Oksidai

Turinys

1. Darbo tikslas.
2. Oksidų sąvoka.
3. Oksidų klasifikacija.
4. Paplitimas gamtoje.
5. Cheminės savybės.
6. Oksidų fizikinės savybės.
7. Oksidų panaudojimas.
8. Oksido gavimas (bandymas).
9. Išvada .
10. Naudotos literatūros sąrašas .
Darbo tikslas

Susipažinti su oksidais, jų klasifikacija,

savybėmis, sužinoti kur jie pritaikomi bei jų
paplitimą gamtoje.
Sąvoka

Oksidai - tai sudėtinės cheminės medžiagos,

sudarytos iš dviejų elementų, iš kurių vienas -
deguonis.
Klasifikacija
Pagal rūgštines arba bazines savybes oksidai skirstomi į:

Oksidai

Neutralieji
Baziniai Rūgštiniai Amfoteriniai (indiferentiniai)
Klasifikacija pagal chemines savybes

Baziniai Oksidai, kurie reaguoja su vandeniu sudarydami bazes;

●

Reaguoja su rūgštimis ir rūgštiniais oksidais sudarydami druskas.

●

Rūgštiniai Oksidai, kurie reaguoja su vandeniu sudarydami rūgštis;

●

Reaguoja su bazėmis ir baziniais oksidais sudarydami druskas.

●

●
Oksidai, kurie priklausomai nuo sąlygų gali
Amfoteriniai turėti rūgštinių ar bazinių oksidų savybių.

Neutralieji ●
Oksidai, kurie nereaguoja nei su rūgštimis,
(indiferentiniai) nei su bazėmis ir nesudaro druskų.
Klasifikacija
Pavyzdžiai:
Bazi Rūgš Amfot Neutralieji
(indiferent
niai tiniai eriniai iniai)

CaO;
● ●
SO3 , ●
ZnO CO , ●

SO2 ,
Na2 , NO,
Mn2O
O 7
Al2O3 N2O
Klasifikacija pagal sudėtį:
Oksidai skirstomi:

Oksidai

Pagal prisijungusį elementą Pagal sudėtį

Paplitimas gamtoje
Oksidų cheminės savybės
Pagal chemines savybes oksidai
skirstomi į:

1. Rūgštinius
2. Bazinius
3. Amfoterinius
4. Inertinius (Indiferentiniai)
Rūgštiniai oksidai

• Nemetalų oksidai ir didžiausio

oksidacinio laipsnio metalų oksidai.
Rūgštiniai oksidai reaguoja:
1)Su vandeniu sudarydami rūgštis
N2O5(d) + H2O(s) → 2HNO3(aq)
SO3(d) + H2O(s) → H2SO4(aq)

2) Su hidroksidais (produktai: druskos ir vanduo)

SO2(d) + 2NaOH(aq) → Na2SO3(aq) + H2O (s)
SiO2(k) + 2NaOH (aq)→ Na2SiO3(aq) + H2O (s)

3) Su baziniais oksidais
CaO (k) + SiO2(k) (temp.)→ CaSiO3 (k.)

4) Su amfoteriniais oksidais
Al2O3(k) + 3SO3 (d) → Al2(SO4)3 (k.)
Baziniai oksidai
Sudaryti tik iš metalų oksidų pvz: IA – IIA (išskyrus
BeO) grupės metalų oksidai.
 Baziniai oksidai reaguoja:

1) Su vandeniu sudarydami hidroksidus:

CaO(k) + H2O(s) → Ca(OH)2(k)

2) Su rūgštimis:
6HCl(aq) + Fe2O3(k) → 2FeCl3(aq) + 3H2O (s)

3) Su rūgštiniais oksidais:
CO2(d) + CaO(k) → CaCO3(k)

4) Su amfoteriniais oksidais:
Al2O3(k) + 3Li2O(k) (temp.) → 2Li3AlO3(k)
Amfoteriniai oksidai
Tai dvejopos prigimties oksidai. Jiems būdingos ir
rūgštinių ir bazinių oksidų savybės.
 Amfoteriniai oksidai

• Reaguoja su rūgštimis:

ZnO (k) + 2HCl (aq)→ ZnCl2(k) + H2O(s)

• Reaguoja su hidroksidais: (sudaro kompleksines druskas)

ZnO(k) + 2NaOH(aq) (lyd.)→ Na2ZnO2 (aq)+ H2O(s)

Inertiniai oksidai

Nemetalai gali sudaryti tokius oksidus,

kurie nereaguoja nei su vandeniu, nei su
rūgštimis, nei su hidroksidais.

Tokie, pavyzdžiui, yra: CO, NO, N2O

Oksidų fizikinės savybės

• Baziniai oksidai:
Visi baziniai oksidai yra kietos medžiagos (k),
daugelis jų – baltos spalvos kristalinė medžiaga, IA ir IIA grupių
metalų oksidai tirpsta vandenyje.
• Rūgštiniai oksidai:
Dujiniai (d) - NO2, CO2, SO2
Skysti (s) - N2O3 ir SO3
Kieti (k) - SiO2, P2O5, N2O5
Oksidų panaudojimas

 Magnio oksidas. MgO, baltos spalvos kieta

kristalinė medžiaga, mažai tirpsta vandenyje,
pasižymi aukšta lydimosi temperatūra
(2800oC), naudojamas statybinių medžiagų
gamybai. Magnio oksidui būdingos bazinių
oksidų savybės.
Oksidų panaudojimas

 Aliuminio oksidas. Al2O3 ,tai baltos spalvos

amorfiniai milteliai, netirpsta vandenyje,
šarmuose ir rūgštyse. Naudojamas kaip
žaliava aliuminiui gauti, kaip ugniai atspari
medžiaga, laikrodžių bei lazerių gamybai.
Oksidų panaudojimas

 Gyvsidabrio oksidas. HgO, kristaliniai geltoni

arba raudoni (spalva priklauso nuo
smulkumo) milteliai. Nuodingas. Vandenyje
beveik netirpsta. Naudojamas kaip
oksidatorius, chem. analizėje, org. sintezėje,
medicinoje. Iš jo gaminamos apsauginės laivų
korpusų dangos.
Oksidų panaudojimas

 Diazoto monoksidas. N2O (linksminančios

dujos) turi skausma slopinančių savybių, dėl
to jas kartais naudoja stomatologai.
 Diazoto tetroksidas. N2O4 yra svarbus raketų
degalų oksidatorius.
 Silicio dioksidas. SiO2 , naudojamas stiklo
gamyboje.
Oksidų panaudojimas

Oksidai naudojami dažuose kaip pigmentai:

Balti pigmentai – titano oksidas (TiO2) ir cinko
oksidas (ZnO)
Juodi pigmentai – Fe3O4
Technikoje naudojami specialūs antikoroziniai
pigmentai: gletas (PbO), švino surikas (Pb3O4)
Oksidų panaudojimas

Oksidai naudojami sudarant termitus.

Termitas – padegamasis mišinys.
Termitas naudojamas termitiniam suvirinimui,
bėgiams sujungti.
Oksido gavimas (bandymas)
 Metalas magnis (Mg) degdamas ore
suformuoja magnio oksidą (MgO)

2 Mg(k ) + O2(d ) --> 2 MgO(k )

(Pastaba! – kadangi ore yra ir azoto, dalis magnio

suareguoja su juo ir susidaro magnio nitridas)

3 Mg(k ) + N2(d ) --> Mg3N2(k )

 Reakcijos eiga: Magnio fragmentą laikoma
pincetu kaitiname liepsnoje -> kantriai
laukiame
 Apie vykstančią reakciją tarp deguonies ir
magnio galima spręsti iš reakcijos metu
sklindančios šviesos bei šilumos.

 Magnis užsidega 473 °C temperatūroje, bet

reakcijos temperatūra daug aukštesnė – net
2200 °C .
 Reakcijos produktas - Magnio oksidas – kietas,
joninis junginys, baltų, purių miltelių pavidalu.
Išvada

 Oksidai yra cheminės medžiagos, kurių

sudėtyje yra deguonies. Jie klasifikuojami į
rūgštinius, bazinius, amfoterinius ir
indiferentinius. Oksidai gali reaguoti su:
vandeniu, hidroksidais, rūgštimis, taip pat
gali reaguoti tarpusavyje išskyrus su
indiferentiniais oksidais. Oksidai pramonėje
naudojami: sudarant termitus, dažuose kaip
pigmentai.
Naudota literatūra

 http://lt.wikipedia.org/wiki/Oksidas ;
 http://mokytojai.emokykla.lt/chemijajums/kl
asifikacija.htm
;
 http://mkp.emokykla.lt/imo/lt/mo/290/ ;
 Filmukas gaunant magnio oksidą .