„Vidinės Žemės jėgos“

1. Žemės sandara (vidinis branduolys, išorinis branduolys, mantija, astenosfera, litosfera, žemės
pluta).

 Vidinis branduolys - 6370-5110 km gylyje, 6000°, kietas, sudaro geležis nikelis

 Išorinis branduolys - 2900-5110 km gylyje, iki 5000°, skystas
 Mantija - sluoksnis tarp žemės plutos ir branduolio, turi mezosferą, astenosferą, lizosferą.
 Astenosfera - viršutinis mantijos sluoksnis, kuriame vyksta konvekciniai srautai ir plaukioja
litosferos plokštės.
 Litosfera - kieta, Žemės pluta ir viršutinė mantijos dalis, litosferos plokštės
 Žemės pluta - išorinė Žemės plutos dalis, kieta

2. Žinoti ką vadiname konvekciniais srautais.

Konvekciniai srautai - nuolatiniai srautai, susidarantys dėl žemės gelmių ir paviršiaus temperatūros
skirtumų. Gelmėse įkaitusi medžiaga plečiasi, jos tankis mažėja, todėl ji pradeda kilti aukštyn, o į jos vietą
leidžiasi atvėsusi ir sunkesnė masė. Sukelia litosferos plokščių judėjimą.

3. Skirti žemės plutos rūšis ir jas apibūdinti.

Žemyninė - stora, sena, lengva, iškyla ant vandenyninės.

Vandenyninė - plona, jauna ir sunki, nuolat atsinaujinanti dėl judančių išsiskiriančių plokščių. Panyra po
lengvesne žemynine.

4. Žemės rutulio forma, žemės ašies pasvirimo laipsnis, atogrąžų, ir poliarinių ratų lygiagretės.

 Forma - geoidas (suplota per ašigalius ir išsipūtusi ties pusiauju)

 Pasvirimo laipsnis - 23°27’
 Atogrąžų - 23°27’
 Poliarinių ratų - 66°33’

5. Skirti Žemės rutulio šilumines juostas.

1. Karštoji juosta - nuo pusiaujo iki š ir p atogrąžų

2. Vidutinė juosta - nuo š ir p atogrąžų iki š ir p poliaračių
3. Šaltoji juosta - nuo š ir p poliaračių iki galo

6. Kiek laipsnių dienovidinio yra viena laiko juosta?

15°
 7. Gebėti paaiškinti litosferos plokščių judėjimo priežastis.

 dėl konvekcinių srautų

 magma skysta, žemės pluta kieta

8. Žinoti visas litosferos plokštes ir gebėti jas skirti – vandenyninės ar žemyninės.

● Ramiojo vandenyno plokštė - vandenyninė

● Naskos plokštė - vandenyninė
● Kokosų plokštė - vandenyninė
● Šiaurės Amerikos plokštė - žemyninė
● Karibų plokštė - žemyninė
● Pietų Amerikos plokštė - žemyninė
● Eurazijos plokštė - žemyninė
● Afrikos plokštė - žemyninė
● Dreiko plokštė - vandenyninė
● Arabijos plokštė - žemyninė
● Irano plokštė - žemyninė
● Indijos-Australijos plokštė - žemyninė
● Kinijos plokštė - žemyninė
● Filipinų plokštė - žemyninė
● Antarktidos plokštė - žemyninė

9. Žinoti litosferos plokščių pakraščių tipus, kokiomis kryptimis juda, kokias paviršiaus formas
suformuoja. Gebėti prognozuoti ateities scenarijus.

LITOSFEROS PLOKŠČIŲ PAKARŠČIŲ TIPAI:

 Konstruktyvusis – dvi plokštės tolsta viena nuo kitos. Susidaro riftinis slėnis. Iš žemės gelmių kyla
magma, formuojasi nauja vandenyninė pluta. Susidaro vandenyno vidurio kalnagūbriai ir
povandeniniai ugnikalniai. Gana aukštas ugnikalnis gali virsti sala.

 Destruktyvusis:
o A.) Riba tarp žemyninės ir vandenyninės plokštės- vandenyninė panyra po storesne, bet
lengvesne žemynine plokšte. Vandenyninė plokštė dėl aukšto slėgio ir karščio lydosi. Per plyšius
veržiasi magma. Dėl plokščių trinties ir slėgio vyksta žemės drebėjimai. Panirimo vietoje susidaro
giliavandenės įdubos. Raukšlėjasi kalnai.

o B.) Dviejų vandenyninių plokščių riba - susidaro vulkaninės kilmės salų. Panirimo vietoje
susiformuoja giliavandenių įdubų.
 o C.) Dviejų žemyninių plokščių riba - susiduria dvi žemyninės plokštės. Uolienas spaudžia vienodo
tankio ir galingumo jėgos. Raukšlėjasi kalnai, kyla jų gūbriai (kalnagūbriai).

 Konservatyvusis - prasislenkančios dvi plokštės sudaro įtampų, formuojasi transforminiai lūžiai

(Žemės plutos lūžiai). Jie ryškesni vandenynų dugne, kur Žemės pluta plonesnė ir jaunesnė.

10. Žinoti Alfredo Vėgenerio teoriją, kuo remiantis jis teigė , kad juda plokštės. Kelintais metais
teorija atrasta?

1912m. Alfredas Vėgeneris paskelbė ŽEMYNŲ DREIFO TEORIJĄ.

Teorija atsirado iš pastebėtų Pietų Amerikos ir Afrikos, kitų žemynų kontūrų panašumų

 Jis teigė, kad kitados visi žemynai sudarė Pangėjos superžemyną. Šis vėliau suskilo, o jo dalys
nutolo viena nuo kitos.
 Vienas iš argumentų buvo skirtinguose žemynuose, kuriuos dabar skiria vandenynai, randamos
panašios uolienos ir fosilijos.

11. Žinoti ką vadiname litosfera.

Litosfera - Žemės pluta ir mantijos viršutinė dalis.

12. Žinoti visas žemės eras ir periodus, kuriuose sluoksniuose formavosi Lietuvoje randamos
naudingosios iškasenos.
Lietuvoje naudingųjų iškasenų yra daugiausia devono, permo, kreidos, kvartero sluoksniuose bei
kristalinio pamato uolienose. (Lietuvoje eksploatuojamos naud. Iškasenos: durpės, klintys, dolomitas,
molis, nafta, smėlis ir žvyras….)

13. Žinoti ką vadiname kristaliniu pamatu, ikikvarterinėmis nuosėdinėmis uolienomis,

kvarterinėmis nuogulomis.

Kristalinis pamatas – giliausiai slūgstanti kietoji žemės plutos dalis.

Ikikvarterinės nuosedinės uolienos – kreida, jura, triasas, permas, devonas, silūras, ordovikas, kambras.

14. Žinoti ką vadiname Platforma ir Skydu.

Platforma- tekioniškai nejudri stangri žemyninės Žemės plutos dalis

Skydas - platformos sritys, ant kurių nėra nuosėdinės dangos arba ji yra plona.

15. Skirti kalnodaras , kiekvienai kalnodarai skirti konkrečius kalnus. Gebėti kalnodaras priskirti
konkrečiai erai ir orientuotis, kas tuo metu (toje eroje) Žemėje vyko.

1. Kaledoninė – palezojus
2. Hercininė – mezozojus
3. Alpinė – kainozojus
16. Skirti kalnų rūšis ir žinoti kaip jie formuojasi.
 RAUKŠLINIAI KALNAI - susidaro, kai vidinės Žemės jėgos suraukšlėja per milijonus metų
susiklosčiusias uolienas. Smėlio, klinčių, molių, kreidos, druskų sluoksniai, susiklostę vandenyno
dugne, iškeliami kelis tūkstančius metrų virš jūros lygio

 LUISTINIAI KALNAI - susidaro, kai vidinių jėgų veikiami jų masyvai suskaidomi blokais. Vieni
iškeliami, kiti įsmunka.

 VULKANINIAI KALNAI - kalnai arba kalnagūbriai, kurie susidarė dėl ugnikalnių išsiveržimų.
o Vulkaniniai kalnai formuojasi kaupiantis lavai, pelenams ir kitiems ugnikalnių išsiveržimo
produktams.
o Kai kuriose vandenynų vietose povandeniniai vulkaniniai kalnagūbriai virto kalnuotomis
vulkaninėmis salomis

 EROZINIAI KALNAI - formuojasi, kai pakankamai aukštai virš jūros lygio esančias plynaukštes
ardo ir skaldo eroziniai procesai.

17. Žinoti Žemės plutos sluoksnius (žemyninės3 bazaltinis nuosedinis metmorfinis (granitinis) ir
vandenyninės2 ), gebėti kiekvienam sluoksniui priskirti uolienas.
 18. Žinoti ugnikalnių rūšis pagal antžeminę formą ir pagal išsiveržimo ir lavos pobūdį.

Ugnikalniai skirstomi PAGAL AMTŽEMINĘ FORMĄ į :

1. KŪGIŠKASIS UGNIKALNIO KŪGIS. Kūgio formos ugnikalniai daugiausia formuojasi įsiremiančių

plokščių sandūroje, (destruktyviuosiuose pakraščiuose). Lėtai tekanti tiršta ir vėsesnė (iki 800
°C) lava suformuoja aukštus, stačių šlaitų ugnikalnio kūgius. Dėl tirštos lavos šiems tokio tipo
ugnikalniams būdingi stipraus sprogimo pobūdžio vulkanines bombos
išsiveržimai. (Pinatubas (Filipinai), Orisaba (Meksika), Kotopachis (Ekvadoras))

2. SKYDIŠKASIS UGNIKALNIO KŪGIS.Daugiausia formuojasi išsiskiriančių plokščių pakraščiuose

ir karštuosiuose taškuose. Lėkšti ir nuožulnūs ugnikalnio šlaitai susidaro dėl greitai
tekančios karštos (1200 °C) ir skystos lavos. Skydiškiesiems ugnikalniams būdingi ramūs
išsiveržimai. Mauna Kea (Havajai), Katla (Islandija).

3. PLYŠINIS UGNIKALNIO KŪGIS. Tokio tipo ugnikalnių aptinkama plokščių skėtros (išsiskiriančių
plokščių) vietose. Per plyšius tekanti skysta lava pasklinda dideliame plote ir suformuoja
plynaukštę su lėkšto kūgio ar skydo pavidalo nedidelių ugnikalnių su krateriais
virtines. Lakis (Islandija).

4. KALDERA. Kalderų daugiausia aptinkama karštuosiuose taškuose. Tokia vulkaninės srities stambi
dubuma susidaro labai stipraus išsiveržimo metu, kai išsiliejus dideliam lavos kiekiui po
ugnikalniu atsiranda ertmė, į kurią įsmunka ugnikalnio viršūnės uolienos. Vandeniui užpildžius
tokias įdubas, susidaro vaizdingi ežerai. Krakatau (Indonezija), Kraterio
ežeras (JAV), Tera (Santorino sala, Graikija)

19. Žinoti žemės drebėjimų priežastis , gebėti paaiškinti kaip susiformuoja cunamis ir nuo ko
priklauso cunamio galingumas.

Priežastys :

 Kelių sekundžių ar minučių trukmės požeminiai smūgiai, kurie vyksta dėl staigaus Žemės
gelmių energijos proveržio. Plokščių pakraščiuose išilgai lūžio linijų atsiranda milžiniškų
įtempimų, spaudimų, tad staiga išlaisvinta energija deformuoja Žemės plutą, atsiranda
plyšių.

Cunamis – vandenyno dugne žemės drebėjimo (plokščių judėjimo – susidūrimo), ugnikalnio išsiveržimo
ar nuošliaužos sukelta didelė banga.

Cunamio susiformavimas : Vandens išmušimas iš savo pozicijos cunamio metu sukuria labai ilgą bangą –
kartais net iki 200 kilometrų ilgio. Šios bangos keliauja prognozuojamu būdu, kurį nulemia vandens
gylis. Visas šis vanduo turi kažkur sutilpti, todėl jis keliauja aukštyn – į 10, 20 ar net 30 metrų aukštį. Ši
vandens siena galiausiai atkeliauja į krantą maždaug 30-50 kilometrų per valandą greičiu – ir ima viską
naikinti.

Cunamio galingumas priklauso nuo nuotoio kur ivyko ir arciau pakrantes ir stiprio zemes drebejimo
 20. Kontūriniame žemėlapyje gebėti parodyti visus kalnynus ir aukščiausias jų viršukalnes; ir
svarbiausius ugnikalnius (Vezuvijus, Etna, Hekla, Fudžijama, Popokatepetlis, Mauna Loa,
Krakatau, Šv.Elenos, Irazu, Lansarotė, Teidė, Kilimandžaras, Kotopaksis – pasižiūrėkite kokios
rūšies pagal antžeminę formą jie yra).

21. Bazinė (bazaltinė) ir rūgščioji lava. Gebėti jas apibūdinti.

Bazaltinė lava – būdinga PLYŠINIAMS ir SKYDINIAMS ugnikalniams, vandenynų vidurio kalnagūbriuose,

karštuose taškuose. Pusiau skysta, mažo klampumo, aukštos temperatūros (1200 laipsnių) lava. Teka
greitai, vėsta ir stingsta lėtai, todėl srautai nuteka toli, užlieja didelius plotus. Vaikščioti galima.

Rūgščioji lava – būdinga KŪGINIAMS ugnikalniams (daugiausiai ties destruktyviaisiais plokščių

pakraščiais). Tai klampi šlakiška lava, susidaranti tekėdama lėtai arba liedamasi iš kraterio jau šiek tiek
atvėsusi (800 laipsnių) Gretai atvėsta ir sustingsta, todėl nespėja toli nutekėti. Vaikščioti pavojinga.

22. Žinoti ką vadiname riftiniu slėniu, spredingas, sedimentacija.

Riftinis slėnis – išsiskiriančių plokščių pakraštyje, vidurio vandenyno kalnagūbryje, susidariusi ilga ir gili
reljefo forma, kurioje iš mantijos kyla magma IR FORMUOJASI NAUJA VANDENYNINĖ PLOKŠTĖ.

Spredingas – vandenyno dugno skėtra. (geodinaminis procesas – standi vandenyninė Žemės pluta plyšta,
skečiasi ir slenka į abi puses nuo vandenyno vidurio kalnagūbrio. Kalnagūbryje formuojasi riftinis slėnis, į
kurį litosferos tempimo plyšiais išsilieja konvekcinių tėkmių veikiamas viršutinės mantijos magmos
lydalas. Aušdamas jis sudaro bazaltinę lavą, iš kurios formuojasi vandenynų dugno bazaltai – naujoji
vandenyninė Žemės pluta.)

Sedimentacija – dalelių nusėdimas

23. Žinoti ką vadiname fumarole, kuo skiriasi nuo purvo ugnikalnio.

Fumarolė – iš nedidelių skylių ir plyšių ugnikalnio paviršiuje išsiveržiančios karšto vandens garai ir dujos.
Susidaro, kai gelmėse perkaitęs vanduo pro plyšius prasiveržia į paviršių ir dėl sumažėjusio slėgio virsta
garais. Susidaro kai šalia žemės paviršiaus yra magmos židinių.

Purvo ugnikalnis – neaukšta, kūgio formos kalva, viršūnėje turinti piltuvo pavidalo kraterį, iš kurio nuolat
arba nereguliariai veržiasi skystas purvas, dujos (metanas, anglies dioksidas, sieros vandenilis, azotas),
vanduo (dažnai su nafta), įvairaus dydžio aštriabriaunės uolienų nuolaužos.

24. Gebėti uolienas skirstyti į grupes, pvz.: smėlis – nuosėdinė uoliena, gneisas – metamorfinė
uoliena ir kt.

Nuosėdinės uolienos – tai Žemės paviršiuje, sausumoje ar vandenyje nugulusios uolienos, kurios
susidaro veikiant dūlėjimui ir erozijai.

Metamorfinės uolienos - Žemės gelmėse dėl slėgio ir aukštos temperatūros pasikeitusios nuosėdinės
arba magminės uolienos.

Magminės uolienos - tai išsiveržusių ugnikalnių suformuotos uolienos, susidariusios iš auštančios ir

besikristalizuojančios magmos.
 25. Mokėti matuoti azimutą, mastelį, nustatinėti geografines koordinates, orientuotis
topografiniame žemėlapyje. Žinoti ką vadiname absoliutiniu ir santykiniu aukščiu.

Absoliutinis aukštis – tai bet kurio Žemės paviršiaus taško aukštis nuo jūros lygio.

Santykinis aukštis - parodo, kiek vienas Žemės paviršiaus taškas yra aukščiau už kitą.