkai labai pavojing kancerogenini, mutagenini, toksik reprodukcijai bei patvari ir organizmuose besikaupiani mediag; jie yra koncentruoti t.y. juose daugiau aktyvij mediag, maiau pried; taigi ir maiau pakuots; pakuotei nenaudojamas plastikas su chloro junginiais; kartoninei pakuotei naudojamas perdirbtas popierius; ribojami fosforo junginiai fosfatai ir fosfonatai; lang valikliuose j ivis negali bti; nenaudojami alkilfenoletoksilat grupei priklausanios PAM, muskuso turintys kvapai, EDTA (etilendiamintetraacetatas), NTA (nitriloacetatas), visikai nesuyranios amonio druskos, kitos mediagos, kurios klasifikuojamos kaip pavojingos; naudojamos tik lengvai aplinkoje skylanios PAM; visuomet nurodomas tikslus dozavimas, vertinant ir vandens kietum; lakij organini jungini kiekis nedidesnis kaip 10%; naudojami daikliai negali kelti rizikos aplinkai; od ir kvpavimo takus jautrinani mediag negali bti daugiau kaip 0,1%; visi naudojami kvapai turi bti gaminami ir naudojami pagal Tarptau-

Parduotuvje galite rasti ir kit ger skalbimo bei valymo priemoni, kurios nebtinai yra paymtos ekoenklu. Pagrindiniai kriterijai, kuriuos reikt atkreipti dmes: priemonje neturt bti nebtin chemini pried: da, kvapij mediag, optini balikli ir kt. fosfat kiekis neturt viryti 5%; biologinis skilimas aplinkoje (biodegradacija) ne maiau kaip 9095%; kartais tokie gaminiai yra specialiai gamintojo enklinami; sudtyje neturt bti chloro jungini; koncentruota priemon; skirta jautriems monms arba vaikams.

20

Eko atmintin

Kiti naudingi patarimai...

Perskaitykite etiketje esani informacij! Suinosite apie produkt daug nauding dalyk: pavadinim, paskirt, sudt, naudojim, dozavim. Prie skalbdami, atidiai perskaitykite rekomendacijas dl skalbimo priemons dozavimo. Norint visikai paalinti skalbimo priemones i audinio, j reikt perskalauti ne maiau kaip 16 kart! Tad kuo daugiau pridedama skalbiklio, tuo daugiau jo lieka audinyje! Jeigu sunku isirinkti pirkite miltelius su urau Tinka skalbti vaik drabuius arba Tinka monms, kuri oda jautri, tik patikrinkite fosfat kiek j sudtyje! Skalbimo milteliai turi nemaai neigiam savybi: dulka, sukelia iaudul, dirgina kvpavimo takus, skatina veido ar rank odos paraudim, sukelia nieul, todl geriau pirkti skystas priemones. Taip pat venkite aerozolini ar biri valikli jie labai lengvai kvepiami. Valydami mvkite pirtines! Naudokite alternatyvias valymo priemones: puikiai veiia ir plauna valgomoji druska, maistin soda (ji neutralizuoja rgtis, sugeria kvapus, valo nevarumus nepaeidia paviriaus, suminktina audinius ir vanden, o tai padeda paalinti purv), stikliniams ir keraminiams paviriams valyti tinka vandeniu skiestas actas. Nenaudokite abrazyvini daleli turini valikli jos valo efektyviai, taiau paeidia paviri ir vliau purvas renkasi kur kas lengviau.

Apskaiiuokite tikrj skalbimo kain! Brangiau moki parduotuvje, bet tai dar nereikia, kad brangiau skalbi!
1 skalbimo kaina = Pakuots kaina/ (Pakuots kiekis / Doz 1 skalbimui) Pavyzdiui: 1 skalbimo kaina = 20 Lt/(1,5 kg/0,075kg) = 1 Lt 1 skalbimo kaina = 18 Lt/(3 kg/0,150kg)= 0.9 Lt

Buitin chemija

21

Oro gaivikliai oro terjai. Gaivina ar teria?

Oro gaivikliai naudojami nemaloniems kvapams patalpose sumainti. Jie gali veikti skirtingai: sugerti kvap, pavyzdiui, tam naudojama aktyvuota anglis ar silikagelis; chemikai neutralizuoti kvap; naikinti kvap; bakterij sukelt kvap galima panaikinti dezinfekuojaniais preparatais, kuri sudtyje yra vandenilio peroksido, chloro, hipochlorit; paslpti kvap, t.y. daugelis sintetini kvapij mediag paprasiausiai nustelbia blog kvap; nuslopinti kvapo receptorius, tam naudojant anestetikus. Daniausiai parduotuvse silomi oro gaivikliai, kurie nustelbia blog kvap sintetinmis kvapiosiomis mediagomis arba slopina kvapo receptorius. Pastaruoju atveju nosies ertm yra padengiama plona aliejinga plvele arba naudojama nervines lsteles slopinanti veiklioji mediaga (formaldehidas, fenolis). Nenorime Js lidinti, bet ie oro gaivikliai ne gaivina or, o j teria! varu ir gaivu nereikia prikvpinta! Grynas, varus oras yra be kvapo!

Oro gaivikli rojus...

Oro gaiviklius naudojame visur gyvenamuosiuose kambariuose, biuruose, viebuiuose, vonioje, tualete, automobilyje... Tai gali bti purkiami aerozoliai, kvapios plytels ar muilai, kvaps lapeliai, vaks, smilkalai, elektros tinkl jungiami kvap skleidiantys prietaisai ir kt. Paprastai oro gaivikliai kvepia dl j sudtyje esani laki kvapij mediag. 95% vis kvapams naudojam mediag yra sintetins organins mediagos, gaminamos i naftos. Tai gali bti benzeno junginiai, aldehidai ar kitos toksins ir jautrinanios mediagos, galinios sukelti centrins nerv sistemos sutrikimus, vinius susirgimus, apsigimimus, alergij.

22

Eko atmintin

Kvapiosios mediagos paprastai yra itirpinamos etilo ar izopropilo alkoholyje. Jie gali sukelti nuovarg, dirginti akis, kvpavimo takus, slopinti centrin nerv sistem. Izopropilo alkoholis kepenyse virsta acetonu, kuris stipriai slopina ir paeidia centrin nerv sistem.
Aerozoliai

ventykloje, kurioje nuolatos deginami smilkalai, ir or lauke prie ventyklos, PAA koncentracija skyrsi 19 kart. ventykloje PAA buvo daugiau, negu netoliese esanioje ypa judrioje sankryoje. PAA gali sukelti vinius susirgimus, trikdyti kdiki vystymsi.
Kvapiosios vaks

Aerozoliai labai greitai garuoja ir pasklinda po patalp dl juose esani lakij mediag, kurios padeda kvapui sklisti. Tai gali bti butanas, izobutanas ar propanas, kuri didel koncentracija veikia centrin nerv sistem. Ipurktos smulkios dalels yra lengvai kvepiamos plauius. Jos taip pat lengvai usiliepsnoja. Po kurio laiko jos nusda ant grind, kilimo, bald. Taip jos lengvai patenka ant kilimo beaidianio vaiko organizm. Alergikiems, sergantiems ltinmis plaui ligomis (bronchitu, astma) monms, vaikams aerozolio kvapas gali sukelti stipri reakcij kosul, dusul ar net astmos priepuol. Aerozoli pakuots paprastai nra perdirbamos.
Smilkalai

Deginant kvapisias parafinines ar gelio vakes aplink gali isiskirti acetaldehidas, formaldehidas ir naftalenas, kurie gali sukelti neurologinius bei vinius susirgimus. Degant vakms, susidaro suodiai. Suodiuose daugiausia yra anglies, taiau gali bti ir ftalat bei organini lakij jungini, pvz., benzeno, tolueno. Jie nusda ant grind, kilim, ypa ant elektros prietais. Suodiai gali patekti vaik virkinimo sistem, jiems lieiant iuos pavirius rankomis ir vliau dedant rankas burn. Suodius kvpus, jie nusda plauiuose, kvpavimo takuose ir gali ukimti alveoles.
Aromatiniai saus oleli, iedlapi, prieskoni miiniai

Deginant smilkalus, or patenka daug smulki daleli, kurios lengvai kvepiamos ir gali sudirginti kvpavimo takus. Keletas tyrim parod, kad smilkal dmai gali sukelti vinius susirgimus, astm, kontaktin dermatit. Tokioje aplinkoje esantys kdikiai daniau serga leukemija. Degant smilkalams aplink isiskiria ir kitos pavojingos mediagos benzenas, kvapiosios mediagos (pvz., muskuso junginiai), policikliniai aromatiniai angliavandeniliai (PAA). PAA yra vienas daniausi oro teral, susidarani deginant dujas ir dyzelin kur. Ityrus or

Paprastai miiniai i natrali augal yra gana saugs. Taiau parduotuvse parduodamuose miiniuose danai bna pridta sintetini kvapij mediag ar da. Kandims naikinti skirtuose miiniuose danai naudojamas pesticidas paradichlorobenzenas. Tyrimai rodo, kad daniausiai paradichlorbenzeno mons yra veikiami namuose, o ne dl pramons keliamos taros. i mediaga gali sukelti vinius susirgimus ir monms, ir gyvnams.
Kiti oro gaivikliai

Tai pakabinami kvaps vairi form lapeliai, elektros tinkl jungiami ar prie ventiliatori prikabinami gaivikliai, klozet dedami muiliukai, skysti gaivikliai. Jie daniausiai naudojami automobiliuose, biuruose ir namuose.

Buitin chemija

23

iuose gaivikliuose rasime formaldehido, vandenyje tirpi sintetini kvapij mediag, sintetini da, emulsikli, organini kvapij mediag (muskuso jungini), ftalat. Daugelis i mediag yra labai toksikos, gali sukelti vinius susirgimus, dirgina od ir kvpavimo takus. Be abejo, vienas kitas oro gaiviklio purkteljimas neturt sukelti rimt problem, taiau nuolatinis j naudojimas gana stipriai teria or, ypa tada, kai patalpos blogai vdinamos.

K pasirinkti?

Naudokite kuo maiau prikvpint produkt vaki, oro gaivikli ir kit buitini priemoni. Rinkits vakes i bii vako. Atidarykite langus ir ivdinkite patalp. Rinkits gaminius, kuriuose naudojamos natralios kvapiosios mediagos, o ne sintetins. Venkite smilkal, ypa maose, udarose, blogai vdinamose patalpose. sirenkite ger itraukiamj vdinimo sistem. Pamerkite viei gli, auginkite kambarinius augalus (daugelis j ne tik sunaudoja anglies dioksid, bet ir kai kurias lakias organines mediagas, be to, tai yra natrali priemon prie vabzdius). Naudokite natralius kvap naikiklius, pavyzdiui, sod, act, miin i natrali aromatini saus lapeli ar iedlapi. Paalinkite blogo kvapo altin imeskite sugedus maist, reguliariai inekite iukles ir kt. Pavirinkite mgstam oleli ar prieskoni miin. Naudokite natralius eterinius aliejus, kurie gaunami i gli ar kit augal. Ulainkite por tokio aliejaus laeli ant medvilninio audinio ir padkite norimoje vietoje. Tai pakeis oro gaiviklius ar kvepianias vakes.

Prie kelet met aerozoliuose buvo naudojamos ozono sluoksn ardanios mediagos Chlorfluorangliavandeniliai (CFC). Besivystaniose alyse jos yra naudojamos ir iandien. Ozono sluoksnis apsaugo em ir jos gyventojus nuo sauls skleidiam pavojing ultravioletini spinduli. Padidjs UV spinduli kiekis sukelia vis daugiau vini susirgim bei silpnina imunin sistem. Europos Sjungoje gaminamuose aerozoliuose draudiama naudoti CFC, todl rinkdamiesi ES pagamint prek, nesuklysite. Ant kai kuri gamini taip pat galite rasti uraus CFC free, No CFCs, Ozone friendly, Ozone safe. Jeigu tokio urao ar enklo nra, tai dar nereikia, kad gaminys turi ozono sluoksn ardani mediag. Kai kurios natralios kvapiosios mediagos taip pat gali sudirginti od ar kvpavimo takus, pvz., cinamono ieveli, gvazdikli, pankoli, bergamoi, medetk, kmyn, rt, paiuli, verben aliejus, citrusini augal aliejai ar ekstraktai, civetos ir kt.

Namai mieli, stilingi ir jauks namuiai Ar tikrai? Pavojingos mediagos namuose... I kur?
Vidutinikai 65% laiko mogus praleidia namuose, apie 25% laiko vairiose kitose patalpose, apie 5% laiko keliauja i vienos patalpos kit ir tik apie 5% laiko lauke. Patalpose darbe ir namuose mog veikia daug vairi mediag. Nam oro kokyb kenia nuo vairi degimo produkt (ypa anglies monoksido), rkal, pelsi, radono... Kitos mediagos isiskiria statybos ir remonto metu ar buityje naudojant chemines priemones. Nema tak oro kokybei daro ir i gamini, suteikiani namams jaukumo ir iskirtinumo (bald, kilim, utiesal, uuolaid, sien apmual ir kt.), isiskirianios pavojingos mediagos. Pastaraisiais metais atliekama nemaai tyrim, kokios mediagos yra nam ore, dulkse ir mogaus kraujyje. i tyrim metu kiekvienuose tirtuose namuose buvo rasta maiausiai 20 vairi nepageidautin mediag, t.y. sukeliani nerv sistemos sutrikimus, vinius susirgimus ir apsigimimus, ardani endokrinin ir imunin sistemas. Kai kurios mediagos, rastos tiek nam aplinkoje, tiek moni organizmuose, jau seniai yra draudiamos, pvz., polichlorinti bifenilai (PCB), DDT (liaudyje vadinamas dustu). Daugelis rast mediag yra naudojamos tik pramonje ir ms aplink patenka per daiktus, kuriuos mes perkame!

Namuose ir darbe
Interjeras ir apdaila Elektros energija ir elektros prietaisai Popieriaus gaminiai Remontas (daai, lakai...)

Namuose ir darbe

25

Jaukumas chemini mediag apsupty?

brominti dioksinai ir furanai. Plytels (marmuras, granitas, smiltainis, skalnas) yra labai patogios, atsparios, ilgaams, vairaus dizaino. Taiau jos gali sukelti ir netikt problem. Kai kurios i natrali mediag gaminamos plytels (granito, marmuro, taip pat glazruotos plytels (ypa rykios raudonos ir alios glazros)), atvetos i Kinijos, gali iskirti aplink radon. Jis yra toksikas ir siejamas su leukemija ir plaui viu. Laks organiniai junginiai (LOJ) kaupiasi nam aplinkoje mnesiais, metais... Jie isiskiria i kilim, bald ir vl juos susigeria. Didesns trumpalaiks LOJ dozs gali sukelti galvos skausm, pykinim, aki aarojim, kvpavimo problemas, alergij. Ilgesn laik esant tokioje aplinkoje gali atsirasti nerv ir hormon sistem sutrikim, atsirasti vini susirgim. Vienas i daniausi LOJ namuose formaldehidas. Jo didiausi kiekiai isiskiria i bald, gaminam i ploki, laminuot grind. Jeigu jos padengtos poliuretanine danga ar laminatu, formaldehido igaruos maiau. Dar geriau bt, jei pirktumte i medio pagamintus baldus arba ploktes, kuri klijavimui naudojamos fenolio dervos. Mediniai baldai turt bti apdirbti natraliomis alyvomis, bii vaku, o ne tirpikli turiniais daais ir lakais. Formaldehidas gali isiskirti ir i specialiai apdorot tekstils gamini uuolaid, utiesal (ypa jeigu jie yra ilgaamiai). Polivinilchloridas (PVC) naudojamas atsparioms grind dangoms (vadinamas linoleumas), kiliminms dangoms (kai blogoji kilimins dangos pus yra gumuota), sien apmualams

Ypating susirpinim kelia ios mediagos: hormon (endokrinin) sistem ardanios mediagos ikreipia normalius biologinius procesus organizme ir gali sukelti neurologinius, elgesio, vystymosi ar dauginimosi sutrikimus; patvarios mediagos ilgai ilieka aplinkoje nesuskilusios, nukeliauja didelius atstumus ir uteria net atokiausius kampelius; biologikai besikaupianios mediagos kaupiasi moni ir gyvn organizmuose ir aplinkoje, yra perduodamos palikuonims.

vairios iomis savybmis pasiyminios mediagos yra aptinkamos balduose, grind ir sien dangose, uuolaidose, utiesaluose ir kt. Daniausiai nam aplinkoje (ore, dulkse) aptinkama pavojinga mediaga yra ftalatai. Jie kaip plastifikatoriai naudojami polivinilinje (PVC) grind dangoje, sien dangose, duo uuolaidose (ipakav, pvz., duo uuolaid, kiekvienas pajauiame chemin j kvap!). Kiekvienuose tirtuose namuose buvo rasta DEHP (di(2-etilheksil) ftalato), kuris gali sukelti vinius susirgimus ir paeisti reprodukcin sistem. Bromintos degim slopinanios mediagos (daniausiai PBDE polibrominti bifenileteriai, HBCD heksabromo ciklododekanas, brominti bisfenoliai) naudojamos kilimuose, uuolaidose, utiesaluose, minktuose balduose. Jos suteikia iems gaminiams atsparumo degimui ir apsaugo nuo gaisro. Taiau gamtoje ios mediagos neskyla, kaupiasi gyvn ir moni organizmuose, ardo hormon sistem. J poveikis nerv sistemai ir vystymuisi pasireikia per ilgesn laik. Deginant i jungini turinius gaminius, susidaro nemaiau toksiki

26

Eko atmintin

gaminti. PVC utikrina i gamini lankstum. PVC gaminiai lengvai montuojami, nereikalauja daug prieiros, yra ilgaamiai. Taiau i danga kelia daug sveikatos ir aplinkosaugini problem. Veikiant ilumai (saulei, ipylus kart vanden) i PVC dangos isiskiria daug vairi nuoding mediag ftalat, vinilchlorido, kurie yra inomi kancerogenai. Degant PVC susidaro labai pavojingos mediagos dioksinai, kurie, pavyzdiui, gaisro metu gali bti mirties prieastis. Ne maesn al PVC dangos daro ir aplinkai dl i j isiskiriani pavojing mediag, j gamybai naudojam neatsinaujinani itekli (naftos, duj, akmens anglies) ir daug energijos, problematiko utilizavimo. Perfluorocheminnis mediagomis (PFC) (daniausiai PFOA perfluoroktanin rgtis, PFOS perfluoroktansulfonatas) apdorojami baldai, kilimai, kad maiau kibt purvas. ios mediagos yra labai patvarios ir gamtoje neskyla, todl kaupiasi dirvoje, gyvn ir moni organizmuose. Nors i mediag grup dar nra isamiai itirta, taiau su gyvnais atlikti tyrimai rodo, kad jos gali pakenkti inkstams, kepenims, sukelti persileidimus bei vystymosi problemas.

atsinaujinanios aliavos (mediena), jas lengva pagaminti, taiau gamybos, naudojimo ir utilizavimo metu stipriai teriama aplinka. Sintetins dangos (linoleumas, PVC) tarnaus apie 5-10 met. Gaminamos i neatsinaujinani itekli (naftos, duj, akmens anglies), gamybos metu ir utilizuojant atliekas labai teriama aplinka. Marmaleumas (danai vadinamas natraliu linoleumu) tarnaus apie 30 met. Jis gaminamas i lengvai atsinaujinani itekli, jo gamyba paprasta, sunaudojama maai energijos, nelieka atliek. Plyteli gamybai naudojama labai daug energijos ir labai teriama aplinka, nors jos naudojamos labai ilgai.

I j gali bti gaminami baldai, grind dangos, kiti interjero dizaino elementai. Jie yra labai tvirti ir atspars vairiam poveikiui (apie 2,5 karto tvirtesnis negu medis). Kol medis uauga iki 20 metr, praeina 60 met! Bambukai pasiekia 20 metr aukt per 59 dienas! Ikirst plot nereikia i naujo usodinti, reikia maai tr ir pesticid.

Bambukai puiki alternatyva?!

Saugokite gamtos iteklius!

Rinkdamiesi prekes savo namams, atkreipkite dmes: j tarnavimo laik, i koki aliav jie pagaminti, gamtos itekli naudojim ir tar gamybos metu. Medins grindys tarnaus apie 20 met. Jeigu joms gaminti naudojama mediena i tinkamai priirimo miko, tai puikus pasirinkimas. Laminuotos grindys tarnaus apie 15 met. J gamybai naudojamos

Saugi ir sveika aplinka

Rinkits FSC enklu paymtus baldus arba baldus, pagamintus i PEFC enklu paymtos medienos. Jie gaminami i tinkamai tvarkomuose mikuose (laikantis teisini reikalavim, saugant biovairov, natralius mikus, nealinant dirvos, plynai neikertant miko, j atsodinant ir kt.) iaugintos medienos. Pirkite CRI, GUT enklu paenklint kilimin dang. I jos neisi-

Namuose ir darbe

27

skirs formaldehidas, LOJ, stirenas, fenilcikloheksenas ir kt. pavojingos mediagos. Rinkits ekoenklais Gl, Gulb, Mlynasis angelas paenklintus baldus, grind dangas (taip pat laminuotas grindis) ir audinius. Juos gaminant naudojama maiau pavojing mediag, maiau pavojing mediag isiskiria naudojimo metu, maesn vandens ir oro tara ir kt. Venkite bald (ypa minkt), kurie apdirbti mediagomis, mainaniomis degum ar apsauganiomis nuo purvo. Audiniai, pagaminti i diuto, vilnos ir medvilns, paprastai neturi degum mainani mediag. ios mediagos daniausiai aptinkamos sintetinse mediagose. Rinkits kilimin ir grind dang i natrali mediag: diuto, medvilns, vilnos, rotango, kamtinio medio. Venkite bald i egzotikos medienos (tikmedio, raudonmedio (mahogany)). Taip naikinami seniausi tropik mikai, kurie yra labai svarbs aplinkai. Jeigu perkate minktus baldus, rinkits poliuretanin upild, kuris paenklintas CentiPUR enklu. Jame nra pavojing mediag.

Elektros energija. Kas tai?

Elektros energija = pinigai + aplinka + sveikata
Energija reikalinga, kad apviestume namus, galtume pagaminti maisto, kad atkeliaut vaizdas televizori, kad lktuvas galt skristi...

28

Eko atmintin

Daniausiai energija naudojama: apvietimui, ildymui, buitiniams prietaisams, transportavimui, telekomunikacijoms, vandens tiekimui, maisto gaminimui, pramogoms... Pagrindinis energijos altinis yra saul. Taiau mogus sugalvojo begal energijos gamybos bd: deginant ikasenas (naft, dujas, angl), deginant medien, hidroelektrins, atomins elektrins, sauls baterijos, geoterminis bdas (panaudojama ems iluma), vjo jgains, potvyni ir atoslgi energija. Vieni energijos altiniai yra atsinaujinantys (vjas, potvyniai ir atoslgiai, saul), kiti baigtiniai, kurie kada nors iseks (nafta, anglis).

Daug elektros energijos pagaminama naudojant angl. tai kaip tai vyksta: anglis ikasama i ems gelmi; anglis smulkinama, anglis deginama krosnyje, katile ukaista vanduo ir virsta garais, garai suka turbin, o i generatori, kur ir gimsta elektra, panaudoti garai atvsinami vandeniu.

Kiekviename gamybos etape yra daromas neigiamas poveikis gamtai (poveikis emei kasant angl, poveikis vandeniui, orui). Be to, anglies itekliai yra baigtiniai! Deginant ikastinius iteklius daromas neigiamas poveikis aplinkai ir mogaus sveikatai imetama daug teral or, uteriamas vanduo, susidaro daug atliek, keliamas triukmas. ie veiksniai toliau veikia gamt skatina klimato atilim, rgiojo lietaus susidarym, naikina biovairov, kelia rizik mogaus sveikatai, pvz., skatina vinius susirgimus, kvpavimo tak ligas. Nors atomin energija buvo sukurta kaip saugi alternatyva, taiau ji irgi gali sukelti daug problem, ypa avarij atveju ar laidojant radioaktyvias atliekas. alioji energija vjo, sauls, geotermin, i biomass gaunama energija, kuri visikai neteria oro arba teria labai maai. Be to, ie energijos altiniai niekuomet nesibaigs.

I gamtos imame, gamtai atiduodame...

Vieni energijos gamybos bdai yra varesni, kiti labiau teriantys. Didioji elektros energijos dalis iandien yra pagaminama naudojant baigtinius altinius.

Namuose ir darbe

29

Daugiausia energijos pasaulyje yra gaunama deginant medien. Jeigu panaudotume bent 10% visos pasaulyje esanios vjo energijos, to utekt patenkinti visus pasaulio energijos poreikius. Jeigu galtume surinkti vis sauls energij, krentani ems paviri per 15 min., tai prilygt viso pasaulio suvartojamai energijai per metus. Elektros gamyba labiausiai teria or ir daugiausiai prisideda prie pasaulio klimato kaitos. Deginant angl, tik 35% visos energijos virsta elektra. Kita dalis prarandama kaip ilumos nuostoliai. Kiekvienais metais Europoje parduodama 21 milijonas aldytuv, 22 milijonai televizori, 18 milijon skalbimo main, 14 milijon dulki siurbli, 6 milijonai indaplovi! Buitiniai prietaisai vieni didiausi energijos naudotoj pasaulyje. Isivysiusiose alyse jie suvartoja apie 30% visos elektros energijos ir sudaro apie 12% i ali imetam duj, lemiani klimato kait. Paprastos elektros lemputs neefektyvus viesos altinis! Tik apie 10% suvartojamos elektros energijos paveriama viesa, apie 90% virsta iluma.

Ar inote?

Elektros prietaisai

aldytuvai, skalbimo mainos, televizoriai, kompiuteriai, spausdintuvai, fakso ir kopijavimo aparatai... Tai neatskiriama ms gyvenimo dalis.

Elektros prietaisai sunaudoja daug elektros energijos, kurios didioji dalis yra gaminama naudojant baigtinius altinius, o j gaminant imetami teralai, susidaro daug atliek, keliamas triukmas... ie veiksniai toliau veikia gamt ir mog skatina klimato atilim, rgiojo lietaus susidarym, naikina biovairov, sukelia vinius susirgimus, kvpavimo tak ligas... Gaminant elektronikos produktus naudojama apie 1000 vairi chemini mediag, nemaai j yra pavojingos ir naudojimo metu isiskiria aplink, pvz.: plastikinse detalse ir kabeliuose paprastai yra degim slopinani mediag, kurios trikdo hormon sistem, elektroninse schemose naudojamas kadmis, kuris yra kancerogenas, trikdo hormon sistemos veikl, jungtukuose ir modifikatoriuose naudojamas gyvsidabris kancerogenas, trikdo hormon sistemos veikl, monitoriuose yra vino, kuris stabdo vystymsi, kabeliai daniausiai gaminami i PVC (polivinilchlorido), kuriame gausu vairi mogaus sveikatai ir aplinkai pavojing pried: ftalat, vino, kadmio; be to, gaminant PVC gaminius ir jiems tapus atliekomis, yra smarkiai teriama aplinka... i prietais skleidiamas elektromagnetinis laukas irgi gali sukelti sveikatos pokyi nuo galvos skausmo, nemigos iki vini susirgim. Vis daugja rodym, kad elektromagnetinis laukas sukelia nemaai ntumo ir embriono vystymosi problem.

30

Eko atmintin

Daugja susirgim dl fizini tam tikr raumen perkrov (pvz., rieo, pei). Pasibaigus prietais naudojimo laikui, susidaro daug pavojing atliek. Todl vis daugiau dmesio turt bti skiriama iems aspektams: energijos sunaudojimas (energij taupantys reimai, funkcijos, trumpesnis paleidimo ir perkrovimo laikas); imetimai aplink gamybos ir naudojimo metu (pavojing mediag, elektromagnetini spinduli);

ergonomikas dizainas (ekrano parametrai, patogumas, galimyb reguliuoti aukt, dizainas, sumainantis raumen tempim); pavojing mediag naudojimas gamybos metu ir gaminyje; naudojamos aliavos (atsinaujinantys arba tinkamai tvarkomi resursai, perdirbtos aliavos ar mediagos, kurias pasibaigus produkto naudojimo laikui bus galima perdirbti); naudojamos eksploatacins mediagos (galima naudoti perdirbt popieri, pakartotinai pakraunamus elementus (dar geriau maitinimas i tinklo), upildyti tas paias raalo kasetes).

Gamyba
Plienas Aliuminis Energija Plastikas Stiklas Guma Pakuot Elektronika Kitos Atliekos mediagos
Vandes tara Pavojingos mediagos Pakuot ir transportas

Naudojimas
Vanduo Energija Detergentai

Atliekos

Oro tara

Svartynas Deginimas Pakartotinis naudojimas

Atliekos

Oro tara Triukmas Atliekos

Vandens tara

Vandens tara

Pavojingos mediagos

Namuose ir darbe

31

Elektros preki enklinimas

Kuo efektyvesnis prietaisas, tuo maiau energijos suvartoja! A raide paymti prietaisai yra efektyviausi, o G maiausiai efektyvs. Jau yra aldytuv ir aldikli, kurie ymimi A+ ir A++. Jie yra dar efektyvesni. enklas Gl parodo, kad gaminys yra vertintas nepriklausom ekspert ir atitinka grietesnius aplinkosauginius reikalavimus (vertinus ne tik suvartojamos elektros energijos kiek) negu kiti tos paios grups gaminiai.

enklinimo paskirtis informuoti apie buitini prietais efektyvum elektros energijos suvartojimo atvilgiu ir padti pasirinkti kuo taupesnius buitinius prietaisus. enklinimo nauda: sigyjant efektyviau elektr vartojanius prietaisus mainamas suvartojamos elektros energijos kiekis; dl efektyvesnio elektros energijos vartojimo maja iai energijai gaminti naudojam energijos itekli (atvetinio kuro) kiekis, kartu mainama ir atmosferos tara i itekli degimo produktais, ypa anglies dioksidu, anglies monoksidu, azoto oksidu, kurie turi didiausi tak klimato kaitai; paprastai didjant energijos vartojimo efektyvumui, gerja ir kiti rodikliai, t.y. maja sunaudojamo vandens kiekis, prietaiso skleidiamas triukmas.

K pasirinkti?

Buitini prietais ekologikumas vertinamas pagal elektros energijos vartojimo efektyvum, vandens snaudas ir triukm. Pirkdami nauj prek, atidiai perskaitykite etiket. Pirkite maiau energijos, vandens, kit itekli vartojanius prietaisus. Maiau energijos vartojantys prietaisai paymti iais enklais:

Taip enklinami aldytuvai, aldikliai, skalbimo mainos, diovintuvai, indaplovs, orkaits, oro kondicionieriai, buitins lempos ir kt.

32

Eko atmintin

Rinkits ekoenklu paymt rang. Ji naudoja maiau energijos, gamybos metu ir paiuose gaminiuose naudojama maiau pavojing mediag (ardani ozono sluoksn, sukeliani klimato kait, degim slopinani mediag, chlorint parafin, metal ir kt.), naudoja maiau vandens, skleidia maiau triukmo, turi taupias programas, pateikiamos instrukcijos, kaip naudoti prietais nekenkiant aplinkai.

Priirkite rang, tuomet ji dirbs efektyviau ir suvartos maiau energijos. rengin naudokite kuo optimaliau, t.y. prikraukite piln skalbimo main, indaplov... Pabaig darb, praskite ijungti prietaisus, vies. Jeigu manoma, naudokite elektros energij, pagamint i atsinaujinani energijos altini. Taupykite apvietimui naudojam energij. Kuo geresns izoliacins mediagos, tuo pastovesn temperatra aldytuve, tuo maiau suvartojama papildomos elektros energijos. Izoliacini mediag kokyb rodo vaigdui skaiius. Kuo daugiau vaigdui, tuo geriau!

Rinkits TCO enklu paymt produkcij (TCO99, TCO02, TCO03 kompiuterinei rangai, monitoriams spausdintuvams ir pan., TCO01 mobiliesiems telefonams, TCO04 biuro baldams (stalams ir kdms), TCO05 neiojamiesiems kompiuteriams). Ji naudoja maiau energijos, gamybos metu ir paiuose gaminiuose naudojama maiau pavojing mediag, skleidiamas maesnis elektromagnetinis laukas, ergonomikas dizainas.

Namuose ir darbe

33

ECF (Elemental Chlorine Free) balinimui naudojami chloro junginiai (pvz., chloro dioksidas), taiau ne chloro dujos. TCF (Totally Chlorine Free) balintas deguonimi, vandenilio peroksidu ar kitomis chloro jungini neturiniomis priemonmis.

Koks popierius geriausias aplinkai ir mogui?

Popierius ir jo gaminiai
...spausdinimui ir raymui, popieriniai rankluosiai, tualetinis popierius, servetls... Didiausias poveikis aplinkai ir mogaus sveikatai daromas popieriaus gamybos metu: mik kirtimas ir dirvos alinimas naudojant chemines mediagas, vandens itekli naudojimas ir tara, oro tara ir daug atliek.

Pagal aliav: pagamintas i 100% perdirbto pluoto, perdirbtas pluotas sudaro didij dal, pagamintas i 100% pluoto, gaunamo i tinkamai tvarkom mik. Pagal balinimo proces: nebalintas, TCF balintas chloro jungini neturiniomis priemonmis, ECF balintas choro junginiais, bet ne chloro dujomis. Pagal kitas naudojamas mediagas: bekvapis ir nespalvotas, nes nenaudojamos sintetins kvapiosios mediagos ir daai, kurie gali sukelti alergij.

Kodl verta naudoti perdirbt popieri?

Baltas kaip sniegas... Kodl?

Chloro dujomis balintas popierius tai prastas bdas labai baltam popieriui pagaminti, taiau io proceso metu susidaro daug organini chlorint jungini, kurie gali sukelti stipr neigiam poveik aplinkai ir mogaus sveikatai, veikdami hormon sistemos veikl.

Maindami popieriaus gamybai reikalingos medienos kiek, mainsime mik kirtim. Susidaro maiau atliek. Gaminant popieri i makulatros sunaudojama maiau energijos negu gaminant i medienos.

34

Eko atmintin

K pasirinkti?

gaunamos i tinkamai tvarkom mik.

Rinkits popieri ir jo gaminius su ekoenklu: jis nebalinamas chloro dujomis, nenaudojami azo daai, biologikai besikaupiantys biocidai, vino, chromo, nikelio ir aliuminio turintys daai, optiniai balikliai, plovimo mediagos biologikai suyra aplinkoje, gamybos metu aplink imetama maiau sieros, klimato kaitai tak darani duj ir sunaudojama maiau energijos, naudojamas tik perdirbtas pluotas arba pluotas i tinkamai tvarkom mik.

Riuokite ir atiduokite kaip makulatr panaudot popieri, laikraius, urnalus, telefon katalogus, karton, spalvot popieri...

Rinkits popieri i perdirbto pluoto. Jeigu nra tiksliai nurodyta, kad perdirbtas pluotas sudaro 100% gaminio, paprastai jo kiekis yra kur kas maesnis.

Rinkits nebalint arba TCF ir ECF raidmis paymt popieri. Rinkits FSC enklu paymt popieri. Jis gaminamas i aliavos,

Namuose ir darbe

35

Remontuojame? Daykime aliai!

Daug inoma apie monse naudojam pavojing chemini mediag poveik, kur jos naudojamos dideliais kiekiais ir j koncentracija aplinkoje gali bti didel, pavyzdiui, daant baldus ar kitus gaminius. Gamybos monse naudojamos vairios asmens apsaugos priemons, rengta gera ventiliacija, o namuose mes daniausiai nesilaikome net gamintojo patarim... Taiau juk naudojame tas paias pavojingas mediagas! Beveik visi gaminiai nuo bald iki televizoriaus yra daomi. Daai suteikia estetin vaizd, apsaugo gaminius ir pailgina gaminio naudojimo laik. Nordami, kad ms bstas bt graus, kas kelerius metus j perdaome. Tam yra naudojami ne tik daai, bet ir kitos mediagos: lakai, da ir lako skiedikliai, tirpikliai, terpentinas, da ir lako valikliai, sen da ir lako valikliai, daalai, klijai, dekoratyvins dangos, papildomos paviri apsaugins mediagos, glaistas... Daugelyje i chemini produkt yra nuoding ir degi mediag. Pavyzdiui, dauose paprastai yra apie 5-25% pigmento (spalv suteikianios mediagos) ir 75-95% tirpiklio. Nuo pigmento ir tirpiklio tipo priklauso da pavojingumas.

Suremontuoto bsto kvapas...

Kiekvienam inomas vieias remonto kvapas. Jis atsiranda dl vairi mediag, isiskiriani remonto metu, naudojant vairias priemones. Ypa daug kvapij mediag yra naudojama dauose, daaluose, lakuose. Tai vairs tirpikliai stirenas, toluenas, ksilenas, formaldehidas, spiritas, terpentinas, acetonas, metanolis, izopropilo alkoholis, kurie yra dar vadinami lakiaisiais organiniais junginiais (LOJ). Kuo daugiau dauose lakij organini jungini, tuo stipresnis j skleidiamas kvapas. Ypa daug tirpikli yra aliejiniuose dauose, daaluose, lakuose ir aerozoliniuose dauose. Alkidiniuose ir emalio dauose irgi naudojami tirpikliai. Daant visuomet bent keletas laeli nutykta pro al. Juos irgi galima nuvalyti tik naudojant tirpiklius (terpentin, spirit)!

Koks yra lakij organini jungini poveikis mogui ir aplinkai?

LOJ stipriai uteria patalp or. Pavyzdiui, daams distant LOJ kiekis patalpoje yra apie 1000 kart didesnis negu lauke! Paprastai LOJ koncentracija patalpoje yra tik 2-5 kartus auktesn negu lauke. LOJ sukelia galvos skausm, nuovarg, sunkina kvpavim, dirgina akis ir od, gali sukelti vinius susirgimus ir vystymosi sutrikimus, pakenkti kai kuriems vidaus organams, pvz., kepenims, inkstams. Jie ypa kenkia besilaukianioms moterims ir kdikiams. Tirpikli turintys produktai yra labai degs, todl juos naudoti ir j atliekas tvarkyti reikia labai atsargiai. LOJ turi takos paemio ozono formavimuisi. Sauls viesoje kai kurie LOJ reaguoja su atmosferoje esaniu azoto oksidu ir formuoja smog.

36

Eko atmintin

Da ir tirpikli likuiai, ipilti kanalizacij ar ant ems, gali uterti gruntin vanden.

Kitos pavojingos mediagos

K byloja graios spalvos?

Daams spalv suteikia pigmentai, kuri pagrind sudaro vairs metalai. Kai kurie j yra nepavojingi, kiti tikrai nra pageidautini. Kadmis, chromas, vinas naudojami kaip pigmentas dauose, glazroje, emalio dauose. Jie naudojami vieni ar su kitais metalais geltonai, raudonai, aliai, mlynai, baltai spalvai gauti. Mangano oksidas gali bti naudojamas kai kuriuose rudos spalvos aliejiniuose ir akriliniuose dauose. Kobalto yra mlynuose aliejiniuose ir akriliniuose dauose. Vario, chromo ir arseno junginiai naudojami medienai impregnuoti. Jie suteikia medienai alsv spalv. Atsargiai vinas! Nors iandien vin dauose naudoti yra draudiama, taiau prie 20-25 metus jis buvo prastas. Todl jeigu remontuojate sen nam, baldus ir norite paalinti senus daus, bkite ypa atsargs! veiiant, gremiant, deginant tokiais daais padengtus daiktus vinas isiskirs aplink. vinas sukelia daug neigiam pasekmi: maina protinius ir mokymosi gebjimus, trikdo klaus, trukdo susikaupti bei sukelia kitas elgesio problemas.

Formaldehidas (inomas kancerogenas) naudojamas kaip konservantas daugelyje akrilini da. Alkilfenoliai, naudojami dauose, kenkia hormon sistemai. Etilenglikolio eteriai ir acetatai (kartais etiketje raoma tik Etilenas, nors tai i tikrj klaidina) yra dani lakuose, emalio, lateksiniuose dauose, skiedikliuose. Jie gali sudirginti kvpavimo organus, od, o didesni kiekiai paeisti raudonuosius kraujo knelius ir sukelti anemij (maakraujyst). Kai kurie etilenglikolio eteriai (2-metoksietanolis ir 2-etoksietanolis) gali sukelti reprodukcijos problemas. Sen da ir lak valikliuose danai rasime metilenchlorido, kuris yra stiprus narkotikas, gyvnams ir monms gali sukelti vinius susirgimus. Jeigu turite problem su irdimi, venkite naudoti produktus, kuri sudtyje yra metilenchlorido! Jis gali sukelti sunkius irdies priepuolius.

K pasirinkti?

Naudokite maai lakij organini jungini turinius ar visai j neturinius daus ir lakus. Rinkits daus su urau VOC-free, no-VOC, zero-VOC. Juose nra tirpikli, konservant ir biocid. Naudokite vandeniu skiediamus daus (pvz., latekso, akrilo) ar lakus (pvz., poliuretano). Jie yra ne tokie pavojingi kaip aliejiniai daai (nors juose gali bti vairi konservant) ir juos galima nuvalyti muilu ir vandeniu. Vietoj emalio ir aliejini da naudokite kalkakmenio kalkes ar daus kazeino pagrindu. Venkite biocid turini da, jeigu jie nra btini (iekokite urao low-biocide, no-biocide).

Namuose ir darbe

37

Naudokite natralius daus, pagamintus i pieno proteino (kazeino) ir natrali ems pigment, pavyzdiui, molio, kalki. Jie paprastai yra parduodami milteli pavidalu ir yra maiomi su vandeniu. Juose nra konservant ar biocid, todl juos reikia greitai sunaudoti. Naudokite natralius aliejus, pavyzdiui, lin ir kt. Jie gali bti naudojami ir drgnose patalpose. Taiau danai juose gali bti ir aromatini sudedamj dali (d-limoneno, terpentino, pu sak), kurios jautriems monms gali sukelti nepageidaujam reakcij. Balinimui naudokite kalki, vandens ir druskos miin.

lakias mediagas kaip tik ties js nosimi ir burna!). Sandariai udarykite indus, kai da nenaudojate. Jeigu da liko, sandariai udarykite dangtel ir ind laikykite apverst, taip daai iliks viei. Nedeginkite lakuotos ar daytos medienos, nes jai degant isiskirs nuodingos mediagos.
Jeigu naudojate tirpikli turinius daus...

Niekuomet nemeskite skyst tirpikli turini da likui paprast atliek konteiner. Tokios atliekos yra pavojingos! Jeigu manoma, nuvekite jas pavojingas atliekas tvarkaniai monei. Tirpiklius galima naudoti kelet kart! Sandariai udarykite ind su panaudotu tirpikliu ir leiskite jam nusistovti. Nupilkite var tirpiklio skyst nauj ind. nusdusias kietas daleles pridkite laikratinio popieriaus, kraiko gyvnams ir tik visikai joms idivus, imeskite atliek konteiner.

Low VOC VOC free No VOC

Daugiau patarim...

Gerai vdinkite daom patalp. Idayt patalp palikite bent kelet par vdintis. Gerai apskaiiuokite, kiek reiks da ar lako, kad nesikaupt likuiai. Jeigu vis dlto j liko, atiduokite juos kaimynams, mokykloms, dareliams... Naudokite asmens apsaugos priemones pirtines, respiratorius (nenaudokite dulkms sulaikyti skirt respiratori, jie sukoncentruos

Vaikai yra ypa jautrs ir labiausiai paeidiami

Kdiki imunitetas dar nra visikai susiformavs. Vaik kvepiamo oro kiekis kno mass vienetui yra didesnis negu suaugusiojo, be to, jie ir kvpuoja kur kas intensyviau. J oda jautresn ir laidesn. Jie maitinasi kitaip negu suaugusieji. Jie vystosi labai greitai. Jie link visk ragauti. Chemins mediagos pasiekia vaikus vairiais keliais: per placent ir motinos pien (pvz., ftalatai, bisfenolis A, pesticidai), su maistu ir vandeniu, r. skyri Maistas, per kdiki ir vaik prieiros priemones, r. skyri Kosmetika, per aislus, per dulkes namuose, per or namuose, darelyje, mokykloje (daugelis moni praleidia apie 90% laiko patalpose, naujagimiai net 95%), r. skyri Namuose ir darbe, per aprang ir patalyn, r. skyri Tekstil, per aplink... Kai kalbame apie aislus ir vaik sveikat bei saugum, reikt galvoti ne tik apie nelaimingus atsitikimus, ne tik apie tai, kad vaikas gali praryti smulkias detales, taiau ir apie ilgalaik aisl poveik sveikatai ir aplinkai dl juose esani ar jiems gaminti naudojam chemini mediag.

Preks vaikams.
Dovanokime vaikams saugi ypsen...
aislai. Buteliukai. Sauskelns.

Preks vaikams

39

Pavojingos mediagos aisluose

vyresni vaik, kas apsaugos mayl, kad jis neimt vyresniojo aisl?). Paprastai PVC dedama ir kit pavojing pried, pvz., vino, kadmio. Be to, gaminant PVC gaminius ir jiems tapus atliekomis, yra smarkiai teriama aplinka.
vairs aislai

aislai turi bti gras, spalvoti, patraukls, atspars... Daugelis i savybi priklauso nuo naudojam chemini mediag: pigment, da, degum mainani mediag, plastifikatori (minktikli), antioksidant ir stabilizatori, tirpikli...

Minkti plastikiniai aislai

Tai aislai, kuriuos vaikai iulpia ir kandioja, kai dygsta dantukai, tai minkti cypiantys kdiki aisliukai, papldimio kamuoliai, plaukiojimui skirti aislai, minktos lls... Dauguma i aisl naudojami neilgai, taiau gali pridaryti daug alos. Paprastai jie yra gaminami i polivinilchlorido (PVC), kur dedama plastifikatori, kad aislas bt minktas ir lankstus. Veiksmingiausi plastifikatoriai ftalatai. Taiau jie kelia ir didiausi rizik: daugelis ftalat gali sukelti vinius susirgimus; paeidia kepenis, inkstus; neigiamai veikia lytini organ vystymsi; kaupiasi maiste, gyvuose organizmuose, motin piene; kaupiasi dulkse ir teria or patalpoje ir lauke; jie nra suriti su plastiku ir nuolatos pasialina i gaminio, ypa iulpiant aislus, todl Europos Sjungoje (ES) daugum ftalat draudiama naudoti aisluose vaikams iki 3 met (taiau jeigu eimoje yra ir

Nuostabios tamsoje vytinios vaigds, aisliukai, apyranks, karoliai... Juose taip pat danai bna ftalat. aislai (puodeliai, rakt pakabukai), pripildyti dekoratyvaus skysio, gali bti labai pavojingi aisl iardius ir prarijus skyst. iame skystyje danai naudojamos mineralins alyvos, organiniai tirpikliai, kuriuos prarijus gali kilti stiprus plaui udegimas. Vaikikuose juvelyriniuose dirbiniuose gali bti nikelio, kuris gali sukelti stipri alergij. Jeigu usidjus nauj metalin papuoal, oda po juo parausta, tikriausiai tai dl nikelio.

Elektronika aislai ir ranga

Elektroniniuose gaminiuose (aisluose, kompiuteriuose, telefonuose) yra naudojama apie 1000 vairi chemini mediag, nemaai j yra pavojingos, pvz.: plastikinse detalse paprastai yra degum mainani mediag (trikdo hormon sistem), elektroninse schemose naudojamas kadmis (kancerogenas, trikdo hormon sistem), jungtukuose, modifikatoriuose naudojamas gyvsidabris (kancerogenas, trikdo hormon sistem), monitoriuose danai rasime vino (stabdo vystymsi)... i prietais skleidiamas elektromagnetinis laukas irgi gali sukelti

40

Eko atmintin

sveikatos pokyi nuo galvos skausmo, nemigos iki vini susirgim. Vaikams ypa alingas mobilij telefon skleidiamas elektromagnetinis laukas, nes j smegenys ir kaukol vis dar vystosi. iuose aisluose danai naudojamos baterijos, kuriose gali bti liio (labai aktyvus, ardantis metalas), vino (sukelia vystymosi sutrikimus), kadmio (kancerogenas). 2004 m. Latvijoje mir vaikas, kuris prarijo baterij; visi jo virkinimo organai buvo stipriai paeisti...

Kaip saugiai pradiuginti vaik?

Pieimo ir modeliavimo priemons ir rinkiniai

Pirkite ES pagamintus aislus: ES reikalaujama, kad visi aislai, skirti vaikams, maesniems kaip 14 met, bt paenklinti CE enklu; dekoratyviuose skysiuose neleidiama naudoti mineralini alyv ir organini tirpikli; ribojamas nikelio kiekis papuoaluose; draudiamas ar ribojamas ftalat naudojimas plastikiniuose aisluose vaikams iki 3 met.

Kreidels, pietukai, daai, klijai, modeliavimo molis ar mas, surenkami main, lktuv, laiv modeliukai... Visuose ivardytuose gaminiuose gali bti pavojing pigment (sunkij metal). Dauose ir klijuose gali bti tirpikli, kurie dirgina od ir kvpavimo takus. Vandens pagrindu pagamintose priemonse (klijuose, dauose) gali bti konservant, jautriems monms sukeliani alergij. Taiau bet kokiu atveju, tai yra kur kas geriau negu tirpikliai! modeliavimo mol ir mas danai dedama plastifikatori ir vairi pried. Kai kurie gali bti gaminami i PVC ir j sudtyje paprastai yra ftalat. Surenkami main, lktuv, laiv modeliukai paprastai klijuojami klijais ir spalvinami daais, kuriuose yra tirpikli.

Rinkits aislus su CE enklu. Tai rodo, kad: gamintojas ar importuotojas laikosi teisini reikalavim, keliam aislams, netyia prarijus tok aisl ar jo detal, gali isiskirti tik labai mai pavojing mediag (pvz., vino, kadmio, gyvsidabrio) kiekiai. Venkite minkt plastikini aisl. Dygstant dantukams, duokite vaikui medin aisl ar audinio skiaut. Venkite plastikini aisl, pagamint i PVC (ymimas skaiiuku 3) arba polikarbonato (ymimas skaiiuku 7)

Patys padarykite arba pirkite medinius, nelakuotus ir nedaytus aislus, barkuius. Geriausia, jeigu jie pagaminti i tinkamai iaugintos medienos (pvz., paymtos FSC enklu).

Preks vaikams

41

Pradiuginkite vaik mediagine ar megzta lle, ar kitu aislu. Geriausia, jeigu naudojate ekologik audin ar sil. Jeigu js vaikas nori tapyti pirkite ne aliejinius, o akrilinius daus. Jeigu vaikas nori minkyti duokite jam paprasto molio! Venkite aisl su baterijomis. Prie duodami aisl su baterijomis, patikrinkite, ar dangtelis tvirtai usuktas!

Kdiki maitinimui patariama naudoti stiklinius buteliukus arba buteliukus, pagamintus i PET (polietileno tereftalatas) ir PP (polipropileno).

Paprastai plastikiniai kdiki buteliukai nebna paenklinti. Todl apie naudojam plastik klauskite juos gaminanios mons. Lanksiuose, pieno spalvos buteliukuose polikarbonat paprastai nebna.

I kokio buteliuko maitiname kdik?

iulptukus rinkits silikoninius, nes naudojant latekso iulptukus gali isiskirti nitrozaminai, kurie gali sukelti vinius susirgimus.

Dauguma iandien kdikiams maitinti naudojam buteliuk yra gaminami i polikarbonato. Jame kaip priedas yra naudojamas bisfenolis-A, kuris: sukelia vairius genetinius pakitimus, klaidas chromosom grandinje, kurios sukelia persileidimus, pamgdioja hormon estrogen veikl ir ikreipia vairius organus siuniam gyvybikai svarbi informacij, aktyvina prostatos v sukelianias lsteles ir skatina krties audini pakitimus, sukelianius krties v.

Sauskelns

iandien danam jau atrodo nemanoma uauginti vaik be vienkartini sauskelni. Naujagimiui per par prireikia iki 12 sauskelni, vliau utenka 6-8 sauskelni. Taigi, per metus maiausiai sunaudojama 2190-2920 sauskelni! Tad vienas vaikas per savo gyvenim sunaudoja maiausiai 4390 5840 sauskelni, nes j daniausiai reikia iki 2 m. ar net ilgiau. Svartyne jos yra apie 500 met. Manoma, kad sauskelns sudaro apie 2% vis buitini atliek ir pagal kiek yra tarp pirmaujani atliek po popieriaus ir plastiko.

42

Eko atmintin

Lietuvoje 2008 m. gim 35 tkst. vaik. Jiems uauginti prireik apie 175.000.000 vnt. sauskelni! Ir jos visos po keli valand naudojimo nukeliavo svartyn, kur j gyvenimas tsis dar 500 met! JAV kasmet sunaudojama apie 16 mlrd. sauskelni (tai sudaro apie 2.7 mln. ton buitini atliek). io kiekio utenka, kad sauskelnmis 7 kartus nutiestume tak iki mnulio ir atgal! Apie 70% sauskelni sudties yra gaminama i medienos, kita 30% i naftos (plastikas). Sauskelnse galima rasti daug vairiausi mediag: polietilen (kad neperlapt), poliester (akytas sauskelni pavirius), polipropilen (klotas) ir kt. Savaime suprantama, kad sauskelns turi sugerti kuo daugiau skysi. Tam daniausiai yra naudojamas superabsorbentas natrio poliakrilatas. Tai labiausiai pasaulyje paplits superabsorbentas. Natrio poliakrilatas buvo naudotas sugeriamumo padidinimui tamponuose moterims, taiau 1985 m. buvo udraustas, nes pasirod, kad gali sukelti toksinio oko sindrom... 2000 m. Europoje vienkartinse sauskelnse buvo rastas tributilalavas viena aplinkai toksikiausi mediag, turinti stipri antibakterini savybi. Mokslininkai pastebjo, kad i mediaga gamtoje sukelia, pavyzdiui, vyrikos gimins sraigi ar uv sumoterikjim. Dl stipraus neigiamo ios mediagos poveikio gyvn hormoninei sistemai i mediaga jau nebenaudojama daugelyje pramons ak. Daugelis sauskelni yra balinamos chloro junginiais. io proceso metu aplink isiskiria daug labai nuoding mediag dioksin, o patys chloro junginiai patek aplink virsta labai patvariais chloro organiniais junginiais, kurie kaupiasi gyvj organizm riebaliniame sluoksnyje, o su maistu patenka ir mogaus organizm, per placent ir motinos pien perduodami ateinanioms

kartoms. Jie yra labai toksiki, gali sukelti reprodukcinius sutrikimus, moter nevaisingum, silpnina imunitet, paeidia nerv sistem, kepenis, inkstus ir kitus organus, gali sukelti v. Neretai sauskelns yra ir prikvpinamos naudojant vairias sintetines kvapisias mediagas. Naujausi tyrimai rodo, kad kai kuri ri vienkartini sauskelni iskiriamos mediagos gali sukelti kvpavimo sistemos sutrikimus ir sukelti reakcijas, panaias astmos simptomus. Sauskelni gamintojams nra keliami reikalavimai ant pakuots nurodyti sudedamsias mediagas ar gamybos procesus, todl galbt daugelio fakt apie sauskelnes mes dar neinome... Be to, kai kurie mokslininkai teigia, kad padidjusi temperatra dvint vienkartines sauskelnes gali bti viena i pagrindini majanio vyr vaisingumo prieasi.

K pasirinkti?

Jeigu norite vienkartini sauskelni, rinkits nebalintas chloru ar chloro junginiais, be sintetini kvap, kur visas ar bent dalis absorbento yra pakeista augaliniu krakmolu, kuo daugiau plastikini sauskelni detali pakeistos medvilne ar medio plauu, nenaudojamas lateksas... Toki sauskelni Europoje yra nedaug (Moltex, Bambo, Nature Boy & Girl, Tushies). Kol kas vienintelis ekoenklas Gulb turi parengs kriterijus vienkartinms sauskelnms. Rinkits daugkartinius ekologikus mediaginius vystyklus ir sauskelnes, pagamintas i organiniu bdu uaugintos medvilns, bambuko, kanapi. Jose nra pavojing chemini mediag ir jas patogu usegti kaip ir vienkartines sauskelnes, jos netgi gerokai patrauklesns u vienkartines! J utenka ne vienam vaikui ir jos yra pritaikomos nuo pat pirmj dien iki kol vaikas ima vaikioti. Nors pirmoji investicija atrodo nemaa, taiau kol vaikas iaugs i sauskelni, ilaidos bus kur kas maesns nei naudojant vienkartines sauskelnes.

Apie visk po truput

43

Apie visk po truput

Kosmetika Tekstil Plastikas K kiekvienas turt inoti apie cheminius produktus? Automobilis Nanotechnologijos kas tai?

Kosmetika
...kremai, losjonai, kvepalai, lp daai, nag lakas, blakstien tuas, makiao priemons, ampnai, plauk daai, dant pasta, dezodorantai... ir viskas skirta groiui! Taiau kokia yra tikroji to groio formul ir k ji slepia?

Kosmetika tai loterija?

Kosmetikos rinkimasis tai tarytum loterija. Ne visada galima tiksliai pasakyti, ar joje yra pavojing mediag, ar ne, pavyzdiui: po kvapiosiomis mediagomis (angl. Perfum, Fragrance) gali slptis iki 100 vairi sintetini mediag, galini sukelti alergij, taiau jos

44

Eko atmintin

nra vardijamos, nes tai laikoma komercine paslaptimi; etiketje paprastai nerasite pamint ftalat; daugelio mediag ilgalaikis poveikis mogui ir aplinkai dar nra itirtas ir kol nerodyta, kad jos yra pavojingos, tol jas yra leidiama naudoti!

Mai kiekiai maa rizika?

Kosmetikoje leidiama naudoti net tokias mediagas, kurios paprastai yra draudiamos kitose pramons akose ar gaminiuose, dl paprastos prieasties ia j kiekiai yra labai mai, todl jos turt bti saugios. Taiau suskaiiuokime visas priemones, kurias mes naudojame kiekvien dien: dant pasta, muilas, ampnas, plauk kondicionierius, plauk el, dezodorantas, kno pienelis, kremai, kvepalai, skutimosi ir makiao priemons, nag lakas... mogus per dien vidutinikai naudoja apie 20-25 kosmetikos ir higienos priemones, kuriose yra apie 200 vairi mediag! Dauguma j tiesiogiai kontaktuoja su oda, kitas kvepiame. Iki 70% ant odos tepam, purkiam priemoni absorbuojasi kn. Taigi per metus ir per vis gyvenim sunaudojami t mediag kiekiai nra tokie jau mai!

taniai vairi mediag. Visikai itirta (skaitant ilgalaik poveik mogui ir aplinkai) tik apie 11% mediag! Be to, daniausiai yra tiriamas atskiros mediagos poveikis, nevertinant, kad tame paiame produkte gali bti ir kit panaias savybes turini mediag arba, kad mes kasdien esame veikiami t pai pavojing mediag ir per aplink ar kitus produktus. Kai kurios mediagos po truput kaupiasi organizme, sveikauja su kitomis mediagomis ir j neigiamas poveikis sumuojamas. Galbt todl vis daugja vini susirgim, apsigimim, vystymosi sutrikim, kit sveikatos problem, taiau niekas negali atsakyti kodl? Daugelis motin organizme susikaupusi mediag yra perduodamos kdikiams per placent arba pien! Kvapiosios mediagos (angl. Perfum, Fragrance) naudojamos visur. 95% kvapams naudojam mediag yra sintetins, pagamintos i naftos. Viename kosmetikos gaminyje gali bti 50-100 kvapij mediag, kurios: gali dirginti od ir kvpavimo takus, sukelti alergij, astm; prasiskverbia pro od, paeidia kepenis, inkstus, nerv sistem; dl savo ypatingo patvarumo ir savybs biologikai kauptis randamos gyvn riebaliniame audinyje, kraujo lipiduose, motin piene; toksikai veikia vandens organizmus, gali sukelti v. ypa pavojingi muskuso junginiai. Antibakterins mediagos yra naudojamos gaminant dezodorantus, dant past, intymios higienos priemones, servetles, muil, burnos skalavimo skyst. Daniausiai tai bna triklozanas arba 5-chlor-2-(2,4-dichlorfenoksi) fenolis (Microban). Per didelis sterilumas gali sukelti daug problem! Tai gali bti silpno imuniteto prieastis. Pateks ne tokias sterilias

Pavojingos mediagos kosmetikoje... ir moni bei gyvn organizmuose...

Kosmetikoje ir asmenins higienos produktuose yra naudojama tks-

Apie visk po truput

45

slygas, organizmas nepajgia susitvarkyti su mikroorganizmais. Vystosi ioms mediagoms atsparios bakterijos, kuri poveikiui gydyti gali prireikti stipri antibiotik. Triklozanas kaupiasi organizmuose (rastas motinos piene, uvyse) ir gali sukelti vystymosi sutrikimus. Gaminant ir deginant triklozano turinius produktus ar esant sauls poveikiui formuojasi dioksinai, sukeliantys v. Parabenai (butilo, metilo, etilo, propilo, izobutilo parabenai) randami visur - dezodorantuose, kremuose, ampnuose... Jie naudojami kaip konservantas ir: per od lengvai prasiskverbia organizm; ardo endokrinin sistem mgdioja estrogen veikl; sukelia alergij. Ftalatai yra naudojami ypa danai. J randama lp dauose, kvepaluose, dezodorantuose, plauk prieiros priemonse, nag lake, taiau jie daniausiai nra minimi etiketje ir vardijami kaip kvapiosios mediagos. Btent dl ftalat minktja oda, lengviau od sigeria kremas, ilgiau ilieka gaivus kvapas... Ftalatai yra gausiausiai naudojamas ir labiausiai paplits mogaus pagamintas teralas. Jie neigiamai veikia vyr reprodukcin sistem, kenkia kepenims, trikdo mediag apykait, silpnina imunin sistem, vaikams gali sukelti astm. p-fenilendiaminas (etiketje nurodoma PPD, p-fenilenediaminas) naudojamas tamsiuose plauk dauose ir juodoje chna laikinoms tatuiruotms. Ilgalaikis kartotinis plauk da naudojimas kai kuriems monms gali suketi stiprias alergines reakcijas ar net lapimo psls v.

Tamsiuose dauose yra nemaai sudedamj mediag, kurios gaunamos i akmens anglies dervos (taip pat ir p-fenilendiaminas), kuri pati yra kancerogenika. p-fenilendiaminas lengvai prasisverbia per od, gali sukelti alergij, v bei apsigimimus. Propilenglikolis naudojamas ampnuose, lasjonuose nuo sauls, kno losjonuose, makiao priemonse kaip drkinanti mediaga, kuri: gali sukelti kontaktin dermatit, dilglin; siejama su centrins nerv sistemos paeidimais, slopinimu. Natrio laurilsulfatas naudojamas ampnuose, dant pastoje, vonios ir duo priemonse kaip nuriebalinanti, putojim sukelianti priemon. Dirgina od, akis ir kvpavimo takus. Gali paeisti kepenis, plauius ir imunin sistem. Yra rodym, kad gali turti neigiam poveik vaisingumui. Plauk lako, nag lako, lako valiklyje gali bti tolueno (metilenbenzeno), formaldehido, ksileno (dimetilbenzeno), kurie daro stipr neigiam poveik: didina persileidim tikimyb, dirgina od, kvpavimo takus, gali pakenkti kepenims, didesn j koncentracija turi narkotini savybi.

46

Eko atmintin

Kaip pasirinkti?

Pirmiausia pagalvokite, ar jums tikrai reikia tiek kosmetikos priemoni? Venkite produkt, kuriuose yra sintetini kvapij, daanij bei antibakterini mediag. Nepirkite kosmetikos, jeigu nra informacijos apie jos sudedamsias dalis ar instrukcijos, kaip j saugiai naudoti. Jeigu i informacija netelpa ant gaminio, ji privalo bti pridta atskirai. Tuomet ant gaminio rasite enkl:

Rinkits prekes su: ekoenklu (gulbe, ecocert, soil association) jose maiau sveikatai ir aplinkai pavojing mediag; triuiu jie nebuvo bandyti su gyvnais; vegan juose nenaudojami gyvnins kilms ingredientai; BDIH natrals ingredientai (bet nebtinai ekologiki), nebandyta su gyvnais ir kt. NaTrue natrals ir organins kilms ingredientai (maiausiai 75%).

Rinkits kosmetik ir higienos priemones, pagamintas i natrali mediag, oli ekstrakt, naudokite homeopatinius preparatus. Pirkite Europos Sjungoje pagamintas higienos priemones ir kosmetik ia keliami grietesni reikalavimai sudedamosioms dalims. Naudokite tik tiek priemons, kiek btina! Pavyzdiui, dant pastoje esantis fluoras apsaugo nuo karieso, taiau vaikai danai j praryja. Didesni fluoro kiekiai gali bti alingi, todl naudokite dant pastos tik tiek, kiek btina irnio dydio rutuliuk. Diaukits natralia savo plauk spalva (geriau pasirinkite domesn ukuosen), ypa jeigu laukiats.

Apie visk po truput

47

Atsargiai!

vairiose alyse galioja skirtingi reikalavimai ir gali bti draudiamos skirtingos mediagos. Pavyzdiui, Europos Sjungoje yra draudiama kosmetikoje naudoti apie 1000 mediag arba j naudojimas ribojamas, tuo tarpu JAV tik kelios deimtys! Kai kuri gamintoj gaminam produkt sudtis skiriasi priklausomai nuo realizavimo rinkos, nors preks enklas yra tas pats. Natrali kosmetika nebtinai reikia saugi ar i tikrj natrali! Danai gaminiuose, reklamuojamuose kaip natrals, pagaminti i oleli, organins kilms, tra tik keletas natrali komponent, kurie tiesiog nublanksta palyginus su produkte esani sintetini mediag kiekiu, todl btinai perirkite natralios kosmetikos sudt arba iekokite tikr natralum patvirtinani enkl, pvz. BDIH, NaTrue. Kremas nuo sauls gali bti dvejopas: kremas su cheminiu UV spinduli filtru, kai tam tikros mediagos prasiskverbia od ir apsaugo j chemikai, arba kremas, kuris od i iors padengia specialiu sluoksniu, apsauganiu nuo nudegim. Rinkits pastarj. i krem sudtyje paprastai yra titano dioksido. Tik atkreipkite dmes, ar titano dioksidas nra nanodaleli formos. Nanodaleli poveikis mogui ir aplinkai kol kas nra tinkamai itirtas.

48

Eko atmintin

Tekstil. Ar mada gali sunaikinti em ir mus?

Mada ir pasirinkimas

Tekstils pramon iandien klesti, ir ne tik todl, kad kiekvienam reikia apsirengti... J maitina magikas odis MADA. Kiekvienais metais vis kitos spalvos, modeliai, mediagos... iandien audini pasila labai didel:

Apie visk po truput

49

natrals pluotai: vilna, ilkas, linas, medviln, kanaps; sintetiniai pluotai, gaminami i naftos produkt: poliamidas, akrilas, poliesteris, nailonas, acetatas, spandeksas, melaminas... Daugelyje drabui rasime elastano, likros. Kiti audiniai gaminami i celiuliozs viskoz, ramie... Sintetiniai pluotai yra pigs, juos lengva priirti, taiau juos gaminant yra teriama gamta, o virt atliekomis jie yra labai ltai, pvz., nailonas yra 30-40 met. I celiuliozs gaminami audiniai labai maina mik kiek. aliav, i kurios gaminami natrals pluotai, vis pirma reikia uauginti. io etapo metu irgi gali bti smarkiai teriama gamta. Kol pluotas tampa drabuiu, jam tenka veikti ilg keli: verpimas, audimas, daymas ir marginimas, kita apdaila (kad drabuis nesiglamyt, neperlapt...), siuvimas. Audiniai yra naudojami ne tik drabuiams, bet ir baldams, uuolaidoms, patalynei, rankluosiams, paluostms, iuiniams... Taigi ia pateikiama informacija yra susijusi su daugeliu preki.

insekticid (priemoni vabzdiams naikinti) sunaudojama net 25%, o herbicid (priemoni piktolms naikinti) 10%! Jie teria vanden ir dirv. Daugelis j yra inomi ar potencials kancerogenai. mons, dirbantys medvilns laukuose, yra nuolatos j veikiami. Daugiausia medvilns iauginama ir jos gamini pagaminama treiosiose alyse, kur plantacijose danai naudojama pigi darbo jga arba dirba vaikai. Norint iauginti medvilns vieneriems sportiniams markinliams, reikia apie 1000 l vandens. Daant ir marginant medviln (kaip ir bet kok kit audin) yra sunaudojama daug vandens ir chemini mediag, kurios gali bti pavojingos tiek aplinkai, tiek mogui. Didesn j dalis yra imetama aplink (or, vanden), taiau likui yra ir galutiniame gaminyje.
ANTRINIS NAUDOJIMAS ATLIEKOS vieta oro tara vandens tara NAUDOJIMAS balikliai skalbikliai vanduo TRANSPORTAVIMAS energija tara PAKAVIMAS popierius plastikas atliekos ALIAVOS tros energija vanduo APDIRBIMAS energija valymo priemons daai GAMYBA energija atliekos

Ar gali bti kas nekaliau ir natraliau u 100% medvilninius markinlius?

Vis pirma medviln reikia uauginti... Medvilnei auginti yra naudojama tik 3% dirbamos ems, taiau

50

Eko atmintin

Koks ryys tarp medvilns ir Aralo jros? Iki 1960 m. Aralo jros plotas buvo 66000 km2, per metus buvo sugaunama 40 000 t uvies, o aplink besidriekianios pelks um 550 000 ha. Soviet Sjungai nusprendus region padaryti medvilns auginimo zona, drkinimo sistemos, pesticidai ir tros greit pakeit vaizd. iandien 95% pelki virto dykuma, 50 aplinkini eer (60 000 ha) idivo, Aralo jra sumajo dvigubai....

Kur slepiasi pavojingos mediagos? i mediag niekuomet nerasite etiketse!

Degim slopinanios mediagos daniausiai naudojamos iuini, piam, minkt bald, uuolaid audiniuose ir kilimuose. Jos utikrina, kad audinys lengvai neusiliepsnos, liau degs ir paalinus degimo altin uges. Daniausiai iam tikslui yra naudojami brominti junginiai (polibrominti bifenilo eteriai (PBDE), heksabromo ciklododekanas (HBCD) ir brominti bisfenoliai), kurie gamtoje neskyla, kaupiasi gyvn ir moni organizmuose, ardo hormon sistem. J poveikis nerv sistemai ir vystymuisi pasireikia per ilgesn laik. Deginant i jungini turinius gaminius, susidaro nemaiau toksiki brominti dioksinai ir furanai. Alergenai drabuiuose: geltonuose dauose danai bna chromo; juoduose, mlynuose, ruduose drabui dauose naudojamas p-fenilendiaminas; metalinse drabui detalse (kniedse, utrauktukuose, sagtyse) gali bti nikelio; kad spalva ilikt sodri, o drabuis nesilamdyt, nesusitraukt, yra naudojamas formaldehidas, kuris gali sukelti net astmos priepuolius. Smagu dvti drabuius su linksmais, spalvingais paveiksliukais... Daniausiai ie paveiksliukai gaminami i PVC (polivinilchlorido). Tam, kad jie bt atspars tempimui ir plovimui, juos dedama daug vairi pried. Ftalatai suminktina PVC, daro j lankstesn. Jie toksikai veikia reprodukcijos sistem. Jie lengvai iplaunami skalbiant drabuius ir patek aplink neigimai veikia induoli lytin vystymsi.

Apie visk po truput

51

Alkilfenoletoksilatai (APE(O)) naudojami pramoniniuose skalbikliuose, plovikliuose. Patek aplink jie neskyla, kaupiasi organizmuose, ardo hormon sistem, dl to sutrinka organizm lytinis vystymasis, reprodukciniai gebjimai. Organiniai alavo junginiai naudojami PVC stabilizuoti. Jie yra toksiki, veikia induoli imunitet. vinas ir kadmis naudojami PVC stabilizuoti ir aptinkami kai kuri da sudtyje. vinas neigiamai veikia besivystani vaik nerv sistem bei protin vystymsi. Kadmis gali sukelti vinius susirgimus. Formaldehidas naudojamas daams fiksuoti ir siekiant, kad drabuis ar paveiksllis nesusitraukt po skalbimo. Manoma, kad i mediaga gali sukelti vinius susirgimus.

mediag...); maesn vandens ir oro tara; apdailai nenaudojamos mediagos, klasifikuojamos kaip pavojingos; plovimui, prakaitavimui, valymui, viesai atsparios spalvos; proceso metu naudojami priedai ir detergentai lengvai suyra; audinys nesusitraukia po plovimo.

Gaminiai su Siningos prekybos (Fairtrade) enklu: saugios darbo slygos ir normalus atlygis; darbui neinaudojami vaikai; aplinkos apsauga (nenaudojamos pavojingos chemins mediagos, GMO, saugoma ekosistema...) Gaminiai i ekologikos medvilns (pvz., Soil association, EKO, Global organic textile Standard): medvilnei auginti nenaudojami pesticidai, insekticidai ir tros; medvilns apdirbimo metu naudojamos tik lengvai suyranios mediagos, nenaudojami azo ir sunkij metal turintys daai.

K pasirinkti?

Gaminiai su ko-Tex 100, 100+, 1000 enklu: nenaudojami alergij galintys sukelti daai; tikrinamas pesticid ir chlorint fenoli kiekis; tikrinamas sunkij metal kiekis; nenaudojamas formaldehidas arba jo randami tik pdsakai; nra chloro organini jungini; nra biologikai aktyvi apdailos mediag; odai tinkamas pH.

Ekoenklu (pvz., Gulb, Gl, Mlynasis angelas) paymti gaminiai: maiau mogui ir aplinkai pavojing mediag (pesticid, organini jungini, metal, policiklini aromatini angliavandenili, formaldehido, biocid, kancerogenik, reprodukcij veikiani

52

Eko atmintin

Aplinkai palankesni pluotai

Yra nemaai vairi pluot, kurie laikomi aplinkai palankesniais dl vairi prieasi: pagaminti i atsinaujinani itekli; ems plotas, reikalingas iauginti ir subrandinti aliav (augalus ar gyvnus), yra maesnis; augimo ir gamybos proceso metu naudojama maiau chemini mediag. Tokie pluotai yra: kanaps, ekologikai iauginta vilna, ekologikai iauginta medviln, ekologikai iaugintas linas, sojos ilkas, Ingeo pluotas, gaminamas i kukurz, bambukas, ilkas. Kanaps pats ekologikiausias pluotas! Kanapms auginti nereikia tr, joms nereikia daug prieiros, jos yra atsparios daugumai piktoli ir kenkj, nealina dirvos, lengva nuimti derli. Todl kanapi kius ir produktus lengva sertifikuoti kaip ekologikus. Be to, kanapi pluotas yra tviriausias ir ilgiausias. I kanapi pluoto pagaminti gaminiai gali bti kompostuojami.

ko-Tex 100

ko-Tex 100+

Apie visk po truput

53

Plastikas rinkos karalius!

Plastikas yra danai naudojamas maistui, grimams saugoti ir pakuoti, pvz., maieliai, duts, pakavimo plvel, plastikiniai vienkartiniai indai ir stalo rankiai, buteliai gaiviesiems grimams, buteliukai kdikiams ir t.t. Plastikin pakuot tai patogu, nebrangu, lengva, nedta, taiau ar tikrai saugu?

54

Eko atmintin

K reikia enklai ant plastiko gamini?

PET (PETE) polietileno tereftalatas: gaivi grim, suli, vandens, skalbimo priemoni, valikli pakuot. HDPE didelio tankio polietilenas: nepermatoma pieno, vandens, balikli, skalbimo priemoni, ampn pakuot, kai kurie plastikiniai maieliai. PVC arba V polivinilchloridas: pakavimo plvel, plastikiniai ispaudiami buteliai, aliejaus, skalbimo priemoni, lang valikli buteliai. LDPE mao tankio polietilenas: maieliai maisto parduotuvse, dauguma plveli maistui pakuoti ir kai kurie buteliai. PP polipropilenas: sriub, sultini, sirup, jogurt pakuot, tamsinta pakuot, buteliukai kdikiams. PS polistirenas: polistirolo indai maistui, duts kiauiniams, vienkartiniai puodeliai, vienkartiniai indai maistui isineti, nepermatomi plastikiniai stalo rankiai. Kiti (OTHER) daniausiai tai yra polikarbonatas: dauguma buteliuk kdikiams, didels talpos buteliai vandeniui, skardini vidinis sluoksnis, kai kurie permatomi plastikiniai stalo rankiai. Nauji bioplastikai taip pat gali bti ymimi skaiiumi 7.

Ar plastikai yra saugs?

Piramidje pagal pavojingum ivardyti vairs plastikai: PVC pats problematikiausias plastikas, bioplastikai patys saugiausi.

PU (poliuretanas) PC (polikarbonatas) PET PP, PE Bioplastikai

PVC PS

Gaminant plastikus juos paprastai dedama vairi pried. Kai kurios i plastikuose esani mediag gali patekti maist ar grim ir kelti pavoj mogaus sveikatai. Yra rodyta, kad polikarbonatin, PVC ir PS pakuot iskiria toksines mediagas. i mediag isiskyrimas yra intensyvesnis ildant rieb maist plastikinje pakuotje ir induose, pakartotinai naudojant sen, subraiyt pakuot.

iuos enklus paprastai galite rasti gaminio apatinje dalyje, ant dugno.

Apie visk po truput

55

Polikarbonatinio plastiko gamyboje yra naudojamas bisfenolis A.

Bisfenolis A pamgdioja mogaus organizmo gaminamo hormono estrogeno veikl ir ikreipia vairius organus siuniam gyvybikai svarbi informacij. Jis aktyvina prostatos v sukelianias lsteles, skatina krties audini pakitimus, sukelianius krties v. rodyta, kad bisfenolis A sukelia vairius genetinius pakitimus, klaidas chromosom grandinje, sukelianias persileidimus. Bisfenolio A poveikis gyvnams yra itirtas kur kas isamiau. ie tyrimai rodo, kad i mediaga skatina ankstyv lytin brendim, hormon balanso pokyius (testosterono sumajim), prostatos padidjim, elgsenos sutrikimus (hiperaktyvum, agresyvum, nesugebjim mokytis), silpnina imunin sistem.
I PS (polistireno) gali isiskirti stirenas.

Stirenas neigiamai veikia smegenis ir nerv sistem. Tiriant stireno poveik gyvnams, pastebta, kad jis daro tak raudonj kraujo kneli susidarymui, kepenims, inkstams ir skrandiui. Be pakuots, naudojamos maistui, vaikai gali bti veikiami stireno ir bdami prirkytoje patalpoje, jis isiskiria i statybini mediag, automobili imetamj duj, jo gali bti net geriamajame vandenyje. PVC, inomas kaip polivinilchloridas ar vinilas, kelia pavoj tiek mogaus sveikatai, tiek aplinkai.

PVC sukelia v. mons, dirbantys su vinilchloridu, daniau serga kepen viu. PVC sudtyje yra daug chloro. Gaminant PVC yra naudojami vairs priedai ir stabilizatoriai, pvz., danai dedama vino, kad plastikas bt tvirtesnis, ir plastifikatoriaus, kad plastikas bt lankstesnis, minktesnis. ios mediagos kenkia ir mogui, ir aplinkai. DEHA (di(2-etilheksil)adipatas) yra naudojamas kaip plastifikatorius pakavimo plvelje ir lengvai i jos patenka maist, kai lieiasi su riebiu maistu arba j ildome. DEHA neigiamai veikia kepenis, inkstus, blun, kaul formavimsi. Manoma, kad jis gali sukelti kepen v. PVC yra sunkiausiai perdirbamas plastikas dl didelio chloro ir pried kiekio. Gaminant ar deginant PVC susidaro ir or imetami dioksinai bei kiti organiniai chloro junginiai, kurie nusda ant ems paviriaus, piev ir yra aptinkami msoje, piene, taip pat ir mogaus audiniuose. Dioksinai sukelia vinius susirgimus. Mai dioksin kiekiai maina kdiki svor, sukelia vystymosi problemas, silpnina imunitet ir ardo hormon sistem.

K rinktis ir kodl?

Saugiausia maistui naudoti PETE (1), HDPE (2), LDPE (4) ir PP (5) plastikus. Paprastai juos nededama kenksming pried. Deginant susidaro maiau dioksin, jie lengvai perdirbami. Jeigu tik manoma, naudokite stiklin, daugkartinio naudojimo pakuot. Naudokite OTHER (7) paymt pakuot, jeigu tai yra bioplastikas.

56

Eko atmintin

alioji chemija: Bioplastikai Bioplastikai yra gaminami i atsinaujinani gamtos resurs, pvz., celiuliozs (medio, medvilns), krakmolo (bulvi, kukurz, ryi, topijokos). Nors bioplastikai nevisada prilygsta savo savybmis i naftos gaminamiems plastikams, taiau jie lengvai suyra ir gali bti kompostuojami kaip organin atlieka. Neildykite mikrobang krosnelje maisto plastikinje pakuotje. Naudokite stiklinius ar keraminius indus. Uraas ant plastikini ind Saugu naudoti mikrobang krosnelje dar nereikia, kad i plastiko neisiskiria pavojingos mediagos. Maistui inde udengti naudokite popieri ar popierin rankluost. Jeigu vandeniui laikyti naudojate plastikinius polikarbonatinius (7) butelius, nepilkite juos ilto ar karto vandens. Taip maiau isiskirs bisfenolio A. Butelius vandeniui i PETE (1) ir HDPE (2) rekomenduojama naudoti tik vien kart. Riuokite plastikus! Perdirbta plastmas panaudojama gaminant naujus vandens vamzdius, kilimus, striuki ir miegmaii pamualus, butelius ir konteinerius, automobili dalis ir teptukus. Gaminiams i perdirbto plastiko sunaudojama apie 2/3 karto maiau energijos nei gaminant juos i pirmini aliav naftos. Naudokite daugkartinio naudojimo maielius, atsisakykite polietilenini maieli jei nra btini, tai tikrai nepakenks produkto saugumui, bet pads ivengti imt maieli svartynuose ar gamtoje! Vidutinikai plastikin maiel naudojame tik apie 12 min. Per metus pasaulyje sunaudojama iki 3 trilijon maieli, vienam mogui tenka apie 300.

Jie nra nemokami j kaina siskaiiuoja perkam produkt kain.

Svarbu...

Dauguma plastik yra gaminami i naftos ar jos produkt, kurie yra neatsinaujinantys gamtos resursai. Be to, faktikai visa nafta Lietuv yra veama (transportavimo metu taip pat yra teriama aplinka!). Nors plastikas yra lengvas, taiau dl didelio trio susidaro dideli atliek kiekiai, uimantys daug vietos svartynuose. Plastikas labai ilgai nesuyra net 80-200 met! Perdirbti labiausiai tinka tik PET ir HDPE plastikai. Kiti plastikai labai sunkiai perdirbami. Plastikiniai maieliai smarkiai teria jras (iaurinje Ramiojo vandenyno dalyje yra didesnis nei JAV teritorija iuklynas, kurio didiaj dal sudaro plastiko gabaliukai) Polistireno gabaliukai ir plastikiniai maieliai yra daugelio jros pauki, induoli, uv, jros vli mirties prieastis, nes jie yra sumaiomi su maistu ir praryjami. Pvz. 86% jros vli sta dl jrose/ vandenynuose plaukiojani iukli.

Apie visk po truput

57

Kas yra chemins mediagos ir preparatai?

Chemins mediagos ir preparatai (toliau cheminiai produktai) naudojami ne tik laboratorijose ar pramonje. Juos naudojame kiekvienas kasdien ir visur tiek darbe, tiek namuose. Gal js dirbate, pavyzdiui, tekstils pramons monje, kur audiniai daomi, marginami, impregnuojami? Namuose tikriausiai valote voni, skalbiate, priirite automobil, daote grindis, sienas? Visa tai daai, skalbikliai, valikliai, automobilio prieiros priemons, klijai, lakas yra cheminiai produktai! Daugelis chemini produkt yra nepavojingi, jeigu jie yra tinkamai naudojami, taiau su kai kuriais reikia elgtis kur kas atsargiau, nes j sudtyje yra mogaus sveikatai ir aplinkai pavojing chemini mediag, kurios gali turti trumpalaik ar ilgalaik neigiam poveik. Trumpalaikis poveikis tai mi reakcija, kai ala pasireikia ikart po slyio su chemine mediaga. Tai pykinimas, alergija, aki dirginimas ar net mirtis. Ilgalaikis poveikis tai ltinis poveikis, kai ala pasireikia tik po ilgo laiko. Pavyzdiui, alergija, dermatitas, vys, isigimimai.

Kaip suinoti, ar cheminis produktas yra pavojingas?

K kiekvienas turt inoti apie cheminius produktus?

Cheminio produkto etiket pads nustatyti, ar produktas yra pavojingas, kok pavoj jis kelia ir kaip j saugiai naudoti. K mes galime suinoti i etikets? Kiekvienas pavojingas cheminis produktas privalo bti atitinkamai paenklintas. Etiketje galima rasti daug naudingos informacijos: apie produkto kelia-

58

Eko atmintin

m pavoj, gamintojo perspjimus ir patarimus, pavojingas produkto sudedamsias dalis, gamintojo ar tiekjo kontaktus. Todl visuomet prie pirkdami bet kok chemin produkt perskaitykite etiket!

PAVOJING CHEMINI KOMPONENT PAVADINIMAI: Etiketje nurodomi komponento (-), kuris (-ie) lemia chemikalo pavojingum, pavadinimas. Verta inoti pavadinim, jeigu iekosite isamesns informacijos arba rekomendacij dl io komponento savybi. PERSPJIMAS IR SAUGOS PATARIMAI: Etiketje pateikiamas trumpas perspjim sraas (rizikos frazs) ir saugos patarimai (saugos frazs). Informacija yra trumpa, bet svarbi. Jeigu rekomenduojama vengti slyio su oda, taip ir privalote elgtis. ie patarimai nurodomi gaminio etiketje tik dl Js saugumo.

PAVOJINGUMO SIMBOLIS: Naudodami bet kok chemikal, irkite, ar yra juodas simbolis oranins spalvos fone. Tai pavojaus simbolis. Jis atkreipia dmes pagrindinius io chemikalo keliamus pavojus.

Valiklis FIX RTF Sudtyje yra natrio metasilikato

SDINANTIS 1 litras
PAVOJINGUMO KATEGORIJA: Jis paaikina simbolio reikm. Kai kuriais atvejais (pvz., degioms mediagoms) gali bti pateikiamas tik pavojaus nurodymas be pavojaus simbolio.

Sukelia nudegimus Nelaimingo atsitikimo atveju arba jeigu jauiats blogai, nedelsdami kreipkits gydytoj (jei manoma, parodykite jam i etiket). Mvkite tinkamas pirtines bei naudokite aki ir (arba) veido apsaugos priemones. Patekus akis, nedelsdami plaukite dideliu vandens kiekiu ir kreipkits gydytoj.

Sumaiyta ir ipilstyta Chemi FIX Ltd, Lielups g. 5, LT-2014 Vilnius,Lietuva Tel. 370 5 256 7897
GAMINTOJAS: Etiketje nurodomas asmuo arba mon, kuri atsako u chemikalo tiekim rink. Jeigu Jums skubiai reikia isamesns informacijos apie pavojingas savybes, galite kreiptis gamintoj paskambin nurodytu etiketje telefono numeriu.

Apie visk po truput

59

K dar svarbu inoti apie pavojingus produktus?

Pakuot

K reikia pavojingumo simboliai?

Pavojingumo kategorija ir simbolio raid Dirginanti (Xi) Poveikis

Patikrinkite, ar pakuot nra paeista. Pavojingi produktai turi bti udaryti saugiai, kad vaikai negalt j lengvai atidaryti. Daugkartinio naudojimo produkt pakuots turi turti daugkartin blokuojant mechanizm (pvz., kai dangtel reikia stipriai paspausti ir tik tada sukti, kad jis atsidaryt). Ant pakuots privalo bti apiuopiamas enklinimas ikilus trikampis, kad silpnaregiai galt apiuopti spjamj enklinim ir inot, kad is produktas yra pavojingas. Trikampis paprastai bna ant buteli ar kartonini pakuoi apatins dalies. Ant aerozolio flakon ir tbeli trikampiai gali bti maesni ir ariau angos.
Preks ivaizda

Trumpai, ilgai ar pakartotinai susiliets su oda ar gleivine gali sukelti udegim ar alergij. Kenksmingas sveikatai, kvpus, susilietus su oda ar prarijus gali sukelti sveikatos sutrikimus.
Dirginanti arba kenksminga

Kenksminga (Xn)

Draudiama parduoti pavojingus cheminius produktus, kurie savo ivaizda gali sudominti vaikus ir yra panas maisto gaminius. Jeigu pastebjote tokius produktus lentynose, informuokite ne maisto produkt inspekcij. Taip js galite igelbti moni gyvybes!

Ardanti (sdinan- Gali paeisti od, sukelti ti) (C) ilgalaikius gerkls ir aki pakenkimus.
Ardanti (sdinanti)

Toksika (T)

kvpus, susilietus su oda ar prarijus gali sukelti ilgalaikius ir sunkius sveikatos sutrikimus. kvpus, susilietus su oda ar prarijus gali sukelti ilgalaikius ir sunkius sveikatos sutrikimus.
Toksika arba labai toksika

Labai toksika (T+)

60

Eko atmintin

Aplinkai pavojinga (N)

Gali sukelti trumpalaikius ar ilgalaikius aplinkos pakenkimus (laikyti ir naudoti taip, kad produktas ir atliekos nepatekt aplink). Lengvai usidegantis ir labai degus produktas, udegus gali sprogti. Lengvai usidegantis ir ypa degus produktas, udegus gali sprogti. Gali sprogti nuo smgio, trinties, ugnies ar kit udegimo altini.

Simboliai pagal dabartin sistem Fizikinschemins savybs

Simboliai pagal naujj sistem

Aplinkai pavojinga

Labai degi (F)

Ypa degi (F+)

Labai degi arba ypa degi

Sprogstamoji (E)

Toksins savybs

Sprogstamoji

Oksiduojanti (O)

Neteisingai naudojamas ar susiliets su kitomis mediagomis produktas gali sprogti arba usidegti.

Ekotoksins savybs
Oksiduojanti

Svarbu! Artimiausiu metu rinkoje pasirodys ir naujai paenklint chemini produkt. Nors naujasis enklinimas nuo dabartinio labai nesiskirs, bet pravartu susipainti ir su naujaisiais simboliais.

Apie visk po truput

61

Parduotuvje ir namuose...

Prie pirkdami bet kok chemin produkt perskaitykite etiket! Reikalaukite etikets lietuvi kalba! Rinkits maiausiai pavojing produkt! Rinkits aplinkai nepavojingus produktus! Jeigu nerandate maiau pavojing produkt, teiraukits pardavjo. Prie naudodami chemin produkt, atidiai perskaitykite etiket, kurioje rasite informacijos apie galimus pavojus naudojant produkt ir apie saug produkto naudojim. Laikykits pateikiam nurodym ir patarim! Taip apsisaugosite patys ir apsaugosite aplink. Nemaiykite ir nenaudokite kartu skirting chemini produkt (pavyzdiui, skirting valikli)! Cheminius produktus laikykite originalioje pakuotje! Itikus nelaimei bus lengviau nustatyti prieastis ir greiiau surasti tinkamas gydymo priemones. Cheminius produktus laikykite saugioje, vaikams neprieinamoje vietoje. Niekada nelaikykite j greta maisto produkt! Visuomet po naudojimo sandariai udarykite pakuot!

Automobiliai
Automobilis pati neekologikiausia prek?
Gaminant automobilius sunaudojama daug gamtini itekli. Kasmet pasaulyje pagaminama daugiau kaip 59 mln. nauj automobili. Automobiliai yra vienas i klimato kait lemiani taros altini deginant kur isiskiria anglies dioksidas. Isiskiriantys azoto oksidai (NOx) ir pavojingos chemins mediagos teria or ir dirv, stipriai, danai negrtamai neigiamai veikia gamt

62

Eko atmintin

ir mog. Ne tik automobili sukeliamas smogas dideliuose miestuose, bet ir imetamos smulkios kietosios dalels gali sukelti rimt sveikatos problem. vertinta, kad dl ilgalaikio automobili sukeliamos oro taros poveikio Europoje kasmet mirta apie 80 000 moni (PSO 1998). Automobiliai kelia daug triukmo. Triukmas didesnis negu 65 dB yra alingas mogaus sveikatai. Daugelyje ali, ypa didesniuose miestuose, toks triukmo lygis yra kasdienyb. Dauguma automobilio funkcionavimui ir prieirai btin priemoni yra pavojingos aplinkai ir mogaus sveikatai. Taiau saugesni pakaital praktikai nra. Vien dien automobilis tampa nenaudojamas... Kasmet EBPO (Ekonominio bendradarbiavimo ir pltros organizacijos, angl. OECD) alyse atliekomis tampa 50 mln. automobili. Tai potencialus oro, dirvos ir gruntinio vandens taros altinis.

Beveik visos mediagos, kurias naudojame automobilio prieirai, yra pavojingos. Tai produktai, be kuri automobilis negali funkcionuoti benzinas, dyzelinas, variklio alyvos, kitos alyvos, tepalai... Jie visi yra gaminami i naftos ir juose yra daug vairi chemini pried. Kiti pavojingi produktai naudojami automobilio prieirai auinimo skystis, lang plovimo skystis, poliravimo mediagos, vakas, daai, stabdi skystis, kuro priedai, karbiuratoriaus ir variklio valymo priemons, kondicionieriaus auinimo mediaga... Daug pavojing mediag yra ir automobili akumuliatoriuose. Daugelis iuose produktuose esani mediag yra toksikos, ardanios (sdinanios), degios, pavojingos aplinkai. Todl nenustebkite, kad ant daugelio i produkt etikei rasite iuos spjanius simbolius:

Automobilis tai...
ekstil 1% Cinkas, varis, vinas 2% Daai, glaistai, klijai 3%

Stiklas 3% liuminis 6%

Padangos (guma) 4%

Skysiai 1%

Metalas 68% Plastikas 9%

Kita 3%

Su iais produktais elkits ypa atsargiai!

Apie visk po truput

63

Auinimo skystis

Jo sudtyje yra etilenglikolio, kuris yra labai pavojingas j prarijus: gali sutrikdyti kvpavim ir irdies darb, paeisti inkstus ir smegenis. organizm etilenglikolis gali patekti ir per od. kvpus sukelia pykinim. Salsvas kvapas ir skonis labai traukia gyvnus ir vaikus! Dl netinkamoje vietoje ipilto ar i mainos varvanio auinimo skysio nuolatos apsinuodija daug namini gyvn! Todl isipylus auinimo skysiui, kruopiai surinkite j upyl gyvn kraiko, smlio ar pjuven, po to visk imeskite iuki konteiner. Niekuomet neildykite auinimo skysio, nes ildant isiskirs nuodingi garai. Laikykite gerai vdinamoje, saugioje, gyvnams ir vaikams nepasiekiamoje vietoje, toliau nuo ildymo sistem.

Jie yra degs ir labai toksiki. Beviniame benzine kaip priedai naudojami benzenas (inomas kancerogenas) ir metanolis (labai toksikas). Benzinu, dyzelinu ar ibalu galima apisinuodyti juos kvpus, prarijus ar per od. Pirmieji poymiai galvos svaigimas, nerili kalba, svirduliavimas. Ilgesnis poveikis gali sukelti komos bsen ar net mirt. Degaluose esantys antioksidantai gali stipriai nudeginti od ir akis.

Karbiuratoriaus valymo priemons

Automobili plovimo ir blizginimo priemons

J sudtyje daniausiai rasime: metileno chlorido, kuris gali sukelti vinius susirgimus, jo garai skatina anglies monoksido akumuliacij kraujyje, krezolio, kuris ardo audinius, paeidia kepenis, inkstus, plauius, kas ir blun, natrio chromato, kuris sukelia kontaktin dermatit.

i priemoni sudtyje yra naftos distiliato. Pavyzdiui, pastos pavidalo blizginimo priemonje yra 75-85% naftos distiliato ir 15-25% vako. Naftos distiliatas yra labai degus, dirgina od, kvpavimo takus ir akis. Pateks plauius gali sukelti mirtin plaui edem. Ilgiau ir danai naudojant ias priemones, oda suskeldja ir pasidaro jautri viesai, gali isivystyti net odos vys.

Variklio alyva

Degalai

Benzinas, dyzelinas, ibalas tai naftos distiliacijos produktai, kuri sudtyje yra vairi pried.

Variklio alyva yra naftos produktas, susidedantis i madaug 75% mineralins alyvos, 20% antioksidacini mediag ir 5% klampum reguliuojani mediag. Panaudota alyva yra stipriai uterta vairiais metalais i variklio magniu, variu, cinku ir sunkiaisiais metalais. Sunkieji metalai gali paeisti nerv sistem, inkstus, kai kurie j sukelia vinius susirgimus. Sunkieji metalai po truput kaupiasi ms organizmuose, tad po kiekvieno kontakto su panaudota alyva, j vis padaugja. Todl ir sveikatos problemos danai irykja ne i karto, o po kurio laiko. Kai kurie naftos produktai gali sukelti ir vinius susirgimus.

64

Eko atmintin

Netinkamai utilizuojama panaudota alyva gali sukelti daug aplinkosaugini problem. Vienintelis litras alyvos gali uterti milijon litr vandens ir padengti plvele apie 1 ha vandens paviriaus! Nedeginkite panaudotos alyvos ildymo katiluose namuose! Deginant alyv tokiomis slygomis sunkij metal dalels nusda ant ems paviriaus ir sukimba su dirvos dalelmis, uterdamos dirv, o vliau ir gruntin vanden. Keiiant alyv paprastai yra keiiamas ir filtras. Jame yra susikaupusios alyvos, todl jeigu tok filtr imesime komunalini atliek konteiner, apie 0,1 l utertos alyvos pateks aplink.

stabdi sistema. BBkite atsargs, stabdi skystyje yra glikoli, kuri net mai kiekiai gali stipriai paeisti inkstus.

K pasirinkti?

Rinkits automobili plovimo ir blizginimo priemones, stikl plovimo skyst, padangas, paymtas vienu i ekologik enkl.

Variklio valymo priemons

Jos naudojamos riebalams nuo variklio paalinti. Jose gali bti chlorint tirpikli, kurie dirgina od, kvpavimo takus, akis, slopina centrin nerv sistem, daugelis j yra toksiki ar net labai toksiki. Geriau naudokite stipr detergent!

Deja, daugeliui automobili prieiros priemoni saugesni pakaital nra daug, todl svarbu imtis kit apsaugos priemoni.
Saugiai naudokite!

Akumuliatoriai

Akumuliatoriuose esanios stiprios rgtys (sieros rgtis) bei metalai yra pavojingi ne tik mogui, bet ir aplinkai. I akumuliatoriaus itekjs skystis gali stipriai paeisti od ir akis. Neimeskite akumuliatori atliek konteiner ir nepalikite j gamtoje, geriau atiduokite remonto monms arba pristatykite pavojing atliek surinkimo aiktel.

Stabdi skystis

Prie naudodami produkt atidiai perskaitykite etiket. Naudokite priemon tik pagal jos paskirt. Pirkite tik tiek, kiek ikart sunaudosite. Naudokite tinkamas asmens apsaugos priemones (pirtines, respiratori, akinius). Patalp gerai vdinkite. Nedirbkite su cheminmis mediagomis lauke vjuot dien. Chemins mediagos neturi patekti grunt patieskite po maina plv.

Daniausiai stabdi skystis iteka vykus avarijai, kai paeidiama

Apie visk po truput

65

Saugiai laikykite ir sandliuokite!

Laikykite pavojingus produktus originalioje pakuotje su tvirtai priklijuota etikete. Nelaikykite j induose nuo maisto. Laikykite gerai vdinamoje, saugioje, gyvnams ir vaikams nepasiekiamoje vietoje, toliau nuo ildymo sistem. Degias ir sprogias mediagas laikykite atskirai, atokiau nuo kit. Stebkite, ar indai sandars ir, ar pavojingos mediagos nenuteka. Nelaikykite j alia maisto, vandens, medicinos priemoni.
Saugiai tvarkykite pavojingas atliekas!

Nereikalingus likuius atiduokite kitiems, kurie juos gals sunaudoti pagal paskirt. Niekuomet nepilkite pavojing produkt kanalizacij. Jie gali sutrikdyti valymo rengini darb. Niekuomet nepilkite pavojing mediag lietaus kanalizacij, nes jos pateks tiesiai eer ar up ir ter telkin. Nemeskite pavojing atliek atliek konteinerius, nes taip jos lengvai pateks aplink ir j ter. Palikite pavojingas atliekas remonto monse arba pristatykite pavojing atliek surinkimo aiktel.

Kiti patarimai

Jeigu tik manoma, rinkits visuomenin transport, dvirat arba keliaukite psiomis. Vaiuokite su kompanija! Galbt kolegos, draugai, pastami gyvena netoliese ir js darb, universitet, namo galite vaiuoti vienu automobiliu? Juk taip ir linksmiau ir taupiau! Vairuokite taupiai ir ekologikai:

Iimkite nebtin papildom baga ir nuimkite nereikaling krovin nuo stogo. Jei naudojate stogo bagain, nepamirkite, kad bagains keliamas pasiprieinimas gali padidinti kuro snaudas iki 40%. Reguliariai tikrinkite slg padangose. Jei jis bus nepakankamas, kuro snaudos padids iki 3%, taip pat greiiau dvsis padangos. Jei slgis 25 % per maas, pasiprieinimas iauga 10 %, o degal snaudos 2 %. Anksiau junkite auktesn pavar. Auktesn pavara visada reikia maesnes variklio apsukas ir maesnes kuro snaudas. Moderns varikliai yra daug patvaresni, todl nereikia vengti anksiau jungti auktesn pavar, nes tai negadina variklio. Idealus perjungimo diapazonas yra tarp 2000 ir 2500 aps./min. Vaiuokite pastoviu greiiu. Taip sumaja degal snaudos, nes nereikalingai greitjant suvartojama daug degal. Greitai vaiuojant taip pat suvartojama ymiai daugiau energijos: vaiuojant 120 km/h greiiu degal snaudos kiekvienam nuvaiuotam kilometrui yra 30 % didesns lyginant su 80 km/h greiiu. Stabdykite palaipsniui, atleisdami akseleratori ir palikdami t pai pavar. Taip bus jungtas variklio degal atjungimo mechanizmas ir automobilis beveik nevartos energijos. Ijunkite varikl, jei laukti teks ilgiau nei 60 sekundi, ir nevaiuojantis automobilis eikvoja kur. Automobil plaukite tik tada, kai reikia. Naudokits plovykl paslaugomis. Neplaukite savo automobili kieme ar prie vandens telkinio. 1 litras naftos (benzino) gali uterti 2 milijonus litr vandens!

66

Eko atmintin

Nanotechnologijos tai mokslo ir pramons sritis, kur mediaga yra valdoma atomo, molekuls lygmeniu. Gaminiai, pagaminti pasitelkus nanotechnologijas, iuo metu jau plaiai naudojami kasdieniame gyvenime (pvz., kosmetika, audiniai, sporto preks, daai, pakuots, maistas ir t.t.). Didjant nanotechnologij taikymo galimybms, daugelis ios srities alinink teigia, kad nanotechnologijos yra neatskiriama alesns, darnesns ateities dalis. Ar yra pagrindo taip teigti? Gal dieg nanotechnologijas tik sukursime dar toksikesnes mediagas, paskatinsime daugiau gaminti ir vartoti bei sumainsime galimybes pasirinkti, kaip kurti savo gyvenim ir kaip gyventi? Nano graik k. nannos (nyktukas) apibdina milijardsias vieneto metro dalis. Nanotechnologijos apima mediagas ir objektus ne didesnius nei apytiksliai 100 nm (paprastai kalbama apie 1-100nm daleles), o tai reikia atom ir molekuli lygmen. Ar sivaizduojate, koks tai dydis? mogaus plauko storis yra apie 80 000 nm, prasto kopijavimo popieriaus storis apie 100 000 nm, dolerio banknotas yra 100 000 nm storio... Taigi, padalinkite plauk 800 kart ir gausite 100 nm!

Nanotechnologijos naujas monijos ibandymas?

Nors nanotechnologijos jau gyvuoja pora deimtmei, plaioji visuomen apie tai igirdo ne taip seniai. iandien vis daniau spaudoje, parduotuvse ant preki, ekranuose matome ar girdime nano, nanotechnologijos, nanodalels, nanomediagos, nanosidabras... Skamba magikai ir patraukliai, o kas tai yra i tikrj?

Kas keiiasi nano- lygmenyje?

Nanodalels ir i j sukurtos struktros gauna visikai kitokias savybes nei ta pati mediaga bdama prastos formos. Tokios dalels gali bti kur kas pavojingesns, toksikesns. Pavyzdiui, suplius aliuminio folij smulkiomis juostelmis, aliuminis ilaiko sau bdingas savybes, net jei juostels yra tokio dydio, kad jas manoma pamatyti tik per mikroskop. Taiau, jei smulkinsite jas dar labiau, pvz., iki 20-30 nanometr, juostels gali sprogti. Nuo sukurtos struktros priklauso ir savybs. Anglis, kuri kaip grafitas plaiai naudojama pietukuose, paversta nanovamzdeliu tampa 100 kart tvirtesn u plien, bet jos svoris sumaja 6 kartus.

Apie visk po truput

67

Nanotechnologijos jau kasdienyb?

Nanomediagos jau dabar yra naudojamos daugelyje kasdieni dalyk. Labiausiai paplitusios nanomediagos, naudojamos vartotojams skirtuose produktuose, yra nanosidabras, anglies nanovamzdeliai, nano dydio metal oksidai (titano dioksidas, cinko oksidas), silicis ir auksas, pvz.: Nanosidabras Su maistu besilieianios mediagos (pvz., puodukai, dubenys ir pjaustymo lentos) ir maisto pakuots, kosmetika ir asmens higienos produktai, apatinis trikotaas, kojins, vaik aislai, kdiki buteliukai, daai ir paviriaus dangos, medicinos prietaisai, aizd pleistrai, skalbykls, kriaukli ir sanitarins paskirties keramika... Sporto preks (dvirai detals, teniso rakets, golfo lazdos), filtravimo ir saugojimo prietaisai, organiniai viesos diodai (OLED), kompiuteri RAM, kosmetika, kompiuteri technin ranga, sauls baterijos, vaizduokliai...

Titano dioksidas

Kosmetika, kremai nuo sauls, maisto pakuot, daai, sien dangos, purv atstumianios dangos langams, valymo priemons, automobili dangos, katalizatorius organini teral vandenyje ir nuotekose skaidymui... Kosmetika, kremas nuo sauls, maisto pakuot, maisto priedai, daai, sien dangos... Daai, valymo priemons, kosmetika, maisto priedai, sporto preks... Kosmetika, asmenins prieiros priemons, kuro katalizatoriai, maisto priedai...

Cinko oksidas

Silicis (silicio dioksidas) Auksas

Anglis (skaitant fuleren)

Vien isamiausi duomen bazi apie rinkoje esanius gaminius su nanodalelmis (vir 1000 gamini) galite rasti internete http://www.nanotechproject.org/inventories/consumer/. i informacija surinkta projekto Project on Emerging Nanotechnologies metu.

Kodl yra naudojamos nanomediagos?

Jos suteikia gaminiui iskirtini savybi. Pateiksime kelet pavyzdi: Nano dalels dedamos losjonus, kremus, ampnus... Pavyzdiui, nano dydio cinko dalels sauls kremuose labai gerai sugeria ultravioletinius spindulius, o losjonas lieka skaidrus ir lengvai tepamas (o ne

68

Eko atmintin

lipnus ir baltas, kaip dauguma prastini). Titano dioksido nanodalels naudojamos stiklo gamybai. io stiklo nereikia plauti! Krintantys sauls spinduliai sukelia chemin reakcij, kurios metu purvas yra suskaidomas, o kai vanduo pasiekia lango paviri, jis lengvai nubga kartu nuplaudamas ir purv. Plaiai kaip antibakterin mediaga naudojamos sidabro nanodalels: nanosidabru apdorotos lepets, kojins, apatinis trikotaas, maisto laikymo indai, aldytuvai gyja antibakterini savybi, nepelija, nesiveisia grybelis, todl neatsiranda nemalonaus kvapo. Anglies nanovamzdeliai plaiai naudojami mediagoms stiprinti, t.y. kuriamos plastikins detals, kurios stiprumu nenusileidia plienui. Tai panaudojama teniso raketms, golfo lazdoms, main plastikinms detalms (bamperiams). Maisto pramons mons pradjo eksperimentuoti su nanopakuotmis, kurios keiia spalv, vos tik maistui sugedus arba atsiradus E.coli bakterijoms. Aiku, yra ir kit srii, kur nanotechnologij adamas perversmas yra tikrai svarbus. Pavyzdiui, medicinos srityje kuriamos technologijos ankstyvam lig diagnozavimui (miniatirines priemones galima implantuoti ir diagnozuoti v ankstyvoje stadijoje) ar medicininiam gydymui palengvinti (tikslus vaist terpimas reikiamas organizmo vietas nanokapsulse ar specifini lsteli (vini) sunaikinimas). Pavyzdiui, esant ultravioletinei viesai vyti sveik pel suleistos kadmio selenito nanodalels. ie mai takeliai gali prasiskverbti vin navik ir padti chirurgams nustatyti bei igydyti paeistas lsteles, netrikdant sveikj. Patrauklu, ar ne? Taiau specifins nanomediag savybs, daranios jas patraukliomis, taip pat gali kelti ir daug pavoj.

Ar reikt nerimauti dl nanodaleli?

Kol kas yra labai maai informacijos apie galim nanomediag poveik mogui ir aplinkai, bet vis pasirodantys nauji tyrim rezultatai veria sunerimti. Mokslininkams inagrinjus 428 tyrim rezultatus buvo pastebta, kad didioji dauguma tyrim nustat tam tikro laipsnio neigiam poveik tirtiems gyvnams ar lstelms. Na, o preliminariai vertinus Project on Emerging Nanotechnologies duomen bazje esanius produktus, buvo nutarta, kad apie 45% srao produkt gali daryti poveik vartotojui. Daugiausia informacijos yra sukaupta apie anglies nanovamzdelius, nanosidabr, nanotitano dioksid ir nanocinko oksid. i keturi nanomediag yra gaminama daugiausia, todl tiktina, kad j keliamas pavojus iuo metu yra didiausias, nes dideli j kiekiai yra naudojami iandien rinkoje esaniuose vartotojams skirtuose produktuose. Anglies nanovamzdeliai. Jie gali bti vienasieniai ir daugiasieniai, vairaus ilgio ir storio. Kol kas neaiku, ar anglies nanovamzdeliai isiskiria aplink i juos surianios terps, bet akivaizdu, kad tai neivengiamai vyksta kakuriuo j bvio ciklo etapo metu. Daugiasieni anglies nanovamzdeli fizikins ir chemins savybs ir biologinis patvarumas yra panas pavojingo asbesto pluoto ir gali sukelti panaias plaui udegimines reakcijas.

Apie visk po truput

69

Vienasieniai anglies nanovamzdeliai

Tirta: mogaus embriono inkstai ir odos lstels, pels

Nustatytas lsteli dauginimosi slopinimas, sumajusios lstels adhesins savybs, oksidacinis stresas, bdingas daugeliui lig (toki kaip ateroskleroz, Parkinsono liga, sutrikusi irdies veikla, Alzheimerio liga), granuloma ir audini udegimas priklausomai nuo dozs.

poveikis yra neigiamas. Nanotitano oksidas yra labai plaiai naudojamas vairiausiuose vartotojams ir pramonei skirtuose produktuose, todl neivengiamai dideli ios mediagos kiekiai atsidurs aplinkoje. TiO2 nanodaleli koncentracija aplinkoje gali pasiekti toki, kuri neigiamai veikia organizmus. Vis daugja enkl, kad nanotitano dioksidas gali bti kenksmingas mogui. Tirta: peli smegenys, peli patels, mogaus imunins lstels, nios pels Nustatyti energijos gamybos sutrikimai mitochondrijose, paeistos kepenys ir inkstai, TiO2 kaupiasi kepen, blunies, inkst ir plaui audiniuose, susilpnjusios organizmo apsaugins funkcijos, nanodalels aptiktos palikuoni smegenyse ir sklidse.

Daugiasieniai anglies nanovamzdeliai

Tirtas poveikis Nustatyti plaui pakenkimai (vliau pelms (kvpavi- mirtis), stipriai padidjs udegim mo sistemai) skaiius, astma serganioms pelms pasireik kvpavimo tak fibroz (skaidulinio audinio udegimas).

Nanosidabras tai viena plaiausiai naudojam nanomediag vairiausiuose vartotojams skirtuose produktuose dl savo stipri antibakterini savybi. Yra pakankamai rodym, kad didel dalis nanosidabro pateks nuotekas. Tirta: iurki kepen lstels, neuroendokrinini lsteli linijos (in vitro modelis smegen lstelms), kamienins induoli lstels, iurki lstels Nustatyta: paeistos mitochondrij funkcijos, sutrikusi lstels mediag apykaita ar tis, lsteli dydio sumajimas ir form netaisyklingumas, galimas poveikis vyr reprodukcijos sistemai.

Nanocinko oksidas. prastins formos cinko oksidas laikomas santykinai saugiu. Nanocinko oksidas pasiymi antibakterinmis savybmis. Vis daugja fakt, kad tam tikromis aplinkybmis nanocinko oksidas gali bti alingas mogui ir aplinkai. Tirta: suaugusios pels, mogaus odos lstels Nustatytas mieguistumas, vmimas ir viduriavimas, inkst pakenkimai ir anemija, kepen, irdies ir blunies pakenkimai, gali paeisti DNR, sukelia oksidacin stres lstelse

Ar verta rizikuoti?

Nanotitano dioksidas. Nors paprastai tradicins formos titano dioksidas laikomas saugiu, kai kurie tyrimai parod, kad TiO2 nanodaleli ilgalaikis

Deja, daugiausia pinig iandien yra investuojama vis nauj produkt krim, bet ne nanodaleli poveikio mogui ir aplinkai tyrimus. Nanoprodukt gamintojai informuoja tik apie teigiamas i produkt savybes arba visai neinformuoja, kadangi neprivalo nurodyti produkto sudtyje esani nanomediag.

70

Eko atmintin

Mintis, jog buities produktuose naudojam nanodaleli dydiai yra tokie mai ir gali lengvai patekti mogaus organizm, prasiskverbti krauj, smegenis, veria susimstyti, ar tikrai ie produktai saugs? Ikyla daug iandien dar neatsakyt klausim: Kaip nanodalels veikia mano organizm? Kur jos nukeliauja atlikusios joms skirt uduot? Kur dingsta nanodalels i mano antibakterins skalbimo mainos ar aldytuvo? Kaip mano organizmas reaguos iuos mayius svetimknius?

Daugiau informacijos ir paaikinimus rasite knygelje Eko atmintin...nuo pirmadienio iki sekmadienio... http://www.bef.lt V Baltijos aplinkos forumas Uupio g. 9/2-17 LT-01202 Vilnius Skambinkite ir raykite mums: Tel. (5) 215 92 88 El. patas: info@bef.lt

...nuo pirmadienio iki sekmadienio...

Sulankstyk ir visuomet turk savo piniginje!

Mini Eko atmintin

V Baltijos aplinkos forumas, 2010 100% perdirbtas ekologikas popierius

Maistas

Venkite! E102, E110, E123, E124, E120, E127, E129, E131, E142, E151, E210, E212, E213, E215, E216, E217, E220, E221- E228, E239, E249, E250, E251, E252, E320, E321, E512, E621, E950, E951, E954 Jeigu perkate vaikui, ypatingai venkite: E102, E104, E110, E122, E124, E129, E211 Produkt su genetikai modifikuotais organizmais (GMO)

Greitai paruoiamo maisto (maisto koncentrat, saus sriub, sultini) Ilgo galiojimo produkt (kuo ilgiau produktas tinkamas vartojimui, tuo daugiau jo sudtyje konservant) Tinkamas pasirinkimas Sertifikuoti produktai

Buitin chemija (skalbimo priemons ir valikliai, oro gaivikliai)

Venkite! Chloro ir jo jungini (natrio hipochloritas) Fosfat Kvapij mediag Daikli Optini balikli Audini minktikli EDTA (etilendiamintetraacetatas) NTA (nitriloacetatas) Triklozano Neskaidi paviriaus aktyvi mediag (PAM), pvz. amonio druskos Amoniako Terpentino Laki organini jungini Ozono sluoksn ardani mediag (chlorfluorangliavandeniliai (CFC)) Oro gaivikli: purkiam aerozoli, kvapi plyteli, muil, pakabinam lapeli, vaki, smilkal, elektros tinkl jungiam kvap skleidiani prietais, aromatini oleli miini... Tinkamas pasirinkimas

Galite rinktis ir nesertifikuotas priemones jeigu: nra nebtin chemini pried: daikli, kvapij mediag, optini balikli... fosfat kiekis nevirija 5% biologinis skilimas aplinkoje (biodegradacija) ne maiau kaip 90-95% koncentruota, skysta priemon natrals eteriniai aliejai

Interjeras

Venkite! Gamini i PVC: grind dangos, sien dangos, duo uuolaidos, langai... Kilim, uuolaid, utiesal, minkt bald, apdorot degim slopinaniomis mediagomis Bald, kilim, apdorot perfluorocheminnis mediagomis, kad maiau kibt purvas Bald i ploki, laminuot grind, i kuri isiskiria LOJ Bald, grind i egzotikos medienos (tikmedio, raudonmedio) Da su LOJ (aliejiniai daai, daalai, lakai, aerozoliniai daai)

Lak, emalio, latekso da, skiedikli su etilenglikolio eteriais ir acetatais (etiketje kartais raoma tik Etilenas) Akrilini da su formaldehidu Da su biocidais Tinkamas pasirinkimas Sertifikuoti mediniai ir minkti baldai,

kilimins dangos Dangos i natrali mediag: diuto, medvilns, vilnos, rotango, kamtinio medio Daai, lakai: maai LOJ (VOC-free, no-VOC, zero-VOC) vandeniu skiediami daai ir lakai (pvz., latekso, akrilo, poliuretano) natrals daai (kazeino, molio, kalki pagrindu) be biocid (low-biocide,no-biocide) natrals aliejai

Elektros prietaisai

Venkite! emesns nei B energijos suvartojimo klass prietais Nanotechnologij (pvz., antibakterini savybi (sidabro nanodaleli) turini skalbykli, aldytuv) Tinkamas pasirinkimas Sertifikuoti maiau energijos, vandens, kit itekli vartojantys prietaisai

Kita Energij ir vanden taupantys reimai ir programos, trumpesnis paleidimo ir perkrovimo laikas Ergonomikas dizainas (ekrano parametrai, patogumas, galimyb reguliuoti aukt, dizainas, sumainantis raumen tempim) Maitinimas i tinklo ar pakartotinai pakraunam element

Popierius ir jo gaminiai
...spausdinimui, raymui, popieriniai rankluosiai, tualetinis popierius, servetls... Venkite! Chloro dujomis arba chloro junginiais balinto popieriaus Popieriaus i neperdirbto plauo Kvapnaus popieriaus Spalvoto ar su ornamentais popieriaus

Tinkamas pasirinkimas Visai nebalintas arba balintas nenaudojant chloro duj ir chloro jungini Popierius i perdirbto pluoto (makulatros), ne maiau 75% Pagamintas i pluoto, gaunamo i tinkamai tvarkom mik (FSC) Bekvapis ir nespalvotas, be ornament

Vaikams

Venkite! aislai Minkt plastikini aisl i polivinilchlorido (PVC) aisl, upildyt dekoratyviais skysiais Elektronini gamini (aislai, kompiuteriai, telefonai...) Da (aliejini) ir klij su tirpikliais Modeliavimo mass (modelino) Kita Maitinimo buteliuk i polikarbonato iulptuk i latekso Vienkartini sauskelni, ypa prikvpint, balint chloru Sertifikuota kosmetika

Drgn servetli: prikvpint, su Kita alkoholiu, parabenais, natrio lauril Stikliniai maitinimo butesulfatu, daikliais liukai arba i PETE, PP Silikoniniai iulptukai Tinkamas pasirinkimas Vienkartins sauskelns: neaislai balintos chloru, be kvapij ES alyse pagaminti aislai mediag, latekso, bent da Mediniai nedayti aislai i sertifilis absorbento yra pakeista kuotos medienos (FSC) augaliniu krakmolu, kuo Mediaginiai aislai i organiniu bdu daugiau sudtyje medvilns iaugintos medvilns ar medio plauo aislai su CE enklu Daugkartiniai vystyklai ir sauskelns Molis arba bii vakas lipdymui i organiniu bdu uaugintos medvilns, bambuko, kanapi Drgnos servetls: be kvapij mediag, be alkoholio, biologikai suyranios, bespalvs Taip pat galima rinktis nesertifikuot kanaps, bambuko audin.

Kosmetika

Venkite! Pavadinimai etiketje turt bti pateikiami angl kalba: Methyl, Propyl, Butyl ir Ethyl Paraben Diethanolamine (DEA), Triethanolamine (TEA) Sodium Lauryl Sulfate (SLS, SLES) Propylene Glycol Diazolidinyl Urea, Imidazolidinyl Urea PVP/VA Copolymer Butylated Hydroxytoluene (BHT) Phenoxyethanol

Petrolatum, Paraffinum Liquidium Steralkonium Chloride Triethanolamine Synthetic Colors Synthetic Fragrances Triclosan Formaldehyde Phtalates Tinkamas pasirinkimas Nebandyta su gyvnais, nra gyvnins kilms ingredient

Tekstil

Venkite! Sintetini, atspari glamymuisi, neperlampam, atspari degimui audini, drabui su paveikslliais, lipdukais, nuotraukomis Tinkamas pasirinkimas Ekologikas medvilns, vilnos, lino, ilko audinys; nebtinai ekologikas, bet sertifikuotas audinys
ko-Tex 100 ko-Tex 100+

Viskas i plastiko

Iekokite enklo gaminio apatinje dalyje, ant dugno. PET (PETE) polietileno tereftalatas HDPE didelio tankio polietilenas PVC arba V polivinilchloridas LDPE mao tankio polietilenas

PP polipropilenas PS polistirenas OTHER daniausiai polikarbonatas Jeigu tik manoma, rinkits ne plastikin pakuot ar gaminius! Saugiausi

tikri, jog tai bioplastikas, o ne polikarbonatas ar vairi plastik miinys Venkite! Nelik abejingas! utvertoms eer pakrantms iukli kalnams mikuose nelegaliems svartynams deginamoms atliekoms neleistinai kertamiems mediams ir eldiniams kanalizacijos nuotekoms upes ir eerus niokojamai gamtai gyvnams ir augalams...

Pranek apie skriaudiam gamt jau iandien! www.maps.lt

OTHER (7) naudoti tik tada, kai esame

Kiekvieno i ms elgesys, atrodyt net nereikmingas pirkimas gali keisti mus, aplink, pasaul. i knygut btent apie tai. Taiau yra situacij, kurias pakeisti nra taip paprasta. Pavyzdiui, viso kaimo gyventojai vieningai veriantys savo atliekas pamikje arba Antanas, kurio namo kanalizacija praturtina alia tekani up ir skleidia nemalon kvap, o dar Petras, apsitvrs sodyb alia eero taip, kad nebegalima prieiti prie vandens... Apie ias ir kitas aplinkosaugines problemas Js galite nesivargindami praneti specialistams! Tiesiog eikite svetain www.maps.lt, atsiverskite emlap ir deinje pusje ivysite ura su medeliu:

Paspauskite ant jo, paymkite problemin viet emlapyje ir trumpai j apraykite. Po 30 dien Js gausite atsakym apie Js problemos sprendimo eig. Vis kit darb u Jus padarys V Baltijos aplinkos forumas, bendradarbiaudamas su atsakingais specialistais bei technologin sprendim pasiliusia mone UAB Hnit Baltic. iuo metu jau isprsta 300 aplinkosaugini problem! Norite suinoti apie jas? Skaitykite http://www.bef.lt/maps.php