9.

5 Atogrąžų miškų nykimas ir dykumėjimas

Keli faktai apie Atogrąžų miškus:
 Pastrająjį šimtmetį išnaikinta 50% visų pasaulio atogrąžų miškų. Didžiausia jų dalis
išnaikinta Pietryčių Azijoje, mažesnė — Pietų Amerikoje.
 Dalis mokslininkų mano: jei dabartiniai kirtimo tempai išliks, po 20 metų visi pirminiai
atogrąžų miškai išnyks.
Priežastys, kodėl kertami miškai:
 Medienos ruošimas (Atogrąžų miškuose auga tokie vertingi medžiai kaip palisandrai,
tikmedžiai, kaučiukmedžiai. Jų mediena turi didžiulę paklausą);
 Kelių tiesimas (naujoms žemėms įsisavinti ir medienai išvežti miškuose tiesiama kelių.
Šalia jų kuriamos naujos gyvenvietės);
 Galvijų auginimas (miškai vis daugiau kertami naujoms ganykloms įrengti. Didelės
galvijų bandos ištrypia dirvožemį, kyla erozijos grėsmė);
 Plantacijų įrengimas (jose auginami kaučiukmedžiai, aliejinės palmės, arbatmedžiai,
kavamedžiai, kakavmedžiai, bananai, ananasai);
 Naudingųjų iškasenų gavyba miškingose teritorijose. (itin daug žalos miškams daro
gavyba atviruoju būdu (karjeruose), dėl kurios labai teršiama aplinka, darkomas
kraštovaizdis.);
 Vandens jėgainių statymas. Pastačius užtvanką, susidaro tvenkinys ir po vandeniu
atsiduria dideli miško plotai.
Problemos, iškirtus miškus:
 Dirvožemis drėgnųjų atogrąžų miškų srityse ne itin derlingas. Maistingųjų medžiagų
didesnę dalį augalų šaknys gauna tiesiogiai iš pūvančių augalų liekanų. Iškirtus mišką,
dirvožemis nepasipildo maistingosiomis medžiagomis ir po kelerių metų tampa visai
nederlingas;
 Kadandi medžių šaknys nesutvirtina dirvožemio, prasideda erozija. Kai kurie apleisti
plotai dėl intensyvios erozijos pamažu virsta dykynėmis;
 Didėja potvynių grėsmė;
 Čiabuviai, netekę įprastos gyvenamosios vietos, priversti keisti gyvenimo būdą ir
galiausiai praranda unikalią kultūrą, tradicijas;
 Dėl nykstančių miškų gali žūti kai kurios mokslui dar nežinomų vaistinių augalų rūšys;
 Atogrąžų miškų nykimas gali turėti įtakos tolesniam klimato atšilimui. Miškų nykimas
gali padidinti šiltnamio dujų koncentraciją atmosferoje.
Galimi sprendimai:
 Didelius mišku masyvus paskelbti rezervatais, uždrausti juose bet kokią ūkinę veiklą;
 Aplink griežtai saugomus miškus sukurti plačias buferines zonas, kuriose būtų apribota
ūkinė veikla (didesnę miškų dalį paskelbti draustiniais, medienai miškus kirsti siauromis
juostomis);
  Turtingos valstybės turi teikti atogrąžų miškų turinčioms šalims visokeriopą ekonominę
pagalbą).

Dykumėjimas
Faktai apie dykumėjimą:
 JT skaičiavimais, dėl žmonių veiklos dykumų plotas Žemėje išaugo 9mln.km2.
 Sparčiausiai dykumėja Sahelio sritis Afrikoje. (Sahelyje dykuma kasmet pasislenka į
pietus 1,5-10km);
 Nuo dykumėjimo kenčia daug Azijos šalių: Afganistanas, Tdžikija, Turkmėnija,
Kazachija, Uzbekija, Pakistanas, šiaurės rytų Indijos bei šiaurės rytų Kinijos sritys.
Dykumėjimo priežastys:
 Natųrali klimato kaita — per pastaruosius 50 metų Žemės klimatas tapo sausringesnis.
Tai gali būti susiję ir su visuotiniu klimato atšilimu. Daugelyje pasaulio sričių padaugėjo
sausrų, ypač Sahelio srituje;
 Demografinis sprogimas Afrikos ir Azijos šalyse smarkiai suaktyvino ūkinę veiklą
trapiose žemės ūkio naudmenose šalia dykumų;
 Nuganymas. Tose vietose, kur yra labai daug galvojų, ištrypiam adirva, nualinamos
ganyklos;
 Netinkama ariamoji žemdirbystė, dėl kurios dirvą labai pažeidžia vėjo erozija, padažnėja
dulkių audrų;
 Medžių ir krūmų kirtimas kurui, namu apyvokos daiktams gaminti.
 Per didelis vandens sunaudojimas — tai upių nusekimas, ežerų išdžiūvimas: dėl Amu
Darjos ir Syr Darjos upių vandens naudojimo laukams drėkinti jos nepasiekia Aralo
ežero. Tad buvęs didelis ežeras bemaž išnyko.
Dykumėjimo padariniai:
 Kai kuriose pasaulio regionuose kilo bado grėsmė. Bado ir neprievalgio problema ypač
aktuali Sahelio srityje.
 Dykumėjimo procesai verčia žmones masiškai migruoti į palankesnes savo arba kitų
šaalių vietoves (Sahelio srityje buvo priversti migruoti į pietus milijonai žmonių, padidėjo
etninė įtampa);
 Besitęsiantis dykumėjimas gali ne tik sutrukdyti Sahelio šalių ekonominei raidai, bet ir
sukelti ūkio bei socialinių katastrofų.
Galimi sprendimai:
 Vykdyti aktyvią demografinę politiką, propaguojančią šeimos planavimą;
 Mažinti gyvulių bandas, neauginti menkaverčių žemės ūkio kultūrų;
 Vietoj medienos kurui naudoti kitus energijos šaltinius;
 Įrengti miškų apsaugines juostas — medžiai sulaikytų didesnę dalį judančio smėlio.