Imperializmo epocha

• Imperializmu yra vadinamas kolonijų grobimas ir didelių kolonijinių imperijų

kūrimas, kurį vykdė didžiosios pasaulio valstybės XIX a. II pus.-XX a. pr.

• Kolonializmas – kolonijų įsigijimo, jų pavergimo ir išnaudojimo politika.

• Imperializmo priežastys:
• ekonominiai veiksniai (reikėjo ieškoti naujų žaliavų šaltinių ir rinkų savo prekėms,
naujų galimybių investuoti kapitalą);
• Europos valstybių vadovai manė, kad valstybės savo galybę gali įrodyti tik
plėsdamos teritoriją ir grobdamos kolonijas;
• profsąjungos ir socialistų partijos manė, kad kolonijų grobimas pagerins
darbininkų gyvenimą;
• kolonijų grobimą rėmė neturtingieji gyventojų sluoksniai, nes pasakojimai apie
negirdėtas žemes jiems kėlė susižavėjimą vyriausybių vykdoma politika;
• Europos valstybėse sparčiai daugėjo gyventojų, o kartu – ir demografinių
problemų;
• tautinis išdidumas, „baltojo“ žmogaus misija;
• Europoje didėjo subtropinių ir tropinių kraštų prekių (kavos, arbatos, kakavos)
poreikis;
• Galima išskirti 3 valstybinės priklausomybės formas:

• Kolonija – šalis arba jos dalis, valdoma stipresnės šalies (neturinti savivaldos);
• Protektoratas – kai stipri valstybė kontroliuoja silpnesnę šalį, jos užsienio
politiką ir gynybą, o vietinės valdžios viršūnėje išlieka vietinis valdovas su savo
pareigūnais;
• pusiau kolonijinė valstybė – valstybė, išlaikanti savo politinę nepriklausomybę,
tačiau jos valdžios institucijos jau nebevadovauja ekonomikai;
• Metropolija – XIX a. II pus.-XX a. pr. buvo vadinama kolonizatorių valstybė
kolonijų atžvilgiu.
• Dominija – kai tapusi autonomine valstybe kolonija pripažįsta Didžiosios
Britanijos karalių savo valdovu.
• Didžiausia kolonijine imperija XIX a. II pus.-XX a. pr. buvo Didžioji Britanija.
• Jai pavyko užgrobti daug kolonijų, nes ji turėjo galingiausią pasaulyje laivyną ir
stiprią ekonomiką (būtent D. Brtitanijoje prasidėjo pramonės perversmas).
Didžiosios Britanijos kolonijos XIX a. pab.:
• kolonijos: Indija, kai kurios Antilų salos, Ceilonas, Malta ir Kipras, Singapūras,
Folklendai, Adenas, Honkongas, Egiptas, Sudanas, Uganda, Kenija, Zanzibaras ir
kt.
• dominijos: Kanada, Australija, Naujoji Zelandija, Naujoji Žemė, Pietų Afrikos
Sąjunga.
• Prancūzijos kolonijos:

• kolonijos: Gvinėja, Gabonas, Taitis, Senegalas, Džibutis, Indokinija (Vietnamas ir

Kambodža), Naujoji Kaledonija, Alžyras, Pusiaujo Afrika;
• protektoratai: Tunisas, Marokas, Laosas.
• Vokietijos kolonijos: Kamerūnas, Togas, teritorijos Rytų Afrikoje, Marianų ir
Karolinų salos, Šandungas Kinijoje.
• Anglijos kolonizacija prasidėjo 1875 m., kai anglai nusipirko iš Egipto Sueco
kanalo akcijas ir primetė šiai šaliai savo protektoratą.
• 1884-1885 m. Berlyno konferencijoje Europos valstybės (Anglija, Belgija,
Prancūzija, Italija ir Vokietija) pasidalijo Afrikos žemyną, nepaisydamos etninių ir
geografinių sąlygų.
• Iš Azijos šalių imperialistinę politiką vykdė tik Japonija. Ji sutriuškino Kiniją, gavo
protektorato teises Korėjoje, Liaodungo pusiasalyje ir Port Artūro uostą. Dėl to
kilę Japonijos ir Rusijos prieštaravimai 1904-1905 m. virto karu. Rusai jį
pralaimėjo ir prarado savo įtaką Tolimuosiuose Rytuose.
• Tačiau vyko ir kolonijų gyventojų pasipriešinimas:
• 1896 m. italus sumušė etiopai;
• 1895 m. vyko sukilimas Filipinuose ir Kuboje prieš Ispanus, tuo pasinaudojo JAV
ir užėmė šias teritorijas;
• 1895 m. anglai, vadovaujami Sesilio Rodso, pradėjo intervenciją į būrams
(išeiviams iš Olandijos) priklausantį Transvalį Pietų Afrikoje; 1899-1902 m. vyko
anglų ir būrų karas, anglai, patyrę didžiulių nuostolių, jį laimėjo ir 1909 m. įkūrė
Pietų Afrikos Sąjungą;
• įtakos sričių dalybos ir europiečių politika Kinijoje sukėlė „boksininkų“ sukilimą
(1900 m.), jį numalšino jungtinės Europos valstybių ir Kinijos pajėgos.
• Pasaulio dalybos vyko 1870-1914 m., tačiau iki 1905 m. pasaulis jau buvo
praktiškai padalytas tarp didžiausių Europos valstybių. Dėl to nesutarimai ir
įtampa tarp jų toliau didėjo, nes dauguma valstybių jautėsi nuskriaustos.

• Kolonializmo padariniai:
• teigiami:
• besiklostant prekiniams ir piniginiams santykiams, kolonijose atsirado miestų,
geležinkelių, pramonės įmonių;
• kolonijiniai kraštai buvo įtraukti į pasaulinę rinką;
• daugėjo kolonijų gyventojų, gavusių išsilavinimą Europoje.
• neigiami:
• sužlugdyti vietiniai amatai ir ūkininkavimas;
• sunaikinta vietinė kultūra ir menas;
• buvo padėti būsimų etninių konfliktų pagrindai: kolonijų sienos buvo
nustatomos ne pagal genčių ribas, o metropolijų nuožiūra;
• kolonijos tapo išimtinai žaliavų gamintojomis.