Organinė chemija

Organinė chemija – chemijos mokslo šaka, nagrinėjanti anglies junginių savybes ir kitimus
Anglis(C) yra pagrindinė organinių junginių dalis

Neorganiniai junginiai
Dažniausiai oksidai, rūgštus, druskos.
CaO, CO2, K2CO3, NaCl, HNO3
Organiniai junginiai
Dažniausiai anglies ir vandenilio atomai
CH4, CH3, COOH, C12H22O11, C2H5OH, CH3Cl

Angliavandeniliai
Angliavandeniliai – junginiai sudaryti tik iš anglies ir vandenilio.
Junginio struktūra – atomų jungimosi molekulėje tvarka
Homologinė eilė – organinių junginių eilė, kurios gretimi nariai skiriasi -CH2- grupe
Homologas – atskira homologinės eilės dalis.

Jungdamiesi tarpusavyje, anglies atomai gali sudaryti linijines, šakotąsias ir uždarąsias grandines.

Sotieji angliavandeniliai(alkanai) – angliavandeniliai, kurių molekulėse tarp anglies atomų yra tik
viengubieji ryšiai. Sočiųjų angliavandenilių grandinė yra atvira, linijinė.
CnH2n+2
Fizikinės savybės:
 (C1-C4) – kambario temperatūroje yra bespalvės ir bekvapės dujos;
 (C5-C15) – skysčiai;
 (>C16) – kietosios medžiagos.
 Alkanai, kurių anglies atomų linija yra šakota, verda žemesnėje temperatūroje. Skystieji
angliavandeniliai yra lakūs(lengvai garuoja). Kuo trumpesnė skystį sudarančių molekulių
grandinė tuo lakesnis angliavandenilis.
 Didėjant alkanų molekulinei masei, jų virimo temperatūra ir tankis didėja, o lakumas
mažėja(alkanai lėčiau lėčiau garuoja).
 Angliavandeniliai tirpsta organiniuose tirpikliuose (skysčiuose organiniuose
angliavandeniliuose).
 Dujinių angliavandenilių ir deguonies arba oro mišiniai yra sprogūs.

Cheminės savybės:
 Sąveika su deguonimi. Degimas.
Išsiskiria daug šilumos, todėl įvairūs angliavandeniliai naudojami kaip kuras.
CH4 + 2O2  CO2 + 2H2O + Q
Geltoną liepsnos spalvą lemia įkaitusios iki švytėjimo anglies dalelės: kuo daugiau C atomų yra
molekulėje, tuo geltonesnė liepsna.

 Sąveika su halogenais
Nesotieji angliavandeniliai(alkenai ir alkinai) – angliavandeniliai, kurių molekulėje tarp anglies atomų
yra dvigubųjų ar trigubųjų ryšių.
CnH2n ; CnH2n-2

Fizikinės savybės:
 Alkenai ir alkinai, kaip ir alkanai, yra trejopos agregatinės būsenos medžiagos;
 Alkenai ir alkinai yra chemiškai aktyvesni už sočiuosius angliavandenilius. Tai lemia dvigubasis
arba trigubasis ryšys molekulėse.
 Degdami ore jie rūksta, nes sudega ne iki galo;
 Be CO2 susidaro anglies monoksido CO (nuodingų smalkių), suodžių.
 Didėjant angliavandenilių molekulinei masei, virimpo temperatūra didėja.
 Etenas, propenas, 1-butenas yra bespalvės dujos.
 (nuo C5H10 iki C17H34) skysčiai.
 (nuo C18H36) kietos medžiagos.

Alkenų cheminės savybės:

 Sąveika su deguonimi. Degimas
 Ilgėjant anglies atomų grandinei ir didėjant C masės daliai, liepsna darosi vis geltonesnė, labiau
rūksta.
 Prisijungimo reakcijos
 Reakcija su bromu yra nesočiųjų angliavandenilių atpažinimo reakcija
 Alkenų sąveika su kalio permanganato KmnO4 tirpalu – kita atpažinimo reakcija
 Alkenai ir alkinai blukina bromo vandenį (prisijungimo reakcija) ir kalio permanganato tirpalą.
Tai yra nesočiųjų angliavandenilių atpažinimo reakcijos.
 Prisijungdami vandenilį, alkenai ir alkinai virsta atitinkamais alkanais

Eteno ir propeno naudojimas.

Eteno dujos naudojamos vaisiams ir daržovėms nokinti. Iš eteno gaunama daug kitų organinių junginių.

Alkanų izomerai
Alkanų izomerai – medžiagos, kurių molekulinės formulės yra tokios pačios, bet turi skirtingą struktūrą
ir savybes. Didėjant anglies atomų skaičiui molekulėje, izomerų daugėja.

Alkanų sąveika su halogenais

Veikiami šviesos arba ultravioletinės spinduliuotės, alkanai reaguoja su halogenais – vyksta pakaitų
reakcija
Pakaitų reakcija - jei atomą ar grupę molekulėje pakeičia kitas atomas ar grupė – pavadavimo reakcija
Benzenui būdingos prisijungimo ir pakaitų reakcijos

2 paskutinės temos
Svarbiausi angliavandenilių šaltiniai – gamtinės dujos ir nafta
1. Kas yra gamtinės dujos? Kaip jos susidaro? Gamtinės dujos – tai natūralios dujos, kurių yra Žemės
plutoje. Gamtinės dujos susidaro per tuos pačius procesus kaip ir nafta.

2. Kokia vidutinė gamtinių dujų sudėtis? Metanas – 70-90 %; etanas – 0-20 %; propanas – 0-20 %;
butanas – 0-20 %; anglies dioksidas – 0-8 %; deguonis – 0-0,2 %; azotas – 0-5 %; sieros vandenilis – 0-5
%; kitos dujos – pėdsakai.

3. Kaip susidaro metanas? Metanas susidaro rūgimo metu pelkėse, vandens telkinių dumble, galvijų
skrandyje, sąvartynuose, kanalizacijos šuliniuose ir kitur. Daug metano
išsiskiria iš akmens anglių, kaitinamų be oro.

4. Kuo metanas pavojingas? Oro ir metano dujų mišiniai yra sprogūs.

5. Kas gaminama iš metano? Iš metano gaunamas vandenilis, etinas, metanolis, halogeniniai

angliavandenilių dariniai, suodžiai C. Gautas vandenilis naudojamas amoniakui
gauti.

6. Kas gaminama iš anglies – suodžių? Padangos, juodas lakas, poligrafiniai dažai, tušas, kalkės,
spausdinimo juostos, batų tepalas, kopijavimo aparatai.

7. Kur yra pats didžiausias gamtinių dujų telkinys? Nyderlanduose

8. Kas yra nafta? Nafta - žemės plutoje susidaręs aliejaus konsistencijos aliejingas, klampus,
degus, tamsiai rudas arba juodas skystis skystis.

9. Kokie junginiai sudaro naftą? Sotieji angliavandeniliai, sotieji cikliniai angliavandeniliai, aromatiniai
angliavandeniliai, ištirpusios dujos, vanduo ir jame ištirpusios kalcio bei magnio
druskos, mechaninės priemaišos.

10. Kuriais metais buvo pradėta perdirbti naftą? 1858m.

11. Kur ir kada nafta pradėta išgauti Lietuvoje? Lietuvoje nafta pradėta išgauti gręžiniais 1990m,
vakarinėje Lietuvos dalyje ir po Baltijos jūra.

12. Kokiais būdais galima perdirbti naftą? Fizikiniais ir cheminiais

13. Kas yra distiliavimas? Distiliavimas – skysčio vertimas garais ir garų kondensavimas.

14. Kokios gaunamos frakcijos distiliuojant naftą? Naftos dujos, petroleteris, benzinas, ligroinas,
žibalas, dyzelinas, mazutas, tepalai, parafinas, soliarinė alyva, gudronas.

15. Kas yra krekingas? Krekingas - terminis naftos ir jos produktų perdirbimas, kuriuo gaunamas
benzinas ir įvairių angliavandenilių mišiniai

16. Kas yra oktaninis skaičius? Oktaninis skaičius – benzino antidetonacinių savybių rodiklis.
17. Ką reiškia užrašas benzinas A-95? Taip yra žymima benzino rūšis. Oktaninis skaičius nusako
bendzino
atsparumą.

18. Kokios yra kuro rūšys? A-95, A-95 E5, A-98

19. Kokie energijos šaltiniai yra atsinaujinantys? Vandens, saulės, vėjo, geoterminė energija, biokuras,
biodegalai.

20. Iš ko gaminamas biokuras ir biodegalai? Biokuras gaminami iš biomasės – medionos ir augalų

atliekų, popieriaus ir kartono atliekų, komunalinių, maisto pramonės, žemės ūkio atliekų, nuotekų
valymo dumblo. Biodegalai gaminami iš bulvių, cukrinių runkelių, medienos
atliekų, šiaudų, komunalinių atliekų.

21. Kodėl reikia iškastinį kurą pakeisti atsinaujinančiais energijos šaltiniais? Mažiau teršiama
aplinka. Gamtinius kuro išteklius būtina taupyti, nes plečiantis gamybai, didėja atmosferos tarša ir mažėja
žemę pasiekiančios Saulės spinduliuotės.

Uždaviniai:
M(junginio) = D(x) * M(x)

1. Kuris angliavandenilis yra heksanas? C6H14

2. Kuris angliavandenilis yra benzenas? C6H6
3. Kuris angliavandenilis yra pentinas? C5H8
4. Kuris angliavandenilis yra etenas? C2H4
5. Kuris angliavandenilis blukina bromo vandenį? C2H4
6. Kuris angliavandenilis neblukina bromo vandens? C6H14
7. Kuriam angliavandeniliui būdingos pakaitų reakcijos? C6H14
8. Kuriam angliavandeniliui būdingos prisijungimo reakcijos? C2H4
9. Kuriam angliavandeniliui būdingos ir prisijungimo, ir pakaitų reakcijos? C6H6
10. Kuris angliavandenilis yra alkanas? C5H12
11. Kuris angliavandenilis yra alkenas? C4H8
12. Kuris angliavandenilis yra alkinas? C3H4
13. Kuris angliavandenilis nesotusis? C2H4
14. Kuris angliavandenilis aromatinis? C6H6
15. Kuris angliavandenilis yra sotusis? C3H8
16. Kuo pavojingi freonai? Jei freonas kaitinamas virš 250 ° C, susidaro labai toksiški
produktai. Pagal „kenksmingumo“skalę freonas-22 priklauso 4 pavojaus klasės
medžiagoms. Esant didelei koncentracijai, šie freonai sukelia žmogaus mieguistumą,
sumišimą, silpnumą, virstantį jauduliu. Skystoje fazėje susilietusi su oda gali sukelti
nušalimus.

17. Kas sukelia “šiltnamio” efektą? H2O, CO2, CH4, N2O