FEODALIZMAS

FEODALIZMO BRUOŽAI:

• Feodas, feodalinės žemėvaldos susidarymas

• Feodalai (Lietuvoje-bajorai)ir baudžiauninkai

• Vasaliniai santykiai: senjorai ir vasalai

• Feodalinė renta: lažas, duoklė

• Luomai: I- dvasininkai, II- feodalai (bajorai), III – miestiečiai (kitoje pamokoje)

Feodalizmo laikotarpiai:

• Ankstyvieji V-IX a. – formuojasi feodalizmo bruožai

• Brandieji X-XIII a.- miestų kūrimasis ir klestėjimas, luomų formavimasis

• Vėlyvieji XIV-XV a. – feodalizmo irimas, kapitalistinių santykių formavimasis

VALSTIEČIŲ ĮBAUDŽIAVINIMAS:

• Laisvi bendruomeninkai gaudavo alodą (smulki privati žemės nuosavybė)

• Nusigyvenę alodininkai prašydavo turtingesnio kaimyno, stambaus žemvaldžio pagalbos.

Prekariumas – raštas, kuriuo valstiečiai netekdavo alodinių teisių (privačių nuosavybės teisių į žemę)

• Neturtingi valstiečiai negalėjo apsiginti, apsaugoti turto ir prašydavo žemvaldžio globos. Komendacija
– raštas, kuriuo valstietis netekdavo asmens laisvės.

Taip laisvi valstiečiai netekdavo alodinių teisių ir asmens laisvės ir tapdavo baudžiauninkais. Už naudojimąsi
žeme reikėjo eiti lažą ( po kryžiaus žygių – pinigai) ir mokėti duoklę. Ankstyvaisiais viduramžiais duoklė buvo
natūrinė (po kryžiaus žygių – piniginė), vyravo natūrinis ūkis (ūkis, kuris viską pasigamina sunaudojimui, o ne
pardavimui)

FEODO FORMAVIMASIS:

• Valdovas už karinę tarnybą skirdavo paveldimus žemės sklypus – feodus (sen. germ. fihu, fehu –
dvaras, od- valda)

• Feodai formavosi ne tik nusigyvenusių valstiečių sąskaita, bet ir vykdant beneficijų reformą .
Beneficija- žemė su priklausomais valstiečiais gauta už karinę tarnybą iki gyvos galvos (negalima
paveldėti)

• Beneficiją valdantis žemvaldys, stengėsi gauti iš valdovo imuninius raštus- dokumentas, suteikiantis
teisę rinkti mokesčius, vykdyti administracijos ir teismo funkcijas bei paveldėti žemę

• Feodas (stambi paveldima žemėvalda su įbaudžiavintais valstiečiais, gauta už karinę tarnybą)

susiformuoja IX-X a.

• Turėdami feodus, baudžiauninkus žemvaldžiai savarankiškai tvarkėsi savo valdose. Susilpnėjo

priklausomybė (vasalitetas) nuo karaliaus ir natūrinio ūkio susiformavimas nulėmė feodalinį
susiskaldymą. Valstybė suskilo į atskiras feodalines valdas, kurios neturėjo ekonominių, kultūrinių
ryšių.
 VASALINIŲ SANTYKIŲ FORMAVIMASIS:

• Feodalai dalį savo žemių už karinę tarnybą išdalindavo smulkiesiems ar vidutiniems bajorams.

• Smulkusis arba vidutinis bajoras, gavęs už karinę tarnybą žemę ir susijęs su senjoru priesaika, yra
vadinamas vasalu

• Stambus žemvaldys, turintis už duotą žemę karinę tarnybą atliekančių vasalų yra vadinamas
senjoru. Senjoras turėjo vasalą ginti, globoti

• Feodo perdavimas ir vasalinių santykių užmezgimas yra vadinamas investitūra arba omožo ritualas

• Vasalas, gavęs feodą, kartu su senjoru privalėjo dalyvauti karo žygyje. Jis vykdavo savo lėšomis,
ginkluotas, raitas su senjoro nustatytu karių skaičiumi. Karių skaičius priklausė nuo feodo dydžio

• Vasaliniai santykiai (dar vadinami feodaliniais laiptais) apėmė visus žemvaldžius nuo stambiausiojo
iki smulkiausiojo riterio

• Vasaliniai santykiai buvo viena iš pagrindinių feodalinio susiskaldymo priežasčių. Centrinė,

karaliaus valdžia silpo.

FRANKŲ VALSTYBĖS ISTORIJA:

1. Va. germanų gentys frankai užkariauja Š.Galiją (dab. Š. Prancūzija). Chlodvigas sukuria frankų
valstybę.

2. V a. Frankų gentys pakrikštijamos.

3. Karolis Didysis (747-814) sukūrė imperiją, nukariaudamas dideles teritorijas. Gavo karūną iš
popiežiaus. „Karolingų renesansas“.

4. 843 m. Verdeno sutartimi vaikaičiai imperiją pasidalijo. Jos teritorijoje ėmė kurtis trys šių laikų
valstybės: Prancūzija, Vokietija, Italija

5. 962 m. Vokietijos karalius Otonas I sukuria šventąją Romos imperiją. Gyvuos iki Napoleono (1806).

FEODALIZMO REIKŠMĖ:

1.Feodalizmas buvo būdingas tik Europai. Jo nebuvo nei Bizantijoje, nei Arabų kalifate, nei Azijoje.

2.Skirtingose šalyse feodalizmas plito ne vienu metu ir kiekvienoje įgijo tik jai būdingų bruožų.

3. Veikiamos feodalizmo formavosi europiečių elgesio normos, asmeninės nuosavybės ir valdžios supratimas.
Jis ugdė žmonių tarpusavio pasitikėjimą, suvokimą, kaip svarbu laikytis susitarimo.