Merkurijus

ir venera
 Turinys
• Merkurijus
• Dydis, masė ir tankis
• Paviršius
• Kokie „orai“ Merkurijuje?
• Kaip atrodo Merkurijus pro teleskopą?
• Venera
• Dydis, masė ir tankis
• Paviršius
• Kokie „orai“ Veneroje?
• Kaip atrodo Venera pro teleskopą?

• Merkurijus ir Venera mitologijoje

• Merkurijus dangaus kūnų simbolikoje
• Venera dangaus kūnų simbolikoje
• Šaltiniai
 Merkurijus
Merkurijus – artimiausia Saulei planeta, pavadinta romėnų prekybos,
keliautojų ir vagių dievo vardu. Jis aplink Saulę skrieja ištęsta orbita: planetos
priartėja prie Saulės iki 46 mln. km ir nutolsta iki 70 mln. km. Merkurijus
Saulę apskrieja per 88 žemiškas paras, o apie savo ašį, kuri beveik nepasvirusi
lyginant su Žeme, apsisuka per 59 paras. Taigi saulinė para Merkurijuje trunka
176 žemiškas paras. Kitaip sakant – dvejus jo metus!
 Dydis, masė ir tankis
• Merkurijus – mažiausia planeta Saulės sistemoje;
• Spindulys - 2440 km;
• Masė - 3.285 × 10^23 kg;
• Tankis - 5430 kg/m3.
• Merkurijaus vidų turėtų sudaryti apie 1600 km spindulio
geležies ir nikelio lydinio branduolys ir silikatų mantija.
 Paviršius
• Merkurijaus paviršius išmargintas daugybe apskritų įvairaus dydžio smūginių kraterių (kai kurių
skersmuo siekia net 200 km);

• Paviršiuje matyti daugiau negu 20 didelių įdubų;

• Įdubos nusėtos vėlesnio laikotarpio smūginių kraterių, jas juosia iki 2 km aukščio kalnų žiedai;

• Didžiausia įduba – Kaitros jūra (skersmuo 1300 km);

• Merkurijaus reljefui savitumo teikia statūs skardžiai;

• Merkurijaus paviršius panašus į Mėnulio;

• Merkurijaus paviršinis sluoksnis yra labai blogas šilumos laidininkas.

Kokie „orai“ Merkurijuje?
• Merkurijaus paviršius ties pusiauju vidurdienį įkaista iki 430 C, o vidurnaktį
temperatūra krinta iki -170 C;

• Tai didžiausia parinė temperatūros kaita žinoma Saulės sistemoje;

• Neturi šilumą sulaikančios atmosferos, nes dėl dujų įkaitimo molekulios

išsisklaido kosmose;

• Merkurijaus paviršius yra labai tamsus – atspindi vos 7% Saulės šviesos.

 Kaip atrodo Merkurijus pro
teleskopą?
• Merkurijus skrieja Žemės orbitos viduje;

• Dėl nedidelio savo atsumo nuo Saulės jo niekada neišvysime vidurnaktį;

• Šviesaus dangaus fone neaukštai virš horizonto jį įžiūrėti sunku;

• Tai sunkiausiai pastebima planeta iš visų penkių plika akimi matomų planetų;

• Pilnatis stoja Merkurijui skriejant anapus Saulės, o jaunatis – planetai praskriejant tarp Saulės
ir Žemės.
 Venera
Artimiausios Žemei kaimynės – planetos Veneros vidutinis nuotolis nuo Saulės
yra 108 mln. km (Žemės – 150 mln. km). Iš visų planetų Veneros orbita
labiausiai panaši į apskritiminę, todėl jos nuotolis nuo Saulės kinta labai mažai.
Veneros metai trunka 225 Žemės paras. Žemės stebėtojui dangaus skliaute
Venera nuo Saulės nenutolsta toliau negu 48°, todėl ji matoma arba vakarais
(Vakarinė žvaigždė) arba rytais (Aušrinė žvaigždė).
 Dydis, masė ir tankis
• Masė - 4.867 × 10^24 kg;
• Skersmuo - 12 104 km;
• Vid. tankis - 5250 kg/m3;
• Veneros mantiją gaubia uolienų pluta;
• Veneroje neaptikta magnetinio lauko;
• Planeta neturi gamtinių palydovų.
 Paviršius
• Apskritai Veneros paviršius yra gana plokščias (didž. dalį sudaro kalvotos lygumos);

• Lygumose matyti vulkaniniai kupolai ir vulkanų kūgiai su nuolaidžiais šlaitais;

• Tarp vulkaninių formų gausu smūginių kraterių;

• Kalnynai, aukšti plokščiakalniai – 1/10 Veneros paviršiaus;

• Aukštumų daugiausia šiauriniame pusrutulyje;

• Kitas didelis kalnų rajonas yra nusidriekęs 15 000 km palei pusiaują ir iškilęs virš lygumų iki 5
km.;

• Veneroje vulkaninė veikla turėjo būti aktyvesnė negu Žemėje;

• Vulkaninių reiškinių pėdsakai akivaizdūs – lava padengti didžiuliai plotai.

 Kokie „orai“ Veneroje?
• Veneros debesys labai smarkiai sklaido Saulės šviesą;

• Paviršių apšviečia ir šildo tik keli procentai pasiekusios planetą šviesos

(apšviestumas kaip Žemėje debesuotą dieną);

• Temperatūra Veneros paviršiuje siekia 430°C dėl stipraus šiltnamio efekto;

• Dėl atmosferos cirkuliacijos paviršiaus temperatūra beveik nepriklauso nuo

platumos bei paros meto;

• Nėra sezoninių kitimų;

• 90-100 km aukštyje temperatūra pasiekia minimumą – -100 °C

 Kaip atrodo Venera pro
teleskopą?
• Pro teleskopą Veneros paviršiuje praktiškai nieko nematyti;

• Debesų sluoksnis labai storas – praktiškai neįmanoma įžiūrėti paviršiaus;

• Radiolokacija – vienas svarbiausių Veneros tyrimo metodų, nes debesų šydą gali
įveikti tik radijo bangos;

• Tirti paviršių taip pat padėjo nuleidžiamieji erdvėlaiviai.

 Merkurijus ir Venera
mitologijoje
Merkurijus:
• Romėnų mitologijoje Merkurijus - prekybos, iškalbos, keliautojų, komercijos ir pelno dievas. Jis taip
pat buvo sielų palydovas į mirusiųjų šalį, dievų pasiuntinys ir tarnas, menų bei amatų globėjas, magijos
ir astrologijos žinovas.
• Vardas kildinamas iš lotynų kalbos žodžio „merx“ arba „marcator“, kuris reiškia „pirklys“.
 
Venera:
• Romėnų mitologijoje Venera – meilės, aistros ir sodų deivė.
• Europoje Renesanso epochos metu Venera tapo vienu populiariausių tapybos ir skulptūros objektų.
Vaizduojama nuoga, natūrali. Dažnai gulinti ar stovinti ant kriauklės. Laikui bėgant žodis venera įgavo
nuogos moters prasmę, visai nesiejant su romėnų deive (pvz., Venerinės ligos).
Merkurijus dangaus kūnų
simbolikoje
• Sudėtingas grafinis ženklas priskirtas Merkurijui – arčiausiai Saulės esančiai
planetai, kurios pats pavadinimas sako, kad ji buvo susieta su antikiniu
keliautojų, prekybos ir apsukrumo dievu Hermiu – Merkurijumi.

• Šios garbės planeta nusipelnė tikriausiai todėl, kad palyginti greitas jos
judėjimas dangaus skliautu galėjo priminti stebuklingais sparnuotais
sandalais avinčios dievybės judrumą.
 Venera dangaus kūnų
simbolikoje
• Veneros – su romėnų meilės deivės vardu susietos planetos – ženklą galima apibūdinti kaip
iš apskritimo besileidžiantį lygiakraštį kryžių, tačiau iš tiesų tai stilizuotas veidrodėlis.

• Europietiškoje dailės tradicijoje nuostabioji dievybė dažnai vaizduota žiūrinti į save

veidrodyje, tad ir šios planetos ženklas paprastai vadinamas Veneros veidrodžiu.

• Tiesa, yra ir kitokių simbolio kilmės versijų. Pagal vieną jų – Veneros ženklas vaizduoja
auskarus, pagal kitą – tai pakeistas žymusis egiptietiškasis kryžius ankhas, kuris nuo senų
laikų buvo sietas su gyvybe, amžinybe ir sveikata. Alchemikai „Veneros veidrodžiu“
žymėjo varį, iš kurio kadaise ir buvo gaminami pirmieji veidrodžiai.
 Šaltiniai
• https://www.space.com/36-mercury-the-suns-closest-planetary-neighbor.html
• https://www.astronomija.info/venera/
• https://www.astronomija.info/merkurijus/
• https://www.vle.lt/straipsnis/merkurijus/
Ačiū už dėmesį