Turinys

Halogenų cheminės savybės.................................................................................................................................................2

Fizikinės savybės. Halogenai..................................................................................................................................................3
Halogenų panaudojimas........................................................................................................................................................3
Druskos ir rūgštys..................................................................................................................................................................4
Fizikinės savybės............................................................................................................................................................... 4
Rūgščių cheminės savybės................................................................................................................................................4
Oksidų sąvokos...................................................................................................................................................................... 5
Deguonies ir Ozono fizikinės savybės....................................................................................................................................5
Deguonies ir Ozono panaudojimas........................................................................................................................................6
Deguonies gavimas labaratorijoje.....................................................................................................................................6
Deguonies gavimas pramonėje.........................................................................................................................................6
Deguonies oksidacijos laipsniai.........................................................................................................................................7
Deguonies cheminės savybės................................................................................................................................................7
Halogenai – elementai esantys periodinės cheminių elementų lentelės 7A grupėje. ( fluoras, chloras, bromas,
jodas)

Rūgštys – junginiai, kuriems skylant vandenyje susidaro teigiamieji vandenilio jonai.

Vandenilinis ryšys – tarpmolekulinis ryšys tarp vandenilio atomo ir elektriškai neigiamesnio elemento.

Jonizacija – atomų ir molekulių virsmas jonais.

Halogenų cheminės savybės

A. Halogenai reaguoja su dauguma metalų, susidaro druskos metalų halogenidai.
2Na(k) + F2(d) → 2NaF(k)
Na – 1e → Na+ \ 2 reduktoeius Na oksidacija
F2 + 1e*2 → 2F \ 1 oksidatorius F redukcija

B. Halogenai reaguoja su vandeniliu, susidaro vandenilio halogenidai.

H2(d) + Cl2(d) → 2HCl(d)

C. Halogenai reaguoja su vandeniu, susidaro rūgštys ir išsiskiria deguonis.

Cl2(d) + H2O(s) → HCl(aq) +HCl(aq)

D. Aktyvesnis halogenas išstumia mažiau aktyvų iš jo.

2NaBr(aq) + Cl2(d) → 2NaCl(aq) + Br2(s)

NaCl + Br2 → reakcija negalima

Fluoras išstumia iš halogenidų visus halogenus.

Chloras išstumia bromą ir jodą.

Bromas išstumia tik jodą.

Jodas neišstumia nė vieno halogeno.

Kovalentinis nepolinis – tarp vieninės medžiagos Cl2 ; Br2 ; I2

Kovalentinis polinis – tarp skirtingų nemetalų HCl ; CO2 ; H3

Joninis – tarp metalo ir nemetalo NaCl

Fizikinės savybės. Halogenai
Fluoras

 Gelsvos spalvos dujos

 Aštraus kvapo

Chloras

 Gelsvai žalsvos spalvos dujos

 Aštraus kvapo

Bromas

 Raudonai rudos spalvos skystis

 Lakus

Jodas

 Juodai violetinės spalvos kieta kristalinė medžiaga

Halogenų panaudojimas

Fluoras

 Dantų pastai filtruoti

 Šaldytuvo agendai – freonai
 Atspariems aukštai temperatūrai plastikams gaminti
 HF rūgštis stiklui graviruoti

Chloras

 Geriamam vandeniui dezinfekuoti

 Cheminiams valikliams, balikliams, dezinfekatams
 Plastikams, kaučiukams
 Tirpikliams (chloroformui), chloratams gaminti

Bromas

 Ugniai atsparių medžiagų gamybai

 Pesticidams gaminti
 Dažų gamybai
 Vaistų gamybai
 Fotografinių medžiagų gamybai (AgBr)
Jodas

 Juoduotai druskai gaminti

 Vaistų gamybai (žaizdoms dezinfekuoti)
 Sidabro jodidas fotografinėms medžiagoms
 Krakmolui nustatyti

Druskos ir rū gštys
Fizikinės savybės

 Bespalvės, aštraus kvapo dujos HCl

 Lengvesnės už orą HCl
 Gerai tirpsta vanenyje

NaCl(k) + H2SO4(s) → NaH2SO4 + HCl(d)

Rū gščių cheminės savybės

 Vienodai keičia indikatorių spalvą

 Rūgštys reaguoja su metalais (iki vandenilio), susidaro druska ir išsiskiria H 2 dujos
Zn(k) + 2HCl (aq) → Zn2+Cl- (aq) + H2(d)
 Reaguoja su metalų oksidais, susidaro druska ir vanduo
Fe23+O32(k) + 6HCl(aq) → 2Fe3+Cl-(aq) + 3H2O(s)
 Reaguoja su hidroksidais, susidaro druska ir vanduo
NaOH-(aq) + HCl(aq) → NaCl(aq) + H2O(s)
OH-(aq) + H+(aq) → H2O(s)
 Reaguoja su druskomis, susidaro kita druska ir kita rūgštis, jeigu viena iš susidariusių
medžiagų yra kieta arba išsiskiria dujos
AgNO3(aq) + HCl(aq) → AgCl(k) + HNO3-(aq)
 F Cl Br I

-1, 0 -1, 0, +1, +3, -1, 0, +1, +3, -1, 0, +1, +3, +5, +7
+5, +7 +5, +7

Oksidų sąvokos

Oksidai – tai sudėtinės medžiagos sudarytos iš dviejų elementų, iš kurių vienas yra deguonis.

Rūgštiniai oksidai – tai nemetalų oksidai, kurie reaguodami su vandeniu sudaro rūgštis.

Baziniai oksidai – tai metalų oksidai, kurie dauguma reaguodami su rūgštimis sudaro druskas. Kai kurie
reaguoja su vandeniu susidaro hidroksidai.

Amfoteriniai oksidai - tai dvejopos prigimties oksidai, kurie gali reaguoti ir su rūgštinės, ir su bazinės kilmės
medžiagomis sudarydami druskas. Amfoterinius oksidus sudaro elementai, periodinėje lentelėje esantys
metalų ir nemetalų sandūroje.

Inertiniai oksidai (indiferentiniai). Oksidai, reaguodami su vandeniu nesudarantys nei rūgšties, nei hidroksido.

Alotropija – tai elemento gebėjimas sudaryti kelias skirtingos molekulinės sandaros vienines medžiagas.

Alotropinės atmainos – tai vieninės medžiagos sudarytos iš to paties elemento, bet skiriasi sandara ir
savybėmis. Pvz.: O2 ir O3

Katalizatoriai – medžiagos, kurios pagreitina reakciją, o pačios – nepakinta. MnO2

Deguonies ir Ozono fizikinės savybės

Deguonies fizikinės savybės:

 Deguonis yra dujos

 Bespalvės, bekvapės dujos
 Blogai tirpsta vandenyje

Ozono fizikinės savybės:

 Ozonas yra dujos

 Melsvos spalvos dujos, turinčios savitą kvapą
 Blogai tirpsta vandenyje
 Lengvai skyla, turi dezinfekuojančių savybių

Deguonies ir Ozono panaudojimas

Deguonies panaudojimas:

 Medicinoje
 Stiklo gamyboje
 Metalų suvirinime ir pjaustyme
 Aviacijoje
 Mežiagų deginimui
 Sprogstmųjų medž. Gamyboje

Ozono panaudojimas:

 Vaistams gaminti
 Balinimui
 Sintetiniams tepalams gaminti
 Oro ir vandens dezinfekavimui
 Įvairioms medžiagoms šalinti iš nuotekų

Deguonies gavimas labaratorijoje

 Labaratorijoje deguonis gaunamas skaidant kai kuriuos deguonies junginius

2H2O2 a(q) → O2(d) + 2H2O (s)

2KMnO4(k) → K2MnO4(k) + MnO2(k) +O2(d)

Deguonies gavimas pramonėje

 Pramonėje deguonis gaunamas distiliuojant suskystintą orą

 Elektrolizuojant vanddenį 2H2O(s) → O2 (d) + 2H2 (d)

Deguonies oksidacijos laipsniai

1. Deguonies oksidacijos laipsnis junginiuose lygus -2

Išimtis OF2 (+2)

2. Peroksidai H2O2 (-1)

O02 ; Mg2+O2- ; N+52O-25 ; O03 ; H+1N+5O-23 ; Na2+1O2-1

Deguonies cheminės savybės

1. Reaguoja su matalais, susidaro matalo oksidas

2Zn (k) + O2 (d) → 2ZnO (k)
ZnO – 2e → Zn2+ / 4 / 2 oksidacija
O2 + 2e*2 → O2- / 2 / 1 redukcija

2. Reaguoja su nemetalais, susidaro nemetalo oksidas

O20(d) + S0(k) → S+4O-22(d)
O2 + 4e → 2O2- redukcija
S0 – 4e → S+4 oksidacija

3. Reaguoja su junginiais, juos deginant