Vidurio Europa

Vokietija

Vadovėlyje 94-101 psl.

Atsakyti į klausimus:
1. Išvardinti vidurio Europos valstybes ir jų sostines.
Vokietija, Berlynas, 83 974 000
Šveicarija, Bernas 8 699 000
Austrija, Viena 9 042 800
Lenkija, Varšuva 37 817 000
Čekija, Praha 10 723 000
Slovakija, Bratislava 5 461 500
Vengrija, Budapeštas 9 623 900
2. Remiantis šiuo internetiniu puslapiu nustatyti vidurio Europo valstybių gyventojų skaičių
https://www.worldometers.info/coronavirus/?fbclid=IwAR0dEKIrwzu7orMb29Dnrh7bFBiyCfs-
6zj-g3dULOws8C6mwqBqk6XPXec

3. Nustatyti Vokietijos geografinę padėtį ( žemynas; padėtis lygiagrečių, dienovidinių

atžvilgiu; vandenynai, jūros, su kuriomis ribojasi; per šalį tekančios didžiosios upės;
gretimos valstybės).
Europos žemynas, šiaurės platuma, rytų ilguma. Šiaurėje ribojasi su Danija, Šiaurės ir
Baltijos jūra, Atlanto vandenynu, rytuose – su Lenkija ir Čekija, pietuose – su Austrija bei
Šveicarija, vakaruose – su Prancūzija, Liuksemburgu, Belgija ir Nyderlandais. Teka Reinas,
Elbė, Dunojus, Mainas, Vėzeris, Zalė, Šprė, Emsas, Nekaras, Hafelis, Vera, Aleris, Lanas,
Mozelis, Izaras, Rūras, Fulda, Eldė.
4. Apibūdinti vatų krantą.
Žemas, dumblėtas, daugelyje vietų sunkiai prieinamas krantas. Nuo atviros jūros jį skiria
Fryzų salos. Vyksta potvyniai ir atoslūgiai.
5. Apibūdinti Vokietijos žemumą.
Šiaurinėje Vokietijos dalyje, paviršius susidarė per paskutinį apledėjimą, kur jis buvo
sustojęs ilgesnį laiką – susidarė aušktumos. Jų ruožas tęsiasi per visą Šiarės Vokietiją,
Lenkiją, pietryčių Lietuvą ir toliau šiaurės rytų kryptimi. Daugybė kalvų ir duburių. Žemė
ten gerai įdirbama ir racionaliai naudojama. Netinkami plotai buvo sukultūrinti ir
paversti ariamaisiais laukais bei ganyklomis.
6. Apibūdinti teritoriją tarp šiaurės žemumos ir alpių prieškalnių.
Lygumų beveik nėra,driekiasi neaukšti kalnai, prasidendantys Prancūzijoje ir plačia
juosta per Vokietiją nutįsantys į Čekiją. Kalnai smarkiai sudūlėję, nė viena iš jų neiškyla
ivrš 2 km aukščio.
7. Apibūdinti Alpes ir jų prieškalnes.
Bavarijos plynaukštė tarsi laiptų pakopa pietų kryptimi kyla aukštyn, per paskutinį
apledėjimą nemažą teritoriją dengė nuo Alpių nuslinkę ledynai. Jiems ištirpus susidarė
kalvotas, ežeringas kraštovaizdis. Vokietijai priklauso tik siauras Alpių ruoželis, bet kai
kurios kalnų viršūnės pakyla beveik į 3 km aukštį, daug poilsaviečių ir kurortų.
8. Kaip paaiškintum teiginį „ Vokietija labai urbanizuota“.
Vokietijoje apie 90% žmonių gyvena miestuose.
9. Perskaityti 99-100 psl.
10. Kokių markių automobilius gamina vokiečiai.
Audi, BMW, Daimler, Porsche, Opelis, Rheinmetall, Volswagen

Alpės
1. Naudojantis šiuo video ir 102 psl tekstu, paaiškinti, kaip susidarė Alpės.
https://www.youtube.com/watch?v=d9bKXY0OMxc
Prieš 100 milijonų metų, tarp Afrikos ir Europos, vietoj Alpių, buvo jūra. Dugne kaupėsi
smėlis, dumbliai, augalų bei gyvūnų liekanos. Susidarė kelių šimtų metrų nuosėdinis
sluoksnis. Afrikos plokštė ėmė slinkti Europos link. Jūros plotis mažėjo, nuosėdinės
uolienos veikiamos didelio spaudimo ir Žemės gelmių karščio susiraukkkšlėjo ir pradėjo
kilti. Afrikos plokštei toliau judant Europos kryptimi, raukšlės kilo vik aukščiau, galiausiai
atsidūtė virš jūros lygio. Vidurinėje kalnų dalyje iškilo net kietosios magminės uolienos.
Dėl didelio spaudimo milžiniškos raukšlės susispaudė ir suvirto viena ant kitos. Plokštės
slinko toliau, klanai kylo taip pat.
2. Paaiškinti sąvokas: vertikalusis zoniškumas, morena.
Kalnuose dėsninga gamtos kaita kylant aukštun – vertikalus zoniškumas.
Morena – ledyno nešamų uolienų sankaupa ar ledyno atneštų uolienų nuolaužų, smėlio,
molio pylimas ar krūva vietoje, kur tirpo ledynas.
3. Vadovėlyje 103 psl atsakyti į 6 klausimą.
Šiaurinėje –lapuočių miškai gali augti iki 500 m, spygliuočių miškai iki 1500 m, sniego riba
2000 m. Pietinėje – lapuočių miškai gali augti iki 1500 m, spygliuočių miškai iki 1900 m,
sniego riba 2800 m. Taip yra, nes šlaitai gauna nevienodą Saulės spindulių kiekį.
4. Paaiškinti, kaip susidaro ledynas.
Iškrenta šviežias sniegas, jis yra daug kartų aptirdamas ur sušaldamas, tampa grūdėtas –
susidaro firnas. Laikui bėgant, firnas dar labiau susislegia, slegiamas naujo iškritusio
sniego firnas susispaudžia dar labiau. Po kelerių metų susidaro melsvas ledas. Ledynui
susidaryti yra būtina vidutinė metų temperatūra žemesnė nei 0 laipsnių celsijaus ir turi
iškristi pakankamai sniego.
5. Kokį darbą atlieka slinkdamas ledynas?
Gremžia, gludina apačioje esančias uolienas, dėl nelygaus slėnio paviršiaus sutrūkinėja.
Taip atsiranda įvairių plyšių bei krypčių, kur ledynas staigiai leidžiasi susidaro ledokričių.
 Slinkdamas ledynas velka jame įšalusius akmenis, smėlį, žvyrą, tirpstant pakraščiuose
susidaro pylimo pavidalo uolienų sangrūdų – morenų.
6. Perskaityti 105 psl

Alpės: automobiliai, keliai, tuneliai

Šveicarija – Alpių širdis
Vadovėlyje 106-109 psl.
Atsakyti į klausimus:
1. Kada atsirado pirmieji geležinkelių tuneliai?
XIX a. antroje pusėje
2. Kada atsirado pirmieji automobolių tuneliai Alpėse?
1960 m.
3. Paaiškinti sąvoką „tranzitas“.
Teisės aktais reglamentuotas prekių ar keleivių gabenimas iš vienos valstybės į kitą per
kurios nors vienos ar kelių valstybių teritoriją.
Šveicarija
1. Paaiškinti sąvokas:
a) Kantonas
Savarankiški administraciniai vienetai, turintys savo vyriausybę bei įstatymų leidžiamąją
valdžią.
b) Konfederacija
Kantonų sąjunga
c) Neutralitetas
Valstybės įsipareigojimas nestoti į karines sąjungas ir nesiimti jokių veiksmų, įtraukiančių
ją į karą ir toks jos statusas tarptautinėje teisėje.
2. Kur yra JTO būstinė uropoje?
Ženevoje
3. Kur yra įsikūręs TOK?
Lozanoje
4. Kokiomis kalbomis šneka šveicarai?
Vokiečių, prancūzų, italų, reteromanų.
5. Kodėl Šveicarija ypač aukšto ekonominio lygio šalis?
Šveicarai yra darbštūs, valstybė yra neutrali - šalis išvengė karų, yra puikus bankininkai. –
Šveicarijos bankai yra laikomi patikimiausiais, pramonės įmonėse dirba labai aukštos
kvalifikacijos darbuotojai – turi stiprią ir kokybišką mašinų pramonę, taip pat gaminami
kiti aukštos kokybės gaminiai. Transporto sistema yra gerai išplėtota.
6. Kokie yra masinio turizmo privalumai?
Leidžia daug uždirbti, vietiniai amatininkai ir ūkininkai gali daugiau parduoti savo
produkcijos, didėja darbo vietų skaičius paslaugų sektoriuje. Pajamos gerina ekonomiką.
Gerinamas susiekimas – tiesiami nauji keliai.
7. Kokie yra masinio turizmo trūkumai?
 Gausėjant turistų reikia tiesti daugiau kelių, statyti viešbučių, naujiems keltuvams ir
slidinėjimo trasoms įrengti iškertami vis didesnį miškų plotai. Susidaro automobilių
spūstys, daug žmonių nepaiso žymėtų takų, naikinama aualinė danga ir miškų kirtimas
skatina erozija, didina nuošliaužų bei sniego lavinų tikimybę. Pasunkina vietinių žmonių
gyvenimą. Kainos pritaikytos turistams. Didelis triukšmas. Didesnis nusikalstamumas.
Lenkija

Vadovėlyje 110-113 psl.

Atsakyti į klausimus:

1. Nustatyti Lenkijos geografinę padėtį.

Europa, šiaurės platuma, rytų ilguma,

Baltijos jūra, Atlanto vandenynas (?)

Vysla, Oderis, Varta, Bugas

Vokietija, Čekija, Slovakija, Ukraina, Baltarusija, Lietuva, Rusija

2. Apibūdinti:

a) Baltijos pajūris

Šiauriniame Lenkijos pakraštyje. Pajūris yra panašus į Lietuvos pajūrį. Krantai smėlėti, yra vėjo supustytų
kopų, kurios yra panašios į Kuršių nerijos kopas, tačiau žemesmės. Išilgai kranto yra besidriekinčių nerijų,
seklių įlankų. Žemupių deltose plyti užliejamosios pievos, iškasta kanalų. Kraštovaizdis panašus į Nemuno
deltos kraštovaizdį.

b) Ežeringos aukštumos

Į pietus nuo pajūrio žemumos juosta tęsiasi Baltijos aukštumos. Susidarė per paskutinį apledėjimą.
Ežerais ir miškais yra panašios į Baltijos kalnyno lietuviškąją dalį. Vakarinėje dalyje yra Pamerio ežerynas.
Aukštumos rytuose – Mozorų ežerynas. Daugelį ežerų jungia protakos, šis ežerynas primena Aukštaitijos
nacionalinį parką.

c) Vidurio Lenkijos žemumos

Paviršius beveik lygus, retai pasitaiko nedidelės aukštumos bei platūs upių slėniai. Per paskutinį
apledėjimą srities nepasiekė ledynas, tačiau tirpstantis vanduo smarkiai pakeitė paviršių. Labiausiai
paveikta ūkinės veiklos. Anksčiau augę tankūs miškai beveik iškirsti. Derlingose dirvose auginami javai,
cukriniai runkeliai, kitur – bulvės ir kitos žemės ūkio kultūros.

d) Pietų Lenkijos aukštumos

Į pietus nuo Vidurio Lenkijos žemumų pavirišius kyla ir pereina į aukštumas. Skiriamos Mažosios Lenkijos,
Silezijos, kitos aukštumos. Aukštumos smarkiai paveiktos dūlėjimo, todėl daug kur matyti žemės į
paviršių iškilusių įmantriausių formų uolų. Giliais slėniais teka upės, gausu naudingųjų iškasenų.

e) Sudetų ir Karpatų kalnai

Šalies pietuose nusitęsia kalnai, vakarinėje dalyje – Sudetų kalnai, rytinėje – Karpatai. Sudetao – seni
kalnai, smarkiai sudūlėje, į paviršių iškyla nuosėdinių ir magminių uolienų. Kalnai miškingi.Aukščiausioje
dalyje įsteigtas Karkonašų nacionalinis parkas. Daug turistų.

Karpatai – jauni kalnai, ištįsę 1500 km lanku ir driekiasi Lenkijos, Slovakijos, Ukrainos ir Rumunijos
teritorijomis. Beskidai yra neaukšti kalnai, Tatros – panašios į Alpių aukštikalnes.

3. Perskaityti 112-113 psl.