AUGALŲ

VEGETATYVINIS
DAUGINIMASIS
 Kas tai?
• Vegetatyvinis dauginimasis – nelytinis dauginimosi būdas, kai nauji „individualūs“ augalai
atsiranda iš vieno motininio organizmo, o ne iš sėklų ar sporų.
• Tai yra natūralus procesas daugeliui augalų (taip pat bakterijų ir grybų) rūšių. Palikuonys tokiu
atveju būna genetiškai identiški motininiam organizmui, todėl vadinami klonais.
• Nelytiniu būdu dauginami augalai, kai norima išsaugoti augalo savybės ir
išauginti daugiau augalų, kuriems būtų būdingos tokios pačios savybės.

• Šiuo būdu visuomet dauginamas tik vienas organizmas, dar vadinamas

motininiu. Lytinės ląstelės negaminamos, vadinasi, nėra ir apvaisinimo, taigi
lieka nepakitusios šio organizmo savybės. Taip dauginamos bulvės, svogūnai,
braškės ir daug kitų kultūrinių augalų.
 Vegetatyvinio dauginimo nauda
žmonėms
• Augalų sugebėjimą daugintis ūgliais, šaknimis, lapais žmonės pastebėjo jau prieš tūkstančius
metų. Šis dauginimo būdas taip ištobulintas, kad gausybė kultūrinių augalų sėklomis net
nedauginami.
• Vegetatyvinis dauginimas dažnai taikomas žemės ūkyje, norint įtvirtinti geros veislės
požymius.
• Šiuo būdu gėlininkai daugina daugelį kambarinių augalų, kurie Lietuvoje nesubrandina sėklų.
Kai kurios gėlės, pavyzdžiui, tulpės, bijūnai, išauginti iš sėklų sužydi tik po 5-7 metų, o
padauginti vegetatyviškai išskleidžia žiedus jau kitais metais.
 Vegetatyvinio
dauginimosi būdai
 1. Lapais
2. Šakniastiebiais
3. Stiebagumbiais
4. Atlankomis
5. Ūgliais
6. Ūsais
7. Skiepijimu
 Lapais
• Šiuo būdu geriausia dauginti tuos augalus, kurių storoki lapai. Lapais galima dauginti beveik ištisus
metus.
• Pasodinti drėgname smėlyje lapai išskleidžia pridėtinius pumpurus ir įsišaknija

Begonijos Sanpaulijos
 Šakniastiebiais 
• Šakniastiebis - pakitęs požeminis stiebas, leidžiantis pridėtines šaknis. Dažnausiai
šakniastiebiai yra apvalūs, auga horizontaliai, neturi chlorofilo, todėl neatlieka fotosintezės.

Pakalnutės Varpučiai
 Stiebagumbiais 
• Stiebagumbis – pakitęs, smarkiai sustorėjęs ar gumbu pavirtęs požeminis stiebas, turintis pumpurus.
Stiebagumbiuose kaupiamos maisto medžiagų atsargos. Rausiant žemę stiebagumbiai patenka į tolesnes
vietas, kur iš jų išauga nauji augalai.

Bulvės
 Svogūnais 
• Svogūninių augalų sodinimo laikas – nuo spalio pradžios iki lapkričio pradžios. Tuomet svogūnėliai dar
spėja suformuoti gerai išsivysčiusią šaknų sistemą, o tai leidžia pakelti žiemos šalčius.

Svogūnai Česnakai Tulpės

 Atlankomis 
• Atlanka - prilenkta prie žemės, pritvirtinta ir žemėmis apkaupta šoninė augalo šaka. Po žeme esanti dalis
išleidžia pridėtines šaknis. Įsišaknijusios atlankos nupjaunamos nuo motininio augalo ir persodinamos.
Atlankomis dauginami serbentai, agrastai, vijoklinės gėlės.

Agrastai Serbentai
 Ūgliais
• Ūglis - augalo stiebo dalis su pumpurais arba lapais. Tinkamiausias ūglių ėmimo metas – rytas.
• Sumedėjusiais – agrastai, serbentai. Žoliniais – pelargonijos, tradeskantės

Pelargonijos Agrastai
 Ūsais 
• Ūsas - ilgas, šliaužiantis ir įsišaknijantis, gulsčias stiebo šoninis ūglis.

Braškės Žemuogės
 Augalų skiepijimas
• Skiepijimas - augalų dauginimo būdas – vieno augalo (įskiepio), turinčio vieną ar kelis pumpurus,
sujungimas su kitu augalu (poskiepiu), turinčiu šaknis.
• Skiepijant poskiepio ir įskiepio brazdo audiniai glaudžiai sujungiami. Jie suauga ir sudaro vieną
organizmą – naują augalą (skiepą) su vyraujančiomis įskiepio savybėmis.
• Dažniausiai skiepijimu dauginamos vaisinių, uoginių ir dekoratyvinių augalų veislės.
AČIŪ UŽ DĖMESĮ!