Meda Masaitytė 3E

Sausumos vandenys
1.Abibūdinkite sausumos vandenų geografinį pasiskirstymą.
Ežeringiausios vietos yra ties Europos šiaure, Kanada, Suomija. Pelkių
daugiausia Europos, Azijos ir šiaurės Amerikos šiaurėje. Vandeningiausios
pasaulio upės- Amazonė, Kongas, Orinokas- pusiaujo klimato srityse. Požeminis
vanduo pasiskirstęs po visą Žemės plutą.

2.Įvardinkite požeminio vandens rūšis pagal kilmę, slūgsojimą ir

mineralizaciją.
Infiltracinis, kondensacinis ir magminės kilmės vanduo; dirvožemio vanduo,
gruntinis vanduo, tarpsluoksninis vanduo; gėlas vanduo, mineralizuotas vanduo
ir sūrymas.

3.Apibūdinkite upės režimo ir nuotėkio ypatumus. Lietuvos upių

nuotėkio režimas( 3 grupės).
Upės režimas- tai vandens vidutinio nuotėkio pokyčiai per metus, remiantis
daugiamečiais stebėjimais
Upės nuotėkis- tai rodiklis, kuris parodo, kiek kubinių metrų vandens prateka
pro upės skersinį pjūvį per sekundę.

4.Kaip atskirti kur aukštupys, vidurupis, žemupys.

Aukštupyje upė nedidelė, neplati, būdinga stipri srovė ir dėl jos vykstanti dugno
erozija.
Vidurupyje upės nuolydis sumažėja, vaga platėja, tėkmė lėtėja, mažiau
ardomas dugnas.
Žemupyje upės vaga plati, žemais krantais, vanduo teka lėtai.

5. Ežerų kilmė. Kokios kilmės ežerų yra Lietuvoje? Jurbarko rajone?

Ežerai- natūralūs nuolatiniai vandens telkiniai skirstomi į liekaninius,
tektoninius, ledyninius, vulkaninius, lagūninius, upinius, karstinius,
užtvenktinius ir dirbtinius.
Lietuvoje dauguma ežerų yra ledyninės kilmės. Jurbarko rajone ežerai- upiniai
ežerai, susidariusios senvagės.

6.Pelkių tipai. Kuo jos skiriasi?

Pelkių tipai: žemapelkės ( augalija turtinga, maitina daugiausia gruntinis
vanduo ir šiek tiek krituliai, paviršius lygus arba įgaubtas, mažas rūgštingumas,
durpės tamsios); aukštapelkės ( maitina tik atmosferos krituliai, paviršius
dažnai išgaubtas, mažai mineralinių medžiagų, skurdesnė augalija, durpės
šviesios); tarpinės pelkės (daugiausia maitina krituliai, žemapelkių paviršius
pamažu kyla, kaupiasi durpės)

7. Kodėl rezervatai dažniausia įkurti pelkėse? Kokius rezervatus žinote

Lietuvoje?
Nes ten auga daug vertingų augalų ir gyvena retųjų paukščių.
Kamanų rezervatas, Čepkelių rezervatas, Žuvinto rezervatas.

8.Sausumos vandenų reikšmė.

Laivybai, žvejybai, medienai plukdyti, elektros energijai gaminti, rekreacijai,
buitinėms reikmėms, gėrimui, maistui gaminti, žemės ūkiui, pramonės
įmonėms.

9. Sausumos vandenų taršos šaltiniai. Kaip sumažinti taršą?

Taršos šaltiniai: buitinės nuotekos, pramoninės nuotekos, žemės ūkis, biutinės
šiukšlės, vandens transportas, atmosferos krituliai, nafta, sunkieji metalai.
Valyti nuotekas, mažinti šiukšlinimą, kurti saugesnes transporto priemones-
laivus, mažinti chemijos naudojimą žemės ūkyje.

10. Sąvokos: Vandenspara, salpa, meandra, delta, irigacija.

Vandenspara -vandeniui nelaidus požeminis sluoksnis, ant kurio
slūgso vandeningas sluoksnis.
Salpa – upės slėnio dalis, apsemiama per potvynius ir poplūdžius. 
Meandra – kilpos pavidalo upės vingis.
Delta – upės žiočių tipas. Iš nešmenų susidaro salos, todėl upės vaga skaidosi į
protakas ir atšakas.
Irigacija - sausų žemių drėkinimas, laistymas, norint išauginti arba padidinti
derlių.