Kalbėjimo planas

Tema
/Vertybių išsaugojimas laisvėje ir prievartoje/
/ Kaip ir kokios vertybės išsaugomos skirtingoje aplinkoje?/
/Žmogus ir jo vertybės laisvėje ir prievartoje/
(šiuo metu galvoju vartoti paryškintą pavadinimą)
Remsiuosi šiais kūriniais: V. Goldingo “Musių valdovas“, R. Šepečio „Druska jūrai“, I. Mero „Lygiosios
trunka akimirką“.
Tikslas – Supažindinti ir priversti klausytoją susimąstyti apie žmonių vertybes ir patį žmogų laisvėje ir
prievartoje.
Pagrindinė mintis - Žmogus skirtingoje aplinkoje ir situacijoje (šiuo atveju
laisvėje ir prievartoje) pirmumą teikia visiškai priešingoms vertybėms.
1. ĮVADAS
2. DĖSTYMAS
Pirmas teiginys
Prievartoje žmogus teikia pirmenybę laisvei ir žmogiškumui.
Argumentai
 Įkalintas žmogus supranta kito dalią ir tampa žmogišku.
 Laisvė - kiekvieno nelaisvo žmogaus didžiausias troškimas.
 Literatūroje žmogus, atsidūręs prievartoje, simbolizuoja gėrį ir
dorumą, kuri yra išlikusi šiame pasaulyje.
Dalinė išvada- Taigi žmogui laisvė yra svarbi dvasiškai ir jos troškimas
žmoguje formuoja gėrį bei tyrumą.
Antras teiginys
Laisvė, tam tikra prasme, žmogų gadina ir iššaukia jo prigimtį.
Argumentai
 Laisvas žmogus pasiduoda instinktams.
 Laisvėje pradedama labiau vertinti tai, kas materialu.
 Šiais laikais laisvė vis labiau yra nuvertinama ir nesureikšminama.
Dalinė išvada – Asmuo, o dar labiau jei jis jaunas, linkęs pasiduoti
vidiniam savo blogiui ir pirminei prigimčiai.
Trečias teiginys
Tiek laisvė tiek prievarta turi neigiamų ir teigiamų pusių.
Argumentai
  Kartu su prievarta drauge žingsniuoja ir žiaurumas, smurtas.
 Laisvė yra neatsiejama žmogaus ir tautos pilnavertiškumo
dalis.
 Prievartoje augęs žmogus labiau vertina gyvenimą ir dvasines
vertybes, nei augęs laisvėje.
Dalinė išvada – Taigi galime teigti, kad laisvė ir prievarta turi
savo gerąsias ir blogąsias puses, todėl žmogui svarbu suprasti
kokia yra viso to kaina ir pradėti vertinti tai, kas yra taip trapu ir
gležna.
3. IŠVADA