VIDURAMŽIAI

(476 m. – XV a. pab.)

ANKSTYVŲJŲ VIDURAMŽIŲ BRUOŽAI (476 m. – X a.)

● Kuriasi naujos valstybės: V a. vietoje Rytų Romos imperijos atsiranda Bizantija, Vakarų Romos
imperijos teritorijoje Frankų valstybė (800 m. tampa imperija); randasi Anglija, Šventoji Romos
imperija, Lenkija, Kijevo Rusia ir kt. Galingiausia tampa Karolio Didžiojo valdoma Frankų imperija
– jai suskilus susikuria dabartinės valstybės: Prancūzija, Italija, Vokietija.
Į Europą skverbiasi arabai
● Ankstyvųjų Viduramžių pabaigoje iškyla dvi galingos valstybės – Šventoji Romos imperija ir
Bizantija
● Įsigali feodalinė santvarka. Viduramžių visuomenė – feodalinė. Svarbiausias turtas – žemė –
priklauso feodalams. Žemę dirba baudžiauninkai. Vyrauja natūrinis ūkis.
● Dėl tautų kraustymosi (IV – VII a. Barbarų genčių veržimasis į Romos imperiją), karų ir maro
sumažėja gyventojų, valstybės patiria ekonominį nuosmukį
● Egzistuoja paprotinė teisė
● Kultūroje vyrauja romaninis stilius – pirmasis stilius vienijęs visą Europą

BRANDŽIŲJŲ VIDURAMŽIŲ BRUOŽAI (XI – XIII a.)

● Europa tampa krikščionišku žemynu. XI – XIII a. sustiprėja bažnyčios įtaka

● 1054 m. Krikščionių bažnyčia suskyla į Vakarų (Katalikų) ir Rytų (Stačiatikių) bažnyčias
● Kliuni vienuolynas pradeda judėjimą už bažnyčios reformavimą. Grigalius VII įgyvendina
reformas: apibrėžia pasaulietinės ir dvasinės valdžios kompetenciją, įveda popiežiaus rinkimus (jį
renka kardinolai), celibatą.
● XI – XIII a. vyksta Kryžiaus žygiai. Susikuria Kalavijuočių ir Vokiečių (Kryžiuočių) ordinai. XIII a.
susikuria Lietuvos valstybė
● Daugėja gyventojų, plečiasi senieji miestai, kuriasi nauji. Miestai išsikovoja savivaldos teisę ir
tampa amatų bei prekybos centrais. Juose steigiasi universitetai.
● Tobulėjant darbo įrankiams geriau įdirbama žemė
● Susiformuoja luominė visuomenė: dvasininkai, bajorai, miestiečiai. Dvasininkai ir bajorai
priklauso privilegijuotam visuomenės sluoksniui. Miestiečių pagrindą sudaro amatininkai ir
pirkliai. Atsiranda parlamentas (Anglijoje 1265 m., Prancūzijoje (Generaliniai Luomai) 1302 m.).
Perimama ir naujam laikotarpiui pritaikoma Romos teisė
● Anglijoje paskelbiama karaliaus laisvę ribojanti Didžioji Laisvių Chartija (ją pasirašo Jonas
Bežemis; jos pagrindu vėliau susiformavo Anglijos parlamentas) (1215 m.)
● Architektūroje Romaninį stilių pakeičia Gotika
● Kultūros pokyčius lemia susidūrimai su islamo pasauliu; iš jo perimamos algebros, astronomijos,
filosofijos, medicinos žinios
● Iki XIII a. žinomos trys Žemės dalys: Europa, Azija, Afrika
 ● XI a. pradeda steigtis universitetai. Keturi pagrindiniai fakultetai: filosofijos, teologijos, teisės ir
medicinos
● Vienuolynai tampa švietimo ir mokslo centrais
● Europoje visi mokslo darbai buvo rašomi lotynų kalba

VĖLYVŲJŲ VIDURAMŽIŲ BRUOŽAI (XIV – XV a.)

● XIV a. viduryje Europą nusiaubia juodąja mirtimi vadinama maro pandemija. Sumažėja
gyventojų, dirbamos žemės plotų. Prekybą ir žemės ūkį apima sąstingis. Ima trūkti maisto
produktų
● Feodalai mėgina didinti mokesčius ir prievoles, dėl to kyla miestiečių ir valstiečių maištai
● Žemės ūkio produktų poreikis skatina plėtoti augalininkystę ir gyvulininkystę. Įsigali trilaukė
sėjomaina. Sustiprėja miestų įtaka, išauga prekyba
● XIV a. pab. – XV a. pradeda irti feodaliniai santykiai, atsiranda kapitalizmo užuomazgų
● XIV a. pab. – XV a. pr. vyksta Vakarų (Katalikų) Bažnyčios skilimas. Šiuo laikotarpiu bažnyčią valdo
2, kartais net 3, popiežiai: vienas iš Romos, kitas - iš Avinjono. Bažnyčios įtaka silpsta
● Vyksta Šimtametis karas (Anglijos ir Prancūzijos karas, XIV a. – XV a. Jo priežastis – abiejų
valstybių nesutarimai dėl anglų valdomų Prancūzijos teritorijų. Karo pretekstas – Anglijos
karaliaus (Edvardo III) pretendavimas į Prancūzijos sostą)
● Įvyksta Žalgirio mūšis
● XV a. Jonas Gutenbergas išranda spaudą
● XV a. prasideda Didžiųjų Geografinių atradimų laikotarpis (1492 m. atrandama Amerika)
● Ekonominiais Europos centrais tampa Italijos miestai: juose suklesti architektūra, dailė,
literatūra. Prasideda Renesansas.

KRIKŠČIONYBĖS ATSIRADIMAS IR PLITIMAS

 ● I a. Jėzaus Kristaus mokymas (imperatoriaus Oktaviano Augusto valdymas). Pirmieji krikščionys
persekiojami nuo Nerono laikų
● 313 m. imperatorius Konstantinas priėmė Milano ediktą – leista laisvai išpažinti krikščionybę
● 325 m. Nikėjos susirinkime apibrėžtos krikščionių dogmos (įvestas dalinis celibatas)
● 392 m. valdant imperatoriui Teodosijui krikščionybė galutinai įsigalėjo ir paskelbta Romos
imperijos valstybine religija
● Krikščionybė pastatyta ant Judaizmo pamatų ir ant dekologo (Jėzaus mokymo)
● Krikščionybė prasidėjo kaip Judaizmo religinis judėjimas

ARABAI IR ISLAMAS

1. Kaip susiformavo Islamas? Religijos pradininkas?

● Islamas atsirado VII a. Daug metų Arabijos pusiasalyje gyvenusių beduinų gentys buvo politeistai.
Tačiau ilgainiui šalia gyvenę monoteistai judėjai ir krikščionys padarė jiems įtakos ir tarp arabų
atsirado monoteizmo šalininkų. Mekoje buvo įsitvirtinusi pagrindinė arabų šventykla, šiame
mieste taip gimė ir religijos pradininkas pranašas Mohamedas. Netrukus aplink esančiose
žemėse pradėjo įsitvirtinti nauja religija- islamas ir susikūrė nauja pasaulinė valstybė. Religija
plito Mohamedui skelbiant Alacho valią.
● VII a. pirmoje pusėje įsikuria Arabų kalifatas – teokratinė feodalinė arabų valstybė. Kalifato
gyventojai buvo prekybos tarpininkai ir kontroliavo prekybos kelius tarp Europos, Afrikos, Azijos.
Gyventojų daugumą sudarė musulmonai. Skelbdami Šventąjį karą per šimtmetį trukusius
užkariavimus valstybės sienas išplėtė nuo Ispanijos iki Kinijos ir Indijos
● Žlunga XIV a. dėl religinių sunitų-šiitų nesutarimų,kryžiaus karų,turkų įsigalėjimo, silpnos valdžios

2. Kas sieja ir skiria krikščionybę, islamą, judaizmą?

SIEJA: monoteizmas; tai, kad religijos nebuvo iš karto pripažintos; šventoji knyga (islamo – koranas,
judėjų – tora, krikščionių - biblija); tiki į amžiną gyvenimą; tikėjimus platino pranašai; turi dievo namus
(krikščionys - bažnyčias, islamas - mečetes, judėjai arba žydai - sinagogas)
SKIRIA: islame nėra tarpininkų tarp dievo ir žmogaus, atskiro dvasininkų luomo, pasidalijimo į dvasinę ir
pasaulietinę valdžią

3. Pagrindinės tikėjimo tiesos? Šventoji knyga? Religijos srovės?

Pagr. tikėjimo tiesos: pripažinti vienintelį dievą Alachą ir jo pranašą Mohamedą, melstis 5 kartus per
dieną, pasninkauti Ramadamo mėnesį, duoti išmaldos, bent kartą gyvenime aplankyti Meką.
Šventoji knyga- Koranas.
Srovės: šiitai ir sunitai (šiitai tiki tik į Koraną, sunitai ir į Suną – musulmonų šventąją knygą, Korano
papildymą)

BIZANTIJA (V – XV a.)
1. Valstybės atsiradimo aplinkybės? Žlugimo priežastys?

● 395 m. Romos imperija suskyla į Vakarų ir Rytų imperijas

● 476 m. Vakarų Romos imperija žlugo
● Rytų Romos imperija pavadinta Bizantija (ši dalis mažiausiai nukentėjo po Didžiojo tautų
kraustymosi)
● Žlunga 1453 m., kuomet turkai osmanai užima Konstantinopolį, taip pat dėl susilpnėjusios
karinės galios žlugus temoms, stambieji žemvaldžiai įgijo daug privilegijų ir įsigalėjo valstybėje,
pakirsta prekybinė galia, pilietiniai karai tarp valstiečių suardė ir nebepajėgė išlaikyti normalios
mokesčių sistemos, sumažėjo imperatoriaus pajamos
● Konstantinopoliui tapus turkų osmanų sostine, jis pavadintas Stambulu. 1299 m. įkurta Osmanų
imperija gyvavusi iki 1922 m. Nuo 1923 m. Turkijos Respublika.

2. Justiniano valdymo bruožai? Plėtra? Teisinės reformos? Ekonomika?

● Bizantija labiausiai suklestėjo valdant Justinianui I Didžiajam (valdė VI a.)

● Mėgindamas atkurti Romos imperiją jis užėmė visą Italiją, didelę dalį romėniškosios Afrikos ir
dalį Ispanijos
● Krikščionybę priėmė VI a.
● Imperatorius turėjo neribotą pasaulietinę valdžią, Krikščionių bažnyčia taip pat buvo pavaldi.
Imperatorius skirdavo, nušalindavo Bažnyčios vadovus (Konstantinopolio patriarchus)
● Valdant Justinianui sukurta veiksminga centralizuota administracija. Teisinės reformos: išleisti
dekretai nukreipti prieš stambiuosius žemvaldžius ir ginantys smulkiuosius žemdirbius, kurie
sudarė valstybės stiprybės pamatą. Išleido įstatymų rinkinį - Justiniano kodeksą 529 m.
● Reformavo vidaus įstatymus ir padarė karinę reformą, įsteigė temas – karines administracines
apygardas, taip sustiprindamas ir apsaugodamas valstybę. Temų sistema tapo Bizantijos
valstybės pagrindu
● Išaugo ekonomika, Bizantija tapo aukštos kultūros šalimi. Veikė aukštosios mokyklos, plito
raštija. Klestėjo architektūra (bažnyčios su kupolais) ir kiti menai (mozaika, tapyba, ypač
populiarus ikonų tapymas).
● Bizantija – antikos kultūros paveldėtoja ir saugotoja. Jos pasiekimų reikšmė: plintanti aukšta
kultūra, didelė įtaka kitoms šalims iš meninės ir krikščioniškosios pusės
● Kijevo Rusia (susikūrė IX a.), Bulgarija ir Serbija krikštą priima iš Bizantijos IX a.

FEODALIZMAS

1. Susiformavimo priežastys?

Agrarinis ūkio pobūdis, prekybinis nuosmukis, nuolatiniai karai

2. Feodalinių santykių esmė?

 ● Senjoras savo vasalui už tarnybą duoda žemės, o šis jam prisiekia ištikimybę, pagalbą karo metu
ir tarnybą.

Senjoras – Vasalas (investitūra)

Viduramžių politinė santvarka, kai Monarchas perleisdavo feodo (leno) teise dalį savo valdžios vasalams,
o šie – žemesniems savo vasalams

Feodalas – Baudžiauninkas (prekariumas)

Visuomenės santvarka bei ūkinė formacija Viduramžiais, kurios pagrindą sudaro feodalų valdoma žemė,
dirbama valstiečių. Jie neturi nei žemės nuosavybės, nei asmens laisvės, eina lažą, atlieka prievoles
natūra ar pinigais

3. Feodalizmo bruožai?

● Žemė – svarbiausia gamybos priemonė (kadangi vyrauja natūrinis ūkis) – priklauso feodalams.
Feodalas (bet kuris žemės valdytojas) turi neliečiamybę
● Feodalinėje visuomenėje iškilo privilegijuotas luomas – dvasininkija ir bajorija. Žemesnis,
neprivilegijuotas luomas – baudžiauninkai (valstiečiai)
● Vasalitetas (senjoro ir vasalo santykiai)
● Alodas – šeimos nuosava žemė, individuali nuosavybė
● Beneficija – žemės sklypas duotas senjoro vasalui už tarnybą (dažniausiai karo) be paveldėjimo
teisės
● Feodas – žemės sklypas už tarnybą su paveldėjimo teise
● Karaliaus valdžia neapėmė visos valstybės, net savo valdose jis nebuvo visateisis valdovas
● Karalius neturėjo kariuomenės. Į karą kviesdavo savo vasalų karinius būrius
● Valstybėje nebuvo vieningų įstatymų. Feodalai savo valdomose žemėse tvarkėsi savarankiškai,
turėjo kariuomenę, rinko mokesčius, leido pinigus ir teisė žmones karaliaus vardu
● Vyko feodalų tarpusavio karai
● Lietuvoje feodalizmas susiformuoja XIV a. valdant Vytautui

FRANKŲ IMPERIJA (V – IX a.)

1. Valstybės įkūrimo aplinkybės? Valdymas?

● Frankų valstybė susikūrė V a. Vakarų Romos imperijos teritorijoje. Jos įkūrėjas – Chlodvigas I.
Jis priėmė katalikybę, išplėtė teritoriją.
● Visuomeninė santvarka : karalius buvo valstybės valdovas ir teisėjas, užkariautas žemes valdė jo
skirti grafai
● Valstybės galią lėmė etninis atskirumas, ryšiai su netolimomis teritorijomis, iš kurių gaudavo
paramą karų metu, katalikybės priėmimas padėjo išvengti nesutarimų su vietos gyventojais
● Didžiausią galią Frankų valstybė pasiekė VIII-IX a. valdant Karoliui Didžiajam
 ● Žymiausia ankstyvojo feodalizmo valstybė – Karolio Didžiojo imperija (VIII a. -feodalizmo
pradžia)
● 800 m. paskelbta imperija, Karolis Didysis – Frankų imperatorius
● Užkariavimais Karolis Didysis plėtė krikščionybę, pagoniškus kraštų gyventojus vertė priimti
krikštą
● Po Karolio mirties imperija suiro. Ją pasidalijo trys vaikaičiai, iš pasidalytų teritorijų vėliau
susiformavo Prancūzija, Vokietija, Italija.

2. Imperijos žlugimo priežastys?

● Feodalinis susiskaldymas silpnino centrinę valdžią (apskritai natūrinio ūkio viešpatavimas ir

feodalų žemės nuosavybės įsigalėjimas privertė Vakarų Europos valstybes susiskaldyti)
● Saracėnų, Vengrų, Vikingų invazijos
● Milžinišką valstybę sudarė jėga sujungtos tautos; vėliau ėmė formuotis naujos tautybės
● Imuninės teisės ir feodai silpnino priklausomybę nuo karaliaus
● Palikuonių nesutarimai dėl pavedimų žemių
● Apskritai natūrinio ūkio viešpatavimas ir feodalų žemės nuosavybės įsigalėjimas privertė Vakarų
Europos valstybes susiskaldyti

ŠVENTOJI ROMOS IMPERIJA (962 – 1806 m.)

1. Kaip susikūrė Šventoji Romos imperija?

Po Karolio Didžiojo mirties ir imperijos padalijimo Vokietijos karaliai išsaugojo stiprią valdžią ir laikė save
Romos imperatorių ir Karolio Didžiojo įpėdiniais. Vokietijos karalius Otonas I, užkariavęs šiaurės ir
vidurio Italiją, 962 m. įkūrė Šventąją Romos imperiją (962 – 1806 m. – I Reichas (Pirmoji imperija)

2. Kaip kito imperatoriaus galios?

● Iki XIII a. Šventoji Romos imperija užkariavo didumą Italijos ir kt. valstybes tapo galingiausia
valstybe Viduramžių Europoje. Imperatorius išdalijo bažnyčiai žemių, iš kurių jis gaudavo dideles
pajamas
● Vėliau imperatoriai kovojo su popiežiais dėl investitūros, todėl imperatoriaus valdžia susilpnėjo
● Nuo XIII a imperatorių rinko kurfiurstai
● Nuo XV a. Vokietijos karaliais ir Šventoji Romos imperatoriais buvo renkami tik Habsburgai.
Svarbiausius reikalus sprendė imperijos Reichstagas (institucija, atstovavusi ją sudarančias
valstybes)
 ● Šventosios Romos imperijos mėginimams įsitvirtinti Europoje priešinosi besikuriančios
nacionalinės valstybės. Po trisdešimties metų karo (1618 – 1648 m.) imperatoriaus valdžia liko
tik nominali
● Šventoji Romos imperija nustojo gyvavusi po Napoleono karų. Napoleonas sujungė 16 vokiečių
valstybių į Reino sąjungą ir pasiskelbė Reino sąjungos protektoriumi (taip pat buvo Prancūzijos
imperatorius ir Italijos karalius nuo 1805 m.)

3. Kaip kito imperatoriaus ir bažnyčios santykiai?

Nuo imperijos pradžios bažnyčia visada kišdavosi į valstybės reikalus, reikalaudavo vis daugiau teisių,
plėsdavo įtakos ratą. Santykiai tarp jos ir imperatoriaus laikui bėgant vis blogėjo. Iš pradžių imperatorius
turintis daug galių globoja Bažnyčią ir popiežių, vėliau popiežiaus įtakai išaugus jam turėjo paklusti
imperatorius.

KRIKŠČIONIŲ BAŽNYČIA

▪ 756 m. – įkurta teokratinė popiežiaus valstybė Italijoje, kuomet Frankų karalius Pipinas
Trumpasis padovanojo popiežiui žemes aplink Romą
▪ Nuo X a, popiežiaus sritis priklausė Šventajai Romos imperijai
▪ XIII a. popiežiaus sritis tapo atskira valstybe, nepriklausoma nuo imperatorių. XIX a. ši sritis
prijungta prie susikūrusios Vieningos Italijos valstybės
▪ XX a. pirmoje pusėje buvo atkurta popiežiaus valstybė Vatikane (absoliutinė renkama
monarchija (teokratija), valstybės vadovas - popiežius)
▪ XI a. Kliuni reformos. Po jų 1122 m. imperatorius Henrikas V ir popiežius pasirašė konkordatą
Vormse. Šia sutartimi buvo apibrėžta pasaulietinės ir dvasinės valdžios kompetencija.
▪ XV a. Konstanco suvažiavimas, panaikinta Vakarų bažnyčios Didžioji Schizma
(vykstant reformacijai ir radikaliajai reformacijai įvyko Vakarų bažnyčios skilimas.
Nuo Vatikano atsiskyrė evangelikų liuteronų, reformatų bažnyčios, anabaptistai iranglikonų
bažnyčia)

1. Krikščioniškosios bažnyčios padėtis iki Schizmos 1054 m.?

Krikščionybė buvo labai svarbi, ji jungė ir siejo ištisą Europą. Galutinai susiformavo visuotinė bažnyčios
organizacija. Krikščionybę itin išplėtė Karolis Didysis, misionieriai, apsikrikštija daug naujų valstybių.
Bažnyčia taip pat turėjo daug problemų, nesutarimų, ji priklausė nuo pasauliečių.

2. Bažnyčios ir feodalizmo santykis?

Feodalizmas padėjo Bažnyčiai gauto daugiau pasaulietinės valdžios (dvasininkai viduramžiais buvo
priklausomi nuo pasaulietinės valdžios).

3. Schizmos priežastys/padariniai?

PRIEŽASTYS:

● nesutarimai tarp Bažnyčios ir feodalų

● Romos popiežiaus ir Konstantinopolio patriarcho (stačiatikių bažnyčios vadovo) nesutarimai dėl
įtakos Sicilijos saloje (abu paskelbė viešos doktrinos pasmerkimą)
● Skirtingos kultūrinės ir politinės sąlygos, kuriomis veikė

PADARINIAI:

● Atsirado stačiatikybė ir katalikybė

● Katalikų bažnyčia ėmė keistis (1059 m. Kliuni reformos)
● Pasisakyta prieš pasaulietinį dalyvavimą dvasiniam pasauly

4. Kliuni reformų esmė?

PRIEŽASTYS:

● Norėta atskirti pasaulietinę valdžią nuo bažnyčios

● Norėta pakeisti nusistovėjusius bažnyčios ir feodalų santykius
● Kunigais tapdavo nepasirengę žmonės. Jų gyvenimas nesiskyrė nuo pasauliečių
● Bažnyčios postai buvo parduodami, dvasininkai skiriami atsižvelgiant į turtą ir giminystės ryšius
● Dvasininkija buvo priklausoma nuo pasauliečių. Vyskupus skirdavo imperatoriai

PADARINIAI:

● Panaikino pasaulietinę investitūra

● bažnyčia tapo virš pasaulietinės valdžios
● uždrausta simonija
● galutinai nustatyta, kad popiežių renka kardinolų taryba

5. Vienuolynų svarba krikščionybei, kultūrai, mokslui?

Bažnyčios ir vienuolynai steigė bei išlaikė pirmąsias mokyklas, skriptoriai rašė ir perrašinėjo knygas,
slaugė ligonius, priglausdavo piligrimus, plėtojo ūkį ir kultūrą. Jų dėka plito raštas, formavosi nauja
moralė, jie tapo švietimo ir mokslo židiniais. Vienuoliai būdavo išsilavinę, rūpinosi bažnyčių statymu,
dažnai tapdavo mąstytojais, mokslininkais.
 KRYŽIAUS ŽYGIAI (XI – XIII a.)

PRIEŽASTYS:

● 1078 m. turkai sedžiukai užima Jeruzalę, dėl to kilo didelis nepasitenkinimas Europoje, Bizantijos
imperatorius kreipėsi į popiežių Urboną II
● siekis atsikovoti iš musulmonų (turkų sedžiukų) Jėzaus kapą
● Palestinoje viešpatavusius musulmonus susilpnino tarpusavio kariai (Arabų kalifato skilimas)
● Buvo pasikeitęs jėgų santykis tarp Rytų ir Vakarų, popiežius tikėjosi išplėsti savo įtaką Rytuose,
nes Bizantija buvo nusilpusi
● Vakarų Europoje trūko feodų, todėl tai buvo gera proga praturtėti gauti naujų žemių
● Dalis riterių troško garbės ir nuotykių
● Valstiečiai tikėjosi ištrūkti iš baudžiavinės priespaudos ir gauti turtų Rytuose
● Buvo skelbiama, kad dalyvavimas kryžiaus žygyje išpirks nuodėmes
● Feodalų sūnūs ieškojo žemės ir turtų (įvesta majorato teisė, pagal kurią turtą paveldi vyriausiasis
sūnus)

TEIGIAMI REZULTATAI:
Ekonominiai:

● Pagyvėjo prekyba, amatai, sustiprėjo Šiaurės Italijos miestai, ypač Venecija ir Genuja
● Europoje pradėtos auginti naujos žemės ūkio kultūros: ryžiai, citrinos, abrikosai, ita austi šilką,
gaminti veidrodžius

Socialiniai:

● Feodalai įvedė piniginę rentą, dėl darbo jėgos trūkumo darė nuolaidų valstiečiams. Daugelis
baudžiauninkų gavo laisvę
● Paskatino karinių ordinų kūrimąsi
● Sumenko krikščionybės autoritetas

Kultūriniai:

● Europoje atsirado pirčių, kilo paprotys plauti rankas prieš valgį. Keitėsi dorovinės vertybės ir
idealai
● Plito technikos naujovės: kompasas, nauji metalo apdirbimo būdai
● Kryžiaus žygiai tapo neišsenkamu didvyriškumo vaizdavimo ir vaizdinių kūrimo šaltiniu filosofijai
ir literatūrai

NEIGIAMI REZULTATAI:

● Iki dabar besitęsianti nesantaika tarp krikščionių ir stačiatikių

 ● Kryžiaus žygiai darė įtakos vėliau prasidėjusiems pogromams (tautinių grupių žmonių
užpuolimas, žudymas, jų turto niokojimas)
● Nusiaubti miestai, karų nualinta ekonomika

VALSTYBIŲ CENTRALIZACIJA

XV a. Prancūzija tampa centralizuota valstybe

● IX a. susikuria Prancūzijos valstybė

● X a. valdovai stiprino savo įtaką
● 1302 m. Pilypas Gražusis sušaukė Generalinius Luomus siekdamas jų pritarimo dėl mokesčių
● Šimtmetis karas 1337 – 1453 m. Karas vyko tarp Anglijos ir Prancūzijos dėl Prancūzijoje valdomų
žemių. Pretekstas karui – Anglijos karaliau Eduardo II pretenzijos į sostą
● Šimtamečio karo įtaka centralizacijos procesui: karalius globojo amatus ir prekybą, išaugo
miestai, miestiečių ir riterių remiama sustiprėjo karaliaus valdžia, pastarasis įgijo daugiau teisių.
Po karo feodalai siekė atkurti feodalinį susiskaldymą, todėl karalius nedrausmingų vasalų būrius
pakeitė reguliaria kariuomene. Taip pat įvesti bendri mokesčiai ir pinigų sistema.
Neigiami karo padariniai atsispindėjo prekyboje, ištuštėjo miestai, žala ūkiui

XV a. Anglija tampa centralizuota valstybe

● XI a. Angliją puldinėjo vikingai

● XI a. karaliumi tampa Vilhelmas I Užkariautojas. Valstiečiai kyla į kovą (ROBINAS HUDAS)
● Karalius malšino sukilimus, įvedė mokesčius ir vieningus įstatymus
● XIII a. karalius pralaimėjęs kovą su popiežiumi, pripažino save jo vasalu
● 1215 m. kilus sukilimui, karalius Jonas Bežemis buvo priverstas pasirašyti Didžiąją Laisvių
Chartiją. Karalius įsipareigojo nesikišti į dvasininkų skyrimą, neimti naujų mokesčių iš bajorų,
patvirtinti miestų privilegiją, paskelbė konstitucinių teisių pradmenis. Svarbūs klausimai
aptariami su Didžiąja Taryba. Jos pagrindu vėliau susiformuoja Anglijo Parlamentas.
● 1265 m. pirmą kartą sušauktas luomų susirinkimas – Parlamentas. Parlamentas turėjo didelę
reikšmę politiniame gyvenime, tvirtino mokesčius, priiminėjo įstatymus

Centralizacijų reikšmė

● Anglijoje ir Prancūzijoje įsigali luominė monarchija

● Vykstant centralizacijai susiformuoja prancūzų ir anglų tautybės, jų bendrinė kalbos

LIETUVOS VALSTYBĖ (nuo Viduramžių iki Naujųjų laikų pabaigos)

● 1009 m. pirmą kartą paminėtas Lietuvos vardas. Kvedlinburgo analai
● 1202 m. Kalavijuočių ordino įkūrimas. Rygoje įkūrė vokiečių riteriai. Kalavijuočių veiklą rėmė
Šventoji Romos imperijos imperatoriai, skatindami kovą prieš pagonis
● 1219 m. Haičio ir Voluinės sutartis. Ši sutartis pirmas šaltinis įrodantis, kad XIII a. jau gyvavo
žemių konfederacija (laikinos žemių sąjungos gynybos ir puolimo tikslais). Pirmą kartą
rašytiniuose šaltiniuose minimas Mindaugas
● 1230 m. į Prūsijos žemes atsikelia kryžiuočių ordinas. Taip XIII a. Lietuva įgyja du didelius priešus
siekiančius ne tik skleisti krikščionybę, bet ir užgrobti baltų žemes – Kalavijuočių ir Vokiečių
(Kryžiuočių) ordinus

● 1236 m. Saulės mūšis. Valdo Mindaugas (1236 – 1263 m). Pirmasis kryžiaus žygis į Lietuvą.
Žemaičiai kovoja prieš kalavijuočių ordiną. Mūšį laimi žemaičiai. Padariniai: 1237 m. Kalavijuočių
ordinas susijungia su Vokiečių, susikuria Livonijos ordinas, Kalavijuočių ordinas žlunga,
nebepuolami baltai
● 1251 m. Mindaugo krikštas.
PRIEŽASTYS:
⮚ Prieš Mindaugą kilo vidaus karas
⮚ Livonijos kariuomenė veržėsi į Lietuvos žemes
⮚ Mindaugas, siekdamas suardyti prieš jį susidariusią koaliciją, pradėjo derybas su Livonijos
ordino magistru

KRIKŠČIONYBĖS PRIĖMIMAS:
⮚ Mindaugui pasiūlyta karūnuotis ir krikštytis. 1251 m. krikštas buvo priimtas.
⮚ 1253 m. Mindaugas vainikuotas karaliumi
⮚ Livonijos ordinas gavo dalį Žemaitijos ir kitų žemių
⮚ Vilniuje pastatyta katedra, paskirtas vyskupas. 1254 m. Lietuva tampa bažnytine provincija

REIKŠMĖ:
⮚ Mindaugo karūnavimas tarsi užbaigė Lietuvos valstybės vienijimą/susikūrimą, nes ją
pripažino pasaulis
⮚ Mindė gavo leidimą karūnuoti savo sūnų ir taip užtikrino valdžią įpėdiniams
⮚ Vainikuotas per Livonijos ordiną Mindaugas, kaip popiežiaus vasalas, įgijo teisę į
savarankišką, popiežiui pavaldžią vyskupiją ir apsisaugojo nuo politinių saitų su Šventąja
Romos imperija

● 1253 m. liepos 6 d. Mindaugas tampa vieninteliu Lietuvos karaliumi

● 1260 m. Durbės mūšis. Norėjo susijungti ordinų teritorijos, Livonijos ordinas vis tiek pralaimėjo.
Suskilo kuršiai, žiemgaliai, estai. Mindaugas nutraukia su ordinu sudarytą taiką, prisijungia atgal
Žemaitiją
● 1260 – 1274 m. Didysis Prūsų sukilimas – vienas iš Durbės mūšio padarinių, vadovaujamas
Herkaus Manto. Prūsų sukilimas prieš Kryžiuočių ordiną. Buvo numalšintas.
● MINDAUGO VALDYMO REIKŠMĖ:
 ⮚ Lietuvių žemės suvienytos į vieną valstybę
⮚ Sukurtos valstybių institucijos
⮚ Jaunai valstybei pavyko atremti kryžiuočių puolimus, praplėsti savo teritoriją Rusios žemėse
⮚ Lietuva tampa krikščioniška valstybe, pripažinta pasaulio. Tai slopino kryžiuočių puldinėjimus
⮚ Lietuvos diduomenė ir toliau siekti grobti žemes. Kelią į šiaurę užtvėrė taikos sutartis su
Livonija. Tačiau geri santykiai su Haičio ir Voluinės kunigaikštyste atvėrė kelią į pietus; čia
susidurta su Aukso ordos kariuomene
⮚ paliaubos su Livonijos ordinu, susitarta dėl laisvos prekybos

● 1323 m. pirmą kartą paminėtas Vilnius Gedimino (valdo 1316 – 1341 m.) laiškuose. Šis
paminėjimas laikomas Vilniaus įkūrimo data
● 1336 m. Pilėnų gynyba. Pilies šturmas, galiausiai žemaičiai pasidavė
● GEDIMINO VIDAUS POLITIKOS LAIMĖJIMAI:
⮚ Aprimo feodalų tarpusavio kovos
⮚ Įsitvirtino didžiojo kunigaikščio valdžia
⮚ Kunigaikščio valdžia tapo paveldima
⮚ Plėtojantis žemdirbystei didėjo turtinis ir socialinis sluoksniavimasis, tačiau stambioji
feodalinė žemėvalda dar nesusiklostė
⮚ Amatai, nors ir nepasiekė Europos lygio cechų specializacijos lygio, tačiau visuomenės
poreikius patenkino
⮚ Sparčiai plėtojosi prekyba
⮚ Sustiprėjo kariuomenė
● UŽSIENIO POLITIKA:
⮚ Valstybės teritorija plėsta diplomatiniais ryšiais, ginklu ir savo vaikų vedybomis
⮚ Lietuvos didžiojo kunigaikščio į Vakarų Europą siųsti laiškai – popiežiui, Saksonijos
Domininkonams ir pranciškonams, Hanzos miestams. Laiškais Gediminas siekė pralaužti
politinę ir ekonominę blokadą, sukompromituoti ordiną kaip krikščionybės skleidėją,
pasikviesti į Lietuvą amatininkų, pirklių, žemdirbių
⮚ Iškeltas krikšto klausimas. Nors Gediminas siekė palaikyti taiką su ordinu, krikšto atsisakė,
nes Žemaitijoje ir gudų žemėse į tai žiūrėta nepalankiai dėl nuolatinių kryžiuočių puldinėjimų
⮚ Išplėtė teritoriją
⮚ 1324 m. sudarė su Ordinu paliaubas. Gedimino diplomatinis laimėjimas
⮚ Vedybų pagrindu sudarė karinė sąjungą su Lenkija
⮚ 1336 m. Pilėnų gynyba. Pasibaigus paliauboms su Ordinu, šis vėl puolė Lietuvą. Pilies
šturmas, galiausiai žemaičiai pasidavė
● VALDYMO REIKŠMĖ:
⮚ Sustiprinta Lietuvos valstybė ir atremti vokiečių puolimai
⮚ Suvokta krikšto reikšmė, tačiau visuomenė dar nebuvo jam pasiruošusi (krikštytis mėginta du
kartus)
⮚ Rašyti laiškai Vakarų Europai pagerino šalies amatus, prekybą, kultūros raidą. Diplomatinis
bendradarbiavimas panaikino politinę izoliaciją
 ⮚ Sustiprinta sričių kunigaikščių įtaka valstybės valdymui. Po Gedimino mirties sostas atiteko
Jaunučiui, bet jį nuvertė broliai Algirdas ir Kęstutis

● Algirdo ir Kęstučio valdymas – diarchija – 1345-1377 m. Ordino grėsmė paskatino sostą atimti iš
Jaunučio
● Kęstutis gynė žemes nuo Vokiečių ordino (valdė vakaruose). Algirdas veikė rytuose, siekė
prisijungti rusų žemes
● Kęstutis ir Algirdas paveldėjo 4 esmines užsienio politikos problemas:
1) Neramūs laikai su vakarinėmis sienomis, puolamomis kryžiuočių
2) Varžybos su Maskva dėl Lietuvos ekspansijos objekto – Dniepro aukštupio ir kairiųjų intakų
baseinas
3) Haičio ir Voluinės žemė, dėl kurios susikirto LDK, Vengrijos, Lenkijos interesai
4) Dniepro vidurio teritorija, esanti totorių valdžioje. 1363 m. Algirdas laimėjo Mėlynųjų vandenų
mūšį prieš mongolus-totorius dėl šių žemių.
● VALDYMO REIKŠMĖ: valdant diarchijai LDK tapo viena didžiausių Europos valstybių ir stipri
priešininkė rytų Europoje. Nesikrikštydama Lietuva prarado popiežių ir imperatorių palankumą,
o kovojant dėl rusų žemių prarasta ir sąjungininkė Lenkija. Valdymo pradžioje karuose su
kryžiuočiais buvo pasiekta daug laimėjimų, tačiau vėliau valstybę ištiko krizė, sustabdyta
ekspansija, padažnėjo kryžiuočių puldinėjimai.

● Po Algirdo mirties valdžia atitenka jo vyriausiajam sūnui Jogailai (valdė XIV a. pab – XV a.
pradžia)
● Jogailos ir Kęstučio nesutarimai:
1) Jogaila buvo linkęs apleisti karus su kryžiuočiai, Kęstutis tam prieštaravo (1380 m. Jogaila
slapta pasirašė Dovydiškių sutartį su Ordinu, kuri numatė LDK žemių apsaugą ir įsipareigojimą
neremti Kęstučio kovose su Ordinu)
2) Požiūris į krikštą. Kęstutis žiūrėjo į krikštą nepalankiai, tuo tarpu Jogaila ne tik norėjo taikos su
Ordinu, bet ir suprato krikšto svarbą
● Jogailos ir Kęstučio nesutarimai išsisprendė Kęstučio mirtimi. Tuo tarpu Kęstučio sūnus Vytautas
1382 m. pasitraukė pas kryžiuočius ir pradėjo kovą dėl tėvonijos žemių
● 1382 m. Jogaila su Ordinu sudarė Dubysos sutartį pagal kurią pasižadėjo: atiduoti Žemaitiją,
pasikrikštyti ir apkrikštyti valstybę, tapti Ordino sąjungininku. Sutartis vėliau įgyvendinta nebuvo.
1383-1384 m. Vytautas rodė remiąs Ordiną, net užrašė jam Žemaitiją, bet atsiradus galimybei
tartis su Jogaila, sudegino tris kryžiuočių pilis ir grįžo. Už tai atgavo tėvo valdas (išskyrus Trakus)
● 1385 m. Krėvos sutartis
● Krėvos sutarties priėmimo aplinkybės:
1) Galėjo priimti iš Ordino, bet atkrito po įvykių 1384 m. kuomet Vytautas išdavė Ordiną,
sudegino pilis ir pabėgo į Lietuvą
2) Maskva atkrito nes bijojo jos įtakos sustiprėjimo ir kad nepajėgs sustabdyti Ordino agresijos
prieš stačiatikius
 3) Lenkija, tuo metu kaip tik ieškojo karaliaus ir sąjungininkės bei sudarė palankias sąlygas:
kvietė Jogailą užimti Lenkijos karaliaus sostą, LDK įsipareigojo apsikrikštyti, sumokėti buvusiam
Jadvygos sužadėtiniui auksinių už vedybų sutarties nesilaikymą, savo lėšomis atgauti Lenkijai
priklausiusias žemes, paleisti lenkų belaisvius, LDK sujungti su Lenkija personaline unija. Lietuva
ir Lenkija tapo vieno valdovo - Jogailos - valdoma monarchija
● Krėvos sutartis nepanaikino Lietuvos valstybingumo, nes ir po jos LDK ir Lenkijos karalystė,
susijungusios kariniais tikslais, liko atskiros valstybės
● Krikšto priėmimo priežastys:
⮚ galimybė sujungti lietuvių ir lenkų karines galias bendrai kovai prieš kryžiuočius
⮚ krikštas turėjo atimti pretekstą iš kryžiuočių puldinėti Lietuvą
⮚ jungtinės Lenkijos ir Lietuvos jėgos turėjo atgrasyti Maskvą nuo ketinimo prisijungti LDK
slavų žemes
⮚ Lenkijos sąlygos krikštui priimti buvo vienos palankiausių
● 1387 m. Lietuvos krikštas
● 1387 m. Jogailos privilegijos:
1) Vilniaus miestui. Jam suteikiama Magdeburgo teisė. Nors miestas turėjo savivaldos teisę, jo
gyventojai nebuvo atleisti nuo mokesčių ir karo tarnybos. Ši privilegija sudarė sąlygas formuotis
miestiečių luomui
2) Lietuvos bajorams katalikams. Bajorų turtas ir žemė tapo jų nuosavybe – suteiktos dalinio
imuniteto teisės. Po Lietuvos krikšto pradėjo formuotis bajorų luomas
3) Vilniaus vyskupui. Įsteigta pirmoji vyskupija, ji materialiai aprūpinta, jai suteiktas ekonominis
ir teisinis imunitetas valstybėje. Privilegija davė pradžią bažnytinei žemėvaldai. Po krikšto ėmė
formuotis dvasininkų luomas

● Vytauto valdymas 1392 – 1430 m.

● Įsitvirtinimas valdžioje: pirmas žingsnis žengtas Astravos sutartimi, vėliau jo teises ir titulą
įtvirtino Vilniaus-Radomo sutartis ir Vytautas po truputį pradėjo įtvirtinti savo, kaip LDK valdovo,
pozicijas
● 1392 m. Astravos sutartis. Sudaryta po antrojo Vytauto pabėgimo. Numatė, kad Vytautas gauna
Lietuvos vietininko pareigas ir Trakų kunigaikštystę, gavo teisę vadintis Lietuvos didžiuoju
kunigaikščiu. Čia Vytautas pripažįsta Jogailą siuzerenu. Sutartis atskyrė Lietuvos ir Lenkijos
reikalus, kurie buvo sujungti valdant Jogailai, ir neleido lenkų institucijoms veikti Lietuvoje
● Vytautas vykdė valstybės centralizaciją, taip pat stiprino bajoriją, jai skyrė žemių. Valdant
Vytautui LDK XIV a. susiformuoja feodalizmas
● Vytautas , nors ir vykdė savarankišką politiką, nenutraukė santykių su Jogaila, jis taip pat rėmė
Vytauto politiką
● Salyno sutartimi Vytautas pripažįsta Ordinui Žemaitiją
● 1399 m. Vorsklos mūšis. Vycka ir Jogaila, siekdami įgyti naujų žemių pietuose, paskelbė žygį
prieš Aukso ordą. LDK pajėgos buvo nugalėtos
● 1401 m. Vilniaus-Radomo sutartis. Šiuo aktu patvirtintas Vytauto statusas (Lietuvos didysis
kunigaikštis) ir jam perleista visa valdžia Lietuvoje, bet po Vytauto mirties ji turėjusi atitekti
Lenkijai. Jei pirmas būtų miręs Jogaila, lenkai nebūtų rinkę naujo karaliaus be Vytauto sutikimo.
Sutartis sudaryta norint aiškiai apibrėžti valstybių tarpusavio santykius
● 1410 m. Žalgirio mūšis. Po Vytauto remiamo žemaičių sukilimo kryžiuočiai išvejami. Jungtinėms
Lenkijos ir Lietuvos pajėgoms įžengus į Ordino teritoriją jis buvo sutriuškintas.
Žalgirio mūšio reikšmė: sustabdytas nuolatinis puldinėjimas, užkirstas kelias veržimuisi į Rytus,
sumenko Ordino autoritetas ir karinė galia, iškilo Vytauto ir Jogailos autoritetas
● 1411 m. Torūnės taika. Žemaitija pripažįstama LDK. Tačiau taika visiškai neišsprendė šio
klausimo, jis turėjo toliau būti svarstomas Konstanco bažnytiniame susirinkime
● 1413 m. Horodlės sutartis. Iš naujo apibrėžti Lietuvos ir Lenkijos santykiai. Patvirtinta, kad
Lietuvos didžiojo kunigaikščio institucija išliks ir po Vytauto mirties, nors Lietuva ir prisijungs prie
Lenkijos
● 1413 m. Žemaitijos krikštas
● 1414-1418 m. Konstanco bažnytinis susirinkimas. Panakinta Vakarų (Katalikų) bažnyčios
schizma ir svarstytas Žemaitijos klausimas, bet jis išspręstas nebuvo
● 1422 m. Melno taika. Lietuva visiems laikams atgavo Žemaitiją. Galutinai išspręstas Lietuvos ir
Ordino konfliktas
● 1429 m. Lucko suvažiavimas. Vytauto pastangos karūnuotis – aptartas jo karūnavimo klausimas.
Jogaila tam pritarė, tačiau prieštaravo lenkų bajorai. Galiausiai Vytautas mirė ir jam karūnuotis
nepavyko

Plėtra: MINDAUGAS; GEDIMINAS; ALGIRDAS; VYTAUTAS

● Valdant Žygimantui Kęstutaičiui 1435 m. įvyko Pabaisko mūšis (Ukmergės). Pagal padarinius jis
prilyginamas Žalgirio. Po mūšio sudaryta Bresto taika (Brastos taika). Mūšio reikšmė: Žlugo
ordino galybė, baigėsi vidaus karai, baigėsi 200 metų trukę karai su vokiečiais

● Kazimiero valdymas 1440-1492 m.

● Iki Kazimierui suėjo 18 metų Lietuvą valdė Ponų taryba
● 1447 m. Kazimiero privilegijos bajorams. Mėginimas surinkti ir užrašyti lietuvišką teisę.
Kazimiero privilegija ir jo teisynas juridiškai įteisino baudžiavą Lietuvoje, nes išplėsto LDK bajorų
teisės lėmė, kad valstiečiai pradėjo mokėti mokesčius bajorams, nebe kunigaikščiui, tokiu būdu
didesnė Lietuvos gyventojų dalis ėmė priklausyti bajorams, laisvieji Lietuvos valstiečiai tapo
bajorų baudžiauninkais, o bajorija pradėjo savivaliauti, reikalauti dar daugiau laisvių
● 1468 m. Kazimiero teisynas. Pirmasis Lietuvos teisynas.
● 1492 m. Aleksandro privilegijos. Išplečia Ponų tarybos teises
● XV a. Ponų taryba tapo faktine vyriausybe
● 1529m. I Lietuvos statutas (pagal Romos teisę).
Statuto rengimo komisijai vadovavo A. Goštautas. Teisiškai įtvirtino valstybės santvarką,
valdymo organus ir teisėtvarkos sistemą. Įteisino valstiečių priklausomybę. Sulygino stačiatikių ir
katalikų teises
● 1547 m. sausio 8 d. Mažvydo išleistas Katekizmas. Paremta reformacijos idėjomis.
● 1557 m. Valakų reforma. Valdo Žygimantas Augustas.
REFORMA IR JOS PADARINIAI:
⮚ Įtvirtinta baudžiava ir baudžiauninkų padėtis
⮚ Prievolių pagrindu tapo lažas
⮚ Pasikeitė kaimo struktūra. Sodybos sukeltos į gatvinio tipo kaimus, įkurtus prie jiems
priklausomų vasalų
⮚ Įvesta rėžių sistema ir trilaukė sėjomaina
⮚ Steigiami palivarkai (atskiri ūkininkavimo vienetai) šalia kurių kurdinami baudžiauninkų
kaimai
⮚ Ūkinis pakilimas, netgi plėtėsi prekyba
● 1558-1583 m. Livonijos karas. Ilga karų serija tarp Maskvos Didžiosios kunigaikštystės ir jos
vakarinių kaimynių (Danijos-Norvegijos, LDK, Lenkijos karalystės, Švedijos karalystės) dėl busių
ordino teritorijų. 1582 m. Zapolės taikos sutartimi tarp Maskvos ir ATR, ATR gavo Livoniją,
Polocką, Veližą.
● 1566 m. II Lietuvos statutas.
Numatė, kad aukščiausios teisės Lietuvos valstybėje priklauso bajorų luomui. Įteisintas valstiečių
vertimas baudžiauninkais
● 1569 m. Liublino unija
PRIEŽASTYS:
⮚ Būtinybė sutelkti karines galias ir finansinius išteklius kovai su stiprėjančia Maskva dėl
Livonijos
⮚ Lenkijos feodalai siekė užvaldyti Ukrainą
⮚ Lietuvių bajorai norėjo lygių teisių su lenkų bajorais
⮚ Lenkų didikai nerimavo, kad mirus Žygimantui Augustui lietuviai išsirinks atskirą valdovą

LIUBLINO UNIJOS ESMĖ:

⮚ Lenkijos karalystė ir LDK sudaro vieną valstybę

⮚ Respubliką valdo vienas valdovas, kuris bus Lenkijos karalius ir Lietuvos Didysis kunigaikštis
(karaliaus valdžia nebuvo stipri, nes nors įstatymai ir buvo skelbiami karaliaus vardu, juos
priimdavo Seimas; karalius skyrė pareigūnus, bet jie nebuvo jam pavaldūs; finansus ir
užsienio politiką taip pat kontroliavo Seimas)
⮚ Vykdoma bendra užsienio politika
⮚ Bendra: valdovas (Lenkijos karalius ir LDK didysis kunigaikštis), seimas, sulygintos bajorų
teisės, valiuta
⮚ Atskira: teritorijos, teismas, iždas, kariuomenė, vykdomoji valdžia

PADARINIAI:
 ⮚ Polonizacija. Susidarė palankios sąlygos lenkų kalbai ir kultūrai skverbtis į LDK, jos bajorams,
miestiečiams lenkėti.
⮚ Įkurta nauja valstybė – Abiejų Tautų Respublika
⮚ Liublino unijoje buvo skelbiama, kad ATR bus vienalytė valstybė, tačiau abi valstybės vis tiek
išlaikė dalį savarankiškumo
⮚ ATR politika buvo vykdoma atsižvelgiant į Lenkijos interesus
⮚ Lietuvos valstybingumas išsaugotas, tačiau varžomas kur kas pajėgesnės partnerės, kas
vėliau lėmė ekonominį ir politinį nuosmukį
⮚ Lenkų kolonizacija. Lėmė - lenkų bajorams suteikta teisė įgyti žemių ir gauti tarnybą LDK
⮚ Bendromis pajėgomis pasisekė užbaigti Livonijos karą 1558 – 1583 m.

● 1573 m. pacta conventa valdovo padėtį ATR bei valdovo santykius su bajorija nusakantis
dokumentas. Pacta conventa sudarytas po karaliau Henriko Valua išrinkimo. Tai buvo
vadinamieji Henriko artikulai.
● 1579 m. Įkurtas Vilniaus universitetas (valdo Steponas Batoras 1579 – 1586 m.)
● Sudarytas naujas pacta conventa, kuriame ribojama lenkų įtaka
● 1588m. III Lietuvos statutas.
Sulygintos Lietuvos bajorų teises. Lietuvos statutai tuo metu buvo tobuliausias aktų rinkinys
Europoje. Galutinai įtvirtinta baudžiava. (Visi trys Lietuvos statutai buvo užrašyti slavų
kanceliarine kalba)
● Nuo XVII a. dar labiau išauga bajorų teisės. Įvedama liberum veto teisė – ji trukdė priimti
sprendimus, kūrėsi bajorų konfederacijos, jos tarpusavyje kariaudavo, tai vedė prie anarchijos,
karalius neteko galios paleisti Seimą, bajorai savo dvaruose – visiški šeimininkai
● Livonijos karas su Švedais 1600-1629 m. Zigmantas Vaza siekė Švedijos sosto, taip pat kovojo dėl
Livonijos teritorijos. Baigėsi paliaubomis švedų naudai
● Karas su Rusija 1654-1667 m. Prarastas Smolenksas, ATR prasidėjo maištai, užimtas Vilnius
● Karas su Švedija 1655-1660 m. Užimama Varšuva, sudaromas Kėdainių aktas (nutraukiami ryšiai
su Lenkija), tačiau neįsigaliojo.
● Šiaurės karas 1700-1721 m. Norėta atsiimti Livoniją. LDK siaubė rusai, lenkai, švedai. Livonija
galiausiai atiteko Rusijai, ATR ekonomika smuko, prasidėjo badai, maras. Taip pat susilpnėjo ATR
tarptautinė padėtis, ji tapo priklausoma nuo Rusijos, tai iššaukė pirmąjį padalijimą vėliau

● 1767-1768 m. Vilniaus Radomo konfederacija (stambiųjų feodalų ir bajorų konfederacija

nukreipta prieš karalių ir didikų grupuotes ir palaikoma rusų)
TIKSLAS: kovoti prieš reformas, siekiant išlaikyti teises ir laisves ir norint išsaugoti senąją
santvarką
PADARINIAI: ši konfederacija laimėjo, sutrukdė įsigyvendinti reformos ir įstūmė valstybę ne tik į
faktinę, bet ir į teisinę priklausomybę nuo Rusijos
● 1768-1772 m. Baro konfederacija (lietuvių ir lenkų sudaryta grupuotės sąjunga)
TIKSLAS: kovoti su Rusijos įtaka, veiksmai buvo nukreipti prie Radomo konfederaciją
PADARINIAI: Baro konfederacija nugalėta, 1772 m. įvykdytas pirmasis ATR padalijimas. ATR
pasidalija Rusija, Prūsija ir Austrija
● ATR PADALIJIMŲ VIDINĖS PRIEŽASTYS:
⮚ Silpna karaliaus valdžia
⮚ Bajorų savivalė
⮚ Bajorų karinių grupuočių tarpusavio kova
⮚ Feodalinis dvarų ūkis, stabdantis miestų, priemonės, prekybos plėtrą
● ATR PADALIJIMŲ TARPTAUTINĖS PRIEŽASTYS:
⮚ Rusijos, Prūsijos ir Austrijos kišimasis į valstybės reikalus
⮚ Karai su Rusija ir Švedija
⮚ Gudų ir ukrainiečių žemių jungimasis prie Rusijos
● 1772 m. Pirmasis ATR padalijimas
Pasidalija Rusija, Prūsija ir Austrija
● 1773 m. įsteigiama Edukacinė komisija ATR švietimo ir mokslo reforma. Viena pirmųjų Europoje
pasaulietiško švietimo ministerija. Įvedė privalomą pradinį mokslą.
● 1788-1792 m. Ketverių metų seimas priima įstatymus, stiprinančius žūstančią valstybę. Seimo
darbą veikia švietėjų idėjos, Prancūzijos didžioji revoliucija
REFORMOS:
⮚ Sudarytos įstatymus rengiančios Konstitucijos, Iždo, Karo ir Miestiečių reikalų komisijos
⮚ Nutarta padidinti kariuomenę
⮚ Panaikino nuolatinę tarybą, kurią laikė Rusijos įtakos valstybėje įrankiu
⮚ Įvestas „aukos“ mokestis kariuomenei išlaikyti – pirmą kartą apmokestinti bajorai,
dvasininkai
⮚ Reformuota teismų sistema
⮚ Bežemiams ir smulkiesiems bajorams apribojo galimybę dalyvauti šalies politiniame
gyvenime
⮚ Miestiečiai gali užimti valstybines pareigas ir dalyvauti seime
⮚ Priimta ATR konstitucija 1791 m. gegužės 3 d. Ji yra paremta Apšvietos idėjomis, tai įrodo
numatytas valdžių padalijimo principas. Jis įtvirtintas valdžią padalijant į įstatymų
leidžiamąją, vykdomąją ir teisminę valdžias. Ji pertvarkė ATR į konstitucinę monarchiją,
panaikino veto teisę.
Konstitucijos TIKSLAS: sustiprinti karaliaus valdžią ir atsikratyti svetimų valstybių įtakos
● 1792-1793 m. Targovicos konfederacija
TIKSLAS: panaikinti Ketverių metų seimo reformas ir ATR konstituciją. Skelbė, kad Rusijos
padedami atkuria senąją santvarką ir naikina visas reformas. II-ojo padalijimo pradžia
● 1793 m. Antrasis ATR padalijimas. ATR praranda galimybę egzistuoti savarankiškai
Pasidalija Rusija ir Prūsija, Austrija tuo metu kariavo su revoliucine Prancūzija. Europos valstybės
nesidomi ATR likimu, jos dėmesį sutelkusios į Prancūzijoje vykstančią revoliuciją
● 1794 m. T. Kosčiuskos sukilimas prieš Rusijos imperiją ir Prūsijos karalystę. Sukilimu
nesėkmingai bandyta išlaisvinti ATR nuo Rusijos ir Prūsijos įtakos po Antrojo padalijimo. Sukilėliai
siekė atkurti 1772 m. sienas ir tęsti Ketverių metų seimo reformas. Sukilimas pagreitino Trečiąjį
padalijimą
● 1795 m. Trečiasis ATR padalijimas, sunaikinęs Abiejų Tautų Respubliką. Lietuva patenka į Rusijos
imperijos sudėtį iki 1918 m. (iki kuomet Sovietų Rusija panaikino padalijimo aktus)
 ● XIX a. pirma pusė Lietuvos tautinio atgimimo ir tautinio sąjūdžio pradžia.
Žemaičiai neleido išnykti gimtajai kalbai, buvo atsparesni polonizacijai. Stengėsi gaivinti Lietuvos
istoriją, puoselėti raštą, todėl daugelis žemaičių dvarų tapo kultūriniais židiniais. VU tautiškumo
židinys, jame kūrėsi slaptosios draugijos – Filomatai, Filaretai, Šubravckai, Masonai (šios
organizacijos taip pat pasisakė už baudžiavos panaikinimą). Asmenybės: S. Daukantas, S.
Stanevičius, D. Poška, L. Ivinskis,
● 1830-1831 m. sukilimas Lietuvoje.
PRIEŽASTYS:
⮚ Po Vienos kongreso įkurta Šventoji sąjunga siekė užkirsti kelią tautų judėjimui. Rusija buvo
viena iš Šventosios sąjungos narių, todėl slopino lietuvių tautinį ir kultūrinį sąjūdį
⮚ Rekrutų ėmimas sukėlė valstiečių pasipriešinimą
⮚ Bruzdėjo pavergtos tautos, jiems numalšinti ketinta siųsti lenkų kariuomenę
⮚ Lietuvių ir lenkų bajorai norėjo atkurti buvusią ATR
⮚ Valstiečiai norėjo gauti žemės ir laisvės
⮚ Dvarininkai siekė išlaikyti baudžiavinius santykius (todėl į sukilimą neįsitraukė valstiečiai)

PADARINIAI:

⮚ Panaikinta Lenkijos autonomija

⮚ Panaikintas Lietuvos III Statutas 1840 m., kuriuo dar leista vadovautis po prijungimo
⮚ Uždarytas VU 1832 m.
⮚ Sukilime dalyvavusių bajorų dvarai atimami, jie tremiami
⮚ Pradėta persekioti katalikų bažnyčia
⮚ Padėta lenkų pradų naikinimo programa: 1) pakeisti valstybinių įstaigų pavadinimai – iš
lenkų į rusų kalbą; 2) valstybinėse įstaigose uždraustas kalbėti lenkiškai; 3) vietiniai
tarnautojai pakeisti į atvykėlius iš Rusijos gilumos; 4) VU uždarymas – lenkiškos kultūros
židinys

REIKŠMĖ: sukilimas pažadino lietuvių tautą kovai su carizmu dėl tautinio ir socialinio
išsivadavimo. Po sukilimo prasidėjo lietuvių tautos rusinimas per mokyklas ir Bažnyčią.

VADAI: A. Gelgaudas, E. Plieterytė

● 1861 m. panaikinta baudžiava.

PRIEŽASTYS: 1) gilėjanti feodalinės sistemos krizė; 2) dvaro ūkio stagnacija ir smukimas; 3) sunki
valstiečių padėtis, kilę bruzdėjimai ; 4) Krymo karas
PADARINIAI: 1) tai paspartino kapitalizmo raidą Lietuvoje; 2) valstiečiai atgavo asmens laisvę, bet
jų netenkino žemės išpirkimo sąlygos
● 1863-1864 m. sukilimas Lietuvoje.
PRIEŽASTYS:
⮚ Politinis tikslas – atkurti ATR
⮚ Valstiečiai nusivylė baudžiavos panaikinimo sąlygomis
 ⮚ Valstiečiai norėjo gauti piliečių teises ir žemės
⮚ „Tautų pavasario idėjos“ (1848-1849 m. revoliucijų banga Europoje)
⮚ Dėl dviejų grupuočių – raudonųjų ir baltųjų – veiklos sukilimo išvakarėse

PRALAIMĖJIMO PRIEŽASTYS: Rusijos vyriausybė turėjo ginkluotos jėgos persvarą, reiškėsi

nesutarimai sukilimo vadovybėje ir tarp pačių sukilėlių, nesulaukta paramos iš kitų valstybių.

PADARINIAI:

⮚ Panaikintas lažas, palikti iki reformos turėti žemės sklypai, sumažėjo žemės kaina, susidarė
geresnės sąlygos kapitalizmo raidai kaime
⮚ Uždrausta draugijų veikla
⮚ Sukilėliai tremiami į rytus
⮚ Šalį užplūdo rusakalbiai, stačiatikiai ir kolonistai
⮚ Rusų pradų atkūrimo programa: iš mokyklų ir įstaigų pašalinta lietuvių kalba, uždrausta
lietuviška spauda (1864-1904 m.), neleisti katalikams užimti valstybinės tarnybos postų,
steigtos rusiškos mokyklos, apribota katalikų bažnyčios veikla, plėsta stačiatikybė, neleido
lietuviams tarnauti valdžios įstaigose, viešajame gyvenime turi būti vartojama rusų kalba

REIKŠMĖ: paspartino tautinės savimonės formavimąsi, skatino demokratinės minties raidą ir

tautinį sąjūdį, privertė caro vyriausybę sudaryti geresnes sąlygas valstiečių reformai įgyvendinti.

VADAI: J. Geištoras (baltieji), A. Mackevičius, Z. Sierakauskas, K. Kalinauskas (raudonieji)

● 1883 – 1886 m. pirmasis nelegalus laikraštis „Aušra“, kurio leidimas Mažojoje Lietuvoje sietinas
su naujuoju tautinio atgimimo etapu. Tikėjosi išgelbėti Lietuvą švietimu. Kritikavo spaudos
draudimo politiką, pasisakė prieš polonizaciją ir rusinimą, propagavo tautinį sąmoningumą.
Žadino tautinį sąmoningumą, subūrė lietuvius intelektualus. Redaktorius – J. Basanavičius
● 1889 – 1905 m. laikraštis „Varpas“. Leistas Tilžėje ir Ragainėje, kritikavo caro engimo politiką,
skyrė dėmesį švietimui, reiškė ūkininkų interesus. Skleidė Aušros idėjas, skatino lietuvius būti
nepriklausomiems, kelti ūkį. Redaktorius V. Kudirka.
● 1896 – 1904 m. katalikiškas laikraštis „Tėvynės sargas“. Rėmė tautininkus, kritikavo
sulenkėjusius dvarininkus, caro administraciją. Liestas Tilžėje; sargininkai – J. Mačiulis-Maironis,
J. Tumas-Vaižgantas
● XIX a. pabaigoje skaidantis lietuvių inteligentams, atsiradus skirtingų ideologijų nelegaliai
lietuviškai spaudai, pradėjo kurtis pirmosios politinės partijos.
● 1896 m. LSDP – Lietuvos socialdemokratų partijos įkūrimas, Partijos tikslas: sukurti nepriklausom
Lietuvos teokratinę respubliką federacijoje su kitomis valstybėmis. Glaudžiai bendradarbiavo su
Rusijos socialdemokratais ir vėliau perėjo į bolševikų pusę.
NARIAI: S. Kairys, V. Mickevičius-Kapsukas, F. Džerzinskis
● 1902 m. LDP – Lietuvos demokratų partija. Įkurta „Varpo“ ir „Ūkininko“ suburtų pasauliečių
inteligentų pagrindu. Daug dėmesio skyrė švietimo plėtrai, taip pat lietuvių nutautėjimui mažinti.
NARIAI: K. Grinius, A. Smetona, J. Vileišis
 ● 1904 m. spaudos draudimo panaikinimas. Spaudos draudimas pristabdė lietuvių kalbos, kultūros,
švietimo, literatūros raidą, sulėtino tautinės ideologijos formavimąsi ir kartu didino priešiškumą
caro administracijai. Spaudos atgavimas reiškė geresnes sąlygas išmokti lietuviško rašto, įvairi
spauda tapo labiau prieinama visuomenei, atsirado geresnės sąlygos plėtotis lietuvių kultūrai.
● 1905 m. gruodžio 4-5 d. Didysis Vilniaus Seimas. Organizaciniam komitetui vadovavo J.
Basanavičius. Dalyvauja: LSDP ir LDP
SVARSTYTA: politinė Lietuvos ir Rusijos padėtis, Lietuvos autonomijos, žemės nuosavybės,
mokyklų klausimai.
NUTARTA: priešintis carizmui, reikalauti autonomijos su demokratiškai renkamu Seimu Vilniuje,
ignoruoti caro valdymą, nesikreipti į rusiškas valdžios įstaigas, nelesti vaikų į rusiškas mokyklas,
mokyklose ir bažnyčiose vartoti lietuvių kalbą
REIKŠMĖ:
⮚ Iškeltas tikslas sukurti Lietuvos valstybę su Seimu Vilniuje
⮚ Imtos uždarinėti rusiškos mokyklos, pradėta mokyti lietuvių kalba
⮚ Rusų valdininkai pradėti šalinti iš valdžios įstaigų
⮚ Nustota persekioti katalikų bažnyčia
⮚ Iš etnografinės pradeda formuotis pilietinė visuomenė, kuri suvokia ko nori, kokios valstybės,
kokio valdymo, susiformuoja tikra tautinė savimonė
● 1905 m. LKDP – Lietuvos krikščionys demokratai. Partijos tikslas – išlaikyti katalikų privilegijas
Lietuvoje, propaguota autonomijos idėja, skyrė dėmesį katalikiškam švietimui, propagavo
lietuvių kalbą mokyklose ir bažnyčiose, kovojo su polonizacija.
NARIAI: J. Tumas-Vaižgantas, P. Bučys, Maironis
● 1906 m. sukurta ir pastatyta pirmoji lietuviška opera Miko Petrausko „Birutė“
● 1907 – 1940 m. įsteigta Lietuvių mokslo draugija. Įkurta J. Basanavičiaus iniciatyva, veikusi
kultūros, mokslo ir švietimo plėtros tikslais.

NAUJIEJI AMŽIAI
(XV a. pabaiga – 1918 m.)

POŽYMIAI LIUDIJANTYS, KAD PASIBAIGĖ VIDURAMŽIAI IR PRASIDĖJO NAUJIEJI AMŽIAI:

 ● Svarbiausi epochos bruožai - Renesansas ir reformacija. Renesansui būdinga domėjimasis antikos
kultūra, humanizmas, žmogaus proto galios išaukštinimas. Reformacija Europoje – sąjūdis dėl
Katalikų bažnyčios pertvarkos, pakeitęs ne tik Bažnyčią, bet ir visuomenę
● XVI a. prasidėjo kontrreformacija – Katalikų Bažnyčios remiama kova su reformacija
● Plėtojosi pramonė, prekyba, miestai
● Didėjant kapitalo įtakai, įsitvirtino nauja visuomenės santvarka – kapitalizmas
● Atsirado naujo tipo valstybės – absoliutinės ir parlamentinės monarchijos
● Keičiasi gamybos formos – cechus pakeičia manufaktūros
● Mokslo pažanga. Įvairius atradimus imta taikyti gamyboje
● Susiformavo kitokia negu Viduramžiais Europietiška asmenybė, mažiau susijusi su kolektyvine
veikla

SVARBIAUSI NAUJŲJŲ AMŽŲ ĮVYKIAI:

● Didieji geografiniai atradimai: atrandama Amerika, jūrų kelias į Indiją, pirmą kartą apiplaukiamas
pasaulis
● XVII a. pabaigoje formuojasi modernios politinės sistemos. Anglija tampa modernios valstybės
pavyzdžiu – pradedamas valdžių atskyrimas, formuojasi nauji visuomenės sluoksniai, naujos
politinės jėgos. XIX a. pab. Įgyvendinama visuotinė rinkimų teisė
● 1789 m. įvyksta Prancūzijos Didžioji revoliucija: panaikinama bajorijos privilegijos, trečiojo luomo
apribojimai, Prancūzijos karaliaus valdžia. 1791 m. paskelbiama konstitucija
● Prancūzijos imperatoriaus Napaleono karai
● XVIII a. – ekonominių, socialinių pokyčių epocha gavusi pramonės perversmo vardą (Vakarų
Europos ir Šiaurės Amerikos šalys)
● XIX a. paaštrėję prieštaravimai tarp JAV šiaurinių ir pietinių valstijų sukelia pilietinį karą. Lotynų
Amerikos šalys paskelbia nepriklausomybę
● Lietuvoje XIX a. prasideda lituanistinis sąjūdis, kovojama su carizmo priespauda
● Europoje išplinta nacionaliniai judėjimai. Savo valstybes suvienija vokiečiai ir italai, susikuria
nepriklausomos Balkanų valstybės
● 1914 m. prasideda Pirmasis pasaulinis karas

KAPITALIZMO ATSIRADIMAS. MOKSLO IR TECHNIKOS LAIMĖJIMAI

1. Feodalizmo ir kapitalizmo santykis?

Priešingai nei feodalizme, kur egzistavo feodalo (senjoro) ir vasalo santykių modelis, kapitalizme darbo
santykiai buvo grindžiam ne asmenine priklausomybe ir ištikimybe, bet naudos principu.
 2. Kapitalizmo atsiradimo Vakarų Europoje prielaidos?

● Technikos laimėjimai XIV – XV a. Tai plėtė visuomenės poreikius ir jų tenkinimo galimybes, kėlė
darbo našumą, bet spartesnei ūkio raidai trukdė viduramžiais susiklosčiusi cechinė gamyba
● Vietoje cechų ėmė rastis manufaktūros – pirmosios kapitalistinės įmonės. Manufaktūros
priklausė privatiems asmenims, juose dirbo samdomi darbininkai.
Skirtumas – cechuose susirinkdavo amatininkai, užsiiminėjantys tuo pačiu darbu, besiverčiantys
tuo pačiu amatu, o manufaktūrose vyravo darbo pasidalijimas. Manufaktūrose pritaikyti įvairūs
technikos laimėjimai, kurie paspartino darbą ir galėjo gausiau patenkinti visuomenės poreikius.
Tuo tarpu cechuose viskas buvo atlikinėjama rankom, tai buvo progreso stabdis.
Kapitalistiniai santykiai – ūkiniai santykiai, paremti privatine nuosavybe
● Suklestėjo vidaus ir užsienio prekyba. Tai skatino gamybą ir vertė keisti jos formas
● Didėjo pinigų svarba
● XIII-XIV a. vyko socialiniai pokyčiai: iš bežemių valstiečių ir nusigyvenusių amatininkų formavosi
samdomųjų darbininkų sluoksnis
● Sparčiai plėtojosi pramonė
● Baudžiavos nykimas, įteisėta privati nuosavybė
● Kapitalistiniai santykiai iš pradžių ėmė megztis Šiaurės Italijos miestuose, vėliau Nyderlanduose,
Anglijoje

DIDIEJI GEOGRAFINIAI ATRADIMAI XIII – XVI a.

VEIKĖJAS DATA REIKŠMĖ

Markas Polo 1271 – 1296 m. Keliones aprašė knygoje „Stebuklai“, rašė

apie geografines keliones į Tolimuosius
Rytus

Bartolomėjus Diasas 1488 m. Atranda pietinį Afrikos kyšulį

(bandydamas apiplaukti Afriką)

Kristupas Kolumbas 1492 m. Ieškodamas Jūrų kelio į Indiją atranda

centrinę Ameriką

Vaskas de Gama 1498 m. Atranda jūrų kelią į Indiją

Amerigas Vespučis 1500 m. Ekspedicijos metu nustatė, kad Kolumbo

atrasta Amerika yra naujas žemynas
(naujasis pasaulis), o ne Indija

Ferdinandas Magelanas 1519 – 1522 m. Pirmoji kelionė aplink pasaulį

1. Didžiųjų geografinių atradimų prielaidos?

● Ūkio raida: patobulėjo darbo įrankiai, pradėta gaminti daugiau prekių, sparčiai plėtojosi prekyba
 ● Mokslo ir technikos naujovės: išrastas naujo tipo laivas, laivo irklas buvo pakeistas vairu,
tobulesnė navigacijos priemonės (kompasas, astronominiai aprašai, t.t.)
● Troškimas pažinti naujus kraštus
● Noras iš Rytų parsivežti paklausiausių prekių
● Naujų kelių į Aziją ieškojimas, nes turkai buvo užgrobę prekybos kelius
● Gyventojų perteklius skatino ekspansiją į kitus kraštus

2. Dominuojančios šalys?

● Ekspedicijas daugiausia rengė Portugalija ir Ispanija. Tam įtakos turėjo patogi geografinė padėtis,
vis dažnesnės portugalų kelionės Afrikos pakrantėmis. Jos plėtė akiratį, jūreivystės žinias, taip
pat Ispanija ir Portugalija finansuodavo keliones į naujas žemes

3. Padariniai?

● Praplėstas akiratis ne tik geografine, bet ir pasaulio suvokimo, kultūrine prasme

● Išaugo prekyba
● Padidėjo žemės ūkio produktų paklausa ir įvairovė, atsirado naujų prekių
● Pakilo gyvenimo lygis, suklestėjo ekonomika, Europos šalių lygis
● Mokslo srity atskleista daug naujų ir svarbių faktų
● Valstybių vykdyta merkantilinė politika (skatino eksportą, kas rodo valstybių ekonominį augimą)
● Sudarytos sąlygos plisti krikščionybei ir europietiškai kultūrai
● Susiformavo moderniosios pramonės ir pasaulio ekonomikos užuomazgos

● Kainų revoliucija
● Masinė europiečių ekspansija į atrastus kraštus
● Naujų kraštų masinė kolonizacija
● Žiaurus naujuose kraštuose gyvenusių vietinių išnaudojimas, jų kultūros naikinimas, prasideda
vergovė
● Tai paskatino vėliau vyksiančius karus tarp valstybių

1494 m. Tordesilijo sutartis. Portugalai ir ispanai pasidalija pasaulį. Ispanams atitenka vakarai,
portugalams – rytai.

Europos kolonijinė ekspansija XVI – XVIII a.

RENESANSAS. HUMANIZMAS XIV – XVI a.

LDK XVI a. pradžioje
1. Susiformavimo prielaidos?

● Italijos gyventojus domino antikos palikimas: pastatų liekanos, lotynų kalba, istoriniai šaltiniai
● Atsiradusi santvarka, užtikrinusi žmogaus asmeninę ir pilietinę laisvę
● Nusivylimas bažnyčia ir jos skleistomis idėjomis
● Formavosi samprata, kad viskas priklauso nuo asmenybės gebėjimo ir valios, atsirado siekis
išsiskirti

2. Bruožai?

● Dėmesys žemiškajam gyvenimui, pagarba žmogui, jo galių išaukštinimas. Vertinamas

kūrybiškumas, išsilavinimas, savarankiškumas, laisvė reikšti požiūrį į pasaulį, fizinė jėga
● Antikinės kultūros tradicijų gaivinimas ir humanistinė pasaulėžiūra
● Troškimas pažinti viską, kas egzistuoja
● Gamtos mokslų raida
● Nusigręžimas nuo Viduramžiais skelbtų idėjų

3. Humanizmo įtaka visuomenei?

● Formavosi nauja pasaulėžiūra, jos skleidėjai ir kūrėjai buvo vadinami humanistais

● Studijų ir veiklos objektas – žmogus, jo sukurtos vertybės
● Buvo siekiama, kad pastatų proporcijos atitiktų žmogaus proporcijas ir poreikius
● Dailėje daug dėmesio skiriama žmogui, žemiškoms realijoms

MOSKLO IŠRADIMAI XV-XVI a.

⮚ M. Kopernikas – paneigė Ptolemėjaus geocentrinę, ir paskelbė heliocentrinę teoriją

⮚ Pradėta tyrinėti žmogaus anatomija, kas paspartino medicinos pažangą
⮚ Ženklūs pokyčiai karybos raidoje
⮚ Didieji geografiniai atradimai veikė ir kartografijos vystymąsi – sukonstruotas gaublys, pirmasis
atlasas
⮚ Inžinerijoje bandyta teoriškai sukonstruoti automobilio, tanko, skraidymo prietaisų veikimo
schemas

REFORMACIJA IR KONTRREFORMACIJA EUROPOJE XVI a.

Reformacija – religinis sąjūdis dėl Katalikų bažnyčios pertvarkymo. Davė pradžią protestantizmui.
Protestantai pripažįsta vienintelį autoritetą – Bibliją. Nepripažįstą dvasininko kaip tarpininko, kiekvienas
tikintysis gali tiesiogiai kreiptis į Dievą. Pradininkas – Martynas Liuteris. Jo pradėta religinė revoliucija
Vokietijoje 1517 m. suardė katalikiškos Europos vienybę.

1. Reformacijos priežastys?

● Katalikų bažnyčios vienybę silpnino 1378 – 1417 m. Didysis skilimas; šiuo tarpsniu būdavo
renkami 2-3 popiežiai
● Indulgencijų pardavinėjimas
● Simfonija
● Celibato nesilaikymas
● Renesansas. Jam buvo būdingos humanistinės idėjos
● Bažnyčia per daug buvo sukaupusi turtų

2. Kontrreformacijos priežastys?

● Per reformaciją Bažnyčia neteko daug turtų

● Sumažėjo popiežiaus įtaka ir autoritetas

3. Reformacijos padariniai?

● Daugelyje šalių protestantizmas tapo valstybine religija

● Po reformacijos atsirado dar viena krikščionybės šaka – protestantizmas. Protestantai skilo į
kalvinistus, anglikonus, liuteronus ir hugenotus.
● Biblija masiškai verčiama iš lotynų kalbos į gimtąsias kalbas
● Bažnyčios pamokslai ir apeigos atliekamos vietos gimtąja kalba
● Sudarė palankias sąlygas rutuliotis mokslui, švietimui filosofijai ir medicinai
● Padėjo plėtotis nacionalinėms kalboms ne tik bažnyčioje, bet ir visuomeniniame gyvenime

4.Kontrreformacijos padariniai?

● Valstybėse kur išplito reformacija vienuolynai buvo uždaryti, o jų turtas ir žemė nusavinti
● Katalikų bažnyčios dėka katalikiškomis šalimis liko Ispanija, Portugalija, Italija, Lenkija, Lietuva,
Pietų Vokietija
● Jėzuitų mokyklos buvo pripažintos geriausiomis Europoje
● Išsilavinę Jėzuitai buvo įtraukiami į valstybės valdymą, politinį gyvenimą
● Protestantai atsisakė piligriminių kelionių

1545 – 1563 m. Tridento bažnytinis susirinkimas. Norėta įveikti reformacijos padarinius, apginti
popiežiaus autoritetą. Davė pradžią kontrreformacijai.
NUTARIMAI:

● Pasmerkė prekybą indulgencijomis

● įteisino visas tradicines katalikybės dogmas
 ● sustiprino katalikų bažnyčios organizaciją, pavaldumą popiežiui, vienuolių ordino drausmę
● atskilėlius paskelbė eretikais
● paliko celibatą vienuoliams ir kunigams
● sudaryti draudžiamų knygų sąrašai

LIUTERONAI: Vokietija, Norvegija, Švedija, Danija, Prūsija

ANGLIKONAI: Anglija

KALVINISTAI: Škotija, Šveicarija, Lietuva, Lenkija

KATALIKIŠKOMIS VALSTYBĖMIS LIKO: Italija, Lietuva, Lenkija, Ispanija, Portugalija

RENESANSAS. REFORMACIJA IR KONTRREFORMACIJA LDK

● Renesansas Lietuvoje paplito XVI a. pirmoje pusėje kartu su Reformacija

● Didikų pradėti remti menininkai, rašytojai, kviesti architektai
● Veikiami humanizmo dėjai bajorai pradėjo didžiuotis savo praeitimi, kildinti save iš romėnų
(Antika). Metraščiuose gvildenamos dvi problemos: valdžios pasidalijimas tarp didžiojo
kunigaikščio ir bajorų bei santykiai su kaimynais (Lenkija, Rusija, Vokiečių ordinu)
● Atsirado Renesanso apraiškų mene ir architektūroje
● Europos rašto kalba buvo lotynų, Lietuvoje vyravo kanceliarinė slavų ir lotynų kalba
● Reformacijos idėjas skleidė didikų vaikai, kurie mokytis vykdavo į Europą bei iš Europos parvykę
pirkliai
● Steigiamos mokyklos. Abraomas Kulvietis įkuria aukštesniąją mokyklą Vilniuje
● 1547 m. M. Mažvydo „Katekizmas“
● Versti raštai į gimtąją kalbą, susidomėta Lietuvos praeitimi, istorija
● Vilniaus vyskupas V. Protasevičius pasikviečia į Lietuvą jėzuitus. Prasidėjo jėzuitų ordino veikla.
Prasideda kontrreformacinis judėjimas LDK
● 1579 m. įkuriamas Vilniaus universitetas (jėzuitų nuopelnas)

ABSOLIUTIZMAS VAKARŲ EUROPOJE

Absoliutizmas XVI a. susiformavo Ispanijoje ir Prancūzijoje. XVII-XVIII a. išplito beveik po visą Europą.
Tipiškas absoliutizmas susiformavo Prancūzijoje pereinamuoju laikotarpiu iš feodalizmo į kapitalizmą.

1. Susiformavimo priežastys:
 ● Formavosi kapitalistiniai santykiai. Kūrėsi manufaktūros, plėtėsi vidaus ir užsienio prekyba
● Prancūzijos karalius rūpinosi pramone ir prekyba, apribojo importą
● Karalius centralizuotai rinko ir skirstė mokesčius. Bajorai tapo ekonomiškai priklausomi nuo
karaliaus. Karalius išlaiko bajorų privilegijas ir derino jų interesus.

● Karalius pardavinėjo valstybės aparato tarnybas, todėl išsiplėtė biurokratinis aparatas

● Tarptautinė politika buvo sudėtinga, vyko nuolatiniai karai, skirtingų interesų visuomenė buvo
prielaida formuotis absoliutizmui

2. Absoliutizmas Prancūzijoje

● Absoliutizmo plėtotę stabdė religiniai karai

● Valdant Henrikui IV per 16 metų nė kartą nesušaukti Generaliniai Luomai
● Absoliutizmas įsitvirtina valdant Liudviko XIII ministrui kardinolui A. Ž. Rišeljė. Jis visiškai nustojo
šaukti Generalinius Luomus, bandė juos pakeisti Paryžiaus parlamentu. Kadangi parlamentas kai
kuriuos įstatymus grąžindavo karaliui taisyti, buvo priversta įstatymus registruoti be išlygų
● Stiprino šalies ekonomiką, palaikė pramonę, prekybą
● Tvarkė ir kontroliavo beveik visas sritis
● Absoliutizmas suklesti valdant Liudvikui XIV (karaliui saulei)
● Jo valdžia buvo išaukštinta, parlamentas neteko galios

3. Absoliutizmas Ispanijoje

● Sustiprėjo valstybės karinė galia

● Globojama pramonė ir prekyba
● Steigiamos valstybinės manufaktūros
● Didelę galią įgavo valdininkai, apribota bajorijos veikimo laisvė
● Ispanijos karalius, išrinktas Šventosios Romos imperatoriumi, Karolis V, apribojo miestų
savivaldą, atstovai luominėse atstovybėse neteko galios. Katalikų bažnyčią pajungė absoliutizmui
● XVI-XVII a. Ispanijos aukso amžius. Universitetų, pramonės, architektūros klestėjimo amžius
● XVI a. Ispanija buvo galingiausia valstybė

ABSOLIUTIZMO REIKŠMĖ: Iki XVII a. absoliutizmas turėjo teigiamą prasmę, nes rėmė pramonę ir prekybą,
skatino kapitalistinių santykių raidą, stiprino tautinę valstybę, klestėjo menas.
Vėliau valdant Liudvikui XV ir Liudvikui XVI valdymas virto ekonominiu stabdžiu ir pagreitino Prancūzijos
revoliuciją. Taip pat kilo daug karų, iššvaistytas iždas, susilpnėjęs valstybės valdymo aparatas.

ANGLIJOS REVOLIUCIJA XVII a. (1640-1649 m.)

PRIEŽASTYS:

● Absoliutizmas ir feodalinė santvarka trukdė plėtotis kapitalizmui. Nors baudžiava buvo

panaikinta XV a. vyravo feodalinė santvarka, išnaudojami valstiečiai
 ● Sustiprėjo prieštaravimai tarp Anglijos, Škotijos, Airijos. Anglai kolonizavo ir vertė airius priimti
anglikonų tikėjimą. Škotija taip pat siekė išlaikyti savarankiškumą
● Sustiprėjo prieštaravimai tarp anglikonų ir puritonų
● Prieštaravimai tarp karaliaus ir visuomenės. Nauji mokesčiai, muitai kėlė visų visuomenės
sluoksnių nepasitenkinimą
● Prieštaravimai tarp karaliaus ir parlamento. Parlamentas stengėsi apriboti karaliaus valdžią, o
karalius siekė parlamento įtaką sumažinti, paversti jį paklusniu įrankiu arba visai jį panaikinti

PADARINIAI:

● Įvesta konstitucinė monarchija, Anglijos parlamentas savo rankose sutelkė politinę valdžią
● Žlugo feodaliniai santykiai ir susidarė sąlygos kapitalistinių santykių raidai
● Panaikinti pramonės ir prekybos suvaržymai
● Valstiečių padėtis nepasikeitė

BAROKAS VI a. pab. – XVII a.

Barokas pradėjo formuotis Italijoje VI a. pabaigoje pakeisdamas vėlyvąjį Renesansą ir manierizmą.

Kontrreformacinis judėjimas pajungė meną katalikiškų idėjų propagavimui. Popiežiaus valdose kilęs
Baroko stilius greitai apėmė visą Italiją, paplito Vakarų ir Rytų Europoje.

Jei renesansą galime vadinti miestų-valstybių stiliumi, tai Barokas laikytinas absoliutizmo epochos
stiliumi.

Monarchai, pabrėždami savo galią, didybę ir turtus, leido milijonus rūmų statybai, aplink juos įrengdami
fantastišku parkus su daugybe fontanų, grotų, skulptūrų. Nuo monarchų stengėsi neatsilikti ir didikai.

Lietuvoje Barokas egzistavo XVII – XVIII a.

ŠIUOLAIKINIO MOKSLO PAGRINDŲ FORMAVIMASIS XVII-XVIII a.

⮚ Izaokas Niutonas – XVII-XVIII a. Galutinai suformavo visuotinės traukos dėsnį, tris pagrindinius
mechaninius dėsnius ir dangaus kūnų judėjimo teoriją
⮚ G. Galilėjus – sukonstravo teleskopą, tęsė heliocentrinės teorijos įrodinėjimus
⮚ K. Linėjus – klasifikavo visus tada žinomus organizmus, tvirtino, kad naujos rūšys atsiranda dėl
kryžminimosi
⮚ J. Kepleris – suformulavo Saulės sistemos planetų judėjimo dėsnius, paneigė Koperniko teoriją, kad
kūnai aplink saulę juda ne apskritimais, o elipsėmis
 APŠVIETOS IDĖJOS XVIII a.

XVIII a. Europoje ir Šiaurės Amerikoje vykęs kultūrinis sąjūdis vadinamas Apšvieta. Tai absoliutinės
monarchijos smukimo ir žlugimo laikotarpis. Klasikinį jo apibrėžimą pateikė Imanuelis Kantas: „Švietimas
yra žmogaus išsivadavimas iš nesavarankiškumo, dėl kurio žmogus pats kaltas“.

1. Apšvietos idėjų priežastys:

● Pradžią davė visuomenės gyvenimo pokyčiai, ypač Didieji geografiniai atradimai., kurie
supažindino Europą su kitų kraštų kultūra, daugelis šalių įgijo kolonijų. Atrastasis Naujasis
Pasaulis asocijavosi su geresniu gyvenimu
● Migracija, atradimai keitė žmogaus pasaulio supratimą. Vykdavo kelionių po pasaulį aprašymai,
žmonės keliaudavo norėdami susipažinti su nauja kultūra
● Plito prancūzų kalba. Kilo klausimas, ar geriau ieškoti bendrų kultūrinių taškų, ar puoselėti savo
krašto kultūrą
● XVI a. išplitus reformacijai humanizmas sunyko. Pasikeitusios humanistinės idėjos atgimė XVIII a.
● Apšvietos idėjoms įtakos padarė reformacija ir kontrreformacija, gamtos mokslų laimėjimai
● Svarbiausias Švietėjų bruožas, kuo jie iš esmės skyrėsi nuo humanistų – domėjimasis
visuomeniniais reikalais
● Humanistai atgaivino Graikų ir Romos filosofų mintis, o švietėjai jau galėjo remtis XVII a.
pasaulietine Europos filosofija (F. Bekonas, R. Dekartas). Apšvietos idėjų metu išryškėjo dvi
pagrindinės filosofijos kryptys: racionalizmas (Rene Dekartas) ir empirizmas (Tomas Hobsas,
Adamas Smitas, Džonas Lokas)

2. Apšvietos bruožai:

● Teisė svarstyti įvairius gyvenimo klausimus

● Tikėjimas, kad žmonija eina pažangos keliu
● Būtinybė šviesti žmones
● Niekinamasis požiūris į Viduramžius
● Proto galios aukštinimas
● Pastangos protu paaiškinti ir pakeisti pasaulio tvarką
● Neišsilavinimo ir prietarų kritika
● Sumažėjusi religijos įtaka
● Siekis sukurti idealią visuomenę ir valstybę
● Kosmopolitizmas
● Švietėjų nuostatos buvo skelbti valstybės ir visuomenės pertvarkymo idėjas, vykdyti valstybėje
pertvarkymus, tai turi daryti valstybės vadovas ir galiausiai bendravimo kalba pripažinti prancūzų
kalbą
● Švietėjai pasisakė už Valdžių padalijimo principą
3. Viduramžių bruožai (lyginant su Apšvietos epocha):

● Žmogus sumenkinamas, neišaukštinamas kaip individas, egzistuoja tik kaip visuomenės dalis
● Dievo aukštinimas
● Žmogus bejėgis prieš gamtą
● Viskas buvo grindžiama religija ir Bažnyčios mokymu, mokslas buvo smerkiamas
● Tikimas prietarais, nesvarbus išsilavinimas
● Religija aukščiau visko, religingumas – esminis Viduramžių bruožas
● Neleidžiama keisti nusistovėjusios tvarkos ir visuomenės
● Nesidomėjimas pasaulio kultūra
● Didelis ryšys su gimtuoju kraštu
● Niekinama Antika
● Daugiausia kuriama religinėmis temomis, lotynų kalba

4. Apšvietos įtaka valstybių ir visuomenės raidai:

Kadangi švietėjai XVIII a. pasisakė už valstybės padalijimo principą (įstatymų leidžiamoji, vykdomoji ir
teisminė valdžia), jų remiami vyko valstybės pertvarkymai. Apšviestojo absoliutizmo (XVIII a. Europos
valstybių monarchų vykdoma politika, pagrįsta kova su feodalinėmis tradicijomis ir Katalikų bažnyčia.
Monarchai stengėsi sustiprinti savo valdžią, o švietėjai tapo sąjungininkais) reformos vyko Austrijoje,
Prūsijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, Danijoje, Švedijoje ir t.t. Austrijoje Juozapas II, Prūsijoje Frydrichas II,
Rusijoje Jekaterina II buvo vadinami apšviestaisiais monarchais.
Nuosekliausias apšviestojo absoliutizmo valdovas buvo Austrijos imperatorius Juozapas II. Jis panaikino
baudžiavą, bajorams įvedė mokesčius, centralizavo valstybės valdymą, valstybės valdymo įstaigose ir
teismuose įvedė valstybinę Vokiečių kalbą, išleido įsaką dėl religinio pakantumo.

5. Apšviestojo absoliutizmo reformos:

● Administracijos centralizacija
● Teismų ir baudžiamųjų įstatymų reforma
● Parama pramonei, žemės ūkiui, prekybai; baudžiavos palengvinimas arba panaikinimas
● Lėšų taupymas ir mokesčių paskirstymas
● Naujų mokyklų steigimas
● Religinio pakantumo įstatymo priėmimas

Š. Monteskjė. Vienas iš pirmųjų išdevelopinusių valdžių principą ir naują valstybės valdymo modelį –
konstitucinę monarchiją (karalius vykdomoji, parlamentas leidžiamoji valdžios)

Ž. Ž. Ruso. Naujas valdymo modelis – Respublika (parlamentas, vykdomoji ir teisminė valdžios)

 JAV SUSIKŪRIMAS

1. JAV nepriklausomybės karo priežastys (XVIII a. pabaiga)?

● Švietėjų idėjos
● Didžiosios Britanijos vyriausybės suvaržymai trukdė plėtotis kolonijų pramonei ir prekybai.
Pradėtas drausti eksportas
● D. Britanijos vyriausybė siekė apriboti savivaldą ir gauti daugiau pajamų
● Kolonistams buvo draudžiama plėsti savo žemes už tam tikrų ribų
● Dideli pramonės ir prekybos apribojimai
● Karas prasidėjo D. Britanijai uždraudus prekybą per Bostono uostą (protesto akcija - Bostono
arbatėlė). Vyriausiasis kariuomenės vadas – Dž. Vašingtonas

1776 m. JAV nepriklausomybės deklaracija, skelbianti, kad įkuriama nepriklausoma Jungtinių Amerikos
Valstijų valstybė.

1787 m. priimta pirmoji pasaulyje rašytinė JAV konstitucija. JAV nepriklausomybės karo padarinys. JAV
paskelbta federacine respublika su prezidentiniu valdymu. Dž. Vašingtonas – pirmasis JAV prezidentas.
JAV tapo pirmąja demokratine valstybe pasaulyje.

1791 m. Teisių bilis. Įtvirtino valstybės konstituciją, paremtą švietėjų idėjomis, buvo užtikrintos
pagrindinės žmogaus teisės ir laisvės bei atskyrė Bažnyčią nuo valstybės.

DIDŽIOJI PRANCŪZIJOS REVOLIUCIJA 1789-1794 m.

Priežastys:

● Luominis susiskaldymas ir luominė nelygybė

● Neribota karaliaus valdžia – absoliutizmas, konstitucijos ir konstitucinių teisių nebuvimas
● Dideli mokesčiai trečiajam luomui (sudarė amatininkai, pirkliai, darbininkai, miestiečiai,
valstiečiai), kuris išlaikė kitus du luomus – dvasininkus ir bajorus
● Miestiečiai siekė politinių teisių
● Nesėkmingi karai
● Sušaukti generaliniai luomai užuot svarstę naujų mokesčių priėmimą ėmė reformuoti šalį
● Nesėkmingos valstybės reformos
 ● Ūkio ir finansų krizė
● Švietėjų idėjos

I Absoliutizmas Prancūzijoje iki 1791 m.

1) 1789 m. Bastilijos šturmas – revoliucijos pradžia

2) 1789 m. rugpjūčio 23 d. Žmogaus ir piliečio teisių deklaracija. Ji vėliau panaudota 1791 m.
Konstitucijos rengime. Deklaracija buvo parengta Švietėjų idėjomis ir įtvirtino žmonių lygybę,
panaikino skirstymą į luomus, t.y. feodalinę santvarką. Dokumente įtvirtinta, kad suverenios
valdžios šaltinis yra tauta, o visų politinių susivienijimų tikslas – saugoti prigimtines žmogaus
teises: laisvę, nuosavybę, saugumą. Nuosavybė yra šventa ir neliečiama
3) 1791 m. pirmoji Prancūzijos konstitucija. Įtvirtino valdžių padalijimo principą, padarytas galas
Absoliutinei monarchijai iš Dievo malonės. Visi vyrai, mokantys tam tikrus mokesčius, gavo teisę
balsuoti.

II Konstitucinė monarchija 1791-1792 m.

1) Įstatymu leidžiamasis susirinkimas pakeistas Nacionaliniu konventu. Žlunga konstitucinė

monarchija
2) 1792 m. Liudvikas XVI a. nušalinamas nuo sosto.
3) 1792 m. Prancūzija paskelbiama Respublika
4) 1793 m. giljotinuojamas Liudvikas XVI

III Respublika 1793-1794 m. (valdžioje radikalieji Jakobinai, vadovas R. Robespjeras)

1) Sukyla valstiečiai, sukilimas nukreiptas prieš Jakobinų diktatūros reformas ir represijas

2) Nauja Jakobinų konstitucija, skelbusi, kad aukščiausioji valdžia priklauso Nacionaliniam
susirinkimui
3) 1794 m. Termidoro perversmas. Nuverčiama Jakobinų diktatūra, jo lyderiai giljotinuojam

IV Prancūzija Direktorijos metais 1795-1799 m. (valdžioje nuosaikieji respublikonai)

1) 1795 m. konstitucija įtvirtina respublikinį valdymą ir Direktoriją, tačiau ši, patyrusi valdymo krizę,
buvo nuversta
2) 1796 m. Napoleono žygis į Italiją, užima šiaurinę jos dalį
3) 1798 m. Napoleono žygis į Egiptą
4) 1799 m. perversmas, kurio metu Napoleonas išvaiko Direktoriją ir įveda Konsulatą (Napoleonas
pasirodo kaip talentingas karo vadas,pasižymi malšinant maištus revoliucijos metu, kare su Italija)

Revoliucijos reikšmė:

● Panaikinta feodalinė santvarka

 ● Paspartėjo feodalizmo irimas Europoje
● Trečiasis luomas gavo daugiau teisių
● Remdamasi švietimo idėjomis revoliucija bandė pertvarkyti pasaulį, tačiau švietėjų skelbti idealai
nebuvo įgyvendinti
● Iš absoliutinės monarchijos tapo respublika, įtvirtintos prigimtinės žmogaus teisės ir laisvės

NAPALEONO EPOCHA 1799-1815 m.

1799-1804 m. – Prancūzijos Konsulato laikotarpis

● Priimta nauja Konsulato konstitucija

● Prancūzija lieka respublika
● Vykdomoji valdžia atitenka trims konsulams. Pirmasis konsulas praktiškai turi neribotą valdžią,
kiti du atlieka padėjėjo pareigas. Pirmuoju konsulu tampa Napoleonas Bonapartas
● Įstatymų leidžiamoji valdžia padalijama. Ji pavaldi vykdomajai
● Įvedama perfektų sistema
● Apribojama spaudos laisvė
● Reformuojamas švietimas
● Įsteigiamas Garbės legiono ordinas (steigiamas ir šiendien)
● Centralizuojamas valstybės valdymas
● Įkuriamas Prancūzijos bankas
● Konkordatas su Popiežiumi, katalikybė paskelbiama prancūzų daugumo religija
● Napoleonas tampa konsulu iki gyvos galvos
● 1804 m. Napoleono kodeksas. Įtvirtino naują valstybės santvarką, užtikrino asmens ir sąžinės
laisvę, piliečių lygybę prieš įstatymą
● 1804 m. Napoleonas vainikuojamas imperatoriumi Napoleonu I
● 1806 m. panaikinta Šventoji Romos imperija

Napoleono karai:

● 1805 m. Trafalgaro mūšis su D. Britanija po šio mūšio Anglijos laivynas įsitvirtina jūrose ir
užkerta kelia Napoleono inovacijai į Britų salas
● 1805 m. Austerlico mūšis. Pergalė prieš Rusijos ir Austrijos jungtines pajėgas
● 1806 m. Panaikinama Šventoji Romos imperija, iš 16 vokiečių kunigaikštysčių sudaroma Reino
sąjunga. Protektorius – Napoleonas
● 1806 m. okupuoja Prūsiją
● Paskelbiama kontinentinė blokada Britų saloms
● 1807 m. Tilžės taikos sutartimi paskelbiama Varšuvos kunigaikštystė, sudaryta iš Lenkijos ir
dalies Lietuvos Užnemunės žemių. Pagal Napoleono konstituciją ji tampa Konstitucine
monarchija, joje įsigalioja Napoleono kodeksas, panaikinama baudžiava
 ● 1812 m. žygis į Maskvą. Pralaimimas karas su Rusija
● 1813 m. Leipcigo mūšis. Pralaimėjo prieš jungtines rusų, prūsų, austrų ir švedų pajėgas
● 1815 m. Po ištrėmimo Napoleonas, išgirdęs apie nesutarimus Vienos kongrese 1814-1815 m.,
pabėgo iš tremties ir trumpam atgauna valdžią. Vaterlo mūšyje pralaimi prieš Britaniją ir Prūsiją
ir vėl pabėga.

Napoleono karų padariniai:

● Tam tikru metu įsivyravo Prancūzijos ekonominis, politinis ir karinis viešpatavimas

● Naujai sukurtose ir užkariautose valstybėse įsitvirtino pažangiausi to metu gyvavę įstatymai
● Žuvo daug žmonių ne tik Prancūzijoje, bet ir kitose valstybėse
● Per karus Prancūzija sukaupė daug meno kūrinių
● Galutinai panaikinta baudžiava Vakarų ir Vidurio Europoje

Napaleono imperijos žlugimo priežastys:

● Karinės galios susilpnėjimas

● Antiprancūziškosios koalicijos stiprėjimas
● Per didelė teritorija, kurią būtų galima sukontroliuoti
● Dideli ištekliai, skiriami karams

VIENOS KONGRESAS 1814 -1815 m.

Vienos kongreso tikslai/priežastys:

● Atkurti jėgų pusiausvyras Europoje

● Atkurti ikirevoliucines sienas
● Užkirsti kelią Prancūzijos ekspansijai ir bonapartizmui
● Užtikrinti taiką Europoje ir užkirsti kelią revoliucijoms
● Atkurti ir išsaugoti monarchijas Europoje

Vienos kongreso padariniai:

POLITINIAI

● Sukurta galių pusiausvyra užtikrino taiką Europoje

 ● Sustabdyta Prancūzijos ekspansija į kitas žemes
● 1815 m. Įkuriama Šventoji Sąjunga. Narės – Rusija, Prūsija, Austrija. Tikslas – slopinti tautinius ir
revoliucinius sąjūdžius, ginti monarchijas
● Prancūzija įsipareigoja mokėti kontribucijas

TERITORINIAI

● Prancūzija netenka užkariautų teritorijų

● Varšuvos kunigaikštystė tampa Lenkijos karalyste. Ji atitenka Rusijai su autonomijos teise.
● Reino sąjunga tampa Vokietijos Sąjunga
● Sujungus Belgija ir Olandiją įkuriama Nyderlandų karalystė
● Prūsija gauna dalį Saksonijos, Reino provinciją
● Austrija – Š. Italiją (Lombardiją ir Veneciją)
● Šveicarija paskelbta neutralia valstybe

SOCIALINIAI

● Nustatytos sienos nepanaikino nesantaikos

● 1830 m. Europos valstybėse prasidėjo demokratiniai-nacionalistiniai sukilimai, siekę
pertvarkymų ar nepriklausomybės
● Kongreso nutarimų metu neatsižvelgta į mažų valstybių interesus ir norus, teritorijos suskirstytos
ne pagal etninę sudėtį

Lietuva Napoleono viešpatavimo metais:

● Prancūzijos ir Rusijos santykiai pablogėjo kai Rusija sulaužė kontinentinę blokadą Prancūzijai
● Sėkmingi Napoleono mūšiai, užimtos lenkų žemės teikė vilčių atkurti Lietuvos valstybingumą
● Lietuvos didikai puoselėjo viltis gauti autonomiją Rusijos imperijos sudėtyje
● Taip pat buvo rengiamas ir kitas planas – atkurti ATR (valstybingumo atkūrimo planus sužlugdė
Prancūzijos ir Rusijos karas)
● Napoleonui įžengus į Lietuvos teritoriją, jis į Lietuvos valstybingumo klausimą žiūrėjo abejingai,
naudojosi lietuviais maisto aprūpinimo, pastogės ir karinių dalinių suformavimo klausimai

PRAMONĖS PERVERSMAS. MOKSLO IR TECHNIKOS LAIMĖJIMAI

Pramonės perversmas - milžiniškų ekonominių, socialinių pokyčių epocha. Prasidėjo XVIII a. pab.
Anglijoje. Tai industrializacija ir agrarinių visuomenių virtimas industrinėmis.

Pramonės perversmas apėmė dvi sritis - mokslo ir visuomenės:

● gamyboje pradėtos naudoti naujos mašinos

 ● susidarė dvi naujos visuomenės klasės: buržuazija (kapitalistai)ir samdomieji darbininkai
(proletariatas). Trečioji visuomenės klasė – vidurinioji klasė (tarnautojai, gydytojai, teisininkai,
smulkieji verslininkai)

Pramonės perversmo Anglijoje prielaidos:

● stiprus prekybos laivynas, leidžiantis atsivežti prekių iš viso pasaulio. Laivai buvo patogiausia
transporto priemonė prekėms gabenti
● šalyje gausu akmens anglių, reikalingų garo mašinoms, ir geležies rūdos išteklų
● padidėjęs gyventojų skaičius ir pokyčiai žemės ūkyje garantavo darbo jėgą
● plati tarptautinė rinka
● dideles pajamas davė žemės ūkis, laivininkystė, prekyba ir kolonijos
● Anglijoje ypač anksti pradėjo irti luominė visuomenė. Puritonizmas skatino taupyti ir sukauptą
kapitalą investuoti į verslą. Aristokratija susidomėjo verslu ir sukauptą kapitalą leisti gamybos ir
prekybos plėtrai

Pramonės perversmui būdinga:

⮚ Manufaktūras keitė fabrikai.

⮚ Natūrinį ūkį keičia patobulėjęs žemės ūkis: pritaikyta technika, nauji darbo metodai, naujos
maisto kultūros, gausėjo žemės ūkio produkcija
⮚ Naujų mašinų išradimas ir įdiegimas. Pradėtas naudoti naujas energijos šaltinis – garas (D. Vato
XVIII a. išrastas garo variklis). Pirmieji gamybos pokyčiai atsirado tekstilės pramonėje – išrastos
audimo ir verpimo staklės.
⮚ Transporto ir susisiekimo naujovės. Darėsi vis svarbiau skubiai ir pigiai atgabenti žaliavų ir prekių
⮚ Urbanizacija ir gyventojų kėlimasis į miestus
⮚ Plėtėsi rinka ir pramonė

Pokyčiai/padariniai:

⮚ Rankų darbą pakeitus mašinomis per tą patį laiko tarpą pagaminama daugiau ir kokybiškesnės
produkcijos
⮚ Imta kovoti už dvasininkų teises
⮚ Pagerintos darbo ir gyvenimo sąlygos
⮚ Agrariniai kraštai tapo išsivysčiusiomis pramonės šalimis
⮚ XVIII a. pabaigoje plečiantis gamybai ir didėjant jos apimčiai augo ir samdomų darbininkų
atlyginimas
⮚ Demografiniai pokyčiai – prasidėjusi didžioji emigracija i Amerikos žemynus
⮚ Išsiplėtė moterų teisės ir požiūris į jas
 ⮚ Naujovių diegimas ne tik didino produkcijos kiekį ir kokybę, bet ir skatino mokslo bei technikos
raidą
⮚ Atsirado nauji gyventojų sluoksniai
⮚ Atsirado daugiaaukščių pastatų ,požeminis geležinkelis, vandentiekio sistema, namuose įvesta
elektra

XVIII a. IŠRADIMAI:

● Skiepai
● Verpimo mašina
● Garo mašina
● Oro balionas
● Žaibolaidis

XIX a. MOKSLO IR TECHNIKO IŠRADIMAI

● Automobilis
● Garu varomos kuliamosios
● Benzinu varomi traktoriai
● Elektra. Ją imta naudoti apšvietimui, šildymui
● XIX a. pabaigoje energijos šaltiniu tampa nafta
● Tobulėjo ryšių sistema
● Pirmasis geležinkelis ir garu varomas garvežys
● Elektrinis telegrafas
● Narkozė
● Amžiaus pabaigoje išrastas telefonas
● Rentgeno spinduliai
● Radijas

POLITINĖS IDEOLOGIJOS IR DOKTRINOS

XIX a. susiformavo trys pagrindinės visuomenės ideologijos – socializmas, liberalizmas, konservatizmas.

Kas paskatino šių doktrinų atsiradimą?

Konservatizmas.

● Atsirado XVIII a. Prancūzijoje, pradininkas Edmundas Berkas

● Prorevoliucinės ir liberalios idėjos sukrėtė senojo režimo politinę, ekonominę, socialinę tvarką ir
žmonės norėję likti ištikimi senosioms tradicijoms ir idėjoms privalėjo susijungti į politinę formą
 ● Norėta priešintis liberalizmo skatintoms idėjoms, jų veikla
● Bajorai, dvasininkai nenorėjo prarasti privilegijuoto statuso

Liberalizmas.

● Pirmosios liberalios idėjos kilo XVI a. pradininkas Džonas Lokas

● Miestų gyventojams (amatininkams, pirkliams, manufaktūrų savininkams) nepatiko vyraujantis
absoliutizmas, kuriame bajorija, karalius sudarė politinį, karinį ir iš dalies kultūrinį visuomenės
branduolį, naudojosi įvairiomis privilegijomis, o net ir praturtėję gyventojai negalėjo daryti įtakos
šalies valdymui
● XVIII a. idėjos buvo tobulinamos (Adamas Smitas), paskatino socialinė, ekonominė raida –
Apšvieta, kapitalizmas, pramonės perversmas
● Atstovavo įvairių verslininkų, kapitalistų interesus, todėl idėjos skelbė laisvę, ypač verslo
● Remiantysis visuomenės sluoksnis kito

Socializmas.

● Šios ideologijos atsiradimą paskatino pramonės perversmas. Dėl industrializacijos susikūręs

platus darbininkų sluoksnis iškėlė problemą – kaip panaikinti darbininkų išnaudojimą ir
žemesniųjų visuomenės sluoksnių skurdą
● Pradininkas F. Engelsas ir K. Marskas
● Gynė darbininkų interesus, kurių negynė liberalų įsigalėjimas

Kriterijai LIBERALIZMAS KONSERVATIZMAS SOCIALIZMAS

Pagrindinės Laisvė ir lygybė prieš Tradicija Lygybė (jokių klasių

idėjos/svarbiausios įstatymą skirstymų)
vertybės

Siūloma valstybės Respublika Konstitucinė monarchija Respublika/

valdymo forma Parlamentinė
demokratinė santvarka

Prigimtinės žmogaus Iš prigimties laisvas ir Žmogus negimsta lygus, Visi žmonės turi
teisės lygus prieš įstatymą bet yra laisvė (Turtinė ir naudotis tomis pačiomis
(Politinė lygybė ir galimybėmis (politinė ir
 turtinė nelygybė) politinė nelygybė) turtinė lygybė)

Asmuo ir visuomenė Kiekvienas individas Aukštesnės padėties Individas turi kuo

atsakingas už save ir individai turi rūpintis daugiau stengtis, dirbi
atsako už savo žemesnės padėties vardan visuomenės,
asmeninę gerovę atstovais tuomet visuomenė
galės padėti visiems jos
nariams

Kelias į valdžią Visuotiniai, laisvi Rinkimai gali būti Revoliucija. Vėliau

demokratiniai rinkimai. apriboti įvairiais cenzais kontroliuojami rinkimai
Visi turi teisę balsuoti (rinkėjams ir
renkamiesiems)

Valstybės paskirtis Apginti privačią Valstybė turi būti Valstybė garantuoja

nuosavybę, užtikrinti visuomenės ir tradicijų žmogui laisvę, panaikina
žmonių teises ir laisves saugotoja turtinę nelygybę ir
užtikrina lygias teises

Požiūris į privačią Neliečiama. Turtinė Neliečiama, bet turtas Privati nuosavybė

nuosavybę nuosavybė lemia padėtį ne visiems prieinamas, neužtikrina lygybės
visuomenėje jį valdo tik tie, kurie tai todėl viskas yra
sugeba daryti geriausiai nacionalizuojama
valstybės

Požiūris į Bažnyčią Atskirta nuo valstybės, Bažnyčia valstybės Kritikuoja, nes varžo
nesikiša į valstybės ramstis, aktyviai žmogaus laisvę
valdymą, duodama dalyvauja valstybės
laisvė į tikėjimą, valdyme ir ir
visuomenės gyvenime

Pradininkai DŽ. Lokas ir A. Smitas E. Berkas F. Engelsas ir K.Marksas

Visuomenės grupė, Stambieji žemvaldžiai, Dvasininkai, vidurinysis Darbininkai, žemesnysis

remianti šią ideologiją buržuazija sluoksnis, aristokratai sluoksnis
 NACIONALIZMO IDĖJŲ PLITIMAS

Romantizmas – XVIII a. pab XIX a. pradžioje Europos meno, filosofijos ir literatūros krytys. Ieškojo tautos
ir visuomenės ištakų, sakė, kad tik praeityje reikia ieškoti idealų. Būdingas patriotizmas aukštinama
tėvynė.

„Tautų pavasrasis“ – 1848-1849 m. revoliucijų banga, tautinių idėjų sklaida. Kilo dėl sparčios
industrializacijos, ribojamos kai kurių visuomenės sluoksnių politinės ir pilietinės teisės, siekis
nepriklausomybės.

Priežastys:

● Nacionalizmas
● Prancūzijos užkariautų tautų nacionaliniai judėjimai
● Feodalinė santvarka
● Absoliutizmas
● Nepriklausomybės siekimai

Sukilimai vyko Prancūzijoje (po revoliucijos karalius atsisako sosto, šalis tampa Respublika), Vokietijoje,
Italijoje, Austrijos imperijoje.

ITALIJOS SUSIVIENIJIMAS 1870 m.

Vienos kongrese atkūrus Italijos kunigaikštystes, ir dalį teritorijos perdavus Austrijai prasidėjo
nacionalinė italų kova už susivienijimą. 20ais, 30ais ir 48aisiasi metais vieningos Italijos sukurti nepavyko.
Po paskutiniosios revoliucijos Italija buvo susiskaldžiusi į 8 valstybes, kurias valdo Austrija. Lombardija ir
Venecija taip pat priklauso Austrijai.

Susivienijimo eiga/etapai:

● Kūrėsi slaptosios organizacijos, siekusios išvaryti austrus

● Džuzepė Madzinis įkuria organizaciją „Jaunoji Italija“ – revoliucionierių sąjunga
● Roma paskelbiama Respublika
● Pjemonto Sardinijos karalystės iškilimas – Kamilis Kavūras
● Austrija Lombardijoje ir Venecijoje paskelbiama jaunuolių šaukimą į kariuomenę
● Austrai buvo sumušti, prijungtos atskirtos teritorijos
● 1870 m. italai įžengia į Romą, ją paskelbia sostine. Popiežiui palikta valdyti Romos dalis,
dabartinis Vatikanas. Jis tampa teokratine valstybe.
● Galutinai suvienyta per Prūsijos-Prancūzijos karą
Nacionalizmo idėjos paveikė ir Austrijos –Vengrijos imperiją (dualistinė valstybė, gyvavusi 1867- 1918
m.). Vengrai pradeda reikalauti autonominių teisių.

VOKIETIJOS SUSIVIENIJIMAS 1871 m.

Suskilus Frankų imperijai susikūrė trys valstybės: Prancūzija, Italija, Vokietija. Nuo XV a. vokiečių žemės
priklauso Šventajai Romos imperijai, kurią sudarę keli šimtai kunigaikštysčių. 1806 m. Napoleonas
imperiją panaikino ir įkūrė Reino sąjungą. Po Vienos kongreso Reino sąjunga tapo Vokietijos sąjunga,
sudaryta iš keliasdešimties kunigaikštysčių ir kelių laisvųjų miestų. Vokietijos sąjungos tikslas – palaikyti
Vokietijos saugumą, neliečiamybę, kiekvienos valstybės nepriklausomybę. Siekiant apriboti Prūsijos
įtaką, Austrijai buvo palikta teisė kištis į Vokietijos reikalus. 1834 m. įkūrus Vokietijos muitų sąjungą
Prūsijos padėtis pagerėjo. Prasidėjo ekonominis Vokietijos žemių vienijimasis.

Vienijimosi priežastys:

● Vieninga muitų sistema

● Pagerintas susisiekimas tarp teritorijų
● Tautų Pavasario paskatintas noras suskurti vieningą nepriklausomą valstybę

Vokietiją ėmėsi vienyti Prūsijos kancleris Otas Fon Bismarkas. Vokietijos vienijimosi priemone jis laikė
jėgos politiką, todėl didelį dėmesį skyrė kariuomenės parengimui ir didinimui.

Karai ir kiti įvykiai:

● Karo su Danija metu prisijungia Šlėzvigą ir Holšteiną

● Po karo su Austrija, pastaroji praranda savo įtaką vokiečių žemėse
● Vokietijai atitenka Elzasas ir Lotaringija (Iš Prancūzijos)
● 1871 m. paskelbta apie Vokietijos imperijos įkūrimą – II reichą
● Vokietijos kaizeriu tampa Prūsijos karalius Vilhelmas I
● Po susivienijimo Prancūzija turėjo mokėti Vokietijai kontribuciją
● Prancūzijoje paliekamos vokiečių karinės pajėgos

IMPERIALIZMAS 1870-1914 m.

I. Kolonializmas yra kolonijų įgijimo ir kolonijinių imperijų kūrimo politika ir praktika.

Kolonializmas ypač paspartėjo po Didžiųjų geografinių atradimų. XV-XVII a. susikūrė Ispanijos ir
Portugalijos kolonijinės imperijos, vėliau XVIII a. iškilo D. Britanija, rytuose – carinė Rusija. Jos
buvo užgrobusios nemažai Azijos, Amerikos, Afrikos teritorijų.
 II. Tikrosios kolonijų dalybos prasidėjo 1870 m. ir tęsėsi iki 1914 m. Tai naujojo imperializmo
laikotarpis. Prasidėjo nuo Prancūzijos-Prūsijos karo ir baigėsi Pirmuoju pasauliniu karu.
III. Remdamosi techniniu, ekonominiu, kariniu pranašumu, pramoninės valstybės pasaulį tvarkė
savo nuožiūra. Buvo išskiriamos trys kolonijų priklausomybės formos: kolonijos, protektoratas,
pusiau kolonijinės valstybės.
IV. Daugiausia kolonijų turėjo Didžioji Britanija

Kolonializmo priežastys:

● Kuriantis fabrikams ir pereinant prie fabrikinės gamybos reikėjo daugiau žaliavų

● Kolonijose buvo pigi darbo jėga
● Kolonijos buvo gera rinka metropolijoms
● Valstybės kovojo dėl pasaulio persidalijimo
● Kolonijų išnaudojimas leido sukaupti didelį kapitalą

Kolonializmo padariniai:

● Europos pramonės produktų įvežimas į kolonijines šalis žlugdė vietos manufaktūras ir

amatininkus
● Kolonistai blogino užkariautų šalių gyventojų padėtį, naikino jų kultūrą, kurstė religinę
nesantaiką. Taip pat alino valstybių žemę, grobstė gamtos turtus
● Po užkariavimų Afrikoje kilo etninių konfliktų
● Kolonizuojant Amerikos žemyną buvo išnaikinta daug indėnų

ĮTAMPOS POLITIKA PIRMOJO PASAULINIO KARO IŠVAKARĖSE

Tarptautinė padėtis XX a. pradžioje:

● Didžioji Britanija buvo didžiausia pasaulyje kolonijinė imperija

● Vokietija po susivienijimo tapo itin stipri konkurentė kitoms Europos valstybėms, buvo sparčiai
plėtojama karinė pramonė
● Tiesioginę grėsmę jautė Prancūzija, todėl joje vyravo revanšistinės nuotaikos
● Susidariusi padėtis Europoje buvo vadinama „Ginkluota taika“
● Nacionalistinės idėjos, pirmenybė teikiama tautos interesams. Tokia nuomonė susiformavo
imperializmo epochoje.
Nacionalistinė propaganda svarbus įrankis nukreipti piliečius, kad jie visą laiką būtų pasiruošę
karui
● Balkanų pusiasalis. Jis slydo ir turkų rankų, todėl į jį pretendavo beveik visos didžiosios Europos
valstybės – Rusija, D. Britanija, Austrija-Vengrija, Osmanų imperija visais būdais sekė išlaikyti
savo dominavimą. Balkanų karus 1912-1913 m. paskatino ir karinių blokų kūrimasis.
 ● Ginklavimosi varžybos. Šalys vis didino išlaidas karo pramonei, dėl išvystytos pramonės buvo
galima masiškai gaminti ginklus. Vyriausybės suprato, kad militarizmas, nacionalizmas ir agresyvi
užsienio politika nukreipia visuomenės dėmesį nuo vidinių problemų – skurdo ir demokratijos
suvaržymų

1882 m. Trilypės karinės sąjungos įkūrimas (VAI).

Vokietijos kanclerio Oto fon Bismarko įkurta politinė ir karinė sąjunga. Sudarė – Vokietija, Austrija-
Vengrija, Italija. 1915 m. Italija perėjo į Antantės pusę ir kovojo prieš buvusias sąjungininkes. Karinio
bloko šalys įsipareigojo viena kitai padėti kilus karui.

1907 m. Antantės karinio bloko įkūrimas (RDP). Atsvara Trilypės sąjungai. Sudarė – Rusija, D. Britanija,
Prancūzija. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui kovojo su Centrinėmis (Ašies) valstybėmis –
Vokietija, Austrija-Vengrija, Bulgarija, Osmanų imperija.

PIRMASIS PASAULINIS KARAS 1914-1918 m.

Priežastys:

⮚ Balkanų karai. Austrija-Vengrija bei Rusija siekė čia įsigalėti

⮚ Ginklavimosi varžybos – militarizmas. Daugelyje valstybių buvo prailgintas karo prievolės
laikas, šalys vis didino karo išlaidas, industrinė visuomenė buvo pajėgi masiškai gaminti
ginklu s
⮚ Nacionalizmas. Vienos tautos reiškėsi esančios geresnės už kitas, skleista nacionalistinė
propaganda, karas skelbtas ir žmonių suprantamas kaip teigiamas dalykas
⮚ Imperializmas/kolonializmas
⮚ Vokietijos siekis įsigalėti, gauti kolonijų
⮚ Prancūzijos revanšistinės nuotaikos po nesėkmingo 1870-1871 m. karo su Prūsija. Ji siekė vėl
patekti tarp galingiausių valstybių ir suardyti susidariusią jėgų pusiausvyrą
⮚ Karinių blokų kūrimasis
⮚ Karo pretekstas – nužudomas Austrijos-Vengrijos sosto įpėdinis. Vėliau Austrija-Vengrija
įteikia Serbijai ultimatomą. Nors Serbija priėmė beveik visas padiktuotas sąlygas, Austrija-
Vengrija vis tiek nutraukė su ja diplomatinius santykius. Atsakydama į tai, Rusija , gindama
Serbiją, paskelbė mobilizaciją. Vokietija, Austrijos sąjungininkė, paskelbė karą Rusijai.
Prasideda karas
⮚ Konfliktai dėl teritorijų

● 1914 m. Gintarinė deklaracija. Autorius - J. Basanavičius. Deklaracijoje buvo išreikštas

lojalumas Rusijos imperijai ir numatyta, kad Rusijai laimėjus karą bus sujungtos Didžioji ir
 Mažoji Lietuva, kuri gaus autonomiją Rusijos imperijos sudėtyje. Skatinama atsižvelgti į
etnografinį valstybių suskirstymą (tai buvo būdinga ir kitoms pavergtoms tautoms)
● 1914 m. Pirmojo pasaulinio karo pradžia. Nei vienai iš pusių nepavyko pasiekti lemiamos
pusiausvyros
● 1914 m. Marnos mūšis. Prancūzų armija sustabdo vokiečius, nusistovi Vakarų frontas
(pozicinis karas)
● 1915 m. Italija pereina į Antantės sąjungą
● 1915-1918 m. Vokiečių okupacija Lietuvoje
● 1915-1916 m. puolimo iniciatyva priklauso Centrinėms valstybėms. Ipro mūšyje Vokietija
pirmą kartą chloro dujas (Pirmajame pasauliniame kare taip pat pirmą kartą buvo
panaudotas cheminis ginklas, tankai, lėktuvai, povandeniai laivai). Į Antantę įstojus Italijai,
nebelikoTrilypės sąjungos. Vokietija nustūmė Rusiją į Rytus, užėmė Lenkijos karalystę,
Lietuvą. Verdeno mūšyje vokiečiams nepavyko palaužti prancūzų gynybos, o Jutlandijos
mūšyje nutraukti jūrinės blokados – jai ėmė trūkti žaliavų, grėsė ūkio suirutė. Rusų armija
užėmė Bukoviną.
● 1917 m. išryškėjo Antantės strateginė iniciatyva. Į karą įstojus JAV, sustiprėjo Antantės
strateginė pozicija, pasikeitė karo eiga, Europos konfliktas virto pasauliniu karu. Rusijoje
bolševikams atėjus į valdžią pastaroji išstojo iš karo ir pradėjo separatines derybas su
Centrinėmis valstybėmis.
● 1918 m. Bresto taikos sutartis – Tarybų Rusijos taikos sutartis su Ašies valstybėmis. Rusija
atsisakė per karą gautų teritorijų, žlunga Rytų frontas. Amjeno operacija: Antantė palaužė
Vokietiją ir privertė trauktis. Revoliucija Vokietijoje: nuversta imperatoriaus valdžia ir
paskelbta respublika. Komjeno paliaubos, karo veiksmai baigėsi, Vokietija prisipažino esanti
nugalėta.

JAV taikos programa

JAV prezidentas V. Vilsonas, skaitydamas metinį pranešimą, pristatė Kongresui neoficialią Keturiolikos
punktų programą

● Tarptautinės sutartys ir susitarimai turi būti viešai žinomi

● Leisti laisvai plaukiot jūromis ir vandenynais
● Mažinti ginklavimąsi
● Mažinti muitus
● Teisingai išspręsti kolonijų problemas
● Švedus iš Rusijos užsienio kariuomenę, rusų tauta turi pati apsispręsti
● Atkurti Belgijos nepriklausomybę
● Elzasą ir Lotaringiją grąžinti Prancūzijai
● Italijos sienas nustatyti nacionaliniu principu
● Austrijos-Vengrijos tautoms suteikti autonomiją
● Išspręsti Balkanų problemas: Rumunija, Serbija ir Juodkalnija turi būti nepriklausomos
 ● Osmanų imperijoje turkų ir neturkų gyvenamos sritys turi gauti nepriklausomybės
● Lenkija turi būti nepriklausoma
● Sukurti Tautų Sąjungą (1919 – 1939 m.)

Paryžiaus taikos konferencija 1919 m.

● Dalyvavo Antantės valstybių nugalėtojų šalių atstovai: JAV (prezidentas V. Vilsonas), D. Britanija
(ministras D. D. Loidas), Prancūzija (ministras pirmininkas Ž. B. Klemenso)
● Taikos sutarčių su valstybėmis, teritorinių pokyčių ir mandatų pasidalijimo visuma pavadinta
Versalio sistema
● 1919 m. Versalio taikos sutartis: Vokietija pripažinta pagrindine Pirmojo pasaulinio karo
kaltininke. Vokietija praranda daug teritorijų, kolonijų ir privalo mokėti reparacijas. Prancūzijai
atitenka Elzasas ir Lotaringija, Saro sritį ir Reino kraštą atiduota valdyti Tautų Sąjungai, Dalis
teritorijų atiteko Danijai, Belgijai, prarastas Dancigas, Klaipėdos kraštas. Apribotas karių ir
karinės pramonės kiekis.
● Teritoriniai pokyčiai:
1. Dancigas tapo laisvuoju miestu. Priklausė Tautų sąjungai
2. Rumunija gauna Rusijos valdytą Besarabiją
3. Prancūzijai š vokiečių atimtos Elzasas ir Lotaringija
4. Danija ir vokiečių gauna Šlėzvigą ir Holšteiną
5. Saro sritis atitenka Tautų sąjungai
6. Klaipėdos kraštas Versalio taika atiduotas valdyti Prancūzijai, bet po 1923 m. sukilo
prijungtas prie Lietuvos
7. Visos Vokietijos kolonijos taip pat atiduotos Tautų sąjungos priežiūrai
8. Reino sritis paskelbta demilitarizuota (1936 m. Hitleris sulaužo Versalio sutartį ir įveda
kariuomenę)
9. Vokietijai priskirta rytų Prūsija

Politiniai pokyčiai:

1. Suiro Austrijos-Vengrijos imperija. Susidarė: Austrija, Vengrija, Čekoslovakija, Serbų, Kroatų

ir Slovėnų (nuo 1929 m. Jugoslavija) karalystė
2. Iš Rusijos imperijos išsivaduoja: Lietuva, Latvija, Estija, Suomija, Lenkija
3. Čekoslovakija paskelbia nepriklausomybę
4. Lenkija su prijungtomis teritorijomis turėjo prižiūrėti Vokietiją

Versalio taikos sutartis 1919 m. pakeitė Europos valstybių sienas.

 LIETUVA KAIZERINĖS VOKIETIJOS OKUPACIJOS METAIS 1915-1918 m.

Oberostas – administracinis-teritorinis vienetas, sudarytas Vokietijos Rytų fronto vyriausybės. Lietuva,

kaip ir kitos okupuotos Rytų Europos šalys buvo įtrauktos į jos sudėtį.

Politiniai pokyčiai:

● Uždrausta politinė veikla

Ekonominiai pokyčiai:

● Valdžia pradėjo imti rekvizicijas

● Taikyti turto, pramonės, prekybos mokesčiai (vėliau net įvairiems buities dalykams
● Apmokestintos visos žemės, nepaisant jų našumo ar nuostolingumo
● Vyrams įvestas pagalvės mokestis (apmokestintos ne pajamos, o pats žmogus)
● Uždrausta parduoti žemę
● Įvesta Ostmarkė
● Buvo sunaikinta beveik visa pramonė, plėstos tik miško ir žemės ūko perdirbimo įmonės

Socialiniai pokyčiai:

● Įvestos maisto kontrolės

● Gyventojai tremti į Vokietiją priverstiniams darbams
● Apribotos kasdienio gyvenimo galimybės, tokios kaip teisė fotografuoti, žvejoti, turėti dviratį

1917 m. VASARIO REVOLIUCIJA. SPALIO PERVERSMAS

Vasario revoliucijos priežastys:

● Pramonės ir žemės ūkio atsilikimas. Nepasiteisinusi P. Stolypino žemės ūkio reforma

● Vyriausybės krizė, nepasitenkinimas caro valdžia, jo vykdyta politika
● Maisto produktų trūkumas
● Vyrų mobilizacija į kariuomenę karo metu

Vasario revoliucijos padariniai:

● Nuversta caro valdžia. Žlunga Rusijos imperija

● Dvivaldystė - atsiranda antra valdžia – Tarybos, jos egzistavo greta Laikinosios vyriausybės

Spalio perversmo priežastys:

● Bolševikai pakeitė taktiką ir po nesėkmingų bandymų į valdžią ateiti rinkimų būdu pasirinko
ginkluotą perversmą siekdami įsitvirtinti valdžioje
● Stiprėjo bolševikų įtaka Tarybose, smuko Laikinosios vyriausybės vaidmuo
Spalio ginkluoto perversmo padariniai:

● Nuversta Laikinoji vyriausybė

● Bolševikai užima Žiemos rūmus ir kitas svarbias institucijas ir taip ateina į valdžią
● Rusija tampa respublika
● Rusijoje prasideda totalitarinis diktatūrinis režimas. Bolševikų vyriausybė- Liaudies komisarų
taryba

1918 m. bolševikai išvaiko Steigiamąjį susirinkimą.

Pasirašoma Brest-Litovsko taikos sutartis. Ja Rusija pripažįsta Ukrainos ir Suomijos nepriklausomybę,
atsisakė pretenzijų į Lenkiją, Baltijos šalis. Armėnija atiduota Turkijai. Po Vokietijos kapituliacijos Sovietų
Rusiją paskelbė taiką negaliojančia.

1918-1920 m. pilietinis karas Rusijoje. Jį praktiškai sukėlė pasaulinis karas, anarchija ir bolševikų siekis
valdžios. Kovoja bolševikai su baltaisiais. Karo pasekmės – laimi raudonieji, įsigali bolševikų diktatūra,
sustabdyta ekonominė šalies raida, šalyje kilo badas, maištai, darbininkų streikai. Bolševikų laimėjimo
priežastys – skelbė giną valstiečių ir darbininkų teises, baltieji – turtingųjų; raudonieji skelbė tautų
apsisprendimo principą (pripažino, kad pavergtos rusų tautos turi teisę į nepriklausomybę),tad juos rėmė
pakraščiuose gyvenančios tautos norėjusios atsiskirti, o baltieji norėjo atkurti buvusią carinę imperiją.

1918-1921m. Karinis komunizmas. Maisto produktų nusavinimas iš valstiečių, ekonomika pajungta karo
tikslams, uždrausta pirki, parduoti, nuomoti žemę, pramonės nacionalizacija. Padėjo laimėti piliet. kare.

▪ 1917-1922 m. Sovietų Rusija

▪ 1922-1991 m. Sovietų Sąjunga (SSRS) – komunistinė valstybė

LIETUVIŲ POLITINIAI SIEKIAI PIRMOJO PASAULINIO KARO PABAIGOJE

Pirmą kartą Lietuvos nepriklausomybės siekis suformuluotas 1905 m. Didžiajame Vilniaus seime

Priežastys paskelbti nepriklausomybę:

● Pirmojo pasaulinio karo metu pasikeitė jėgų santykis Europoje

● Rusijoje tuo metu vyko perversmas (Vasario revoliucija ir Spalio perversmas)
● Vokietija pralaiminėjo karą
● Suaktyvėjo politinis gyvenimas, pradėjo kurtis politinės partijos, organizacijos
● V. Vilsono 14 punktų programa (1918 m. sausio 8 d.)

1917 m. Vilniaus konferencija:

● Nutarta siekti nepriklausomos valstybės etnografinėmis sienomis

● Vilniuje turi būti išrinktas Steigiamasis seimas, kuris priims konstituciją
● Išrinkta Lietuvos Taryba (pirmininkas – Antanas Smetona)
Lietuvos Taryba:

● 1917 m. gruodžio 11 d. Nepriklausomybės aktas (sieja glaudūs ryšiai su Vokietija, Lietuva

nutraukia santykius su Rusija ir Lenkija)
● 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės aktas. Lietuva – nepriklausoma, demokratiniais
pagrindais tvarkoma valstybė. Nutraukiami visi valstybiniai ryšiai su kitomis valstybėmis. Šis
aktas Lietuvos valstybingumo atkūrimo pradžia, kraštas apgintas nuo aneksinių Lenkijos siekių.

1917 m. gruodžio 11 d. aktas 1918 m. vasario 16 d. aktas

(Kaunas) (Vilnius)

Pirmininkas – A. Smetona Pirmininkas – J. Basanavičius

1. Skelbiama, kad atkuriama 1. Skelbiama, kad atkuriama nepriklausoma

nepriklausoma Lietuvos valstybė su sostine demokratinė Lietuvos valstybė su sostine Vilniuje
Vilniumi.
2. Nutraukiami visi priklausomybės 2. Nutraukiami valstybiniai (t.y. priklausomybės
ryšiai) su kitomis tautomis
ryšiai su kitomis valstybėmis.
3. Užmezgami nuolatiniai, tvirti 3. Vilniuje bus sušauktas Steigiamasis Seimas
sąjungos ryšiai su Vokietija – pasirašomi karinė,
muitų, valiutos ir susisiekimo konvencijos.

● Lietuva tampa demokratine parlamentine respublika, kurios valstybingumo pamatus padėjo

1920 m. išrinktas Steigiamasis Seimas.

NAUJAUSIEJI LAIKAI
(1918 m. – ...)

I. Tarpukaris (1918-1939 m.)

● Naujų valstybių susikūrimas po Pirmojo pasaulinio karo; Tautų sąjungos atsiradimas
● Dviejų pasaulinių sistemų susidarymas
● Socializmo ir fašizmo gimimas
● Tarptautinių santykių paaštrėjimas Antrojo pasaulinio karo išvakarėse

II. Antrasis pasaulinis karas (1939-1945 m.)

● Agresyvi SSRS ir hitlerinės Vokietijos politika
● Koalicijos prieš Vokietiją susidarymas
● Agresyvi politika SSRS ir Vokietijos okupuotose valstybėse
● Vokietijos ir sąjungininkių pralaimėjimas Europoje
 ● Šaltojo karo pradžia

III. Pokaris ir šaltasis karas (1945-1991 m.)

● Naujų tarptautinių organizacijų susikūrimas
● Tolesnis dviejų pasaulinių sistemų varžymasis
● Ekonominis ir politinis valstybių vienijimasis
● Kolonijinės sistemos irimas; naujų socialinių ir politinių judėjimų atsiradimas
● Socializmo sistemos žlugimas; šaltojo karo pabaiga

IV. Šiuolaikinis pasaulis (nuo 1992 m. iki šių dienų)

● Posocialistinių šalių problemos
● Vienos didžiausios valstybės – JAV – vyravimas pasaulyje
● Naujos NATO narės ir ES strategija

BOLŠEVIKŲ VALDŽIOS ĮSIGALĖJIMAS. J STALINO VALDYMAS

● 1918-1921 m. Karinis komunizmas. (Valdžioje V. Leninas)

Vykdyta bolševikų politika, bandymas suskurti idealią komunistinę visuomenę, kurioje visi lygūs
ir ūkį pajungti karo reikmėms. Todėl buvo nacionalizuojama pramonė, ūkis, nusavinami maisto
produktai.
Steigtos koncentracijos stovyklos, siekiant sunaikinti priešininkus, remtasi socialistų idėjomis,
uždrausta kitų partijų veikla, spaudos cenzūra.
Persekiota bažnyčia, ji atskirta nuo visuomenės, visuotinė darbo prievolė, spaudos cenzūra,
mobilizacija.
● 1921-1928 m. NEP‘as (Naujoji Ekonominė politika). Norėta panaikinti karinio komunizmo
padarinius, nes dėl visuomenės nepasitenkinimo ir ekonominio nuosmukio atsirado grėsmė
prarasti valdžią.
Leista samdyti darbininkus, nuomotis žemę, sustiprėjo pramonė, nes pelnas galėjo būti
pasiliktas, leista nuomoti fabrikus ir steigti naujas įmones. Atkurtas ūkis, pritraukta kapitalo iš
užsienio valstybių, atsigavo finansų sistema.
Politinė raida nekito, pasikeitė tik ekonominis šalies gyvenimas bei pokyčiai socialinėje raidoje –
atsigavo miestai, ūkis, išeita iš krizės.
● 1922 m. tarybų Rusija tampa Sovietų sąjunga.
● 1922 m. į valdžią ateina J. Stalinas (iki 1953 m.). Formuojasi jo asmenybės kultas. Galutinai
valdžioje įsitvirtina 1924 m.
Valdant J. Stalinui, taikant prievartą ir terorą, SSRS buvo įtvirtinta totalitarinė diktatūra.
● 1927-1940 m. Industrializacija. Būdinga: nacionalizuojamos privačios įmonės, plėtojama sunkioji
pramonė, pradedamos įgyvendinti antro penkmečio plano užduotys – siekis pasivyti pramonėje
kitas didžiąsias valstybes.
Rezultatai: sumažintas atsilikimas nuo pramoninių pasaulio šalių, sukurta karinė pramonė, kitos
 naujos jos šakos, likviduotas nedarbas, tačiau kartu pablogėjo gyvenimo sąlygos, smuko
pragyvenimo lygis.
● 1929-1934 m. Kolektyvizacija. Siekė pavyti ir pralenkti kapitalistinį pasaulį. Išbuožinimas sąlygojo
sužlugdytą žemės ūkį, nuo bado mirė apie 7 mln. Žmonių, daug jų ištemta į Sibirą, nuteista kalėti
arba sušaudyta. Lietuvoje 1947 m.
● J. Stalino politikai būdinga:
⮚ Valdžios sutelkimas vienose rankose
⮚ Vado kultas
⮚ Asmenybės garbinimas
⮚ Ekonominio, kultūrinio ir politinio gyvenimo kontrolė
⮚ Socializmo kūrimas: industrializacija, masinė kolektyvizacija, priimta konstitucija įtvirtinusi
socializmą
⮚ Represijos, gyventojų trėmimai, susidorojimai su politiniais priešais
⮚ GULAG‘ų sistema (naudojant kalinių darbo jėgą pagaminti kuo daugiau produkcijos), NKVD
(valstybinė institucija, represinė žinyba)
● Pasaulinės revoliucijos idėja – tai įgyvendinti turėjo komunistų internacionalas – Komiternas. Tai
tarptautinė organizacija, siekusi komunistinę santvarką įvesti visoje Europoje, po to ir pasaulyje.
Sovietų valstybė, siekdama, kad plistų komunizmas, rėmė kitų šalių komunistų partijas, skatino
jų veiklą, nurodydavo priemones kaip kovoti, nuversti valdžią.
● 1916-1939 m. „Didysis valymas“ SSRS. Norėta, kad valdininkiją sudarytų tik stalinistine dvasia
augusi visuomenė, galutinai įtvirtinti Stalino kultą ir sukurti Sovietų sąjungos stalinistinę sistemą.
Padariniai atsisuko prieš pačią valstybę, kuomet Antrojo pasaulinio karo metu vokiečių
nelaisvėje atsidūrė daugybė raudonarmiečių, sunaikinta karininkija, per karą nukentėjo pati valst

Komunizmui būdinga:

● Totalitarinis režimas
● Vienpartinė sistema. Vado kultas
● Žiniasklaidos cenzūra
● Valdžios ir ekonomikos centralizavimas
● Represinis aparatas. Teroras
● Agresyvi užsienio politika
● Politinių teisių r laisvių panaikinimas
● Privačios nuosavybės panaikinimas
● Kova su bažnyčia. Turto konfiskavimas
● Tautų draugystės propagavimas
● Kaimo žmonių diskriminavimas
● Taikos skelbimas, bet jėgos ir smurto įsigalėjimas
● Pasaulinės revoliucijos ir valstybės sunykimo teritorijos skelbimas
 FAŠIZMAS ITALIJOJE. BENITAS MUSOLINIS

Fašizmas – kraštutinis nacionalistinis judėjimas, reiškiantis neapykantą demokratiniam valdymui.

Fašizmo atsiradimo prielaidos:

● Pirmasis pasaulinis karas paaštrino prieštaravimus tarp valstybių. Versalio sistema skatino siekti
revanšo
● Pokario ekonominė suirutė skatino spręsti socialines problemas, jas stiprino nedarbas
● Demokratinių valstybių parlamentas išgyveno krizę ir nesugebėjo susitvarkyti su iškilusiomis
problemomis
● Darbininkų judėjimas, komunizmo plėtra, ji kėlė grėsmę Vakarų kapitalizmui
● Fašizmui įsigalėti padėjo ideologija ir stipri vieninga jėga, rėmusi besąlygišką paklusnumą,
nacionalinio išskirtinumo idėjas, kuri atrodė galinti atkurti tvarką Europoje

⮚ 1919 m. Anksčiausiai fašistinis sąjūdis kilo Italijoje.

⮚ 1922 m. Italijos fašistų žygis į Romą. Šiame žygyje dalyvavo 40 tūkstančių juodmarškinių.
Įbaugintas Italijos karalius pavedė B. Musoliniui suformuoti naują vyriausybę, taip pamažu jis
įgijo diktatorišką valdžią.
⮚ 1929 m. Italijos vadovybė ir popiežius pasirašė sutartį, panaikinusią konfliktą. Vatikanas buvo
pripažintas nepriklausomas ir nustatytos jo teritorijos
⮚ 1929 m. sukurta Italijos fašistinė valstybė

Fašizmui būdinga:

● Totalitarinis režimas
● Vienpartinė sistema. Vado kultas
● Žiniasklaidos cenzūra
● Valdžios ir ekonomikos centralizavimas
● Represinis aparatas. Teroras
● Agresyvi užsienio politika
● Politinių teisių r laisvių panaikinimas
● Remiasi privačia nuosavybe
● Globoja Bažnyčią
● Antisemitizmas. Rasizmas. Nacionalizmas. Šovinizmas
● Valstiečių klasės aukštinimas
● Jėgos kulto propagavimas, karo šlovinimas
● Galingų imperijų sukūrimo teorijos skleidimas
 JAV DIDŽIOJI EKONOMINĖ KRIZĖ

Padėtis po Pirmojo pasaulinio karo:

● Priešingai nei Vakarų valstybių, JAV ekonomika nesiliovė stiprėti, kuomet kitos valstybės po karo
patyrė ekonominė nuosmukį.
● D. Britanijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje patyrė pramonės plėtojimo sunkumų, karo pramonė
turėjo prisitaikyti prie taikos, sumažėjo užsienio prekybos apimtis, smuko gamyba, bankrutavo
bankai, didėjo nedarbas, gyventojai prarado santaupas.
● 1924 m. Daueso planas. Naujas ekonominis planas Veimaro respublikai mokėti reparacijas, kurių
ji sumokėti neišgalėjo.
● 1929-1933 m. Didžioji ekonominė krizė. Krizę patyrė visos pasaulio šalys, sunkiausia ji buvo JAV
ir Vokietijai.
Priežastys:
⮚ Monopolizacija.
⮚ Per Pirmą pasaulinį karą padidėjusi gamyba, tačiau jam pasibaigus nebebuvo kur jos
eksportuoti, dėl to krito kainos, pablogėjo fermerių finansinė padėtis.
⮚ Nualinta žemė – ekologinė krizė.
⮚ Sunkiai vertėsi nekvalifikuoti darbininkai, klestėjo tik stambiosios įmonės.
⮚ Valstybės nesikišimas į šalies ekonomiką.
● „Naujasis kursas“ – F. Ruzvelto programa ekonominei krizei įveikti.
⮚ Valstybė perima ekonomiką į savo rankas (etatizmas)
⮚ Visuomeniniais darbais panaikintas masinis nedarbas
⮚ Pradėta reguliuoti pramonė (darbo užmokestis, darbo dienos, algos, kainos ir t.t.)
⮚ Pertvarkytas ūkis (nurašomos skolos, kompensuojama už nenaudojamą žemę) – sumažinta
gamyba, padidintos kainos
⮚ Kontroliuota bakų veikla

Poveikis visuomenės raidai – įveikta Didžioji ekonominė krizė, pagerėjo socialinis aprūpinimas,
sumažėjo bedarbių skaičius

NUO VEIMARO RESPUBLIKOS IKI TREČIOJO REICHO

PIRMASIS REICHAS 962 – 1806 m.

ANTRASIS REICHAS 1871 – 1918 m.
VEIMARO RESPUBLIKA 1918 – 1933 m.
TREČIASIS REICHAS 1933 – 1945 m.

Vokietijos padėtis po Pirmojo pasaulinio karo:

 ● Vokietija prarado daug kolonijų, teritorijų (Saro anglių baseiną, kolonijas – žaliavų šaltiniai)
● Turėjo mokėti reparacijas
● Dažnai besikeičianti valdžia
● Deficitinis biudžetas, infliacija
● Ekonominė krizė, Vokietija nebuvo pajėgi išmokėti reparacijas
● Tauta nepatenkinta Versalio taikos sąlygomis (nukentėję darbininkai, kylančios socialinės
problemos)

Nacionalsocialistų atėjimas į valdžią:

● 1920 m. Įkurta nacionalsocialistų darbininkų partija

● 1923 m. nesėkmingas Alaus pučas Bavarijoje
● Per reichstago rinkimus VNSDP tapo daugumos partija. 1933 m. prezidentas paveda A. Hitleriui
suformuoti vyriausybę. A. Hitleriui tapus valstybės kancleriu jis pareikalavo paleisti Reichstagą.
● Buvo įtvirtinta vienpartinė sistema, panaikinta Veimaro respublika
● Naciai padegė Reichstagą ir apkaltino tuo komunistus
● Išplėsti kanclerio ir vyriausybės įgaliojimai
● Vyriausybė gavo teisę leisti įstatymus, prieštaraujančius konstitucijai
● A. Hitleris tapo armijos vadu

Nacistams į valdžią ateiti padėjo:

● Stambieji pramoninkai ir verslininkai, suinteresuoti pramonės militarizmu

● Nusivylimas demokratija ir revanšistinių nuotaikų plitimas
● Pasaulinės ekonominės krizės padariniai
● Šaliai reikėjo naujos jėgos, galinčios nugalėti nedarbą ir kitus sunkumus. Pasinaudodamas šiais
sunkumais valdžią paėmė A. Hitleris ir panaikino Veimaro respubliką
● Aukštinama arijų tauta ir patraukli Hitlerio programa

Nacių vykdyta politika:

● Vykdoma rasinė politika. Žydai praranda pilietines teises

● Cenzūra žiniasklaidoje
● Slaptoji policija (gestapas) ir saugumo taryba
● Ilgųjų peilių naktis – susidorojama su bendražygiais
● Krištolinės nakties pogromas – išpuolis prieš žydus ir jų turtą
● Stiprinamas teroro aparatas
● Nacifikuojamos mokyklos, jose kuriamos sukarintos organizacijos
● 4-ajame dešimtmetyje Vokietijos agresyvią užsienio politiką skatino Prancūzijos ir D. Britanijos
nuolaidžiavimo politika ir Vakarų demokratijos silpnumas
● Išspręsta nedarbo problema plėtojant karo ir kt. pramonės sritis
● Mokamos pašalpos
 ● Įvedus privalomą karo tarnybą daug vytų tapo kareiviais
● Atgijo miestai

1936 – 1939 m. pilietinis karas Ispanijoje. Įsigali F. Franko diktatūra

1936 m. Prancūzijoje parlamento rinkimus laimi liaudies frontas

LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS KOVOS IR TARPTAUTINIS PRIPAŽINIMAS

1918 – 1920 m. Lietuvos nepriklausomybės kovos

● Su bermontininkais (sudaryti iš rusų baltagvardiečių, daugiausia Vokietijos buvusių karo

belaisvių. Veikė Lietuvoje ir Latvijoje). Jie nepritarė Baltijos šalių nepriklausomybei, vylėsi, kad
bus atkurta nedaloma Rusija, į kurią turės grįžti ir Baltijos šalys. Bermontininkai buvo sutriuškinti.
● Su bolševikais. V. Leninas ir L. Trockis rėmė pasaulinės komunistinės valstybės idėją. 1918 m. į
Lietuvą įžengus raudonarmiečiams buvo sudaryta V. Mickevičiaus - Kapsuko vyriausybė, kuri
skelbė, kad įkuriama Lietuvos Tarybų respublika. Tikslas – Lietuvą vėl įtraukti į Sovietų Rusijos
sudėtį. 1919 m. Lietuvos Tarybų respublika ir Baltarusija sujungtos į Litbelą. Panaikintas
bolševikams pralaimėjus karą.
● Su lenkais. Jie norėjo atkurti ATR. Tais pačiais metais lenkai užpuolė Lietuvą, norėjo Vilniaus
krašto, bet Vakarų valstybės demarkacinę liniją nubrėžė Lenkijos naudai. Lenkai savo siekio
prisijungti visą Lietuvą neatsisakė, nepavykęs perversmas Kaune.
1920 m. Suvalkų sutartis, pagal kurią Vilniaus kraštas atitenka Lietuvai. Šią sutartį lenkai sulaužo
įžygiavę su Želigovskio vadovaujama kariuomene ir užima Vilnių. 1922 m. vėl įsikišus Vakarams
Vilnius atiteko Lenkijai.

LIETUVA KRIKŠČIONIŲ DEMOKRATŲ VALDYMO METAIS

● 1920 m. pirmą kartą surengti teokratiniai rinkimai į Steigiamąjį Seimą

● 1920 m. Lietuvoje įteisinta visuotinė vyrų ir moterų balsavimo teisė
● Juos laimėjo krikščionių demokratų blokas (LKDP, LŪS, LDF)
● 1921 m. Lietuva priimta į Tautų Sąjungą
● Nuo 1920 m. iki 1926 m. Lietuvos Seimuose daugumą turėjo LKDP blokas (išskyrus 1922 m. pab.
- 1923 m. pradžią)
Steigiamojo seimo (1920-1922 m.) reformos (1922 m.):

1. Konstitucijos priėmimas. Pirmą kartą teisiškai įtvirtintas lietuvių, kaip valstybinės kalbos,
statusas, Lietuva – nepriklausoma demokratinė respublika, suvereni valstybės valdžia – tauta,
valstybę valdo Seimas (aukščiausioji valdžia), Vyriausybė ir Teismas. Seimas renka prezidentą.
2. Žemės reforma. Iš dvarininkų ir bajorų paimta žemė atiduota smulkesniems valstiečiams,
nusipelniusiems karo tarnyboje, bežemiams, mažažemiams. Paspartino ūkio raidą.
3. Lito įvedimas. Finansinis stabilumas ir vieningos valstybės pagrindas.

Lietuvos raida parlamentinio valdymo metais:

POLITINĖ RAIDA:

● Sukilimo metu 1923 m. prijungtas Klaipėdos kraštas – didžiausias tarpukario užsienio politikos
laimėjimas
● Išliko spaudos cenzūra, neleista laisvai šaukti susirinkimų

SOCIALINĖ RAIDA:

● Šalyje įvesta karinė padėtis, vėliau paskelbtas sustiprintas apsaugos įstatymas

● Palanki moterų padėtis, jos turėjo lygias teises su vyrais

EKONOMINĖ RAIDA:

● Žemės reforma paskatino ūkio, ekonominę raidą ir pokyčius

Lietuvos prezidentai:

1. 1919 m. A. Smetona (Tautos pažangos partija)

2. 1920 m. A. Stulginskis (LKDP)
3. 1926 m. K. Grinius (LVS)
4. 1926-1940 m. autoritarinis A. Smetonos valdymas

VALSTIEČIŲ LIAUDININKŲ IR SOCIALDEMOKRATŲ VALDYMAS

1926 m. III Seimo rinkimai, kuriuos laimini kairieji – socialdemokratai ir LVL

Priežastys, lėmusios krikdemų pralaimėjimą:

● Nepasitenkinimas krikdemų valdymo metodais, norėjimas reformų visose gyvenimo srityse

 ● Demokratijos suvaržymai šalyje (spaudos cenzūra, karo padėties vyravimas, demokratinių laisvių
suvaržymas)
● Dvasininkų politikavimas
● Skandalai, finansiniai sukčiavimai

Priimti socdemų ir liaudininkų nutarimai:

● Panaikino demokratines laisves varžiusius apribojimus, bet nenumatė reikiamų priemonių

tvarkai užtikrinti
● Dvasininkams nebemokami atlyginimai
● Panaikinta karo padėtis
● Amnestuoti politiniai kaliniai
● Sumažinta politinė policija
● Panaikinti spaudos apribojimai
● Leistos steigti lenkiškos mokyklos
● Nepuolimo sutartis su SSRS 1926 m., kuri numatė, kad Rusija pripažįsta Vilniaus kraštą Lietuvai.
Ši sutartis suteikė vilties, kad Vilniaus problema dar nėra galutinai pralaimėta

Reformų padariniai:

● Staigios reformos atsisuko prieš pačią valdžią

● Suaktyvėjo komunistų judėjimas
● Partijos neišmintingai naudojosi laisvėmis
● Karių, dvasininkų ir juos palaikančių visuomenės sluoksnių pasipiktinimas
● Opozicijų spaudimas, liaudininkų ir socdemų nesutarimai
● 1926 m. kairiųjų valdžia nuversta

AUTORITARINIS A. SMETONOS VALDYMAS

Atėjimo į valdžią priežastys:

● III Seimo reformos, jų skubotumas ir klaidos

● Netvirta valdančioji koalicija
● Lietuvos demokratijos jaunumas ir parlamentarizmo tradicijų nebuvimas
● Komunizmo grėsmė
● 1922 m. Steigiamojo seimo priimta konstitucija, kuri seimui suteikė per daug teisių ir laisvių –
leido įstatymus, kontroliavo vykdomąją valdžią, leido įstatymus
● Jaunas parlamentarų amžius
● Tarptautinė padėtis: kitose valstybėse žlugęs parlamentinis valdymas, pvz.: Italija, Lenkija
● Spaudoje skelbta Lenkijos pavojaus grėsmė Lietuvai
 ● Šalies ekonomikos krizė

Padariniai:

● Panaikintas demokratinis parlamentarizmas

● Priverstinai atstatydinamas K. Grinius, nauju prezidentu išrenkamas A. Smetona
● Panaikino daugelį kairiųjų įvestų įstatymų – įvesta karo padėtis, cenzūra, demokratinių laisvių
apribojimai
● Persekiojama nuversta valdžia
● 1927 m. paleistas III Seimas
● Iškeltas tautos vado kultas

1928 m. ir 1938 m. antidemokratinė Lietuvos konstitucija.

● A. Smetona stengėsi įtvirtinti savo vienvaldystę todėl priėmė antidemokratinę konstituciją

● Prailgintas Seimo ir prezidento kadencijų laikas, amžius
● Prezidentas gali būti perrenkamas neribotam laikui
● Prezidentas gali leisti įstatymus ir jį renka tautos atstovai

Vidaus politika:

● Prižiūrėjo ir kontroliavo visas opozicines jėgas, jas persekiojo

● Rūpintasi karine padėtimi, kariuomene
● Steigė koncentracijos stovyklas, siekė izoliuoti opozicinių partijų narius
● Partija nelygu valdžia – ji tarpininkė tarp prezidento ir tautos
● Priimtos antidemokratinės konstitucijos
● Žiniasklaidos cenzūra
● Tautos vado kultas
● Tautinės mažumos galėjo naudotis kultūrine autonomija

Užsienio politika:

● Konkordatas su Vatikanu – reformuoti krikščionių santykiai su šventuoju sostu

● Iškėlė Vilniaus klausimą tarptautiniu mastu
● Vokietija pripažįsta Klaipėdos kraštą Lietuvai
● Prekybos sutartis su Vokietija
● 3 ultimatomai iš Lenkijos, Vokietijos, SSRS