VILNIAUS UNIVERSITETAS

VILMA OLAUSKAIT

ANALIZS CHEMINIAIS METODAIS LABORATORINIAI

DARBAI
1 dalis

Kokybin analiz

Mokomoji priemon

Vilnius, 2015
 2

TURINYS

PRATARM................................................................................................................................ 4
SAUGAUS DARBO CHEMIJOS LABORATORIJOJE TAISYKLS................................ 5
REIKALAVIMAI LABORATORINIO DARBO APRAUI.................................................. 9
ANALIZINS CHEMIJOS OBJEKTAS................................................................................. 11
KOKYBIN CHEMIN ANALIZ......................................................................................... 14
Indai ir priemons....................................................................................................................... 14
Analizini reakcij ir operacij atlikimas.................................................................................. 20
Analizs reagent klasifikavimas............................................................................................... 29
Sistemin ir nesistemin analiz................................................................................................ 30
Katijon ir anijon analizinis grupavimas.................................................................................. 33
1. Laboratorinis darbas. I ir II grups katijon analiz................................................................ 42
2. Laboratorinis darbas. III ir IV grups katijon analiz........................................................... 50
3. Laboratorinis darbas. V ir VI grups katijon analiz............................................................. 58
4. Laboratorinis darbas. Anijon analiz..................................................................................... 65
5. Laboratorinis darbas. Neinomos sudties druskos analiz..................................................... 71
NAUDOTA LITERATRA....................................................................................................... 74
 3

Apsvarst ir rekomendavo publikuoti Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto taryba

(2015 m. balandio 10 d. protokolo Nr. 6)

Recenzavo:
Prof. Vida Vikakait
(Vilniaus universitetas Chemijos fakultetas)
Prof. Audrius Padarauskas
(Vilniaus universitetas Chemijos fakultetas)

ISBN 978-609-459-503-5
 4

PRATARM

Btinyb atlikti chemin analiz ikyla sprendiant vairiausias problemas. Egzistuoja optimalus
kiekvieno analizinio udavinio sprendimas. Rasti sprendim pagrindinis tyrjo tikslas. Todl jis
privalo gerai imanyti vairius analizs metodus ir sugebti pasirinkti tinkamiausius konkreiu atveju.
i dien mokslo paanga suteikia vis daugiau galimybi mediagos kokybinei ir kiekybinei cheminei
sudiai nustatyti pritaikyti vairaus veikimo principo atrankius, sparius, jautrius instrumentinius
analizs metodus. Suprasti moderni iuolaikini analizs metod teorinius pagrindus, suvokti analizs
metu tiriamajame objekte vykstanius cheminius, fizikinius procesus, neturint neorganins, organins,
fizikins chemijos ini, sudtinga. Taiau klasikini analizs metod, kurie dar ir iandien nepraranda
verts ir, palyginti su instrumentiniais, turi tam tikr pranaum, praktiniai naudojimo gdiai gyjami
nesunkiai. Istorikai susiklost, kad kokybin ir kiekybin mediagos sudtis pirmiausia buvo
nustatoma cheminiais metodais, pagrstais bdingj savybi jungini susidarymu chemins sveikos
metu. Klasikiniai chemins analizs metodai ypa tinkami neorganins sudties mediagoms tirti.
Bdingosiomis jon atpainimo reakcijomis, titrimetrijos metodu galima nustatyti pai vairiausi
mediag kokybin ir kiekybin sudt. Taiau tirti iais metodais bna gana sudtinga, kai analizs
metu nustatomj komponent reikia atskirti nuo kit arba kai mediagoje nustatomojo komponento
yra tik pdsakai. Prie i analizs metod trkum priskiriamas ir nedidelis metod jautris, nors
analizs tikslumas yra pakankamas. Taiau klasikiniai metodai nereikalauja dideli finansini itekli
(pakanka turti reagent, chemini ind, tikslias svarstykles, biurei), yra nesudtingi, naudotis jais
gali ir speciali chemijos ini neturintis tyrjas.
Mokomoji priemon skirta Vilniaus Universiteto Gamtos moksl fakulteto geografijos,
geologijos, meteorologijos ir hidrologijos I kurso bakalauro studij pakopos studentams,
studijuojantiems Chemijos kurs. Chemija, kaip mokslas, remiasi eksperimentais. Todl norint suvokti
kurs, btini laboratoriniai darbai. Laboratoriniai darbai yra sudtin Chemijos kurso dalis. Jie papildo
paskaitas, leidia praktikai patikrinti bei perprasti teorinius klasikins chemins analizs metod
teiginius, ugdo cheminio mstymo, eksperimento bei jo rezultat vertinimo matematins statistikos
metodais gdius. Studentai darb metu susipasta su darb chemijos laboratorijoje sauga, ind,
rangos paskirtimi bei naudojimu. Mokomosios priemons paskirtis padti pasiruoti analizins
chemijos laboratoriniams darbams ir pagal pateiktas metodikas juos atlikti. Mokomosios priemons 1
dalyje pateikti trumpi kokybins analizs jon atpainimo reakcijomis metodo teoriniai pagrindai bei
laboratorini darb metodiniai nurodymai.
 5

SAUGAUS DARBO CHEMIJOS LABORATORIJOJE TAISYKLS

Nemaai chemijos laboratorijoje vartojam mediag yra degios, nuodingos ir pavojingos.

Chemins mediagos gali usiliepsnoti, sugadinti aprang, stipriai nudeginti veido, rank od.
Nerpestingai elgiantis su cheminmis mediagomis galima pakenkti ne tik sau, bet ir alia
dirbantiems. Nelaimingiems atsitikimams chemijos laboratorijoje ivengti privaloma laikytis saugaus
darbo taisykli.
1. Bendroji dalis
1.1. Laboratorinius darbus leidiama atlikti tik tiems studentams, kurie iklaus saugaus
darbo instrukta, susipaino su gaisro gesinimo priemonmis, pirmosios pagalbos vaistinle ir
pasira darbo saugos urnale.
1.2. Visi laboratoriniai darbai atliekami individualiai.
1.3. Studentui leidiama atlikti laboratorinius darbus tik pagal nustatytus darb apraymus.
1.4. Apie vykusius nelaimingus atsitikimus studentas nedelsdamas privalo praneti
laboratoriniams darbams vadovaujaniam dstytojui.
1.5. Visi studentai turi mokti suteikti pirmj pagalb nukentjusiajam.
2. Pavojingi, kenksmingi ir kiti rizikos veiksniai, j poveikis sveikatai. Btinos saugos
priemons
2.1. Pavojingi veiksniai koncentruot rgi skiedimas, ypa sieros rgties (H2SO4),
natrio armo (NaOH) granuli smulkinimas, cheminis ir terminis nudegimas.
2.2. Koncentruot rgi, amoniako (NH3) garai.
2.3. Elektros renginiai.
2.5. Studentams reikalingi specials drabuiai (darbo chalatas) bei individualios apsaugos
priemons (akiniai).
3. Veiksmai prie darbo pradi
3.1. Susipainti su laboratorinio darbo apraymu, naudojam reagent, ind, prietais
paskirtimi bei darbo su jais tvarka.
3.2. Paalinti nuo darbo stalo visus nereikalingus daiktus.
3.3. Apirti naudojamus laboratorinio darbo indus, prietaisus, jei sudu ar sugadinti
prayti laboranto pakeisti.
4. Veiksmai darbo metu
4.1. Dirbti ramiai, susikaupus, garsiai nekalbant.
4.2. Atidiai sekti bandymo eig, laikytis laboratorinio darbo aprayme nurodyt
reikalavim bandymui atlikti.
 6

4.3. Nenaudoti skilusi, aplinjusiais kratais ind.

4.4. Visos reikalingos priemons ir nedidels koncentracijos reagentai yra laikomi darbo vietoje,
koncentruotos rgtys, amoniakas, kai kurie didesni koncentracij specialij reagent tirpalai, sausi
reagentai traukos spintoje. Koncentruot reagent talp, specialij reagent tirpal negalima netis
darbo vietas. Reikalingi triai matuojami traukos spintoje esaniais matavimo cilindrais, pipetmis.
4.5. Privalu taupiai naudoti reagentus, atsargiai elgtis su indais, prietaisais.
4.6. Ind, i kurio buvo pilamas bandymui reikalingas reagentas, pastatyti viet.
4.7. Negalima uterti reagent. Juos matuoti reikia tik variais indais. Jei tuo paiu indu reikia
pamatuoti keli skysi tr, po kiekvieno matavimo ind reikia gerai iplauti. Negalima sukeisti
reagent buteli kami. pylus didesn reagento kiek, perteklius butel atgal nepilamas.
4.8. Sausus reagentus imti tik variu sausu aukteliu.
4.9. Pilant skysius i butelio, atsargiai pilti atokiau nuo savs.
4.10. Bandymus su degiomis, nemalonaus kvapo, lakiomis mediagomis (koncentruotos rgtys,
amoniakas) atlikti traukos spintoje.
4.11. Skiediant, koncentruot rgt (ypa H2SO4) maa srovele pilti vanden, bet ne
atvirkiai, ir gerai maiyti.
4.13. Rgi tirpalus neutralizuojant armais arba atvirkiai, dirbti labai atsargiai, nes vykstant
egzoterminei reakcijai, tirpalas yla ir gali net itikti. Ind laikyti toliau nuo savs ir reagent pilti
pamau nedideliais kiekiais.
4.14. Draudiama traukti skyst pipet burna. Skyst traukti galima tik guminiu siurbtuku.
4.15. Maiant, pilant ir ildant skysius, ind laikyti toliau nuo savs (nepasilenkti vir indo), nes
skysio laeliai gali aptakyti veid. Negalima irti kaitinamo indo turin i viraus.
4.16. Kietus hidroksido gaballius smulkinti grstuvje tik usidjus akis apsauganius akinius.
Net maiausias kieto hidroksido gaballis pateks ak gali j paeisti.
4.17. Mgintuvliai su skysiais ildomi tik vandens vonioje.
4.18. Tirpalai ildomi tik kariui atsparaus stiklo induose, o garinami porceliano lktelse ar
tigliuose.
4.18. Nepalikti ildom skysi be prieiros.
4.19. Lakias dujines, skystas mediagas uostyti ne tiesiai i indo, bet rankos mostu nukreipiant
or nuo indo kaklelio save.
4.20. Sugedusi elektros ildomj prietais remontuoti neleidiama.
4.21. Matavimo induose negalima vykdyti chemini reakcij, draudiama juos ildyti bei pilti
juos kartus skysius.
4.22. Nereikalingas mediagas (atliekas) pilti tik joms skirtus indus, bet ne praustuv.
 7

4.23. Laboratorijoje draudiama gerti, valgyti, rkyti, nes chemins mediagos mogaus
organizm gali patekti per plauius (kvepiant), od (lieiant), per burn (valgant ir geriant).
4.24. Visas operacijas, kuri metu gali bti paeistos akys, atlikti su apsauginiais akiniais.
5. Pagrindins grsms ir atsargumo priemons norint ivengti susialojimo dirbant su
stiklo indais
5.1. Pavojus susieisti kyla:
5.1.1. Darbo su stikliniais indais metu naudojant fizin jg, pavyzdiui, stipriai maunant skysio
siurbj ant pipets, pipet gali lti ir sualoti rankas.
5.1.2. Valant nuskilusio arba suskilusio paviriaus ind.
5.1.3. Skylant stiklui dl staigaus temperatros pokyio.
5.2. Pavoj maina:
5.2.1. Prie naudojim patikrinti, ar indai neturi trkim, nuskilim, kit indo tikslum
mainani defekt. Paeisti indai turi bti pakeisti.
5.2.2. Stiklins, kolbos, kiti indai turi bti laikomi paguldyti arba pastatyti dugnu apai.
5.2.3. Pipets, biurets visada turi bti laikomos ir saugomos specialiuose stovuose.
5.2.4. Nesistengti sugauti krintani ind.
5.2.5. Suduus indui praustuvje, duenas surinkti pincetu, nyplmis.
5.2.6. Nemauti skysio siurbjo ant pipets jga ir jo nestumti delnu.
5.2.7. Vengti stiklini ind stukteljimo praustuvs krat ar vandens iaup daugelis ind
sudta tokiu bdu.
5.2.8. Plaunant indus, mvti apsaugines pirtines, kad bt ivengta kontakto su plovimo
tirpalais (vanduo, detergentai, rgtys, organiniai tirpikliai) ir chemini mediag likuiais.
5.2.9. Siekiant ivengti stiklo paviriaus brim, indams plauti nenaudoti epei su
nusidvjusiais ereliais, atviru, ypa metaliniu, kotu
5.2.10. Iplautus indus palikti diti ore. Indus diovinti specialiose tam skirtose diovinimo
lentose. Lentose, norint ivengti ind paeidimo, vengti kabani ind tarpusavio lietimosi.
6. Veiksmai ypatingais atvejais
6.1. Susieidus naudotis pirmosios pagalbos vaistinle.
6.2. Termikai nusideginus arba apsiplikius, od plauti altu vandeniu, po to apiplauti 2-3 %
kalio permanganato (KMnO4) tirpalu ir patepti tepalu nuo nudegimo. Truput nusideginus, udedama
etilo alkoholiu suvilgyta vata ir palaikoma 2-3 min.
6.3. Nusideginus koncentruotomis rgtimis i pradi reikia od sausai nuvalyti skudurliu arba
filtro popieriaus gaballiu, ilgai plauti tekaniu altu vandeniu, po to 2 % valgomosios sodos
(NaHCO3) tirpalu ir patepti vazelinu.
 8

6.4. Patekus ant odos armams, plauti tekaniu vandeniu tol, kol oda pasidarys neslidi, po to
perplauti 2 % acto rgties (CH3COOH) tirpalu ir patepti vazelinu.
6.5. tikus ak rgties, ak gerai plauti vandeniu, po to - 2 % NaHCO3 tirpalu. tikus armo,
taip pat plauti vandeniu, po to - 2 % boro rgties (H3BO3) tirpalu ir lainti la ricinos. Kreiptis
gydytoj.
6.6. Susieidus, aizdos kratus patepti 3-10 % jodo (I2) tirpalu, apriti.
6.7. Suduus termometrui, gyvsidabr reikia surinkti ir atiduoti laborantui, o viet, kur jis buvo
pasklids, apdoroti geleies trichlorido (FeCl3) tirpalu, cinko (Zn) ar vario (Cu) milteliais. Gyvsidabrio
negalima ipilti iukli d, atliek ind ar praustuv. Gyvsidabrio garai yra labai nuodingi.
6.8. Apsinuodijus, gerti kuo daugiau vandens, stengtis sukelti vmim.
6.9. Kilus gaisrui, pirmiausia ijungti dujas bei elektros prietaisus, i gaisro vietos ineti degias
mediagas.
6.10. Nedidelius ugnies idinius, iskyrus atvejus kai kenkia vanduo, galima gesinti lapiu
skuduru.
6.11. Degantiems mogaus drabuiams gesinti tinka gesinimo antklods.
6.12. Vandeniu negalima gesinti jungt elektros prietais, armini metal, su vandeniu
nesimaiani ir u j lengvesni skysi.
6.13. Anglies dioksido (CO2) ugnies gesintuvais galima gesinti beveik visus nedidelio ploto
gaisrus, net ir neijungtus elektros prietaisus, iskyrus arminius metalus bei deganius mogaus
drabuius.
7. Veiksmai baigus darb
7.1. Ijungti elektros prietaisus, usukti vandentiekio iaupus.
7.2. Sutvarkyti darbo viet: iplauti naudotus indus, reagentus ir indus sudti jiems skirtas
vietas, nuluostyti laboratorinius stalus.
7.3. variai nusiplauti rankas.
 9

REIKALAVAVIMAI LABORATORINIO DARBO APRAUI

Kiekvienas laboratorinis darbas apraomas ant vienod raomojo A4 formato popieriaus lap
upildant emiau nurodytas laboratorini darb apra formas. Raoma vienoje lapo pusje.
Kiekviename aprayme turi bti tokios dalys:
1) laboratorinio darbo eils numeris,
2) darb atliko (vardas, pavard, studij programa),
3) data,
4) darbo pavadinimas,
5) teorin dalis (trumpai pateikiami atliekamo laboratorinio darbo teoriniai aspektai: tiriam jon
savybs, nurodomas grupinis reagentas, dsniai (jei jie yra), apibdinamas titravimo metodas ir pan.),
6) darbo tikslas (jis paaikja perskaiius temos altinius ir darbo metodik),
7) priemons ir reagentai (nurodomos darbui atlikti reikalingos priemons, chemins mediagos,
tirpalai),
8) darbo rezultatai (paraomos reikalingos reakcijos, stebjimai, lakonikai savais odiais
apraoma neinomos sudties tirpalo ar sausos druskos analiz, uraoma titravimo reakcijos lygtis,
pirminiai titravimo duomenys, atlikti nuosekls skaiiavimai, upildomos pateiktos formos lentels).
9) ivados (tyrim rezultatai ir ivados ne tas pats. Ivados tai tiesioginis atsakymas su
darbo tikslu susijusius klausimus: turjome tok tiksl ir kokias ivadas darome remdamiesi savo
tyrimo rezultatais. Ivados pateikiamos trumpa, grietai suformuluota forma).
Teisingai galima atlikti tik iki maiausi smulkmen apmstyt uduot. Tik kruopiai
pasiruous eksperimentiniam darbui galima gauti tikslius rezultatus. Todl btina savarankikai ruotis
chemins analizs laboratoriniams darbams. Tam pads i papildoma literatra:
1. Kreivnien, N., Krylova, V. Chemin analiz. Kaunas: Technologija, 2009.
2. Daukas, K., Barkauskas, J. Daukas, V. ir kt. Chemijos termin aikinamasis odynas. Vilnius:
Mokslo ir enciklopedij leidybos institutas, 2003.
 10

Kokybins analizs laboratorinio darbo aprao forma

LABORATORINIO DARBO APRAAS

DARBO EILS NUMERIS

DARB ATLIKO

DATA

DARBO PAVADINIMAS

TEORIN DALIS

DARBO TIKSLAS

PRIEMONS IR REAGENTAI

1 lentel. ________ grupi katijon paviens reakcijos

Analit Reagentas Jono atpainimo reakcija Analizinis signalas

2 lentel. Neinomos sudties katijon miinio analiz

Darbo eiga, operacijos Analit Analizinis signalas

TYRIMO IVADA
 11

ANALIZINS CHEMIJOS OBJEKTAS

Mokslo aka, kuri kuria ir taiko metodus, prietaisus bei strategij informacijai apie mediag
chemin sudt ir struktr gauti vadinama analizine chemija. Analizins chemijos objektas yra
analizs metod krimas, j teorini pagrind tyrimas bei praktinis analizs atlikimas. Analizs
metodas fizikos, chemijos teorijomis bei matematiniu principu pagrstas tyrimo bdas, kuriuo
nustatomos tiriamj objekt tam tikros parametr verts.
Pagrindinis analizins chemijos udavinys nustatyti chemin mediagos sudt, t. y. atsakyti
klausimus, kokie elementai ar j junginiai ir kokiu kiekybiniu santykiu yra analizuojamojoje
mediagoje. Priklausomai nuo analizs udavini skiriamos dvi analizs rys: kokybin ir kiekybin.
Kokybins analizs tikslas nustatyti, i koki element arba j jungini sudaryta mediaga,
kiekybins analizs nustatyti, kokiu kiekybiniu santykiu mediagoje yra jos komponentai arba koks
vieno ar keli komponent kiekis. Kokybins analizs metodai galina painti ir identifikuoti
cheminius individus, kuri kiekiai tiriamoje mediagoje nustatomi kiekybins analizs metodais.
Chemin analiz turi didel reikm praktinje moni veikloje. aliav vert, vairiausi
technologini proces kontrol ir gamini tinkamumas yra tos problemos, kurias skmingai sprendia
chemin analiz. Nesudegusi angliavandenili, azoto oksid, anglies monoksido nustatymas
automobili imetimuose leidia sprsti apie varikli bkl. Aplinkos apsauga reikalauja nuolatins
atmosferos, vanden, dirvoemio ir kit objekt analizins kontrols. Tik tiksls analizs duomenys
gali padti tinkamai kontroliuoti tar ir j valdyti. Baltym azoto, angliavandeni ir riebal
nustatymas vairiuose maisto produktuose leidia apskaiiuoti j maistin vert. Operatyvi chemin
analiz metalurgijoje leidia koreguoti proces ir gauti norim savybi metal lydinius. Be analizins
chemijos negali isiversti vairios mokslo sritys: geologija, maisto technologija, medicina, farmacija,
fizika, aplinkotyra, aplinkosauga ir daugelis kit. Praktikoje ne visuomet reikia atlikti vis mediagos
komponent chemin analiz, neretai apsiribojama 24 komponentais, nuo kuri priklauso mediagos
kokyb, technologins charakteristikos ir pan.
Mediagos chemin analiz sudaro ios svarbiausios stadijos:
1) minio atrinkimas,
2) mginio i minio pamimas,
3) mginio paruoimas analizei (ardymas, tirpinimas, nustatomos mediagos ar priemai
atskyrimas, koncentravimas),
4) analizs atlikimas (sistemos kokio nors fizikinio dydio matavimas),
5) analizs rezultat apskaiiavimas ir j patikimumo vertinimas.
 12

Kiekviena i stadij yra svarbi ir pasiymi didele vairove, nes atliekam tyrim pobdis
priklauso nuo to, koki analizin informacij norima gauti.
Chemins analizs metodai klasifikuojami vairiai. Pagal analizei paimto mginio kiek analizs
metodai skirstomi makroanaliz (tiriamos mediagos mas 0,5-1,0 g), pusiau mikroanaliz (tiriamos
mediagos mas 0,05 g), mikroanaliz (tiriamos mediagos mas 10-2 10-3 g), ultramikroanaliz
(tiriamos mediagos mas 10-6 g). Pagal mginio bsen chemins analizs metodai skirstomi duj,
skysi ar kiet kn analiz, pagal analizuojamosios mediagos kilm neorganin ir organin
analiz, pagal tiksl ir paskirt elementin (atskir element nustatymas tiriamojoje mediagoje),
fazin (atskir fazi tiriamojoje mediagoje nustatymas, pavyzdiui, pliene anglis gali bti grafito ir
karbid pavidale; fazins analizs udavinys nustatyti, kiek anglies yra grafito ir kiek karbid
pavidale), jonin (jon ar j kieki aptikimas ir nustatymas tiriamojoje mediagoje), molekulin
(vairi jungini molekuli nustatymas tiriamojoje mediagoje) ar funkcin analiz (organini jungini
funkcini grupi nustatymas molekulse, pavyzdiui, NH2, OH, COOH ir kt.).
Bet kurios tiriamosios mediagos chemins sudties nustatymo principas yra tas pats: mediagos
chemin sudtis yra nustatoma pagal jos savybes. Visos mediagos viena nuo kitos skiriasi: jos esti
skirtingos sudties, skirtingos struktros, turi individuali, tik joms bding, savybi. Nustaius
neinomos mediagos savybes, galima ias savybes sulyginti su inomos mediagos savybmis ir
tokiu bdu atpainti tiriamj mediag. Tokiai kokybinei analizei pakanka itirti kelet bding
tiriamosios mediagos ar jos reakcijos produkt savybi. Svarbiausia yra tai, kad daugelis mediagos
savybi gali bti lengvai panaudotos gauti signalams, kurie iskiria i mediag i kit mediag.
Analizs metu yra nustatomas tam tikras analizinis signalas, t. y. signalas, kuris tam tikromis
slygomis informuoja apie mediag. Pavyzdiui, analizinis signalas yra tiriamos mediagos virimo ar
lydymosi temperatra, nuosd susidarymas, lakumas, elektromagnetini spinduli sugertis arba
emisija, radioaktyvumas ir pan. Tiriamosios mediagos kiekis nustatomas remiantis tuo, kad tarp
tiriamosios mediagos skleidiamo signalo stiprio ir jos koncentracijos visuomet yra tam tikra
priklausomyb. inant i priklausomyb, pagal analizinio signalo stipr galima nustatyti tiriamosios
mediagos koncentracij. Taiau praktikoje ne viskas taip paprasta. Tiriamajame mginyje dominanti
mediaga yra greta kit daugiau ar maiau panai mediag. Tokiu atveju mus dominanios
mediagos analiziniai signalai gali susilieti su greta esani mediag signalais. Reikalingam signalui
gauti elgiamasi vairiai. Daniausiai naudojamas bdas atskyrimas. Tiriamasis komponentas
atskiriamas nuo kit komponent (jis tarsi igryninamas). Taiau visi atskyrimo procesai remiasi
pusiausvyriniais vyksmais ir visikai atsiriboti nuo priemai nemanoma. Paaliniams signalams
nustatyti naudojamas tuias mginys. Su iuo mginiu, turiniu visus komponentus, iskyrus
 13

nustatomj, atliekami vis analizs stadij veiksmai. Gautas tokio mginio signalas atimamas i
suminio signalo. Be abejo, idealaus tuio mginio paruoti nemanoma; galima padaryti tiktai pana.
Visi chemins analizs metodai remiasi analizinio signalo gavimu ir jo intensyvumo matavimu.
Todl analizs metodai pirmiausia yra klasifikuojami pagal tai, koks vyksmas sukelia analizin signal.
iuo pagrindu analizs metodus galima suskirstyti cheminius ir fizikinius. Cheminiais analizs
metodais vadinami metodai, besiremiantys element, jon ar molekuli cheminmis savybs. ie
metodai pagrsti chemine atom, jon, molekuli sveika su kitais atomais, jonais ar molekulmis.
Cheminiai analizs metodai, savo ruotu, gali bti skirstomi pagal tai, kam panaudojama chemin
reakcija (gravimetrija, titrimetrija), pagal vykdomos reakcijos tip (neutralizacijos, oksidacijos-
redukcijos, nusodinimo ar kompleksonometrijos metodai), pagrsti reakcijos greiio matavimu
(kinetiniai analizs metodai). Cheminiams analizs metodams (jie dar vadinami klasikiniais analizs
metodais) priskiriami tie metodai, kuri pagrind sudaro chemins reakcijos, o stebimas analizinis
signalas yra nuosd susidarymas/itirpimas, tirpalo spalvos pasikeitimas, duj isiskyrimas, bdingos
formos kristal susidarymas, matuojamas dydis, yra mas (gravimetrija) arba tris (titrimetrija).
Fizikiniais analizs metodais vadinami tokie metodai, kuriais galima nustatyti tiriamosios mediagos
kokybin ir kiekybin sudt nesinaudojant cheminmis reakcijomis. ie metodai pagrsti vairi
mediagos fizikini parametr matavimu, pavyzdiui, spinduliuots (spektrin analiz),
radioaktyvumo (radiometrin, radiochemin analiz), analizuojamos mediagos kokio nors fizikinio
parametro priklausomybs nuo temperatros nustatymu (termin analiz) ir kt. Fizikiniuose analizs
metoduose btinai naudojamas koks nors matavimo prietaisas ar instrumentas, todl ie metodai
danai vadinami instrumentiniais analizs metodais. Yra ir daugiau analizs metod, pavyzdiui,
augal virus diagnostikai taikomi antikno-antigeno sveika pagrsti imunologiniai analizs metodai.
Pastaruoju metu vis plaiau naudojami mirs analizs metodai, kuriuos sudaro dviej ar daugiau
metod darinys. Pavyzdiui, chromatografija-masi spektrometrija, kuri apima ir chromatografij, ir
masi spektrometrij.
iuo metu pasaulyje leidiama daug analizinei chemijai skirt urnal. Analizin chemija
skmingai vystosi, kuriami nauji ir tobulinami seniai inomi analizs metodai. Elektrotechnikos ir
mikroelektronikos pasiekimai leido sukurti naujus, ymiai tobulesnius, tikslesnius matavimo
prietaisus, automatizuoti daugel analizini operacij, taip pritaikant jas rutininms analizms.
Daugelis iuolaikini prietais atlieka svarbiausi savo sistem patikrinim. Jeigu kuri nors sistema
funkcionuoja blogai, ekrane atsiranda klaidos praneimas ir prietaisas neatlieka matavim tol, kol
gedimas nebus paalintas. Tokiu bdu ivengiama klaiding matavim rezultat.
 14

I. KOKYBIN CHEMIN ANALIZ

1.1. Indai ir priemons

Labiausiai paplitusi chemini ind mediaga yra stiklas. Jis atsparus daugumai chemini
mediag, auktai temperatrai, pakankamai tvirtas ir skaidrus, todl galima stebti cheminius
procesus, vykstanius reakcij induose. Pagrindinis stiklo trkumas jo neatsparumas smgiams ir
staigiam temperatros pokyiui. Stiklas trapi, lengvai ltanti, dtanti mediaga, todl dirbti su
stikliniais indais reikia labai atsargiai. Porcelianiniai indai yra termikai atsparesni ir mechanikai
patvaresni u stiklinius, atlaiko kaitinim iki 1200oC
Atliekant kokybin analiz pusiaumikro metodu, naudojami indai ir priemons ivardinti ir
apibdinti 1.1. lentelje.
1.1. lentel. Indai ir priemons, naudojami kokybinei analizei atlikti
Vaizdas Pavadinimas, trumpas apraymas, paskirtis
Stiklo indai
Stovas su reagent rinkiniu

Reakcijoms atlikti skirtiems reagent tirpalams laikyti.

Buteliukas su pipete

Indas skysiams, reagent tirpalams laikyti ir lainti laais.

Plaiakaklis butelis

Indas sausiems reagentams laikyti.

 15

Laintuvas su pipete arba ilgu plonu snapeliu

Indas skysiams, reagent tirpalams laikyti ir lainti laais.

Indas su dozatoriumi

Indas skysiams, reagent tirpalams laikyti bei greitai apytiksliam skysi

triui paimti.

Centrifuginiai mgintuvliai

Indas reakcijoms atlikti ir tirpalams su nuosdomis centrifuguoti. Bna

cilindro ir kgio dugno. Kginio mgintuvlio siaura apatin dalis leidia
pamatyti labai ma susikaupusi nuosd kiek.

Lazdel

Tirpalui mgintuvlyje maiyti, laams ant objektinio stiklelio sujungti,

kristalizacijai sukelti.

Kapiliarin (Pastero) pipet

Tirpalui i vieno indo kit perkelti, dekantavimui atlikti.

 16

Objektiniai stikleliai

Mikrokristaloskopinms reakcijoms atlikti.

Plaiakaklis saugojimo indas

Indas chemini mediag atliekoms laikyti.

Porceliano indai
Tiglis

Kaitinimo indas. Naudojamas mediagoms ikaitinti, sulydyti auktoje

temperatroje. Galima kaitinti tiesiogiai degiklio liepsna arba ant kaitinimo
plytels. Gali bti emas arba auktas, bna vairi dydi. Galima
panaudoti kai kurioms spalvot tirpal reakcijoms atlikti.

Piesta ir grstuvas

Piesta - indas mediagoms grsti, smulkinti. Grstuvas rankis, kuriuo

smulkinama mediaga.

Lktel

Indas tirpalams garinti iki sausos liekanos, drgnoms mediagoms

diovinti. Bna vairi dydi.
 17

La ploktel

Indas spalvot la testui atlikti.

Stiklin

Indas maiymo lazdelms ir kapiliarinms pipetms laikyti.

Kitos priemons
Mikrocentrifuginiai mgintuvliai

Indas reakcijoms atlikti ir tirpalams su nuosdomis centrifuguoti.

Plovykl (plastikas)

Indas distiliuotam vandeniui laikyti. Naudojamas laboratoriniams indams

plauti, tirpalams ruoti.

Stovas (plastikas)

Mgintuvliams, kuriuose atliekamos reakcijos, laikyti.

 18

Mentel (metalas)

Sausoms mediagoms paimti.

Chromonikelio lydinio vielut su kilpa

Liepsnos reakcijoms atlikti. Lydinys atsparus oksidacijai, korozijai,

tlyd.1400oC.

nypls (metalas)

Kartiems tigliams paimti.

Mikroskopas (x25-100)

Mikrokristaloskopini reakcij kristalams stebti.

Centrifuga

Tirpalams su nuosdomis centrifuguoti, nuosdoms nuo tirpalo atskirti.

 19

Vandens vonia-termostatas (tmax. = 100oC)

Mgintuvliams su reakcijos miiniu ildyti.

Kaitinimo plytel

Tigliams, objektiniams stikleliams su tirpalais ildyti.

Bunzeno degiklis

Liepsnos reakcijoms atlikti, tirpalams kaitinti, igarinti.

epetlis

Mgintuvliams plauti.

Plunksna

Mgintuvliams plauti.

Filtro popierius

La reakcijoms atlikti.
 20

Indikatoriniai popierliai

Tirpalo apytikslei pH vertei nustatyti.

Kamiai (guma)

Mgintuvliams ukimti.

Mlynas (kobalto) stiklas

K+ jon liepsnos reakcijai stebti.

1.2. Analizini reakcij ir operacij atlikimas

Kokybin analiz supaindina su chemini mediag kokybins sudties nustatymo bdais.
Neorganins mediagos tirpaluose bna jon pavidalu, todl kokybin analiz skirstoma katijon ir
anijon. Jonai identifikuojami remiantis j analizinmis savybmis. Tai jonui bdingos ir skirianios
j nuo kit jon fizikins ir chemins savybs. Cheminiai analizs metodai pagrsti chemine
mediag sveika, t. y. vairs cheminiai elementai bei j junginiai gali bti atrasti pagal j chemines
savybes: pagal polink reaguoti su rgtimis, bazmis, druskomis, oksidatoriais, reduktoriais ir pan.
Komponentas, nustatomas mginyje, vadinamas analite. Analizins reakcijos - chemins reakcijos, i
kuri analizini poymiu sprendiama apie analizuojamojo jono buvim. Atliekant kokybin analiz
cheminiais metodais, iekomas komponentas tikslingai chemine reakcija paveriamas kokiu nors
nauju tik jam bding savybi turiniu junginiu. Mediagos, naudojamos ioms reakcijoms sukelti,
vadinamos reagentais. Kokybinei analizei tinka tik lengvai pastebimu ioriniu efektu pasiyminios
reakcijos. Iorinis efektas, tam tikromis slygomis informuojantis apie iekoma komponent,
vadinamas analiziniu signalu. Ioriniu efektu gali bti:
 21

1) bdingos spalvos ar kristal formos nuosd susidarymas

Pb2+(ag) + 2I-(aq) PbI2(k)

Jei tiriamj tirpal pylus reagento jodido (I-) tirpalo
ikrenta rykiai geltonos spalvos vino jodido (PbI2) nuosdos,
daroma ivada apie Pb2+ jon buvim tirpale.

Ca2+ (aq) +SO42-(aq) + 2H2O(s) CaSO42H2O(k)

Jei tiriamojo tirpalo lae, pylus reagento sieros rgties
(H2SO4) tirpalo, ikrenta bdingos formos CaSO42H2O kristalai,
daroma ivada apie Ca2+ jon buvim analizuojamame tirpale.

2) nuosd itirpimas
AgCl(k) + 2NH4OH(aq) [Ag(NH3)2]+(aq) + Cl-(aq) +
2H2O(s)
Baltos sidabro chlorido (AgCl) nuosdos itirpsta
veikiant amonio hidroksido (NH4OH) tirpalu.

3) tirpalo spalvos pasiketimas

Fe3+(aq) + 6SCN-(aq) [Fe(SCN)6]3-(aq)
Atsiradusi raudona tiriamojo tirpalo spalva pylus tiocianato
(KSCN) tirpalo, yra analizinis signalas, rodantis Fe3+ jon buvim
tiriamajame tirpale.

4) bekvapi ar bdingo kvapo bei spalvos duj isiskyrimas

CaCO3(k) + 2H+(aq) Ca2+(aq) +CO2(d) + H2O(s)

Isiskyrusios CO2 dujos (burbuliukai) yra analizinis
signalas, rodantis CO32- jon buvim tiriamajame tirpale.
 22

Kokybin chemin analiz gali bti atliekama dviem bdais:

1) sausuoju tiriamoji mediaga analizuojama neitirpinta;
2) lapiuoju tiriamoji mediaga pirmiausia itirpinama ir tik po to tiriama jos sudtis.
Neorganini jungini analizins reakcijos daniausiai atliekamos vandeniniuose tirpaluose.
Neorganini mediag (drusk, bazi, rgi) tirpalus - sudaro i mediag elektrolitins
disociacijos vandenyje produktai jonai. Todl tirpaluose atliekamos mediag identifikavimo
reakcijos yra reakcijos tarp jon. Elektrolit vandeniniuose tirpaluose tarp jon vyksta dviej tip
reakcijos: jon main ir oksidacijos redukcijos. Reakcijos atliekamos pridedant tiriamj tirpal tam
tikr reagent, sudarani su iekomuoju jonu bdingus reakcijos produktus, todl ios reakcijos
vadinamos jono bdingosiomis arba jono aptikimo reakcijomis. Pavyzdiui, Ba2+ jonus galime
atpainti reakcija:
Ba2+(aq) + SO42-(aq) BaSO4(k), susidaro baltos spalvos kristalins BaSO4 nuosdos.
i reakcija vadinama Ba2+ jon atpainimo reakcija, analit - Ba2+ jonai, bdingasis reagentas tirpios
SO42- jon turinios mediagos, analizinis signalas baltos spalvos vandenyje, rgtyse, armuose
netirpios BaSO4 nuosdos.
Atliekant kokybin chemin analiz labai svarbu palaikyti optimalias reakcijos vykimo slygas.
Teorikai turinti vykti reakcija netinkamomis slygomis praktikai gali ir nevykti. Negavus analizinio
signalo dl netinkam reakcijos vykdymo slyg, bt daroma klaidinga ivada apie iekomo jono
buvim tirpale. Skming reakcijos vykim lemia ie veiksniai: reakcijos miinio pH, reakcijos miinio
temperatra, iekomo komponento koncentracija tirpale.
1. Reakcijos terps pH. Nuosdos, tirpstanios rgtyse, nesusidarys rgiame tirpale, o
nuosdos, tirpstanios armuose, nesusidarys arminiame tirpale. Jei nuosdos tirpios ir rgtyse, ir
armuose, tai jos gali susidaryti tik neutralioje terpje. Apytiksl reakcijos terps pH vert nustatoma
pH indikatoriais mirkyt specialaus filtro popierli juostelmis, vadinamaisiais indikatoriniais
popierliais: lakmusu arba universaliuoju indikatoriumi.
 23

Indikatori spalva kinta priklausomai nuo reakcijos terps pH verts. Reakcijos tirpalu suvilgyto
indikatorinio popierlio spalva lyginama su jo etalonine spalvos priklausomybs nuo pH skale.
Reakcijos terps pH keitimo bdai:
a) rgti terp neutralizuojama arba arminama lainant analizuojamj tirpal armini
mediag, pavyzdiui, NaOH, NH4OH, Na2CO3, CH3COONa tirpal;
b) bazin terp neutralizuojama arba rgtinama lainant analizuojam tirpal HCl, HNO3,
CH3COOH rgi tirpalus. Galima naudoti rgi terp turini NH4Cl, NH4NO3 drusk tirpalus.
Terps neutralizavimui pasirenkami t arm, drusk tirpalai, kurie netrukdo aptikti jon
pavyzdiui, identifikuojant Na+ jonus, negalima neutralizavimui naudoti NaOH, Na2CO3, CH3COONa
reagent, turini Na+ jon.
2. Reakcijos miinio temperatra. Vienos reakcijos vyksta emoje temperatroje, kitos tik
auktoje temperatroje. Reakcijos greitis priklauso nuo temperatros, todl yra tik auktesnje
temperatroje vykstani reakcij, t. y. kai kada analizuojamasis tirpalas turi bti ildomas. Jei
reakcijos metu susidarani nuosd (analizinio signalo) tirpumas keliant temperatr didja, tai
iltame tirpale nuosdos neikris, tokios reakcijos atliekamos kambario temperatroje.
3. Iekomo komponento koncentracija tirpale. Labai svarbi reakcijos vyksmo slyga yra iekom
jon koncentracija analizuojamajame tirpale. Jei iekomo jono kiekis analizuojamajame tirpale labai
maas, tai reakcija arba visai nevyks, arba nebus pastebimi reakcijos ioriniai poymiai. Jei
susidaranio netirpaus junginio (nuosd) tirpumas maas, tai nuosdos ikris esant nedidelei iekomo
jono koncentracijai tirpale. Jei susidaranio junginio tirpumas didelis, tai is junginys ikris
nuosdomis tik esant pakankamai didelei iekomo jono koncentracijai tirpale. Jon koncentracija
tirpale padidinama nugarinant tirpal.
Analizins reakcijos atliekamos vairiais bdais:
1) reakcijos mgintuvliuose,
2) mikrokristaloskopins reakcijos,
3) la reakcijos,
4) liepsnos reakcijos.
Reakcijos mgintuvliuose. Tai prastinis reakcij atlikimo bdas. Tiriant mgintuvliuose,
analizuojamojo tirpalo mgin pridedamas tam tikras kiekis reagento ir stebimas sveikos su juo
rezultatas: tirpalo spalvos pasikeitimas, nuosd susidarymas ar itirpimas, duj isiskyrimas.
Analizini operacij mgintuvliuose atlikimo technika:
ildymas ir garinimas. Kai kurios reakcijos vyksta auktesnje nei kambario temperatroje.
Miiniams ildyti naudojami duj degikliai, elektrins kaitinimo plytels. Daniausiai tirpalai ildomi
leidiant mgintuvlius karto vandens voni. Reikia sekti, kad analizuojamasis tirpalas
 24

mgintuvlyje tik ilt, bet ne virt. Negalima ildyti tirpal kginiuose mgintuvliuose tiesiai vir
degiklio liepsnos, nes tirpalas gali itikti. Norint tirpal sukoncentruoti (sumainti jo tr),
mgintuvlis taip pat leidiamas karto vandens voni ir tirpalas kur laik garinamas.
Tirpalams ildyti, sausai igarinti naudojami ir porceliano tigliai arba porceliano lktels.
Lktel ar tiglis su ildomuoju tirpalu statomi ant trikojo su specialiu tinkleliu ir kaitinami degiklio
liepsna arba tiesiogiai ant plytels. Igarinant tirpalas garinamas iki sausos liekanos. ildyti nustojama
dar visikai neigaravus skysiui, nuosdos pamaiomos lazdele, kad nepradt tikti.
Nuosd gavimas. Taikant pusiau mikroanaliz, jonai nusodinami kginiuose mgintuvliuose,
kurie laikomi stats specialiame stove. Kartais nuosdos gaunamos ant objektinio stiklelio. Nuosdos
bna kristalins ir amorfins. Kristalins nuosdos (BaSO4, MgNH4PO4) irint plika akimi atrodo
smulkiagrds arba stambiagrds, o pro mikroskop matyti bdingos formos kristalai. Kristalins
nuosdos danai susidaro ne i karto supylus reaguojani mediag tirpalus, o tik po tam tikro laiko,
pavyzdiui, CaSO4. Purtant tirpal mgintuvlyje arba trinant stikline lazdele mgintuvlio sieneles,
galima nuosd susidarym paspartinti. Kristalins nuosdos greitai nusda ant dugno ir yra lengvai
centrifuguojamos. Amorfins nuosdos paprastai isiskiria tutuojau, taiau jos ltai sda ir sunkiai
atskiriamos centrifuguojant. ildant nuosd susidarymas paspartja.
Mgintuvliuose atliekamas nusodinimas norint atpainti tam tikr jon arba norint atskirti j nuo
kit tirpale esani jon. Nusodinimo reakcija atliekama laikantis nurodyt reakcijos atlikimo slyg.
Norint atpainti, mgintuvl lainami keli laai tiriamojo tirpalo, sudaroma reikiamos pH verts
terp (rgti, neutrali ar bazin). Terps pH patikrinamas indikatoriaus popierliu: analizuojamasis
tirpalas pamaiomas stikline lazdele ir ios lazdels galu palieiamas popierlis. Jei lakmuso popierlis
parausvja terp rgti, jei pamlynuoja bazin. Paskui pipete lainami 1-2 laai reagento tirpalo,
mgintuvlio turinys imaiomas stikline lazdele ir, esant reikalui, 3-5 min. ildomas vandens vonioje.
Nuosdoms leidiama nussti arba jos centrifuguojamos. Norint jonus nuosdomis atskirti nuo kit
tirpale esani jon, kgin mgintuvl pilama 0,5-2,0 ml tiriamojo tirpalo, nusodinant regento
pilama tiek, kad jonai, sudarydami maai tirpius junginius, visikai isiskirt i tirpalo, t. y. visikai
nusst. Po kiekvieno pridto reagento lao mgintuvlio turinys gerai imaiomas stikline lazdele,
nuosdoms leidiama nussti arba jos centrifuguojamos. Jeigu dar pridjus reagento tirpalo la vir
nuosd esantis skaidrus tirpalas nesusidrumsia, iekomi jonai yra visikai nusodinti. Gaut nuosd
tirpum sumaina nedidelis reagento perteklius. Stambesni kristalini nuosd susidarym skatina
temperatra, todl daugeliu atveju nusodinimo reakcijos atliekamos iltuose tirpaluose. Kartais tirpalas
vir nuosd, ypa metal hidroksid, halogenid, lieka drumstas net ilgai j centrifuguojant.
Drumstumo prieastis susidars koloidinis tirpalas. Koloidini daleli koaguliacijai paspartinti
mgintuvl su tirpalu reikia paildyti vandens vonioje. Po to tirpalas centrifuguojamas i naujo.
 25

Centrifugavimas ir nuosd plovimas. Nuosdos nuo tirpalo atskiriamos centrifuguojant. Dirbant

elektrine centrifuga reikia laikytis i reikalavim:
1. Elektrin centrifuga turi bti eminta.
2. Nuosdos, kurios bus centrifuguojamos, turi bti gautos kginiame mgintuvlyje.
3. Mgintuvliai centrifugos lizdus statomi simetrikai, vienas prie kit. Jeigu
centrifuguojam mgintuvli skaiius nelyginis, pusiausvyrai palaikyti priepriein indel statomas
mgintuvlis su tokiu paiu vandens kiekiu.
4. Centrifugoje esantys mgintuvliai turi bti vienodos mass. Todl mgintuvlius reikia
naudoti vienod matmen ir juose esani tirpal triai taip pat turi bti vienodi.
5. mgintuvl pilti tirpalo tiek, kad jo pavirius bt apie 1,0 cm emiau krato.
6. Jeigu tuo paiu metu centrifuguojami keli tirpalai, reikia atsiminti, kuriame lizde statytas
mgintuvlis su konkreiu tiriamuoju tirpalu.
7. Prie jungiant elektrin centrifug, udaromas jos dangtis ir tik tada jungiama.

Centrifugavimo trukm
priklauso nuo nuosd pobdio,
paprastai centrifuguojama 1-2 min.
Po centifugavimo nuosdos nusda
mgintuvlio dugne, o tirplas tampa
skaidrus. is tirpalas vadinamas
centrifugatu.

sitikinus, kad nusodinimas baigtas, centrifugatas nusiurbiamas pipete arba nupilamas (dekantacija),
stengiantis jo nesudrumsti.
Nuosdose gali likti kit jon ir analizs rezultatai bus netiksls. Todl nuo tirpalo atskirtas
nuosdas danai reikia perplauti. Nuosdos plaunamos ant j mgintuvl upilant plaunaniojo
skysio, daniausiai vandens, gerai sumaiant stikline lazdele ir centrifuguojant, kol nuosdos vl
nuss ant mgintuvlio dugno. Centrifugatas (plovimo skystis) ipilamas. Nuosdos perplaunamos 2-3
kartus naudojant vis nauj plaunaniojo skysio porcij.
Nuosd tirpinimas. Danai tenka i tirpalo iskirtas nuosdas vl tirpinti. mgintuvl su
nuosdomis, atskyrus jas nuo tirpalo, ltai maiant pilama tirpinimui reikalingo reagento, mgintuvlio
turinys gerai imaiomas stikline lazdele. Jei nuosdos nevisikai itirpsta, miinys paildomas statant
mgintuvl su nuosdomis karto vandens voni. Maioma lazdele, kol nuosdos visikai itirps. Jei
itirpo ne visos nuosdos, tirpalas centrifuguojamas, centrifugatas nupilamas, ant likusi nuosd vl
 26

upilama tirpiklio. Maioma, ildoma ir stebima, ar nuosd nemaja. Sumajus j kiekiui, operacija
kartojama. Jei nuosdos ir toliau nevisikai itirpsta, daroma ivada, kad tirpiklis i nuosd netirpina.
Mikrokristaloskopins reakcijos. Tai jon analizs metodas, kuriuo jie mikroskopu atpastami
pagal susidariusi kristal pavidal. Atliekant ias reakcijas, tiriamojo tirpalo laas sumaiomas su
reagento lau ant objektinio stiklelio. Susidar kristalai stebimi mikroskopu. Didiausi ir bdingesni
form kristalai susidaro ltai besimaianiuose nedidels koncentracijos tirpaluose. Tam tikslui laai
ant objektinio stiklelio lainami vienas alia kito, kad jie ne i karto susimaiyt, ir sujungiami stikline
lazdele. Tada objektinis stiklelis paliekamas kambario temperatroje pastovti. Norint paspartinti
kristal susidarym, tirpal galima labai ltai nugarinti.

Mikrokristaloskopins reakcijos yra labai jautrios, t .y. galima

aptikti labai maus iekomo jono kiekius, taiau j atlikimui danai
trukdo paalins mediagos, ikraipanios reakcijos metu susidarani
kristal form, t. y. tos paios mediagos kristalai, priklausomai nuo j
susidarymo slyg, koncentracijos, kristalizacijos greiio, paalini
drusk buvimo, pH verts gali bti skirtingos struktros.

Paalins mediagos danai apsunkina iekomos mediagos tipins kristal formos atpainim.
Geriausia identifikuojam kristal form lyginti su tos paios chemikai grynos mediagos kristalais,
gautais tomis paiomis slygomis kaip ir atliekant tiriamo tirpalo analiz.
La reakcijos. La reakcijos atliekamos ant specialaus filtravimo popieriaus.
Geriausiai tinka vidutinio tankio arba tanks filtrai. Tiriamasis
ir reagento tirpalai lainami kapiliaru ar pipete, kurioje tirpalo turi
bti tiek, kad laas nekabot ir nekrist ant popieriaus, bet j
sigert i priglausto kapiliaro.
Kapiliaras, priglaustas prie popieriaus laikomas tiek, kad atsirast 2-3 mm dm.

Reagentas lainams dms centr. Lainant reagento

la, dm pleiasi. Apie tai, ar yra tirpale vien ar kit jon,
sprendiama i gautos filtravimo popieriuje dms spalvos.
Filtravimo popierius mediagas adsorbuoja nedideliame
plote, todl, atliekant la reakcijas, gaunamos ryki spalv
dms. Lainimo tvarka danai turi didel reikm dmi
rykumui, todl atliekant la reakcijas, reikia grietai
laikytis nurodytos tirpal lainimo tvarkos.
 27

Liepsnos reakcijos. Tai vizualus kai kuri element identifikavimas pagal bespalvs degiklio
liepsnos nudaym tiems elementams bdinga spalva. Liepsnos spalvos atsiradim paaikina elektron
elgesys elemento atome. Esant auktai temperatrai, elektronai absorbuoja energij ir peroka
auktesns energijos lygmen suadinami. Paprastai, iame lygmenyje elektronas ibna labai
trumpai (10-8s) jis grta emesns energijos lygmen ispinduliuodamas gyt energij tam tikro
bangos ilgio viesa. Pavyzdiui, natris dao liepsn geltona spalva; liepsnoje vykstanius
fizikocheminius procesus galima apibdinti taip:
1) igarinamas natrio druskos, pavyzdiui, natrio chlorido (NaCl), tirpalas,
2) NaCl dalels skyla atomus,
3) termikai suadinti Na atom iorinio sluoksnio (3s) elektronai peroka auktens energijos
lygmen (3p),
4) elektronai akimirksniu sugrta i energetikai nestabilios suadintos bsenos nesuadint,
ispinduliuodami tam tikro ilgio spindulius. Jei ispinduliuojami regimosios spektro dalies bangos ilgio
elektromagnetiniai spinduliai, bespalv degiklio liepsna gyja tam tikram elementui bding spalv.

Veikiant emos
temperatros duj liepsnai,
vies ispinduliuoja tik
nedaugelis element. Tai
arminiai, ems arminiai, kai
kurie pereinamieji elementai
pusmetaliai.
 28

Suadinimo temperatra priklauso ir nuo anijon, liepsnos reakcijoms geriausiai tinka chloridai.
Nelaks silikatai, fosfatai, boratai, prie neant juos liepsn, pervedami lakius chloridus: suvilgomi
koncentruota druskos rgtimi (HCl). Tiriamoji mediaga kaitinama bespalvje degiklio liepsnoje.
Bespalv liepsna gaunama leidiant
degikl pakankamai oro. Degiklio liepsnos
temperatr (tuo paiu spalv) galima
reguliuoti jame esaniomis oro padavimo
skylutmis. Jei skyluts udarytos, liepsna -
geltonos spalvos ir altesn negu melsva, kuri
bna,kai skyluts yra atviros.
Mediagai paimti naudojama platinos arba chromonikelio lydinio viela, kurios vienas galas
lydytas stiklin lazdel, o kitas baigiasi kilpele. Prie atliekant reakcij, viela panardinama
koncentruot druskos rgt ir palaikoma bespalvje degiklio liepsnoje. Jei viela dao liepsn, ji
kartotinai merkiama rgt ir kaitinama, kol nustoja dayti. Reakcija atliekama tik nedaania
liepsnos viela. Vielos galas panardinamas tiriamj tirpal arba paimama HCl suvilgytos sausos
tiriamosios mediagos ir kaitinama bespalvs liepsnos virutinje dalyje.

Duj isiskyrimo reakcijos. Reakcijos, kuri metu isiskiria dujos, atliekamos mgintuvlyje,
ukimtame kamiu su kitu piltuvliu. Ant piltuvlio udedamas sudrkintas indikatorinis popierlis
arba filtravimo popierlis, suvilgytas su isiskirianiomis dujomis reaguojaniu tirpalu. Pavyzdiui,
isiskirianioms CO2 dujoms nustatyti galima naudoti Ba(OH)2 tirpalu sudrkint filtro popierl, ant
 29

kurio susidaro BaCO3 nuosdos, NH3 dujoms distiliuotu vandeniu sudrkint indikatorin popierl,
kurio spalva pasikeiia mlyn, arba fenolftaleino tirpalu sudrkint filtro popierl, kuris gyja
aviei raudonumo spalv.

1.3. Analizs reagent klasifikavimas

Analizins reakcijos gali bti specifins, atrankiosios ir grupins. Specifinmis vadinamos
reakcijos, kai analizinis poymis bdingas tik vienam jonui ar junginiui. Atrankiosiomis vadinamos
reakcijos, kai analizinis poymis bdingas keliems jonams ar junginiams. Grupinmis vadinamos
reakcijos, kai analizinis poymis bdingas panai savybi jon grupei. Mediaga, sukelianti iekomo
komponento chemin virsm, t. y. chemin reakcij, vadinama cheminiu reagentu. Reagentai yra
skirstomi specifinius, atrankiuosius ir grupinius.
1. Reagentas, kuris tam tikromis slygomis reaguoja tik su vienu miinio jonu, vadinamas
specifiniu. Specifiniai reagentai leidia jon atpainti kit j panai jon miinyje. Pavyzdiui, NH4+
jonui specifinis reagentas yra kalio armas (KOH) arba natrio armas (NaOH), dl kurio susidaro NH3
dujos. Specifini reagent, duodani analizin signal tik su vienos ries jonais, yra nedaug.
2. Reagentas, reaguojantis su ribotu jon skaiiumi, vadinamas atrankiuoju. Reakcijos
atrankumas tuo didesnis, kuo maesnei jon grupei ji bdinga. Reagentas laikomas atrankiu, jei jis
panaius reakcijos produktus sudaro su 2-3 jonais. Pavyzdiui, sidabro nitratas (AgNO3) panaiai
reaguoja su Cl-, Br-, J-, SCN-, CN- ir kitais jonais, todl jis nra atrankus. Atrankesnis yra
Na3[Co(NO2)6] reagentas, nes jis reaguoja tik su dviem - K+ ir NH4 + - jonais, su abiem sudarydamas
geltonos spalvos nuosdas.
3. Reagentas, reaguojantis su jon grupe, vadinamas grupiniu. Grupiniai reagentai sudaro
2+
analogik savybi junginius su panaias savybes turinia jon grupe. Pavyzdiui, Ca , Ba2+, Sr2+
jonai su H2SO4 sudaro vandenyje, rgtyse ir armuose netirpius sulfatus:
Ba2+(aq) + H2SO4(aq) BaSO4(k) + 2H+(aq),
Ca2+(aq) + H2SO4(aq) CaSO4(k) + 2H+(aq),
Sr2+(aq) + H2SO4(aq) SrSO4(k) + 2H+(aq).
Jei, pridjus tiriamj tirpal grupinio regento, reakcija nevyksta, tai rodo, kad ios grups jon
tirpale nra.
Grupini reagent panaudojimas palengvina analiz. ie reagentai naudojami analizuojant daug
jon turint tirpal. Grupini reagent paskirtis atskirti vienos grups jonus nuo kit
analizuojamajame tirpale esani jon. Naudojant grupinius reagentus, sumainamas kit tirpale
esani jon trukdantis poveikis iekomo jono atpainimo reakcijai.
 30

Danai tirpale esantys paaliniai jonai trukdo aptikti iekomj jon: patys reaguoja su reagentu
arba jungiasi su iekomais jonais, neleisdami pastariesiems reaguoti su reagentu. Paaliniai jonai
reaguodami su pridedamu reagentu sukelia paalines nepageidaujamas reakcijas, kuri produktai
keiia tirpalo ar nuosd spalv, maina reakcijos jautr. Trukdant nepageidaujam jon poveik
galima paalinti atliekant analizin maskavim. Tai reakcijos, kuriomis trukdantys jonai paveriami
neaktyviais kompleksiniais arba kitokiais junginiais, nepaalinant j i tiriamojo tirpalo. Neorganiniais
maskavimo reagentais naudojami armini metal ar amonio CN-, SCN-, F-, PO43- druskos, organiniais
- vyno rgtis (H6C4O6), citrin rgtis (H8C6O7), oksalo rgtis (H2C2O4), trilonas B. Pavyzdiui, Fe3+
jonai trukdo aptikti Co2+ jonus su NH4SCN:
Co2+(aq) + 4SCN- (aq) [Co(SCN)4]2-(aq) mlynos spalvos junginys,
Fe3+(aq) + 6SCN-(aq) [Fe(SCN)6]3-(aq) raudonos spalvos junginys.
Reakcijoje susidaranio [Fe(SCN)6]3- intensyvi raudona spalva paslepia [Co(SCN)4]2- mlyn spalv.
Trukdantys Fe3+ jonai gali bti paalinti pridedant natrio fluorido (NaF), kuris sujungia Fe3+ jonus
patvar kompleksin anijon [FeF6]3-.

1.4. Sistemin ir nesistemin analiz

Analizins reakcijos atliekamos makro-, pusiau mikro- ir mikro- metodais nesisteminiu ar
sisteminiu bdu. Patogiausias ir greiiausias analizs metodas bt toks, kuris leist visus tirpale
esanius jonus aptikti naudojant vien tik specifinius reagentus, nekreipiant dmesio tai, kokie kiti
jonai yra tirpale. Metodas, kai tiriamojo tirpalo porcijos tiesiogiai veikiamos jautriais specifiniais
reagentais, leidianiais aptikti atskirus jonus nesilaikant specialios jon radimo sekos, vadinamas
nesistemine analize.
 31

Taiau toki specifini reakcij, kuriomis bet kokiame jon miinyje bt galima aptikti bet kur jon,
inoma labai nedaug. Sudting jon miin ianalizuoti nesistemins analizs bdu nemanoma.
Daugeliu atvej tas pats analizuojam miin pridedamas reagentas reaguoja ne su vienu, bet keliais
tiriamajame miinyje esaniais jonais, sudarydamas panai savybi junginius, todl reakcijos metu
gautas analizinis signalas, pavyzdiui, baltos nuosdos arba isiskyrusios dujos, neleidia nustatyti
konkretaus jono. Pavyzdiui, jei tirpale yra Ca2+ ir Ba2+ jon, tai pridjus reagento natrio oksalato
(Na2C2O4), susidarys tiek kalcio, tiek bario oksalat baltos nuosdos. Todl joms ikritus, negalima
pasakyti, kokie btent jonai kalcio ar bario - yra analizuojamame tirpale:
Ca2+(aq) + C2O42-(aq) CaC2O4(k)
Ba2+(aq) + C2O42-(aq) BaC2O4(k).
Pridjus CO32- ir SO32- tirpal HCl tirpalo, isiskiria dujos (matomi burbuliukai). Taiau
pasakyti kurie anijonai karbonato ar sulfito - yra analizuojamame tirpale negalima, nes dujos skiriasi
esant tirpale tiek karbonato, tiek sulfito jonams:
CO32-(aq) + 2H+(aq) CO2(d)+ H2O(s)
SO32-(aq) + 2H+(aq) SO2(d) + H2O(s).
Todl sudtingi jon miiniai analizuojami atliekant sistemin miinio analiz. Jos esm
kiekvienas iekomas jonas specifine reakcija identifikuojamas tik tada, kai kiti tirpale esantys ir jo
aptikimui trukdantys jonai prie tai identifikuojami ir paalinami i tirpalo. Sistemin analiz jon
miinio analiz, kai tirpale esani jon iekoma nuosekliai, laikantis nustatytos jon radimo tvarkos,
naudojant grupinius ir specifinius reagentus. Atliekant sistemin analiz, siekiama analizuojamajame
tirpale esanius jonus kiek manoma labiau atskirti vienus nuo kit. Todl atliekamas jon
suskirstymas analizines grupes, remiantis atskiros grups jon savybi panaumu arba skirtumu
grupini reagent atvilgiu. Tuo tikslu analizuojamas tirpalas paeiliui veikiamas keliais grupiniais
reagentais, paverianiais dal jon tam tikrais junginiais, kuriuos galima atskirti nuo kit,
analizuojam mediag sudarani jon. Tokiu bdu, visi tiriamame tirpale esantys jonai, panaudojant
grupinius reagentus, atskiriami maesnes analizines grupes ir kiekviena grup analizuojama specialia
sistemins analizs eiga. Jonai skirstomi analizines grupes remiantis j cheminmis savybmis.
 32

Katijon miinio sistemins analizs

schemos pavyzdys

.
 33

1.4. Katijon ir anijon analizinis grupavimas

Atliekant jon miinio sistemin analiz, grupiniais reagentais atskiriamos panai savybi jon
grups, o po to daroma ios grups jon analiz. Grupiniai reagentai apibrtomis slygomis su
katijon ar anijon grupe reaguojantys ir panai savybi junginius sudarantys reagentai.
1.2. lentel. Katijon analizins grups ir j savybs
Analizin Katijonai Grupinis Su grupiniu Grups jungini apibdinimas
grup, jos reagentas reagentu
pavadinimas sudaro
I, NH4+, Na+, Nra - Chloridai, sulfatai, karbonatai, hidroksidai
tirpioji K+ tirps vandenyje.
II, Ca , Ba2+
2+
(NH4)2CO3 CaCO3, BaCO3 Baltos spalvos karbonat nuosdos,
sulfatin sotus netirpios vandenyje, taiau tirpios rgtyse.
arba CaSO4, BaSO4 Baltos spalvos sulfat nuosdos, netirpios
2M H2SO4 vandenyje ir rgtyse.

III, Ag+, Pb2+, 2M HCl AgCl, Baltos spalvos chlorid nuosdos, netirpios
chloridin Hg22+ PbCl2, altame vandenyje, praskiestose rgtyse.
Hg2Cl2
IV, Zn2+, Al3+, NaOH [Al(OH)6]3- , Baltos spalvos Al(OH)3, Zn(OH)2 ir
amfoterin Cr3+ perteklius [Cr(OH)4]- , alsvos spalvos Cr(OH)3 hidroksidai
[Zn(OH)4]2- netirps vandenyje, tirps armuose,
rgtyse.
Cr(H2O)6]3+ jon tirpalai alsvai violetins
spalvos.
V, Fe3+, Mn2+, 2 M NaOH Fe(OH)3, Hidroksidai netirpsta vandenyje, armuose,
hidroksidin Mg2+ arba Mn(OH)2, amonio hidrokside, bet tirpsta rgtyse.
NH4OH Mg(OH)2 Fe(OH)3 rudos spalvos nuosdos,
koncentruotas Mn(OH)2 baltos spalvos nuosdos,
Mg(OH)2 baltos spalvos nuosdos,
[Fe(H2O)6]3+ jon tirpalai gelsvos spalvos
VI, Ni2+, Co2+, NH4OH [Ni(NH3)6]2+, Hidroksidai netirpsta vandenyje, armuose,
amoniakin Cu2+ koncentruotas [Co(NH3)6]3+ tirpsta amonio hidroksido pertekliuje,
arba ([Co(NH3)6]2+), rgtyse.
6 M NH4OH [Cu(NH3)4]2+ Amonio hidroksido pertekliuje susidaro
+ NH4Cl spalvoti kompleksiniai jonai:
Ni(NH3)6]2+ - alyv spalvos,
[Co(NH3)6]3+ - pilkai roins spalvos
([Co(NH3)6]2+ - pilkvai geltonos spalvos),
[Cu(NH3)4]2+ - rykiai mlynos spalvos.
ios grups katijon tirpalai yra spalvoti:
[Ni(H2O)6]2+ - alios spalvos,
[Co(H2O)6]2+ - roins spalvos,
[Cu(H2O)6]2+ - ydros spalvos.
 34

Analizin grup su grupiniu reagentu reaguojanti katijon arba anijon grup. Grupiniai
reagentai palengvina ir pagreitina analiz. Jei tiriamj tirpal pylus grupinio reagento reakcija
nevyksta, vadinasi ios grups jon tirpale nra.
Sistemin analiz daniausiai taikoma katijon miiniams analizuoti, kadangi dauguma katijon
neturi specifini reagent. Sudtingo tiriamojo miinio katijonai atskiras analizines grupes skirstomi
rgi-bazi metodu. iuo metodu katijonai suskirstomi eias analizines grupes (1.2. lentel).
Kiekviena grup turi savo grupin reagent, kuris sudaro panai savybi junginius su visais grups
katijonais. Iimt sudaro pirmoji grup. Katijonai grupuojami pagal j sveik su rgtimis (HCl ir
H2SO4), susidarant netirpioms druskoms, bazmis (NaOH ir NH4OH), susidarant tipikiems arba
amfoteriniams hidroksidams bei amoniaku (NH3), susidarant kompleksiniams junginiams. Katijonus
nuosekliai suskirstyti analizines grupes galima tik grietai laikantis nurodytos darbo eigos.
Nesilaikant nuoseklumo arba nekreipiant dmesio reakcijos vykimo slygas (terps pH, temperatra,
maiymas), gaunami klaidingi rezultatai. Vietoj laukiam jon, gali nussti ir tie, kurie turt likti
tirpale.
Katijon klasifikacija siejama su element atom sandara ir j padtimi periodinje element
sistemoje. Katijon sveika su rgtimis ir bazmis priklauso nuo element atom iorinio ir
priepaskutinio lygmens elektron, dalyvaujani jungi susidaryme. Analizins grups siejamos su
gamtinmis izomorfinmis V. I. Vernadskio atrastomis (1910) jon eilmis. Tos paios analizins
grups elementams bdingos izomorfins savybs, t. y., jonai j kristaluose gali bti pakeisti kitais tos
grups jonais. Izomorfinis vien jon pakeitimas kitais galimas tik esant panaioms jon savybms -
tam paiam chemins jungties tipui, artimam jon spinduliui, panaiai poliarizacinei galiai, esant tam
paiam krviui ir kristalins gardels tipui.
I analizin katijon grup sudaro armini metal ir amonio jonai (Na+, K+, NH4+). Grupinio
reagento, nusodinanio visus jonus nra, nes ios grups katijon druskos (chloridai, sulfatai,
karbonatai ir kt.) ir hidroksidai gerai tirpsta vandenyje, todl i grup vadinama tirpija. KOH ir NaOH
hidroksidai armai, NH4OH silpna baz. armini metal silpn rgi druskos (karbonatai,
sulfidai ir kt. ) hidrolizuojasi, j vandeniniai tirpalai yra baziniai (pH > 7). Amonio druskos taip pat
hidrolizuojasi, j vandeniniai tirpalai yra rgts (pH < 7). NH4+ druskos, skirtingai nei K+ ir Na+
druskos, kaitinamos skyla. i amonio drusk savyb panaudojama amonio jonams i tiriamosios
mediagos paalinti. I grups katijon junginiai ir j drusk vandeniniai tirpalai bespalviai. Spalvotos
tik tos druskos, kurioms spalv suteikia anijonai (chromatai, dichromatai, manganatai, permanganatai,
heksacianoferatai (II ir III) ir heksanitrokobaltatai (III)). K+ ir Na+ jonai turi pastov oksidacijos
laipsn, todl jiems nebdingos oksidacijos-redukcijos reakcijos. NH4+ - sudtinis jonas, savybmis
panaus K+ jonus, stiprs oksidatoriai amonio jonus gali oksiduoti iki laisvo azoto.
 35

K+ ir Na+ jonai priklauso periodins element sistemos IA grupei (s1-elementai) ir sudaro t

pai izomorfin eil. Spinduliu NH4+ jonas labai panaus K+ jonus, jo druskos gerai tirpsta
vandenyje, todl NH4+ priskiriamas tai paiai analizinei grupei. Kit grupi jonai trukdo aptikti I
grups katijonus, todl j iekoma tik atskyrus kit grupi katijonus.
II analizinei katijon grupei priklauso s2-element jonai (Ca2+, Ba2+), sudarantys maai tirpius
sulfatus. ios grups katijonai arminiai ems metalai, esantys periodins element sistemos IIA
grupje. Ca2+, Ba2+ jonai turi patvari atuoni elektron iorinio elektron sluoksnio konfigracij.
Ba2+ chemikai aktyvesnis u Ca2+ jonus. Grupinis reagentas H2SO4. Sulfat tirpumas vandenyje
didja BaSO4 (Ks = 2,510-10 (22oC)) < CaSO4 (Ks = 1,110-5 (22oC)). Kadangi CaSO4 tirpumas
kambario temperatroje palyginti didelis, Ca2+ jonai grupiniu reagentu i tirpalo nusodinami nepilnai.
a2+ jonai pilnai nusodinami H2SO4 tik pylus tirpal etanolio arba acetono. Kalcio ir bario sulfatai
netirpsta praskiestose rgtyse, armuose. vino sulfatas ir arminiai ems metalai yra izomorfiniai,
todl vino sulfatas nusda kartu su II grups sulfatais. Vandenyje netirpsta taip pat II grups katijon
karbonatai, fosfatai ir sulfitai, menkai tirps hidroksidai. Pastarieji yra stiprios bazs, kuri stiprumas
didja Ca(OH)2 < Ba(OH)2. II grups katijonai nelink sudaryti kompleksini jungini, hidrolizuotis,
nepasiymi oksidacinmis-redukcinmis savybmis.
II grups katijon vandeniniai tirpalai bespalviai, drusk spalva priklauso nuo anijon.
III analizin katijon grup sudaro jonai (Ag+, Pb2+, Hg22+), kuri chloridai netirps altame
vandenyje. Grupinis reagentas HCl. I chlorid tirpiausias PbCl2. Todl Pb2+ jonai gali bti
nusodinami nepilnai. PbCl2 tirpsta kartame vandenyje, o vsinant vl isiskiria adatli pavidalo
PbCl2. Visi III grups chloridai tirpsta koncentruotos HCl pertekliuje, sudarydami nepatvarius
kompleksinius junginius [AgCl3]2-, [PbCl4]2-, [Hg2Cl4]2-, kurie skiediant tirpal suyra ir vl isiskiria
nuosdomis. AgCl tirpsta amoniako, amonio karbonato, natrio tiosulfato tirpaluose. Reaguodamas su
amoniaku, PbCl2 sudaro netirp vino hidroksid, o Hg2Cl2 gyvsidabrio amido chlorido nuosdas ir
metalin gyvsidabr. ios grups katijonai periodins element sistemos IB, IIB ir IVA grupi p- ir d-
elementai. i element atomuose visikai upildytas (18 elektron) priepaskutinio lygmens d-
palygmuo. Daugelis III grups katijon drusk netirpsta vandenyje (iskyrus nitratus). Sidabro
hidroksidas (AgOH) nepatvarus ir skyla tamsiai rudos spalvos sidabro oksid (Ag2O), vino
hidroksidui (Pb(OH)2) bdingos amfoterins savybs. III grups katijonai hidrolizuojasi, link sudaryti
kompleksinius junginius, oksidacijos-redukcijos reakcijose Pb2+ oksidacijos laipsnis gali kisti Pb4+.
Jeigu tirpale yra oksidatori, tai Hg22+ virsta Hg2+ jonu, o dl reduktori poveikio metaliniu
gyvsidabriu.
III grups katijon vandeniniai tirpalai yra bespalviai. III analizins grups katijon junginiai,
ypa gyvsidabrio ir vino, yra toksiki, todl su jais reikia elgtis atsargiai.
 36

IV analizin katijon grup sudaro jonai (Zn2+, Al3+, Cr3+), kuri hidroksidai netirpsta
vandenyje, taiau tirpsta rgtyse ir armuose, t. y. pasiymi amfoterinmis savybmis, o tirpios
druskos lengvai hidrolizuojasi. Grupinis reagentas NaOH. Veikiant grupiniu reagentu, IV grups
katijonai nusodinami vandeniniuose tirpaluose amfoteriniais hidroksidais Al(OH)3, Cr(OH)3, Zn(OH)2,
kurie itirpsta NaOH pertekliuje sudarydami akvakompleksus:
Zn2+(aq) + 2OH-(aq) Zn(OH)2(k),
Zn(OH)2(k) + 2OH-(aq) [Zn(OH)4]2-(aq).
i savybe naudojama IV katijon grup atskirti nuo V ir VI katijon grupi. Amfoteriniai
hidroksidai tirpsta rgtyse, sudarydami druskas, ir arm pertekliuje, sudarydami kompleksinius
anijonus. Tirpimas rgtyse rodo bazines hidroksid savybes, o tirpimas armuose rgtines.
Al(OH)3, Cr(OH)3 netirpsta NH4OH, Zn(OH)2 lengvai itirpsta NH4OH pertekliuje ir sudaro
kompleksin jungin [Zn(NH3)4](OH)2. ia savybe Zn2+ jonai yra panas VI grups katijonus. IV
grups katijon chloridai, sulfatai, nitratai gerai tirpsta vandenyje. IV katijon grups druskos
vandenyje hidrolizuojasi. i savyb ypa bdinga aliuminio ir chromo junginiams. Aliuminio ir
chromo sulfidai, karbonatai hidrolizuojasi visikai, todl io druskos vandeniniuose tirpaluose
neegzistuoja. Zn2+ ir Al3+ jon oksidacijos laipsnis pastovus, Cr3+ - kintamas, todl jis gali bti
reduktorius ir dalyvauti oksidacijos-redukcijos reakcijose (veikiamas vandenilio peroksido (H2O2)
oksiduojasi iki CrO42-).
Al3+ ir Zn2+ jon tirpalai yra bespalviai, Cr3+ - mlynai alios ar violetins spalvos. ios grups
katijonus jungia savybi panaumas pagal striain periodinje element sistemoje (d-ir p-elementai).
V analizins katijon grups jonai (Fe3+, Mn2+, Mg2+) turi nepilnai upildyt priepaskutinio
lygmens elektron sluoksn, todl jiems bdingos oksidacin-redukcins savybs. Grupinis reagentas
koncentruotas NH4OH tirpalas arba praskiestas NaOH tirpalas. Veikiant grupiniu reagentu, V grups
katijonai vandeniniuose tirpaluose nusodinami hidroksidais Fe(OH)3, Mg(OH)2, Mn(OH)2.
Hidroksidai netirpsta vandenyje, arm ir amonio hidroksido pertekliuje (prieingai nei IV grups jon
hidroksidai). Hidroksidai tirpsta praskiestose mineralinse ir acto rgtyse. Gerai tirpsta vandenyje
geleies, mangano, magnio nitratai, chloridai ir sulfatai. Vandenyje netirpsta ios grups karbonatai,
fosfatai, vandenilio fosfatai. Mg(OH)2 ir Mn(OH)2 tirpsta koncentruotuose amonio drusk tirpaluose:
Mg2+(aq) + 2OH-(aq) Mg(OH)2(k),
Mg(OH)2(k) + 2NH4+(aq) Mg2+(aq) + 2NH4OH(aq).
V grups katijonai link sudaryti kompleksinius junginius, Fe3+, Mn2+ dalyvauja oksidacijos-
redukcijos reakcijose. V grups jon stipri rgi tirpi drusk vandeniniai tirpalai dl hidrolizs yra
rgts.
 37

Fe3+ drusk tirpalai yra geltonos spalvos, Mn2+ - bespalviai arba viesiai roins spalvos, Mg2+ -
bespalviai.
VI analizins katijon grups jonai (Ni2+, Co2+, Cu2+) yra dvikrviai jonai. Jie sudaro maai
tirpius sulfidus ir patvarius, gerai vandenyje tirpstanius amoniakatus. Grupinis reagentas
koncentruotas (25%) NH4OH tirpalo perteklius. Veikiami grupiniu reagentu, VI grups katijonai
vandeniniuose tirpaluose nusodinami bazinmis druskomis (CuOHCl, CoOHCl, NiOHCl), kurios
itirpsta NH4OH pertekliuje susidarant amoniakiniams kompleksams Ni[(NH3)6]2+, [Co(NH3)6]2+,
[Cu(NH3)4]2+ :
NiOHCl(k) + 6NH4OH(aq) [Ni(NH3)6]2+(aq) +Cl-(aq) + OH-(aq) + 6H2O(s).
i savyb leidia atskirti VI grups katijonus nuo kit grupi, todl amonio hidroksido tirpalas
yra VI grups grupinis reagentas. Amoniakini kompleks tirpalai patvars, iskyrus pilkai gelsvos
spalvos [Co(NH3)6]2+, kuris palaipsniui oksiduojasi oro deguonimi susidarant [Co(NH3)6]3+, ir tirpalo
spalva keiiasi pilkai roin. Esant tirpale oksidatoriams, i reakcija vyksta akimirksniu. Cu2+ ir Ni2+
reaguodami su armais sudaro amorfines Cu(OH)2, Ni(OH)2 nuosdas, Co2+ - mlynos spalvos tirpi
bazin drusk CoOHCl, kuri armo pertekliuje virsta roiniu hidroksidu Co(OH)2. Veikiamas oro
deguonimi, Co(OH)2 palaipsniui rusvja ir virsta rudu Co(OH)3. ios grups katijon hidroksidai
netirpsta vandenyje, NaOH, KOH pertekliuje, taiau tirpsta mineralinse rgtyse, NH4OH pertekliuje.
Cu2+ ir Co2+ turi kintant oksidacijos laipsn, todl jiems rasti taikomos ir oksidacijos-redukcijos
reakcijos.
Ni2+, Cu2+ , Co2+ tirpalai dl susidariusi akvakompleks turi charaktering spalv: [Ni(H2O)6]2+
- alios spalvos, [Co(H2O)6]2+ - roins spalvos, [Cu(H2O)6]2+ - ydros spalvos. Visi ios grups
katijonai yra d-elementai (nuo d7 iki d10) ir dsningai idstyti periodinje element sistemoje pagal
vertikal ir horizontal.
Atliekant sistemin katijon analiz rgi bazi metodu, i pradi 2M HCl rgties tirpalu
atskiriami maai tirps chloridai (III grups katijonai), toliau, paalinus i tirpalo chlorid nuosdas,
2M H2SO4 tirpalu maai tirps sulfatai (II grups katijonai). Atskiroje likusio tirpalo dalyje
analizuojami I grups katijonai . Toliau tirpale 2M NaOH tirpalo pertekliumi (arba 6M NaOH tirpalu)
nusodinami maai tirps hidroksidai (V ir VI grups katijonai). Tirpale lieka armuose itirp
hidroksidai (IV grup katijonai) ir I grups katijonai. V ir VI grupi hidroksid nuosdas veikiant
koncentruoto NH4OH tirpalu (arba 6 M NH4OH tirpalo perteklius + NH4Cl tirpalas) atskiriami tirps
amoniakatai (VI grups katijonai), o netirps V grups katijon hidroksidai lieka nuosd pavidalu
tirpale. Toliau tiriamos atskirtos analizins katijon grups.
Mg(OH)2 tirpsta amonio drusk tirpaluose, todl, veikiant NH4OH + NH4Cl, Mg2+ jonai gali
pereiti tirpal kartu su VI grups katijon amoniakiniais kompleksais. Mn(OH)2 taip pat tirpsta
 38

amonio drusk tirpaluose, taiau ore veikiamas deguonies Mn(II) oksiduojasi iki Mn(IV), kurio
hidroksidas amonio drusk tirpaluose yra netirpus. Netirpi CaSO4, BaSO4 pavidale esantys II grups
katijonai tinkam analizei form pervedami virinant sulfatus su koncentruotu sodos (Na2CO3) tirpalu:
BaSO4(k) + CO32-(aq) BaCO3(k) + SO42-(aq).
Gautos BaCO3 ir CaCO3 nuosdos atskiriamos nuo tirpalo, i j, plaunant vandeniu, paalinami SO42-
jonai, tirpinamos CH3COOH rgtyje ir gautas tirpalas analizuojamas.

Jei atliekant sistemin analiz grupiniais reagentais aptikti tik vienos grups katijonai, tai jie
atskiriami grupiniu reagentu, nuosdos nucentrifuguojamos, atliekant ios grups sistemin analiz,
nustatoma, koki yra katijon. Jeigu panaudojant grupinius reagentus, aptiktos kelios katijon grups,
kiekviena grup analizuojama atskirai sistemins analizs bdu.
Nustaius katijonus iekoma anijon. Daugelis element vandeniniuose tirpaluose bna anijon
pavidalo. Anijonai element atomai ar atom grups, turinios neigiam krv. Anijonai egzistuoja
vandeniniuose ir nevandeniniuose tirpaluose, lydiniuose bei jonin gardel turiniose kristalinse
mediagose. Anijonus sudaro tik p- ir reiau d-elementai, kuri poliarizuojanios savybs, palyginti su
s-elementais, ymiai stipresns. Todl dauguma anijon tai element kompleksai su deguonimi.
Vieni anijonai sudaryti tik i vieno atomo: Cl-, Br-, I-, S2- (nedeguonini rgi anijonai) , kiti i
 39

keli atom: SO42-, SO32-, NO3-, CrO42-, MnO4- (deguonini rgi anijonai) , SCN- (kit rgi
anijonai) ir t. t. Anijonams surasti danai tinka tos paios, kaip ir katijonams, reakcijos, pavyzdiui,
iekant Ba2+ katijon, Ba2+ jonai veikiami SO42- anijonais. Susidaro vandenyje netirpus BaSO4. Ir
atvirkiai, SO42- anijonai gali bti atpastami Ba2+ jonais. Sistemin anijon analiz yra sudtinga,
todl retai atliekama anijonams atpainti. Anijonai daniausiai analizuojami nesisteminiu bdu
specifinmis reakcijomis arba keli reakcij nesudtingais deriniais skirtingose analizuojamojo tirpalo
porcijose. Anijon radimas grindiamas tokiu paiu principu kaip ir katijon - kiekviena anijon ris
su tam tikrais reagentais sudaro cheminius junginius, kuriuos galima lengvai atpainti pagal j
iorinius poymius. Ir katijonams, ir anijonams rasti taikomos specifins ir grupins reakcijos.
Analizs pagreitinimui anijonai taip pat grupuojami analizines grupes. Grupiniai reagentai anijon
analizje naudojami ne anijonams sugrupuoti ir atskirti, bet anijon grupei aptikti. Jei naudojant
grupin reagent, nestebimi tai grupei bdingi analiziniai poymiai, daroma ivada, kad tos grups
anijon tirpale nra. Anijon skirstymas grupes nra toks grietas, kaip katijon, nes nra reagent,
leidiani suskirstyti visus anijonus analizines grupes. Daniausiai anijonai grupuojami,
atsivelgiant j patvarum rgi poveikiui, bario bei sidabro drusk tirpum ir oksidacines-
redukcines savybes.
Atsivelgiant patvarum rgtims, bario ir sidabro drusk tirpum, anijonai skirstomi keturias
analizines grupes.
I anijon grupei priskiriami CO32-, S2-, S2O32-, SO32-, NO2- jonai, kuriems reaguojant su
mineralinmis rgtimis (HCl, H2SO4), isiskiria dujiniai reakcijos produktai. ios grups anijonai,
kaip ir II grups, nusodinami BaCl2 i neutrali ar silpnai armini tirpal (pH 79). Susidariusi bario
drusk tirpumas rgtyse yra skirtingas:
a) CO32-, S2- bario druskos tirpsta praskiestose mineralinse ir acto rgtyse;
b) S2O32-, SO32-, NO2- bario druskos tirpsta praskiestose mineralinse rgtyse.
I grups anijon sidabro druskos netirpios vandenyje, bet, skirtingai nuo III grups anijon,
tirpios praskiestoje HNO3 rgtyje. I grups anijon vino druskos netirpios vandenyje.
II anijon grupei priskiriami jonai SO42-, PO43-, B4O72-, F- , C2O42- , kurie nusodinami BaCl2 i
neutrali ar silpnai armini tirpal (pH 79). Susidariusi bario drusk tirpumas rgtyse yra
skirtingas:
a) BaSO4 netirpsta praskiestose mineralinse ir acto rgtyse;
b) PO43-, B4O72- bario druskos tirpsta praskiestose mineralinse ir acto rgtyse;
c) F- , C2O42- bario druskos tirpsta praskiestose mineralinse rgtyse.
 40

II grups anijon sidabro druskos netirpios vandenyje, bet, skirtingai nuo III grups anijon,
tirpios praskiestoje HNO3 rgtyje. Ag2SO4 nuosdos ikrenta tik i koncentruot tirpal. II grups
anijon vino druskos netirpios vandenyje.
III anijon grupei priskiriami jonai Cl-, I-, Br-, SCN-, kurie nusodinami AgNO3. i anijon
sidabro druskos netirpsta praskiestoje HNO3 rgtyje. III grups anijon bario druskos, skirtingai nuo I
ir II grups anijon, tirpios vandenyje. III grups anijon vino druskos netirpios vandenyje.
IV anijon grupei priskiriami jonai NO3-, CH3COO- , ClO4-, kuri bario ir sidabro druskos
tirpios vandenyje.
1.3. lentel. Anijon klasifikacija remiantis duj bei maai tirpi drusk susidarymu
Analizin Anijonai Grupinis reagentas Grups apibdinimas
grup
I Isiskiria dujos:
2-
CO3 (karbonatas), 2M HCl CO2 be spalvos ir kvapo,
S2- (sulfidas), H2S nemalonaus kvapo,
S2O32- (tiosulfatas), arba SO2 (stovint ir ildant skiriasi S),
SO32- (sulfitas), 2M H2SO4 SO2 atraus kvapo,
NO2- (nitritas) NO+NO2 raudonai rudos dusinanios
II
SO42- (sulfatas), BaCl2 neutralioje BaSO4,
PO43- (fosfatas), arba silpnai arminje Ba3(PO4)2,
B4O72-(boratas), terpje BaB4O7,
F- (fluoridas), BaF2,
C2O42- (oksalatas) BaC2O4.
Baltos spalvos druskos netirpsta vandenyje,
taiau tirpsta HCl rgtyje, iskyrus BaSO4
III
Cl- (chloridas), AgNO3 + 2M HNO3 AgCl baltos spalvos nuosdos,
I- (jodidas), AgI viesiai geltonos spalvos nuosdos,
Br- (bromidas), AgBr- blykia gelsvos spalvos nuosdos,
SCN- ( tiocianatas). AgSCN- baltos spalvos nuosdos.
Ag druskos netirpsta vandenyje ir 2M HNO3
rgtyje
IV NO3- (nitratas), Nra Sidabro ir bario druskos tirpsta vandenyje
CH3COO- (acetatas),
ClO4- (perchloratas)

Atsivelgiant sveik su oksidatoriais ir reduktoriais, anijonai skirstomi tris analizines grupes.

I anijon grup sudaro jonai oksidatoriai: NO2-, NO3-, ClO4-. Grupinis reagentas kalio jodido
(KI) tirpalas rgioje terpje, kur anijonai oksiduoja iki jodo (I2), atpastamo krakmolo kleisteriu
(mlyna spalva) arba i pamlynavusio krakmolo popierlio, laikomo vir mgintuvlio, ar organiniais
tirpikliais (chloroformu, benzenu).
 41

II anijon grupei priskiriami jonai reduktoriai: S2-, S2O32-, SO32-, S2-, NO2-, C2O42-, Cl-, I-, Br-,
SCN-. Grupinis reagentas - KMnO4 tirpalas rgioje terpje, kuris iblunka dl redukcijos su
anijonais. Kai kurie anijonai (S2-, S2O32-, SO32-) gali redukuoti ir jodo I2 tirpal.
III anijon grupei priklauso jonai, neturintys oksidacini-redukcini savybi: SO42-, CO32-,
PO43-, B4O72-, CH3COO-, F-. Jie nereaguoja nei su KMnO4 ar I2 tirpalu, nei su KI tirpalu.
Grupiniais reagentais nustatoma grup, kuriai priklauso analizuojamos mediagos anijonai, tada
atliekamos iems anijonams bdingos atpainimo reakcijos
1.4. lentel. Anijon klasifikacija atsivelgiant oksidacines-redukcines savybes
Analizin Anijonai Grupinis reagentas Grups apibdinimas
grup
I NO2-, *NO3-, ClO4- KI + 6M H2SO4 Anijonai oksidatoriai

II a) S2-, S2O32-, SO32- a) I2 Anijonai reduktoriai

b) S2-, S2O32-, SO32-, NO2-, b) KMnO4 + 6M H2SO4

**C2O42-, ***Cl-, I-, Br-, SCN-

III SO42-, CO32-, PO43-, B4O72- Nra Indiferentiniai anijonai

CH3COO-, F-

*NO3- jonas silpnai rgioje terpje nereaguoja su KI,

**C2O42- jonas blukina KMnO4 tik ildant,
***Cl- jonas labai ltai reaguoja su KMnO4.
 42

__________________________________________________________________________________
1.1. Laboratorinis darbas. I, II GRUPS KATIJON ANALIZ
__________________________________________________________________________________
Darbo tikslas imokti atpainti I ir II grups katijonus.
Darbo eiga pirmiausia imokite atpainti jonus atlikdami atpainimo reakcijas su katijon
standart tirpalais. sidmkite reakcijos produkt spalv, kristal form, tirpum ir pan. Ssiuvinyje
pasiymkite pastabas apie reakcijos eig, slygas. Tai pirmoji darbo dalis. Antroji dalis remdamiesi
pateikta metodika, gyta patirtimi, identifikuokite jonus tirti gautame neinomos sudties miinyje.
Dirbkite susikaup, apgalvodami kiekvien operacij. Bkite atids pasirinkdami reikalingus reagentus
bei savuosius reakcij mediag miinius mgintuvliuose. Neumirkite, indai kiekvienai naujai
reakcijai privalo bti vars! Reakcijoms atlikti ir indams perplauti naudojamas tik distiliuotas vanduo!
Svarbu atliekant reakcijas mgintuvliuose, btina reakcijos miin imaiyti stikline lazdele ir tik
tada vertinti analizin signal! Jei neaiku, ar yra mgintuvlyje nuosd arba kokia nuosd spalva
reakcijos miin centrifuguokite. Taip lengviau vertinti mgintuvlio dugne susikaupusias nuosdas.
Atminkite, kad dideli charakteringos formos kristalai mikrokristaloskopini reakcij metu susidaro
ltai besimaianiuose nedidels koncentracijos tirpaluose, be to, kristalams susiformuoti reikia laiko.
Nesusidarant bdingiems kristalams, tiriamj tirpal 2-3 kartus praskieskite vandeniu ir pakartokite
reakcij su lau skiesto tirpalo. Kristalizacij paspartina reakcijos miinio ildymas (ant kaitinimo
plytels) bei objektinio stiklelio trynimas lazdele lao dugne. Taip pat mikrokristaloskopin reakcij
galima atlikti su sausai ant objektinio stiklelio igarintu tiriamojo tirpalo lau.

I analizin katijon grup (Na+, K+, NH4+)

Na+ jon reakcijos

1. Mikrokristaloskopin reakcija
Neutrals ar acto rgtimi pargtinti natrio drusk tirpalai su zinko uranilo acetatu sudaro
charakteringus alsvai gelsvus kristalus:
Na+(aq) +Zn2+(aq) +3UO22+(aq) + 9CH3COO-(aq) + 9H2O(s) NaZn(UO2)3(CH3COO)99H2O(k).
K+ jonai su iuo reagentu gali sudaryti adatos formos KZn(UO2)3(CH3COO)9 9H2O kristalus.
Atlikite reakcij ir palyginkite KZn(UO2)3(CH3COO)99H2O ir NaZn(UO2)3(CH3COO)99H2O
kristal pavidal!
 43

Reakcijos atlikimas. Ant objektinio stiklelio dedamas

tiriamojo tirpalo laas, alia reagento (Zn(UO2)3(CH3COO)8)
laas. Laai ltai sujungiami stikline lazdele. Pro mikroskop
matomi alsvai geltoni tetraedrai ir oktaedrai.

NaZn(UO2)3(CH3COO)99H2O kristalai
2. Liepsnos reakcija
Atlikimas. Chromonikelio viela suvilgoma koncentruotu HCl tirpalu ir kaitinama, kol pranyksta
geltona liepsnos spalva. Na+ radimo reakcija atliekama tik nedaania liepsnos viela. Nuvalyta viela
panardinama tiriamj tirpal arba sausos tiriamosios mediagos miltelius ir kaitinama virutinje
bespalvs degiklio liepsnos dalyje. Viela tirpal merkiama negiliai, kad neusitert visas jos
pavirius. Geltona kelet sekundi isilaikanti liepsnos spalva rodo, kad tirpale yra natrio jon.
Reakcija labai jautri, todl geltona liepsnos spalva gali atsirasti net tada, jei tiriamasis tirpalas yra tik
utertas natrio junginiais.
K+ jon reakcijos
1. Mikrokristaloskopin reakcija
Reakcijos atlikimas. Ant objektinio stiklelio ulainamas laas
tiriamojo tirpalo, alia laas natrio-vino-vario-nitrito tirpalo. Laus
sujungus lazdele, po 1-2 min. susidaro pro mikroskop matomi juodi ar
tamsiai rudi kubai:
2K+(aq) + Na2Pb[Cu(NO2)6](aq) K2Pb[Cu(NO2)6](k) + 2Na+(aq).
Atminkite, NH4+ jonai trukdo reakcijai su iuo reagentu sudaro
identiko pavidalo kristalus. Ibandykite!
K2Pb[Cu(NO2)6] kristalai
2. Liepsnos reakcija
Kalio junginiai nudao bespalv liepsn violetine spalva. Jeigu tiriamajame tirpale yra natrio,
liepsnos spalv reikia irti per mlynos spalvos filtr (kobalto turint stikl ar indigotino tirpalo
prizm), kuris absorbuoja natrio skleidiamus geltonus spindulius, o violetinius praleidia.

NH4+ jon reakcijos

1. Dujinio amoniako susidarymo reakcija
Stiprs armai istumia i amonio drusk tirpal dujin amoniak:
NH4+(aq) + OH-(aq) NH3(d) + H2O(s).
 44

Reakcijos atlikimas. Truputis tiriamosios sausos mediagos arba 3-4 laai tirpalo pilami
mgintuvl ir pridedami 3-4 laai 6 M KOH arba NaOH armo tirpalo. Ant mgintuvlio udedama
vandeniu sudrkinta raudona lakmuso arba universalaus indikatorius juostel (galima panaudoti ir
fenolftaleino tirpalu suvilgyt filtravimo popieriaus gaball) ir mgintuvlis atsargiai ildomas
vandens vonelje. Nuo susidariusio amonio hidroksido indikatorinio popierlio juostel pamlynuoja,
o bespalvis filtravimo popierlis nusidao aviei spalva:
NH3(d) + H2O(s) NH4OH(aq).
Vietoj indikatorinio popierlio taip pat galima imti gyvsidabrio nitrato (Hg2(NO3)2) tirpalu
suvilgyt filtravimo popierl, kuris pajuosta nuo isiskirianio amoniako poveikio susidaranio
metalinio gyvsidabrio:
2Hg22+(aq) + 4NH3(d) +NO3-(aq) + H2O(s) [OHg2NH2]NO3(k) + 2Hg(k) + 3NH4+(aq).
2. Neslerio reakcija
Neslerio reagentas (K2[HgI4] + KOH) amonio drusk tirpaluose iskiria rausvai rusvas
oksidimerkuramido nuosdas, o jei yra labai maai amonio jon, tirpalas nusidao geltonai:
NH4+(aq) + 2[HgI4]2-(aq) + 4OH-(aq) [OHg2NH2]I(k) + 7I-(aq) + 3H2O(s).
Reakcijos atlikimas. mgintuvl lainamas 1 laas amonio druskos tirpalo ir 2-3 laai Neslerio
reagento, atsiranda rausvai rusvos nuosdos.
Reakcija turi bti atliekama arminje terpje, nes rgtys suardo Neslerio reagent ir iskiria
raudonas HgI2 nuosdas, spalva panaias [OHg2NH2]I nuosdas. Tokiu bdu, nesant
analizuojamajame tirpale amonio jon, galima apsirikti.
Reakcijai kliudo kit grupi katijonai, kurie suardo Neslerio reagent su KOH sudarydami
netirpius hidroksidus. Kai tirpale yra kit grupi metal jon, jiems atskirti, tirpal papildomai
lainama pora la KOH, isiskyrusios nuosdos atskiriamos centrifuguojant ir tirpale atliekama
Neslerio reakcija.
1.5. lentel. I analizins grups katijon sveika su vairiais reagentais
Reagentai Jonai
K+ Na+ NH4+
Na2Pb[Cu(NO2)]6 K2Pb[Cu(NO2)6] - (NH4)2Pb[Cu(NO2)6]
Juodos kristalins nuosdos Juodos kristalins
(pro mikroskop juodi nuosdos (pro
kubai) mikroskop juodi
kubai)
Zn(UO2)3(CH3COO)8 KZn(UO2)3(CH3COO)9 NaZn(UO2)3(CH3COO)9 -
9H2O 9H2O
Saman spalvos kristalins Saman spalvos kristalins
nuosdos (pro mikroskop - nuosdos (pro mikroskop
adatos) tetraedrai ir oktaedrai)
 45

1.5. lentels tsinys

K2[HgI4] + KOH - - [OHg2NH2]I
Rausvai rudos
nuosdos
NaOH - - NH3 dujos
kaitinant
Liepsnos spalva Violetin Geltona -

II analizin katijon grup (Ca2+, Ba2+)

Ca2+ jon reakcijos

1. Mikrokristaloskopin reakcija

Reakcijos atlikimas. Ant objektinio

stiklelio ulainamas tiriamojo tirpalo
laas, alia laas 2M H2SO4 tirpalo.
Laai sujungiami stikline lazdele. Silpnai
paildius, isiskiria ilgos gipso adatls,
o jei kalcio daugiau, susidaro rombai:

CaSO42H2O kristalai, CaSO42H2O kristalai,

gauti i praskiest tirpal gauti i koncentruot tirpal

Ca2+(aq) + SO42-(aq) + 2H2O(s) CaSO42H2O(k).

Susidars CaSO4 tirpsta amonio sulfate (NH4)2SO4:
CaSO4(k) + SO42-(aq) [Ca(SO4)2]2-(aq).
i mikrokristaloskopin reakcija tinka Ca2+ nustatyti, esant tirpale Ba2+, nes Ba2+ jonai su SO42-
jonais sudaro smulkius BaSO4 kristalus, besiskirianius nuo gipso adatli. Ibandykite! BaSO4
netirpsta amonio sulfato tirpale.
2. Reakcija su amonio oksalatu
Amonio oksalatas neutraliuose arba acto rgtimi pargtintuose tirpaluose iskiria baltas
kristalines nuosdas, tirpstanias mineralinse rgtyse, bet netirpstanias acto rgtyje:
Ca2+(aq) + C2O42-(aq) CaC2O4(k).
Reakcijos atlikimas. mgintuvl lainami keli laai tiriamojo tirpalo ir 2-3 laai 2 M
(NH4)2C2O4 tirpalo. Nuosdos gali ikristi ne i karto.
Reakcijai trukdo Ba2+ jonai, sudarantys su amonio oksalatu analogikas nuosdas.
 46

3. Reakcija su amonio karbonatu

Amonio karbonatas ((NH4)2CO3) kalcio drusk tirpaluose iskiria baltas kalcio karbonato
nuosdas, tirpstanias acto ir mineralinse rgtyse:
Ca2+(aq) + CO32-(aq) CaCO3(k),
CaCO3(k) + 2H+(aq) Ca2+(aq) + CO2(d) + H2O(s).
Reakcijai trukdo Ba2+ jonai, sudarantys analogikas nuosdas su (NH4)2CO3.
4. Liepsnos reakcija
Lakieji kalcio junginiai, ypa chloridas, nudao bespalv liepsn plyt raudonumo spalva. Kalcio
liepsnai bdingi trumpi ybteljimai.

Ba2+ jon reakcijos

1. Reakcija su kalio chromatu arba dichromatu
Kalio chromatas (K2CrO4) neutraliuose arba acto rgtimi pargtintuose tirpaluose sudaro
geltonas kristalines bario chromato nuosdas:
Ba2+(aq) + CrO42-(aq) BaCrO4(k).
Reakcijos atlikimas. mgintuvl lainami keli laai tiriamojo tirpalo ir 1-2 laai K2CrO4
tirpalo.
Bario chromato nuosdos netirpsta vandenyje ir praskiestoje acto rgtyje, skirtingai nei CaCrO4,
bet tirpsta mineralinse rgtyse;
2BaCrO4(k) + 2H+(aq) 2Ba2+(aq) + Cr2O72-(aq) + H2O(s).
Dichromatai (K2Cr2O7) i bario tirpal taip pat iskiria BaCrO4 nuosdas, nes hidrolizuodamasis
dichromatas sudaro chromat:
Cr2O72-(aq) + H2O(s) 2CrO42-(aq) + 2H+(aq).
2. Reakcija su natrio rodizonatu
Reakcijos atlikimas. Ant filtravimo popieriaus gaballio ulainamas neutralaus (!) tiriamojo
tirpalo laas. Dm paveikiama natrio rodizonato (Na2C6O6) tirpalu. Dl susidariusi BaC6O6 nuosd
dm gyja raudonai rud spalv:
Ba2+(aq) + C6O62-(aq) BaC6O6(k).
Paveikta 1 lau 0,5 M HCl tirpalu, dm tampa rykai raudona.
Ca2+ su natrio rodizonatu reaguoja tik esant arminei terpei, susidaro violetins spalvos Ca2C6O6
nuosdos.
 47

3. Reakcija su sieros rgtimi

Reakcijos atlikimas. mgintuvl su 1-2 laais tiriamojo tirpalo lainama 2 M H2SO4. Isiskiria
baltos smulkios kristalins nuosdos, netirpstanios praskiestose mineralinse rgtyse, bet iek tiek
tirpstanios koncentruotoje H2SO4:
Ba2+(aq) + SO42-(aq) BaSO4(k),
BaSO4(k) + 2H+(aq) + SO42-(aq) Ba2+(aq) + 2HSO4-(aq).
Soiajame kalio permanganato (KMnO4) tirpale Ba2+ jonai su sieros rgtimi sudaro violetines
BaSO4 nuosdas, kuri spalvos neiblukina reduktoriai, nes kalio permanganatas ir bario sulfatas yra
izomorfiniai ir sudaro mirius kristalus.
Reakcijos atlikimas. Mgintuvlyje 2-3 laai bario druskos sumaioma su 3-4 laais soiojo
KMnO4 tirpalo ir 2-3 laais 2M H2SO4. Miinys paildomas iki virimo, centrifuguojamas, nupilamas
tirpalas. Nuosdos suplakamos su reduktoriumi (oksalo rgties (H2C2O4) arba natrio sulfito (Na2SO3)2
tirpalu), pakaitinama iki virimo ir centrifuguojama. Tirpalas netenka spalvos, o nuosdos ilieka
violetins spalvos. iai reakcijai Ca2+ jonai netrukdo.
4. Liepsnos reakcija
Lakieji bario junginiai, ypa chloridas, nudao bespalv liepsn geltonai alia spalva.
1.6. lentel. II analizins grups katijon sveika su vairiais reagentais
Reagentai Jonai
2+
Ca Ba2+
H2SO4 CaSO4 BaSO4
Baltos kristalins nuosdos, tirpstanios Baltos kristalins nuosdos, tirpstanios
(NH4)2SO4 koncentruotoje H2SO4
(NH4)2CO3 CaCO3 BaCO3
Baltos kristalins nuosdos, tirpstanios acto Baltos kristalins nuosdos, tirpstanios acto
ir mineralinse rgtyse ir mineralinse rgtyse
(NH4)2C2O4 CaC2O4 BaC2O4
Baltos nuosdos, netirpstanios acto ir Baltos nuosdos, netirpstanios acto ir
tirpstanios mineralinse rgtyse tirpstanios mineralinse rgtyse
K2CrO4 - BaCrO4
Geltonos nuosdos, tirpstanios mineralinse
rgtyse.

I ir II grups katijon miinio sistemins analizs eiga

Tirti gautame neinomos sudties tirpale gali bti bet koks skaiius bet kuri I, II grupi
katijon. Todl sistemins analizs bdu patikrinamas kiekvieno jono buvimas tirpale.
Analiz pradedama NH4+ jon buvimo patikrinimu
nurodytomis reakcijomis. Po to iekomi Na+ jonai. Jei amonio jon yra, K+ jonai identifikuojami
tik paalinus NH4+.
 48

1. NH4+ jon identifikavimas

1-2 laai tiriamojo tirpalo kaitinami mgintuvlyje pylus 2-4 laus 2 M NaOH. Ant
mgintuvlio udedamas vandeniu sudrkintas indikatorinis popierlis. Amonio jon buvimas
tikrinamas ir su Neslerio reagentu.
2. Na+ jon identifikavimas
Ant objektinio stiklelio dedamas laas tiriamojo tirpalo ir atliekama mikrokristaloskopin
reakcija su cinko uranilo acetatu.
3. K+ jon identifikavimas
a) jei amonio jon nra
Ant objektinio stiklelio ulainamas laas tiriamojo tirpalo ir atliekama mokrokristaloskopin
reakcija su Na2Pb[Cu(NO2)6.
b) jei amonio jon yra
Jei buvo rasti NH4+ jonai, juos reikia paalinti i tirpalo, nes amonio jonai trukdo aptikti K+
jonus. Tam mgintuvl lainami 5-7 laai tiriamojo tirpalo ir pridedama 10-13 la formaldehido
CH2O tirpalo. Amonio jonai suriami urotropin:
4NH4+(aq) + 6CH2O(s) (CH2)6N4(aq) + 4H+(aq) + 6H2O(s)
Paalinus amon, laas tirpalo ulainamas ant objektinio stiklelio ir atliekama
mokrokristaloskopin reakcija su Na2Pb[Cu(NO2)6.
Ca2+ jon buvim galima patikrinti pradinio tiriamojo tirpalo lae mikrokristaloskopine reakcija.
Taiau iai reakcijai gali trukdyti Ba2+ jonai. Tokiu atveju grupinio reagento (NH4)2CO3 tirpalu kalcio
ir bario jonai atskiriami nuo I grups katijon netirpi karbonat nuosdomis.
4. Nusodinimas grupiniu reagentu
mgintuvl lainama 10-20 la tiriamojo I, II grups katijon tirpalo ir lainamas sotus
(NH4)2CO3 tirpalas, kol nustoja skirtis CaCO3 ir BaCO3 nuosdos:
Ca2+(aq) + CO32-(aq) CaCO3(k),
Ba2+(aq) + CO32-(aq) BaCO3(k),
Miinys imaiomas, centrifuguojamas. Nuosdos atskiriamos nuo tirpalo. Centrifugatas
ipilamas. Karbonat nuosdos itirpinamos ildant nedideliame 2 M CH3COOH kiekyje:
CaCO3(k) +2CH3COOH(aq) Ca2+(aq) + 2CH3COO-(aq) + CO2(d) + H2O(s).
BaCO3(k) +2CH3COOH(aq) Ba2+(aq) + 2CH3COO-(aq) + CO2(d) + H2O(s).
 49

5. Ba2+ jon identifikavimas

Gautame acetatiniame tirpale atliekama Ba2+ jon radimo reakcija. atskir mgintuvl
lainami 2-3 laai acto rgtimi pargtinto tirpalo, lainama po por la K2CrO4 tirpal. Jei yra
Ba2+, isiskiria geltonos BaCrO4 nuosdos.
6. Ca2+ jon identifikavimas
Aptikus bar, vis likus acto rgtimi pargtin Ca2+ ir Ba2+ tirpal lainamas K2CrO4 tol, kol
tirpalas vir susidariusi BaCrO4 nuosd tampa geltonas. Susidariusios bario chromato nuosdos
centrifuguojamos, ir, lainus centrifugat papildom la K2CrO4, sitikinama, ar visikai nusdo
Ba2+. Nusodinus, nuosdos imetamos ir analiz toliau tsiama su centrifugatu.
Atskyrus bario chromat, tirpalas lieka geltonos spalvos. Tai trukdo surasti kalc ir stebti
susidariusi nuosd spalv. Chromato jonams paalinti kalcio jonai veriami karbonatais, veikiant
juos soiuoju NaCO3 arba (NH4)2CO3 tirpalu. Tirpalas nuo gaut nuosd atskiriamas centrifuguojant.
Centrifugatas ipilamas, o likusios nuosdos plaunamos distiliuotu vandeniu (gerai imaiykite!),
centrifuguojamos ir tirpinamos 2 M CH3COOH. Ant objektinio stiklelio ulainamas gauto tirpalo
laas ir atliekama mikrokristaloskopin reakcija su 2M H2SO4. Galima atlikti Ca2+ jon radimo
reakcij su 2 M (NH4)2C2O4 tirpalu.
 50

__________________________________________________________________________________
1.2. Laboratorinis darbas. III, IV GRUPS KATIJON ANALIZ
__________________________________________________________________________________
Darbo tikslas imokti atpainti III ir IV grups katijonus.
Darbo eiga pirmiausia imokite atpainti jonus atlikdami atpainimo reakcijas su katijon
standart tirpalais. sidmkite reakcijos produkt spalv, kristal form, tirpum ir pan. Ssiuvinyje
pasiymkite pastabas apie reakcijos eig, slygas. Tai pirmoji darbo dalis. Antroji dalis remdamiesi
metodika, gyta patirtimi, identifikuokite jonus tirti gautame neinomos sudties miinyje.

III analizin katijon grup (Ag+, Hg22+, Pb2+)

Ag+ jon reakcijos

1. Reakcija su druskos rgtimi
Ag+ jonai su chloridais sudaro baltos spalvos nuosdas:
Ag+(aq) + Cl-(aq) AgCl(k).
Nuosdos tirpsta koncentruotoje HCl, amonio hidroksido (NH4OH), natrio tiosulfato (Na2S2O3)
ir amonio karbonato ((NH4)2CO3) tirpaluose:
AgCl(k) + 2Cl-(aq) [AgCl3]2-(aq),
AgCl(k) + 2S2O32-(aq) [Ag(S2O3)2]3-(aq) + Cl-(aq).
Hidrolizuojantis (NH4)2CO3 susidaro amonio hidroksidas, kuris tirpina sidabro chlorido
nuosdas:
(NH4)2CO3(aq) + 2H2O(s) 2NH4OH(aq) + CO2(d) + H2O(s).
Reakcijos atlikimas. mgintuvl lainami keli laai Ag+ jon tirpalo ir 3-5 laai 2 M HCl.
Susidaro baltos nuosdos. Nuosdos atskiriamos nuo tirpalo centrifuguojant. Ant nuosd ulainami
3-6 laai 6 M NH4OH arba 3-5 laai koncentruoto NH4OH tirpalo, reakcijos miinys imaiomas ir
ildomas vandens vonioje. Nuosdos itirpsta, susidaro sidabro amoniakinis kompleksas:
AgCl(k) + 2NH4OH (aq) [Ag(NH3)2]+(aq) + Cl-(aq) + 2H2O(s).
dal gauto tirpalo iki rgios terps (tikrinkite indikatorinio popierlio juostele) lainami keli
laai 2 M HNO3. Azoto rgtis lengvai suardo amoniakinius sidabro junginius ir susidaro baltos AgCl
nuosdos:
[Ag(NH3)2]+(aq) + 2H+(aq) + Cl-(aq) AgCl(k) + 2NH4+(aq).
likus amoniakin tirpal lainami keli laai kalio jodido KI tirpalo, ikrenta gelsvos sidabro
jodido nuosdos:
 51

[Ag(NH3)2]+(aq) + I-(aq) + 2H2O(s) AgI(k) + 2NH4OH(aq).

2. Reakcija su kalio chromatu arba kalio dichromatu
Neutraliame ar silpnai rgiame tirpale kalio chromatas (K2CrO4) nusodina plyt raudonumo
spalvos sidabro chromato, o kalio dichromatas (K2Cr2O7) rausvai raudonos spalvos sidabro
dichromato nuosdas, tirpstanias NH4OH ir HNO3:
2Ag+(aq) + CrO42-(aq) Ag2CrO4(k),
2Ag+(aq) + Cr2O72-(aq) Ag2Cr2O7(k).
Stipriai rgioje terpje nuosd nesusidaro. Reakcijai trukdo Pb2+, Hg22+ katijonai, sudarantys
nuosdas su CrO42- jonais, taip pat reduktoriai, kurie CrO42- paveria Cr3+ jonais.
3. Reakcija su kalio jodidu
Jodidai iskiria gelsv sidabro jodid, tirpstant jodid pertekliuje ir tiosulfat tirpaluose:
Ag+(aq) + I-(aq) AgI(k),
AgI(k) + 2I-(aq) [AgI3]2-(aq),
AgI(k) + 2S2O32-(aq) [Ag(S2O3)2]3-(aq) + I-(aq).
Sidabro halogenidai netirpsta HNO3 tirpale, todl ios reakcijos gali bti atliekamos HNO3
terpje.

Hg22+ jon reakcijos

1. Gyvsidabrio (I) chlorido (kalomelio) susidarymo reakcija
Chlorido jonas nusodina baltas gyvsidabrio (I) chlorido nuosdas, tirpstanias iltoje
koncentruotoje azoto rgtyje:
Hg22+(aq) + 2Cl-(aq) Hg2Cl2(k).
3Hg2Cl2(k) + 8HNO3(aq) 3HgCl2(aq) + 3Hg(NO3)2(aq) + 2NO2(d) + 4H2O(s).
Reakcijos atlikimas. mgintuvl lainama po kelis laus gyvsidabrio (I) druskos ir 2 M HCl
tirpal.
Ant susidariusio gyvsidabrio (I) chlorido upylus 6 M NH4OH tirpalo, nuosdos pajuoduoja dl
isiskirianio metalinio gyvsidabrio:
Hg2Cl2(k) + 2NH4OH(aq) HgNH2Cl(k) + Hg(k) + NH4+(aq) + Cl-(aq) + 2H2O(s).
ios nuosdos tirpsta karalikame vandenyje (koncentruot HCl ir HNO3 rgi miinyje 3:1):
HgNH2Cl(k) + Hg(k) + 2NO3-(aq) + 3Cl-(aq) + 10H+(aq) 2HgCl2(aq) + NH4+(aq) + 2NO(d) +
4H2O(s).
 52

2. Reakcija su amonio hidroksidu

Amonio hidroksidas su gyvsidabrio (I) jonu sudaro juodas nuosdas oksidimerkuramido
druskos ir metalinio gyvsidabrio miin:
2Hg2NO3(aq) + 4NH4OH(aq) [OHg2NH2]NO3(k) +2Hg(k) + 3NH4+(aq) + 3NO3-(aq) +
3H2O(s).
Reakcijos atlikimas. mgintuvl lainami keli laai gyvsidabrio (I) druskos tirpalo ir keli laai
6M NH4OH tirpalo. Susidaro baltos laipsnikai tamsjanios nuosdos.
3. Redukcijos reakcija
Reakcijos atlikimas. mgintuvl arba ant filtravimo popieriaus juostels ulainamas laas
gyvsidabrio (I) jon tirpalo ir 2-3 laai alavo chlorido SnCl2 tirpalo.
Susidaro baltos nuosdos, greitai virstaniomis pilkomis, nes isiskiria metalinis gyvsidabris:
Hg22+(aq) + Sn2+(aq) 2Hg(k) + Sn4+(aq).
Ulainus gyvsidabrio (I) jon tirpalo la ant varins ploktels ar varins monetos, palaikius ir
patrynus filtro popieriaus gaballiu, susidaro blizganti vario amalgama:
Hg22+(aq) + Cu(k) 2Hg(k) + Cu2+(aq).
3. Reakcija su kalio jodidu
Kalio jodidas (KI) nusodina alias gyvsidabrio (I) jodido nuosdas, tirpstanias reagento
pertekliuje:
Hg22+(aq) +2I-(aq) Hg2I2(k),
Hg2I2(k) + 2I-(aq) [HgI4]2-(aq) + Hg(k).

Pb2+ jon reakcijos

1. Reakcija su druskos rgtimi
Druskos rgtis ir tirps chloridai nusodina baltas vino chlorido nuosdas, tirpias kartame
vandenyje ir koncentruotoje druskos rgtyje:
Pb2+(aq) + 2Cl-(aq) PbCl2(k)
toC
PbCl2(k) Pb2+(aq) + 2Cl-(aq).
PbCl2(k) + 2HCl(aq) [PbCl4]2-(aq) + 2H+(aq).
Reakcijos atlikimas. mgintuvl lainami 1-2 laai Pb2+ jon tirpalo ir keli laai 2 M HCl.
Susidariusios baltos nuosdos atskiriamos nuo tirpalo centrifuguojant ir tirpinamos 10-20 la
distiliuoto vandens.
2. Reakcija su kalio chromatu
Pb2+ jonai su KCrO4 ar K2Cr2O7 sudaro geltonos spalvos vino chromat:
 53

Pb2+(aq) + CrO42-(aq) PbCrO4(k),

2Pb2+(aq) + Cr2O72-(aq) + H2O(s) 2PbCrO4(k) + 2H+(aq).
Reakcijos atlikimas. Reakcija atliekama mgintuvlyje lainant 4-5 laus Pb2+ druskos tirpalo ir
pridedant kelis laus kalio chromato (arba dichromato) tirpalo.
vino chromatas netirpsta acto rgtyje, bet tirpsta HNO3 ar KOH tirpaluose:
PbCrO4(k) + H+(aq) Pb2+(aq) + HCrO4-(aq),
PbCrO4(k) + 4OH-(aq) [Pb(OH)4]2-(aq) + CrO42-(aq).
3. Reakcija su kalio jodidu
vino jonai su jodido jonais sudaro geltonas vino jodido nuosdas. Susidars PbI2 tirpsta
verdaniame vandenyje, azoto rgtyje, jodid pertekliuje ir arm tirpaluose, o netirpsta acto rgtyje:
Pb2+(aq) + 2I-(aq) PbI2(k),
PbI2(k) + 2I-(aq) [PbI4]2-(aq).
Reakcij galima atlikti ir mikrokristaloskopikai. Ant objektinio stiklelio ulainamas laas KI
tirpalo ir laas acto rgtimi pargtino vino druskos tirpalo. Susidaro aukso spalvos kristalai.

1.7. lentel. III analizins grups katijon sveika su vairiais reagentais

Reagentai Jonai
+
Ag Hg22+ Pb2+
HCl AgCl Hg2Cl2 PbCl2
Baltos nuosdos, Baltos nuosdos, tirpstanios Baltos nuosdos, tirpstanios
tirpstanios NH4OH, koncentruotoje HNO3 kartame vandenyje
Na2S2O3
NaOH Ag2O Hg2O Pb(OH)2
Pilkai rudos nuosdos, Juodos nuosdos, tirpstanios Baltos nuosdos, tirpstanios
tirpstanios NH4OH, HNO3 HNO3 NaOH, HNO3
NH4OH Ag2O Hg+Hg(NH2)Cl Pb(OH)2
Pilkai rudos nuosdos, Juodos nuosdos, tirpstanios Baltos nuosdos, tirpstanios
tirpstanios reagento HNO3 NaOH, HNO 3
pertekliuje
KI AgI Hg2I2 PbI2
Gelsvos nuosdos, Gelsvai alios nuosdos, Aukso spalvos nuosdos,
tirpstanios Na2S2O3 tirpstanios KI pertekliuje tirpstanios KI pertekliuje
pertekliuje, KI pertekliuje
K2CrO4 Ag2CrO4 Hg2CrO4 PbCrO4
Raudonai rudos nuosdos, Raudonos nuosdos, Geltonos nuosdos,
tirpstanios NH4OH ir tirpstanios HNO3 tirpstanios NaOH ir kartoje
HNO3 HCl
Reduktoriai Ag Hg Pb
(Cu, Zn, Al) Juodos nuosdos Pilkos nuosdos Juodos nuosdos
 54

IV analizin katijon grup (Zn2+, Al3+, Cr3+)

Zn2+ jon reakcijos

1. Reakcija su kalio heksacianoferatu (II)
Reakcijos atlikimas. mgintuvl lainami keli laai cinko druskos tirpalo, pargtinama acto
rgtimi ir, lainus 3 laus K4[Fe(CN)6] tirpalo, ildoma 2-3 min. vandens vonioje. Isiskiria baltos
nuosdos, tirpstanios praskiestose mineralinse rgtyse:
3Zn2+(aq) + 2K4[Fe(CN)6](aq) K2Zn3[Fe(CN)6]2(k) +6K+(aq).
2. Mikrokristaloskopin reakcija

Reakcijos atlikimas. Ant objektinio

stiklelio ulainamas acto rgtimi
pargtintas Zn2+ jon druskos tirpalas ir
alia laas reagento (NH4)2[Hg(CNS)4]
tirpalo. Laai sujungiami stikline lazdele.
Pro mikroskop matomi charakteringi
baltos spalvos Zn[Hg(CNS)4] kristalai.
Zn[Hg(CNS)4] kristalai, Zn[Hg(CNS)4] kristalai,
gauti i koncentruot tirpal gauti i labai praskiest ar
rgi tirpal

Al3+ jon reakcijos

La reakcija su alizarinu S
Al (III) hidroksidas su alizarinu S (C14H8O4) sudaro rykiai raudonos spalvos aliuminio alizarinato
nuosdas, netirpstanias acto rgtyje.
Reakcijos atlikimas. Ant filtro popierlio ulainamas 1 laas Al3+ druskos tirpalo. Popierlis 1-2
min. laikomas vir indo su koncentruotu NH3 tirpalu. Paskui ant dms ulainami 1-2 laai alizarino S
tirpalo. Popierlis vl palaikomas amoniako garuose. Susidaro raudona dm, kurios spalv violetins
reagento tirpalo spalvos fone gali bti sunku pastebti. Ant spalvotos dms ulainus 2-3 laus 2 M
CH3COOH tirpalo, violetin reagento spalva inyksta ir irykja raudona aliuminio alizarinato
nuosd spalva gelsvame fone (reagento spalva rgioje terpje).
Panaios spalvos nuosdas (dm filtro popieriuje) su alizarinu S sudaro Cr3+ ir Zn2+ jonai.
Taiau, cinko ir chromo jon raudonai rudos dms, paveiktos 2 M CH3COOH tirpalu, iblunka.
 55

Cr3+ jon reakcijos

1. Reakcija su vandenilio peroksidu
arminje terpje vandenilio peroksidas H2O2 oksiduoja Cr3+ jonus iki CrO42-. Tirpalas gyja
gelton CrO42- jon spalv.
Reakcijos atlikimas. 3 laus Cr3+ druskos tirpalo lainamas 2 M NaOH tirpalo perteklius ir 2-3
laai 3% H2O2 arba beriamas nedidelis kiekis natrio peroksido (Na2O2) milteli. Tirpalas ildomas
vandens vonioje kol alsva tirpalo spalva tampa geltona:
Cr3+(aq) + 4OH-(aq) [Cr(OH)4]-(aq)
2[Cr(OH)4]-(aq) + 3H2O2(aq) + 2OH-(aq) 2CrO42-(aq) + 8H2O(s).
2. Reakcija su armais
Reakcijos atlikimas. kelet la chromo druskos tirpalo lainami 1-2 laai 2 M KOH tirpalo.
Isiskiria pilkai alsvas amfoterinis chromo hidroksidas, kuris tirpsta arm pertekliuje ir rgtyse:
Cr3+(aq) + 3OH-(aq) Cr(OH)3(k),
Cr(OH)3(k) + OH-(aq) [Cr(OH)4]-(aq),
Cr(OH)3(k) + 3H+(aq) Cr3+(aq) + 3H2O.

1.8. lentel. IV analizins grups katijon sveika su vairiais reagentais

Reagentai Jonai
2+
Zn Al3+ Cr3+
NaOH [Zn(OH)4]2- [Al(OH)4]- [Cr(OH)4]-
perteklius Bespalvis tirpalas Bespalvis tirpalas alias tirpalas
NaOH Zn(OH)2 Al(OH)3 Cr(OH)3
trkumas Baltos nuosdos, tirpstanios Baltos nuosdos, tirpstanios Pilkai alios nuosdos,
armuose, NH4OH ir rgtyse armuose ir rgtyse tirpstanios armuose, ir
rgtyse
NH4OH [Zn(NH3)4]2+ Al(OH)3 Cr(OH)3
Bespalvis tirpalas Baltos nuosdos, tirpstanios Pilkai alios nuosdos,
armuose ir rgtyse tirpstanios armuose, ir
rgtyse
K4[Fe(CN)6] K3Zn3[Fe(CN)6] - -
Baltos nuosdos, tirpstanios
armuose
(NH4)[Hg(SCN)4] Zn[Hg(SCN)4] - -
Baltos nuosdos (pro mikroskop
snaigs)
Alizarinas Rausvos nuosdos Raudonos nuosdos Rudos nuosdos

Oksidatoriai - - CrO42-
Geltonas tirpalas (neutrali,
bazin terp)
Cr2O72-
Oraninis tirpalas (rgti
terp)
 56

III ir IV grups katijon miinio sistemins analizs eiga

Tirti gautame neinomos sudties tirpale gali bti bet koks skaiius bet kuri III, IV grups
katijon. Todl sistemins analizs bdu patikrinamas kiekvieno jono buvimas tirpale.
1. III ir IV grupi katijon atskyrimas grupiniu reagentu
Kadangi III grups katijonai su grupiniu reagentu HCl sudaro vandenyje maai tirpius chloridus,
o IV grups katijonai netirpi chlorid nesudaro, tokio miinio analiz pradedama atskiriant vienos
grups jonus nuo kitos.
2-3 ml tirti gauto neinomos sudties miinio maiant lainamas 2 M HCl tirpalas kol nustoja
skirtis AgCl, Hg2Cl2 ir PbCl2 nuosdos. Miinys centrifuguojamas, tirpalas atskiriamas nuo nuosd.
Tirpale yra IV grups katijonai. is tirpalas paliekamas vlesnei analizei. Pb2+ jon gali bti ir
nuosdose, ir centrifugate (PbCl2 pakankamai tirpus vandenyje). Neaptikus nuosdose vino jon, j
buvimas tikrinamas centifugate.
Atskirtos nuosdos plaunamos altu distiliuotu vandeniu su 1-2 laais 2 M HCl. Nuosdos
imaiomos, centrifuguojamos, centrifugatas ipilamas.
2. Pb2+ atskyrimas ir identifikavimas
Nuosdos apipilamos distiliuotu vandeniu, maiomos ir ildomos kelias minutes. PbCl2 (visas
arba dalis) kartame vandenyje itirpsta. Neitirpusios nuosdos centrifuguojamos. Centrifuguojamas
dar kartas tirpalas. Kitame mgintuvlyje keliuose gauto centrifugato lauose iekoma vino jon
atliekant reakcijas su K2CrO4, KI. Jeigu randami vino jonai, tai likusios nuosdos kartotinai
plaunamos kartu distiliuotu vandeniu, kol vino chloridas bus visikai i j iplautas. Plovimas
laikomas baigtu, kai laas plovimui naudoto vandens nesudaro drumzli su K2CrO4 tirpalu.
3. Sidabro chlorido atskyrimas ir Ag+ identifikavimas
likusias AgCl ir Hg2Cl2 nuosdas pridedama 10 la 6 M NH4OH tirpalo, sumaioma,
paildoma 2-3 min. vandens vonioje, centrifuguojama ir centrifugatas nupilamas nuo nuosd.
2-3 laus laus centrifugato lainama 2 M HNO3 iki rgios terps ( patikrinama indikatoriniu
popierliu) ir miinys sumaiomas. Balt varks pavidalo sidabro chlorido nuosd susidarymas rodo,
kad esama Ag+ jon. Kitame mgintuvlyje su 2-3 laais centrifugato atliekama reakcija su KI. Gelsv
sidabro jodido nuosd susidarymas patvirtina, kad tirpale yra Ag+ jon.
4. Hg22+ identifikavimas
Jeigu chlorid nuosdos, paveiktos amonio hidroksido tirpalu, pajuodavo, reikia, kad susidar
gyvsidabrio (II) amido chloridas HgNH2Cl (baltos spalvos nuosdos) ir metalinis gyvsidabris (juodos
spalvos nuosdos).
IV grups jonams rasti tiriamas paliktas stovti centrifugatas su IV grups jonais.
 57

5. Zn2+ identifikavimas
Ant objektinio stiklelio dedamas laas centrifugato ir atliekama mikrokristaloskopin reakcija su
(NH4)2[Hg(CNS)4]. Charakteringos formos Zn[Hg(CNS)4] kristal susidarymas rodo esant Zn2+ jon.
6. Cr3+ identifikavimas
mgintuvl pilami 5-8 laai centrifugato ir atliekama chromo jon radimo reakcija su H2O2 ir
NaOH. Esant tirpale Cr3+ jonams atsiranda CrO42- jonams bdinga geltona spalva.
7. Al3+ identifikavimas
Ant filtravimo popierlio dedamas laas centrifugato ir atliekama reakcija su alizarinu S. Acto
rgties terpje neinykstanti raudona dms spalva rodo tirpale esant Al3+ jon.
 58

__________________________________________________________________________________
1.3. Laboratorinis darbas. V, VI GRUPS KATIJON ANALIZ
__________________________________________________________________________________
Darbo tikslas imokti atpainti V ir VI grups katijonus.
Darbo eiga pirmiausia imokite atpainti jonus atlikdami atpainimo reakcijas su katijon
standart tirpalais. sidmkite reakcijos produkt spalv, kristal form, tirpum ir pan. Ssiuvinyje
pasiymkite pastabas apie reakcijos eig, slygas. Tai pirmoji darbo dalis. Antroji dalis remdamiesi
metodika, gyta patirtimi, identifikuokite jonus tirti gautame neinomos sudties miinyje.

V analizin katijon grup (Fe3+, Mg2+, Mn2+)

Fe3+ jon reakcijos

1. Reakcija su armais ir amonio hidroksidu
Reakcijos atlikimas. mgintuvl lainami 2-3 laai geleies (III) druskos tirpalo ir tiek pat
reagento tirpalo. Isiskiria rudos spalvos amorfins geleies (III) hidroksido nuosdos, tirpstanios
praskiestose mineralinse rgtyse:
Fe3+(aq) + 3OH-(aq) Fe(OH)3(k),
Fe(OH)3(k) + 3H+(aq) Fe3+(aq) + 3H2O.
2. Reakcija su kalio heksacianoferatu (II)
Reakcijos atlikimas. mgintuvl lainami 1-2 laai geleies (III) druskos tirpalo, pargtinama
2 M HCl rgtimi ir lainami keli laai K4[Fe(CN)6] tirpalo, sumaioma. Isiskiria tamsiai mlynos
spalvos Berlyno mlynojo nuosdos, netirpstanios praskiestose rgtyse:
4Fe3+(aq) + 3[Fe(CN)6]4-(aq) Fe4[Fe(CN)6]3(k).
armai suardo Berlyno mlynojo nuosdas, susidaro Fe(OH)3.
3. Reakcija su kalio arba amonio tiocianatu
Reakcijos atlikimas. mgintuvl lainami 1-2 laai geleies (III) drusko tirpalo ir 1-2 laai
KSCN tirpalo, sumaioma. Tirpalas nusidao tamsiai raudona geleies (III) tiocianato spalva:
Fe3+(aq) + 6SCN-(aq) [Fe(SCN)6]3-(aq).

Mg2+ jon reakcijos

1. Reakcija su armais ir amonio hidroksidu
Reakcijos atlikimas. mgintuvl lainami 2-3 laai magnio druskos tirpalo ir tiek pat reagento
tirpalo.
 59

Isiskiria baltos magnio hidroksido nuosdos:

Mg2+(aq) + 2OH-(aq) Mg(OH)2(k).
Magnio hidroksidas tirpsta rgtyse ir amonio drusk tirpaluose:
Mg(OH)2(k)+ 2H+(aq) Mg2+(aq) + 2H2O.
Mg(OH)2(k) + 2NH4+(aq) Mg2+(aq) + 2NH4OH(aq).
2. Reakcija su dinatrio vandenilio fosfatu
Reakcijos atlikimas. Ant
objektinio stiklelio ulainama po 1 la
magnio druskos tirpalo, 2 M NH4OH ir
NH4Cl. alia la Na2HPO4 tirpalo.
Tirpalus sujungus stikline lazdele
isiskiria baltos kristalins magnio
amonio fosfato nuosdos, kurios
MgNH4PO46H2O kristalai, MgNH4PO46H2O kristalai,
stebimos pro mikroskop: gauti i koncentruot tirpal gauti i praskiest tirpal
Mg2+(aq) + HPO42-(aq) + NH4OH(aq) MgNH4PO4(k) + H2O(s).
Charakteringi MgNH4PO4 kristalai stipriai rgioje ir bazinje terpse nesusidaro.

Mn2+ jon reakcijos

1. Reakcija su armais ir amonio hidroksidu
Reakcijos atlikimas. mgintuvl lainami 1-2 laai mangano druskos tirpalo ir tiek pat
reagento tirpalo. Isiskiria baltos mangano hidroksido nuosdos:
Mn2+(aq) + 2OH-(aq) Mn(OH)2(k).
Mangano hidroksidas tirpsta rgtyse ir amonio drusk tirpaluose:
Mn(OH)2(k)+ 2H+(aq) Mn2+(aq) + 2H2O(s).
Mn(OH)2(k) + 2NH4+(aq) Mn2+(aq) + 2NH4OH(aq).
Mangano hidroksidas ore oksiduojasi iki rud H2MnO3 nuosd, kurios tirpsta rgtyse, taiau
netirpsta amonio drusk tirpaluose:
2Mn(OH)2(k)+ O2(d) + 2H2O(s) 2Mn(OH)4(k) 2H2MnO3(k)+ 2H2O(s).
2. Reakcija su natrio bismutatu
Reakcijos atlikimas. mgintuvl lainami 1-2 laai mangano druskos tirpalo, 3 laai 6 M
HNO3, beriamas iupsnelis sauso natrio bismutato (NaBiO3) ir ildoma vandens vonioje. Tirpalas
nusidao violetine permanganato jon spalva, nes Mn2+ jonai rgioje terpje oksiduojasi iki MnO4-
jon:
2Mn2+(aq) +5BiO3-(aq) + 14H+(aq) 2MnO4-(aq) + 5Bi3+(aq) + 7H2O(s).
 60

1.9. lentel. V analizins grups katijon sveika su vairiais reagentais

Reagentai Jonai
Fe3+ Mg2+ Mn2+
NaOH, Fe(OH)3 Mg(OH)2 Mn(OH)2
NH4OH Rudos nuosdos, tirpstanios Baltos nuosdos, tirpstanios Baltos nuosdos,
rgtyse rgtyse, amonio drusk tirpstanios rgtyse,
tirpaluose amonio drusk tirpaluose.
Ore oksiduojasi ir virsta
rudomis H2MnO3
nuosdomis,
tirpstaniomis rgtyse,
taiau netirpstaniomis
amonio drusk tirpaluose
K4[Fe(CN)6] Fe4[Fe(CN)6]3 - Mn2[Fe(CN)6]
Tamsiai mlynos nuosdos Baltos nuosdos
KSCN arba [Fe(SCN)6]3- - -
NH4SCN Raudonas tirpalas
Oksidatoriai - - MnO4-
NaBiO3 ir kt. Violetins spalvos tirpalas

VI analizin katijon grup (Cu2+, Co2+, Ni2+)

Cu2+ jon reakcijos

1. Reakcija su amonio hidroksidu
Reakcijos atlikimas. 2-3 laus vario druskos tirpalo lainama 1-2 laai 2 M NH4OH tirpalo.
Isiskiria mlynai alios bazins druskos (CuOH)2SO4 nuosdos. Veikiant reagento pertekliumi,
atsiranda intensyvi mlyna tirpalo spalva, rodanti jog susidar kompleksinis [Cu(NH3)4]2+ jonas:
Cu2+(aq) + 4NH4OH(aq) [Cu(NH3)4]2+ + 4H2O(s).
pylus vario jon tirpal amonio drusk, bazin druska nesusidaro.
2. Reakcija su kalio heksacianoferatu (II)
Reakcijos atlikimas. tiriamj tirpal, jeigu jo terp rgti, lainama natrio acetato NaCH3COO
tirpalo, o jei armin pargtinama acto rgtimi CH3COOH iki silpnai rgios terps (pH<7).
lainami 1-2 laai K4[Fe(CN)6] tirpalo, sumaioma. Jei yra vario jon, susidaro rausvai rusvos
nuosdos:
2Cu2+(aq) + [Fe(CN)6]4-(aq) Cu2[Fe(CN)6](k).
Jei Cu2+ jon tiriamajame tirpale maai, tirpalas tik nusidao rusva spalva.
3. Redukcijos reakcija
Metalai (geleis, cinkas, aliuminis) i vario (II) drusk iskiria rausvas metalinio vario nuosdas:
Cu2+(aq) + Zn(k) Cu(k) + Zn2+(aq).
 61

4. Mikrokristaloskopin reakcija

Reakcijos atlikimas. Ant objektinio stiklelio ulainamas

acto rgtimi pargtintas Cu2+2+jon
pargtinatasCu jondruskos
druskostirpalas
tirplas ir alia laas
reagento (NH4)2[Hg(CNS)4] tirpalo. Laai sujungiami stikline
stikline
lazdele. Pro mikroskop matomi charakteringi saman spalvos
spalvos
Cu[Hg(CNS)4] kristalai:
Cu2+(aq) + [Hg(CNS)4]2-(k) Cu[Hg(CNS)4](k).

Cu[Hg(CNS)4] kristalai
Reakcija geriau pavyksta, kai vario drusk tirpalai yra praskiesti. Esant tirpale Zn2+ jon,
nuosdos gyja violetin spalv.
5. Liepsnos reakcija
Vario (II) druskos nudao bespalv degiklio liepsn alia spalva.

Co2+ jon reakcijos

1. Reakcija su amonio hidroksidu
Co2+ jonai su NH4OH sudaro mlynas bazines kobalto druskos CoOHCl nuosdas, kurios ildant
virsta rausvomis Co(OH)2 nuosdomis. Nuosdos tirpsta amoniako pertekliuje, susidaro nevarios
gelsvos spalvos kompleksinis junginys [Co(NH3)6]2+:
Co2+(aq) + Cl-(aq) + NH4OH(aq) CoOHCl(k) + NH4+(aq),
toC
CoOHCl(k) + OH (aq) Co(OH)2(k) + Cl-(aq),
-

CoOHCl(k) + 6NH4OH(aq) [Co(NH3)6]2+(aq) + Cl-(aq) + 6H2O + OH-(aq).

Oro deguonimi Co(OH)2 nuosdos ir [Co(NH3)6]2+ tirpalas oksiduojasi iki trivalenio kobalto
jungini, susidaro rudos Co(OH)3 nuosdos bei pilkai roins spalvos [Co(NH3)6]3+ tirpalas:
4Co(OH)2(k) + O2(d) + 2H2O(s) 4Co(OH)3(k).
Reakcijos atlikimas. CoOHCl nuosdas veikite 6 M NH4OH tirpalu.
2. Reakcija su kalio arba amonio tiocianatu
Kobalto (II) jonai koncentruotuose amonio arba kalio tiocianat tirpaluose sudaro mlynos
spalvos kompleksinius [Co(SCN)4]2- jonus:
Co2+(aq) + 4SCN-(aq) [Co(SCN)4]2-(aq).
Komplekso patvarumas padidja ir spalva tampa intensyvesn, pylus acetono.
 62

Reakcijos atlikimas. mgintuvl lainami 3-5 laai kobalto druskos tirpalo ir nedidelis kiekis
(ant stiklins lazdels galo) kristalins NH4SCN druskos arba 3-5 laai koncentruoto ios druskos
tirpalo ir 0,5 ml acetono. Suplakus miinys gyja rykiai mlyn spalv.
Fe3+ jonai trukdo iai reakcijai, nes susidaro raudona [Fe(SCN)6]3- spalva, slepianti mlyn
[Co(SCN)4]2- spalv. Esant Fe3+ jon, tirpal beriama natrio fluorido (NaF) kristaliuk, kurie su
geleies (III) jonais sudaro patvar kompleksin jungin [FeF6]3-. Fe3+ jonai, sujungti patvar
kompleks, netrukdo identifikuoti kobalt.
3. Mikrokristaloskopin reakcija

Reakcijos atlikimas. Ant objektinio stiklelio ulainamas

laas Co2+ jon druskos tirpalas ir alia laas amonio tetratiociano
merkuroato ((NH4)2[Hg(CNS)4]) tirpalo. Laai sujungiami stikline
lazdele. Pro mikroskop matomi charakteringi tamsiai mlynos
spalvos Co[Hg(CNS)4] kristalai:
Co2+(aq) + [Hg(CNS)4]2-(k) Co[Hg(CNS)4](k).

Co[Hg(CNS)4] kristalai
Ni2+ jon reakcijos
1. Reakcija su amonio hidroksidu
Reakcijos atlikimas. mgintuvl lainami 2 laai nikelio druskos ir 2 laai 2 M NH4OH tirpalo.
Susidaro viesiai alios nikelio hidroksidruskos nuosdos, tirpstanios reagento pertekliuje. Pilant
tirpal amoniako pertekli, gaunamas mlynai violetinis [Ni(NH3)6]2+ tirpalas:
Ni2+(aq) + Cl-(aq) + NH4OH(aq) NiOHCl(k) + NH4+(aq),
NiOHCl(k) + 6NH4OH(aq) [Ni(NH3)6]2+(aq) + Cl-(aq) + 6H2O + OH-(aq).
2. Reakcija su dimetilglioksimu (iugajevo reakcija)
Amoniaku paarmintas nikelio druskos tirpalas su dimetilglioksimo tirpalu iskiria aviei
spalvos nikelio dimetilglioksimato nuosdas:

Reakcijos atlikimas. mgintuvl lainami 2-3 laai nikelio druskos, 2-3 laai dimetilglioksimo
ir 3-5 laai 2 M NH4OH tirpalo.
 63

1.10. lentel. VI analizins grups katijon sveika su vairiais reagentais

Reagentai Jonai
Cu2+ Co2+ Ni2+
NaOH, Cu(OH)2 CoOHCl Ni(OH)2
ydros nuosdos, tirpstanios Mlynos nuosdos, tirpstanios alios nuosdos,
mineralinse rgtyse ir mineralinse rgtyse, amonio tirpstanios, mineralinse
amoniake drusk tirpaluose, amoniake rgtyse, amonio drusk
tirpaluose ir amoniake.
NH4OH [Cu(NH3)4]2+ [Co(NH3)6]2+ [Ni(NH3)6]2+
perteklius Rykiai mlynas tirpalas Roinis tirplas Melsvai violetinis tirpalas

KSCN arba NH4SCN Cu(SCN)2 [Co(SCN)4]2- -

Raudoni rudas tirpalas (pro Mlynas tirpalas
mikroskop - juodi kristalai
tirpale)
(NH4)2[Hg(CNS)4] Cu[Hg(CNS)4] Co[Hg(CNS)4] -
Pro mikroskop gelsvai ali Pro mikroskop mlyni
kristalai kristalai
K4[Fe(CN)6] Cu2[Fe(CN)6] Co2[Fe(CN)6] Ni2[Fe(CN)6]
Raudonai rudos nuosdos Pilkai alios nuosdos alsvos nuosdos

Dimetilglioksimas - - Ni(C4H7N2O2)2
Aviei raudonumo
nuosdos

V ir VI grups katijon miinio sistemins analizs eiga

Tirti gautame neinomos sudties tirpale gali bti bet koks skaiius bet kuri V, VI grupi
katijon. Todl sistemins analizs bdu patikrinamas kiekvieno jono buvimas tirpale.
Pirmiausia atkreipiamas dmesys tirpalo spalv, nes tai pirmin informacija apie vieno ar kito
jono buvim tirpale.
Tirti gauto tirpalo atskirose porcijose V grups katijon galima iekoti ir tiesiogiai nesisteminiu
bdu. Mg2+ jonams rasti atliekama mikrokristaloskopin reakcija, Mn2+ jonams reakcija su natrio
bismutatu, Fe3+ - reakcija su kalio heksacianoferatu.
1. V ir VI grupi katijon atskyrimas grupiniu reagentu
Kadangi V grups katijonai su grupiniu reagentu NH4OH sudaro netirpius Fe(OH)3, Mg(OH)2,
Mn(OH)2 (ar Mn(OH)4) hidroksidus, o VI grups katijonai - [Cu(NH3)4]2+, [Co(NH3)6]2+, [Ni(NH3)6]2+
kompleksinius jonus, tokio miinio analiz pradedama atskiriant vienos grups jonus nuo kitos.
Tirti gautas neinomos sudties miinys veikiamas trigubu koncentruoto NH4OH tirpalo triu,
miinys gerai imaiomas, paildomas ir centrifuguojamas. Nuosdose V grups katijon
hidroksidai, centrifugate VI grups katijon amoniakatai. Amonio hidroksidas tik i dalies nusodina
 64

Mg2+ jonus, todl magnio jon buvim reikia patikrinti ir centrifugate, kuriame yra VI grups
amoniakat.
2. Mg2+ jon identifikavimas
Atskirtos Fe(OH)3, Mg(OH)2, Mn(OH)2 (ar Mn(OH)4) hidroksid nuosdos 2-3 kartus plaunamos
distiliuotu vandeniu, ildant veikiamos amonio chlorido NH4Cl tirpalu ir centrifuguojamos. Tirpale bus
Mg2+ jonai, o nuosdose - Fe(OH)3, Mn(OH)2 (ar Mn(OH)4).
Indikatorinio popierlio juostele patikrinama centrifugato pH vert, jei terp stipriai bazin,
pargtinama pridedant kelis 2 M CH3COOH tirpalo laus. Laas tirpalo lainamas ant objektinio
stiklelio ir atliekama mikrokristaloskopin reakcija Mg2+ jonams rasti. Jeigu yra magnio, susidaro pro
mikroskop matomi balti bdingos formos dvigubos druskos MgNH4PO4 kristalai.
3. Mn2+ ir Fe3+ jon identifikavimas
Nuosdos ildant tirpinamos 2 M HNO3 tirpale. Tirpale - Mn2+ ir Fe3+ jonai.
atskir mgintuvl lainami 1-2 laai io tirpalo ir Mn2+ jonai identifikuojami reakcija su
NaBiO3. Jeigu yra mangano jon, tirpalas nusidao rausvai violetine spalva. kit mgintuvl
lainami 2-3 laai tirpalo ir Fe3+ jonai identifikuojami reakcija su K4[Fe(CN)6].
4. Ni2+ jon identifikavimas
mgintuvl lainami 2-3 laai VI grups jon amoniakini kompleks tirpalo, pridedami 2-3
laai dimetilglioksimo tirpalo, aviei raudonumo nuosd susidarymas rodo tirpale esant Ni2+ jon.
5.Amoniakini [Cu(NH3)4] 2+, [Co(NH3)6] 2+ kompleks suardymas
Kompleksams suardyti likus VI grups jon amoniakin tirpal pridedama laais 2 M HNO3 iki
neutralios ar silpnai rgios terps (tikrinama indikatorinio popierlio juostele):
[Cu(NH3)4]2+(aq) + 4H+(aq) Cu2+(aq) + 4NH4+(aq),
[Co(NH3)6]2+(aq) + 6H+(aq) Co2+(aq) + 6NH4+(aq).
6. Cu2+ jon identifikavimas
mgintuvl lainami 2- 3 laai gauto tirpalo ir atliekama reakcija su kalio heksacianoferatu
(K4[Fe(CN)6]) vario jonams rasti. Esant vario jon, ikrenta raudonai rudos nuosdos.
7. Co2+ jon identifikavimas
Ant objektinio stiklelio ulainamas laas gauto tirpalo ir sausai igarinamas. lainamas laas
(NH4)2[Hg(CNS)4] tirpalo, miinys paildomas ant kaitinimo plytels. Po kurio laiko susidar
charakteringos formos mlyni kristalai rodo kobalto jon buvim.
iai reakcijai trukdo Cu2+ jonai, kurie su (NH4)2[Hg(CNS)4] sudaro saman spalvos kristalus.
Gerai apirkite pro mikroskop vis lao plot, alius Cu[Hg(CNS)4] kristalus - smulks
Co[Hg(CNS)4] kristalai prikimba vario kristal paviriuje. Co[Hg(CNS)4] kristal pavidalas geriau
matomas pro labiau priartinant mikroskopo objektyv.
 65

__________________________________________________________________________________
1.4. Laboratorinis darbas. ANIJON ANALIZ
__________________________________________________________________________________
Darbo tikslas imokti atpainti vairi analizini grupi anijonus.
Darbo eiga. Prie atlikdami anijon radimo reakcijas, paruokite kiekvieno anijono standarto
tirpal itirpindami nedidel kiek sausos mediagos kginiame mgintuvlyje. Anijonus atpainti
padeda reakcij metu susidariusi nuosd tirpinimas rgtyse, amonio hidrokside ir kituose
nurodytuose tirpaluose ibandykite, tai svarbu!

CO32- jon reakcijos

1. Reakcija su praskiestomis rgtimis
Rgtys suardo karbonatus ir iskiria CO2:
CO32-(aq) + 2H+(aq) CO2(d) + H2O(s)
Isiskyrs CO2 nustatomas i kylani burbuliuk arba Ba(OH)2 tirpalo susidrumstimo, per
vamzdel leidiant j isiskyrusias dujas:
CO2(d) + Ba(OH)2(ag) BaCO3(k)+ H2O(s).
Reakcijos atlikimas. B mgintuvl pilama sotaus Ba(OH)2 tirpalo, statomas jungiamasis
vamzdelis.
A mgintuvl beriamas nedidelis kiekis
sausos tiriamosios mediagos arba keli laai jos
tirpalo, lainami 3-5 laai 2 M HCl rgties ir
mgintuvlis greitai ukemamas kamiu su
jungiamuoju vamzdeliu. Isiskyrs CO2
sudrumsia Ba(OH)2 tirpal. Ilgai CO2 veikiamo
Ba(OH)2 tirpalo drumstumas dingsta, nes
netirpus BaCO3 virsta tirpiu vandenilio
karbonatu Ba(HCO3)2.
i reakcija bdinga ir tiosulfato (S2O32-) jonams, t. y. S2O32- jonams reaguojant su rgtimis
isiskiria SO2 dujos, kurios su Ba(OH)2 sudaro baltas BaSO3 nuosdas. Todl, iekant CO32- jon ir
norint ivengti Ba(OH)2 reakcijos su galimais S2O32- jonais, pastaruosius reikia oksiduoti
vandenilio peroksidu (H2O2) iki sulfat. Tokiu atveju, karbonat atpainimo reakcija atliekama
taip: A mgintuvl dedama kieta tiriamoji mediaga, lainami keli laai 3 % H2O2 tirpalo, reakcijos
miinys paildomas ir tik tada pridedama HCl tirpalo ir tiriama kaip aprayta aukiau.
 66

2. Reakcija su sidabro nitratu

Sidabro nitratas (AgNO3) nusodina baltas sidabro karbonato nuosdas, kurios ildant virsta
juodomis sidabro oksido nuosdomis:
CO32-(aq) + 2Ag+(aq) Ag2CO3(k)
toC
Ag2CO3(k) Ag2O(k) + CO2(d).
Reakcijos slygos: skilimo reakcija vyksta ltai, mgintuvlis su reakcijos miiniu vandens
vonelje turi bti ildomas pakankamai ilgai.
3. Reakcija su fenolftaleinu
CO32- jonai blukina fenolftaleino tirpalu arminje terpje sudrkinto filtro popierlio spalv.
Reakcijos atlikimas. mgintuvl lainamas nedidelis kiekis tiriamojo tirpalo, mgintuvlis
udengiamas sotaus Ba(OH)2 tirpalo ir fenolftaleino miiniu suvilgytu filtro popierliu ir ildomas
vandens vonioje. Isiskyrusios CO2 dujos blukina aviei raudonumo popierlio spalv.

S2O32- jon reakcijos

1. Reakcija su praskiestomis rgtimis
Rgtys i tiosulfat tirpal iskiria tiosulfato rgt, kuri yra nepatvari ir ildant skyla,
iskirdama koloidin sier. Tirpalas ltai drumsiasi gydamas gelsv spalv:
S2O32-(aq) + 2H+(aq) H2S2O3(aq)
H2S2O3(aq) S(k) + SO2(d) + H2O(s).
2. Reakcija su bario chloridu
Esant BaCl2 pertekliui, susidaro baltos nuosdos, tirpios mineralinse rgtyse. Bario tiosulfatui
tirpstant rgtyse, skiriasi gelsvos spalvos koloidin siera:
S2O32-(aq) + Ba2+(aq) BaS2O3(k)
BaS2O3(k) + 2H+(aq) Ba2+(aq) + H2S2O3(aq)
H2S2O3(aq) S(k) + SO2(d) + H2O(s).
Reakcijos atlikimas. mgintuvl lainami 2-3 laai tiriamojo tirpalo, 3-4 laai BaCl2 tirpalo.
Bario tiosulfatas links sudaryti persotintus tirpalus, todl nuosdos susidaro lengviau stikline lazdele
patrynus mgintuvlio sienel. mgintuvl lainami 2-3 laai 2 M HCl tirpalo, turinys sumaiomas
ir ildomas vonelje tirpalas drumsiasi, nuosd spalva kinta i baltos gelsv, skiriasi nemalonaus
kvapo SO2 dujos.
 67

3. Reakcija su sidabro nitratu

Esant AgNO3 pertekliui, susidaro baltos Ag2S2O3 nuosdos, kurios dl susidaranio Ag2S greitai
gelsta, ruduoja ir juoduoja:
S2O32-(aq) +2Ag+(aq) Ag2S2O3(k)
Ag2S2O3(k) + H2O(s) Ag2S(k) + SO42-(aq) + 2H+(aq).
Reakcijos slygos: Ag2S2O3 tirpsta tiosulfato pertekliuje, sudarydamas kompleksin jon
[Ag(S2O3)2]3-, todl nuosdos susidaro tik esant Ag+ pertekliui.
4. Reakcija su jodu
Tiosulfato tirpalas iblukina jodo (I2) su krakmolo kleisteriu tirpal, nes redukuoja jod iki
jodido, o tiosulfatas oksiduojasi iki tetrationato:
-
2S2O32 (aq) + I2(aq) S4O62-(aq) + 2I-(aq).
-
Reakcijos atlikimas. mgintuvl lainama po 1-2 laus I2 ir krakmolo tirpal. miin S2O32
tirpalas kol inyksta mlyna tirpalo spalva.

SO42- jon reakcijos

1. Reakcija su bario chloridu
Reaguojant sulfato jonams su bario chlorido tirpalu, ikrenta baltos spalvos BaSO4 nuosdos,
netirpstanios praskiestose mineralinse rgtyse:
SO42-(aq) + Ba2+(aq) BaSO4(k).
Reakcijos atlikimas. mgintuvl lainami 2-3 laai tiriamojo tirpalo, 2-3 laai 6 M HCl tirpalo
ir 1-2 laai BaCl2 tirpalo. Esant sulfato jonams, susidaro baltos kristalins nuosdos. Kiti I ir II grups
anijonai BaCl2 tirpale, pargtintame 2M HCl, nuosd nesudaro t. y. tik SO42- anijon bario druskos,
prieingai kit anijon bario druskoms, yra netirpios praskiestose mineralinse rgtyse.
2. Mikrokristaloskopin reakcija
Reakcijos atlikimas. Ant objektinio stiklelio ulainami laas SO42- tirpalo, greta laas Ca2+ jon
tirpalo. Laai sujungiami stikline lazdele. Paildius ant kaitinimo plytels, susidaro gipso adatls,
gerai matomos mikroskopu (irti Ca2+ jon mikrokristaloskopin reakcija).
toC
SO42-(aq) + Ca2+(aq) + 2H2O CaSO42H2O.
3. Reakcija su natrio rodizonatu
Reakcijos atlikimas. mgintuvl lainama po 2-3 laus BaCl2 ir natrio rodizonato (Na2C2O6)
tirpal. Isiskiria raudonos bario rodizonato nuosdos. Nuosdos atskiriamos i tirpalo centrifuguojant.
 68

Ant gaut nuosd ulainama pora la SO42- tirpalo, reakcijos miinys imaiomas ir paliekamas
pastovti. Raudonos nuosdos tampa baltomis:
Ba2+(aq) + C6O62-(aq) BaC6O6(k)
SO42-(aq) + BaC6O6(k) BaSO4(k) + C6O62-(aq).

B4O72- jon reakcijos

Reakcija su etanoliu
Laks boro junginiai bespalv liepsn nudao rykiai alia spalva. Boratai su etanoliu sudaro
lak boro rgties etilo ester:
B4O72-(k) + 2H+(s)+ 5H2O(s) 4[B(OH)3](s)
H3BO3(s) + 3C2H5OH(s) B(OC2H5)3(d)+ 3H2O(s).
Reakcijos atlikimas. porceliano tigl beriamas nedidelis kiekis sausos tiriamosios mediagos
arba jos tirpalas tiglyje igarinamas iki sausos liekanos. pilama 1-2 ml etanolio ir 3-5 laai
koncentruotos H2SO4. Miinys imaiomas stikline lazdele, ildomas ant kaitinimo plytels ir
udegamas. Liepsnos kratai nusidao alia spalva.

PO43- jon reakcijos

1. Reakcija su sidabro nitratu
Fosfato jonai su AgNO3 tirpalu sudaro geltonos spalvos nuosdas, tirpstanias azoto rgtyje bei
amoniake:
PO43-(aq) +3Ag+(aq) Ag3PO4(k)
Ag3PO4 (k) + 3H+(aq) 3Ag+(aq) + H3PO4
Ag3PO4(k) + 6 NH3 3[Ag(NH3)2]+(aq) + PO43-(aq).
Reakcijos slygos: ibandykite gaut ir centrifuguot Ag3PO4 nuosd tirpum 2 M HNO3 ir 6 M
NH4OH tirpaluose.
2. Mikrokristaloskopin reakcija
Reakcijos atlikimas. Ant objektinio stiklelio greta ulainami tiriamo tirpalo ir ,,Magnio miinio
(MgCl2 + NH4Cl + NH4OH) laai. Laai sujungiami stikline lazdele ir miinys paliekamas pastovti.
Susidaro Mg2+ jonams charakteringo pavidalo mikroskopu matomi kristalai (irti Mg2+ jon
mikrokristaloskopin reakcija):
HPO42-(aq) + Mg2+(aq) + NH4OH(aq) MgNH4PO4(k) + H2O(s).
 69

Cl- jon reakcijos

Reakcija su sidabro nitratu
Reakcijos atlikimas. 2 M HNO3 pargtint chlorido jon tirpal pilama AgNO3 tirpalo,
susidaro baltos spalvos nuosdos, tirpstanios natrio tiosulfato (Na2S2O3), amonio karbonato
((NH4)2CO3), amonio hidroksido (NH4OH) tirpaluose, bet netirpstanios HNO3 rgtyje. Nuosdas
atskirkite centrifuguodami, centrifugat ipilkite, nuosdas 2-3 kartus perplaukite vandeniu ir
ibandykite j tirpum mintuose tirpaluose:
Ag+(aq) + Cl-(aq) AgCl(k)
AgCl(k) + 2S2O32-(aq) [Ag(S2O3)2]3-(aq) + Cl-(aq)
AgCl(k) + 2NH4+(aq) + CO32-(aq) [Ag(NH3)2]+(aq) + Cl-(aq) +CO2(d) + H2O(s)
AgCl(k) + 2NH4OH(aq) [Ag(NH3)2]+(aq) + Cl-(aq) + 2H2O(s).
Nuosdas tirpinkite soiame (NH4)2CO3, 6 M ar koncentruotame NH4OH, 2 M HNO3 tirpaluose.
Tirpinimo metu tirpal maiykite ir ildykite vandens vonioje. sidabro chlorido amoniakin tirpal
pilant 2 M HNO3 (pilkite tol, kol indikatorinis popierlis parodys rgi tirpalo terp), tirpalas vl
drumsiasi dl susidariusi AgCl nuosd:
[Ag(NH3)2]+(aq) + Cl-(aq) + 2H+(aq) AgCl(k) + 2NH4+(aq).

I- jon reakcijos
1. Reakcija su sidabro nitratu
Sidabro nitratas su jodido jonais sudaro gelsvos spalvos nuosdas, tirpstanias Na2S2O3 tirpale,
taiau netirpstanias (NH4)2CO3, NH4OH, HNO3 tirpaluose:
Ag+(aq) + I-(aq) AgI(k)
AgI(k) + 2S2O32-(aq) [Ag(S2O3)2]3-(aq) + I-(aq).
2. Reakcija su natrio bismutatu
Reakcijos atlikimas. kgin mgintuvl lainami keli laai tiriamojo tirpalo. I- jon
koncentracija tirpale turi bti labai maa pasiruokite kelet kart vandeniu skiest tirpal! beriamas
nedidelis kiekis NaBiO3 milteli, lainamas laas 6 M HNO3 ir keli laai anglies tetrachlorido (CCl4).
Mgintuvlis ukemamas guminiu kamiu ir purtomas. Apaioje esantis organininio tirpiklio
sluoksnis nusidao violetine spalva:
2I-(aq) + 6H+(aq) + NaBiO3(k) I2(k) + Bi3+(aq) + Na+(aq) +3H2O(s).
I2 ekstrahuojasi CCl4 ir nudao jo sluoksn violetine spalva. Tamsiai ruda reakcijos miinio
spalva bna esant per didelei I2 koncentracijai praskieskite pradin tirpal ir vykdykite reakcij dar
kart.
 70

NO3- jon reakcijos

Reakcija su Griso reagentu
Griso reagentas (sulfanilins rgties, 1-naftilamino ir acto rgties miinys) su nitrato jonais
sudaro raudonai roins spalvos azojungin.
Reakcijos atlikimas. mgintuvl arba ant porceliano dangtelio ulainamas laas tiriamojo
tirpalo ir laas Griso reagento ir metamas metalinio Zn gaballis. Cinkas redukuoja nitrat iki nitrito,
kuris reaguoja su Griso reagentu ir tirpalas gyja bding raudonai roin spalv. Tirpalas gyja
charaktering spalv tik esant maai nitrato jon koncentracijai analizuojamajame tirpale. Jei nitrato
jon koncentracija per didel, tirpalas gyja neryki gelsv spalv. Analizei pasiruokite kelet kart
skiest vandeniu tiriamosios mediagos tirpal!
 71

__________________________________________________________________________________
1.5. Laboratorinis darbas. NEINOMOS SUDTIES DRUSKOS ANALIZ
__________________________________________________________________________________
Darbo tikslas imokti analizuoti vandenyje tirpi saus drusk. Identifikavus katijon ir
anijon, uraoma molekulin druskos formul.
Teorins inios. Analizei gauta sausa druska sudaryta i vienos ries katijono ir vienos ries
anijono. Katijonas gali priklausyti I, II, III, IV, V ar VI grupei, anijonas - I, II, III ar IV grupei.
Prisiminkite, kad druska tirpi vandenyje ir padarykite atitinkamas ivadas, pavyzdiui, kad esant Ba2+
katijon, negali bti SO42-, CO32- anijon ir pan. Katijon analiz daroma prie anijon analiz.
Nustatoma grup, kuriai priklauso analizuojamos mediagos katijonas, ir konkretus katijonas
identifikuojamas atliekant ios grups jonams bdingas atpainimo reakcijas. Anijon analiz daroma
po katijon analizs. Anijonas identifikuojamas atliekant pavienes anijon radimo reakcijas.
Darbo eiga. Prie pradedant gautos mediagos chemin analiz, vertinama mediagos spalva,
kvapas, tirpumas ir tirpalo pH. Jei mediagos kristalai bespalviai ar balti, joje nra spalvot katijon
(Cu2+, Co2+, Cr3+, Fe3+, Ni2+). Mlyni kristalai rodo, jog gali bti vario drusk, rusvai roiniai
kobalto, mangano, ali nikelio, chromo. Apie analizuojamo tirpalo sudt galima sprsti pagal jo
spalv.

ie katijonai atpastami i
2+ 2+
tirpalo spalvos: Cu - ydra, Co -
roin, Cr3+ - pilkai mlyna (alia,
violetin), Fe3+ - geltona, Ni2+ - alia.

Pagal kvap aptinkami tik lakieji junginiai (NH3, CH3COOH, H2S). Nedidelis kiekis sausos
mediagos porceliano tiglyje truput pakaitinamas ant kaitinimo plytels ir stebimas mediagos
terminio skaidymo rezultatas. Balt dm isiskyrimas rodo, kad tiriamojoje mediagoje galt bti
amonio junginiai, gelsv sieros, violetini jodo, uuodiamas amoniako, acto rgties kvapas
amonio, acetato jon.
Dauguma kokybini reakcij yra reakcijos tarp jon, vykstanios vandenyje. Todl prie
atliekant analiz, mediag reikia itirpinti. Greiiau itirpsta susmulkinta mediaga. Kieta mediaga
susmulkinama porceliano grstuvje arba porceliano tiglyje. Vandenyje itirpsta visos amonio,
armini metal druskos, visi nitratai. Jei mediaga netirpi altame vandenyje, ji tirpinama kartame.
Jei vandenyje itirpsta tik dalis mediagos, tirpalas centrifuguojamas ir toliau tiriamas skaidrus
centrifugatas.
 72

Itirpinus mediag vandenyje, indikatoriniu popierliu apytiksliai vertinama tirpalo pH vert.

Stipriai arminiame tirpale gali bti armini, ems armini ir arm pertekliuje tirpstani
amfoterini metal katijon. Rgiuose tirpaluose gali bti stipri rgi drusk.
Pirmiausia iekoma katijono. Itirpinus dal gautos druskos, atliekami parengiamieji katijon
analizs bandymai:
1. Liepsnos testas.
Liepsnos daymo reakcija atliekama bespalvje duj degiklio liepsnoje, j chromonikelio
vielute neus saus tiriamj mediag ar tirpal. Natrio junginiai liepsn nudao geltona, kalio
viesiai violetine, stroncio karmino raudona, kalcio plyt raudona, bario alsvai geltona, vario
alia, vino melsva spalva. irint liepsn per geltonus natrio liepsnos spindulius sugeriant kobalto
stikl ar indigo tirpal matyti rausvai violetin kalio liepsna. Kalcio jungini liepsnos nudaymas
nepatvarus, su trumpais ybteljimais.
2. Reakcijos su grupiniais reagentais.
Reakcijomis su grupiniais reagentais nustatoma katijon analizin grup, o po to atpainimo
reakcijomis surandamas ir pats katijonas. Grupiniu reagentu radus, kurios grups katijonas yra
tiriamajame tirpale, likusiais grupiniais reagentais paieka nebeatliekama. Svarbu, kad grupiniais
reagentais tirpalas paeiliui bt veikiamas emiau nurodyta seka. Kiekvienas grupinis reagentas
pridedamas atskir pradinio tirpalo porcij:
2.1. kgin mgintuvl lainami keli laai tiriamojo tirpalo, pridedami 2-3 laai 2 M HCl
tirpalo. Baltos spalvos nuosd ikritimas rodo, kad tirpale yra III grups katijonas. Toliau konkretus
jonas identifikuojamas pagal ankiau pateikt metodik tiriant gautas III grups jon chlorid
nuosdas arba imama nauja pradinio tirpalo porcija. Jei su HCl nuosdos nesusidaro, tikrinamas III
grups katijon buvimas.
2.2. dal tiriamojo tirpalo pridedami 2-3 laai 2 M H2SO4 tirpalo. Baltos spalvos nuosd
ikritimas rodo, kad tirpale yra II grups katijonas. Jei su H2SO4 nuosdos nesusidaro, tikrinami
likusi grupi katijon buvimas. Taiau atminkite, kad CaSO4 pakankamai tirpus vandenyje, todl i
praskiest tirpal Ca2+ jonai gali nenussti sulfato nuosdomis. Pradinio analizuojamo tirpalo
koncentracija padidinama itirpinant jame papildom kiek sausos mediagos arba nugarinant vanden.
2.3. dal tiriamojo tirpalo ltai laais lainamas 2 M NaOH tirpalas, miinys imaiomas
lazdele. Jei susidaranios nuosdos, pridjus daugiau NaOH, itirpsta, tirpale yra IV grups katijonas.
armo perteklius itirpina IV (amfoterins) grups hidroksidus, sudarydamas hidroksikompleksinius
jonus.
 73

Jei nuosdos NaOH pertekliuje neitirpsta, tai tirpale esantis katijonas priklauso V arba VI
grupei. NaOH tirpalas nusodina vandenyje netirpius V, VI grups katijon hidroksidus. Gautos
nuosdos atskiriamos i tirpalo ir tiriamos kaip nurodyta 2.4. ir 2.5. punktuose.
2.4. Gautos nuosdos veikiamos koncentruotu NH4OH tirpalu, reakcijos miinys imaiomas ir
ildomas vandens vonioje. Nuosd itirpimas rodo, kad iekomas katijonas priklauso VI grupei.
NH4OH perteklius itirpina VI grups hidroksidus, sudarydamas katijon amoniakinius kompleksus.
Atkreipkite dmes gauto tirpalo spalv. Jei veikiamos NH4OH nuosdos neitirpsta, iekomas
katijonas yra i V grups.
2.5. NH4OH pertekliuje neitirpusios nuosdos atskiriamos i tirpalo, plaunamos vandeniu,
centrifuguojamos, plovimo vanduo nupilamas. Nuosdos veikiamos NH4Cl tirpalu. Jei nuosdos
itirpsta, iekomas jonas galt bti V grups katijonas - Mg2+.
2.6. Jei nuosd su nurodytais reagentais nesusidaro, t. y. iekomas katijonas nra i II-VI
grups, iekoma I grups katijon.
Identifikavus gautos druskos katijon, su druskos tirpalu atskirose jo porcijose atliekamos
anijon radimo reakcijos. Atsiminkite, kad B4O72- anijono radimo reakcija su etanoliu atliekama su
sausa druska.
 74

NAUDOTA LITERATRA

1. , . . . : , 1965, I.
2. Sapragonien, M., Nenortien, P., Kiliuvien, G. Kokybins analizs laboratoriniai darbai.
Kaunas: KMU, 2007.
3. Granien, R. Tamulaitien, B., Zaleckien, E. Bendrosios chemijos laboratoriniai darbai ir
teoriniai pagrindai. Vilnius: technika, 2008.