Professional Documents
Culture Documents
I. Įžanga
Yra teigiama, kad yra dvi pagrindinės jėgos. Jas galima skirti į meilę ir neapykantą. Nors
sąmoningas žmogus siekia padėti, skleisti meilę ir gėrį, tačiau individas kartais nuklysta
neapykantos keliu ir elgiasi žiauriai, lyg neturėdamas jausmų. Būtent apie šiuos veiksmus
– kupinus žiaurumo – šiandieną kalbėsiu, o jų apraiškas puikiai įkūnija mūsų kūrėjai.
Dėstymas
Argumentai:
Dalinė išvada: Novelėje „Fleita“ prozininkas ir „ironijos meistras“ įkūnija modernių laikų
visuomenės žmogaus žiaurumą, susvetimėjimą ir atstūmimą, kurį tenka patirti nelaimėje
atsidūrusiam žmogui.
2. Jonas Biliūnas apsakyme „Vagis“ atspindi doro žmogaus žiaurų poelgį, siekiant
apsiginti:
Argumentai:
1. J. Biliūno įdomūs biografijos faktai, kurie lėmė jo, kaip psichologinės krypties
rašytojo, kryptį.
2. Apsakymas „Vagis“ – pasakojimas apie ūkininko Jokūbo žmogžudystę, kurią jis
įvykdė siekdamas apsisaugoti.
3. Atpildas už žiaurų poelgį, kurio Jokūbas net nenorėjo, kančia, sukelta sąžinės balso.
Dalinė išvada: Taigi, Jono Biliūno prozose vaizduojamas žiaurumas dažnai kyla ne iš piktos
valios, o iš noro apsisaugoti ar sąmoningai to veiksmo nesuvokiant.
Argumentai:
III. Apibendrinimas.
Žmogus kartais gali būti išties žiaurus, lyg gyvulys. Tas pats anksčiau minėtas rusų klasikas
F. Dostojevskis yra pasakęs, kad žmogaus žiaurumą lyginti su gyvulio būtų neteisinga
gyvulių atžvilgiu, nes niekas taip sąmoningai nesielgia ir neapmąsto žiauraus poelgio kaip
žmogus. Tokias apraiškas atspindi ir apžvelgta lietuvių literatūra.
Literatūra: