` EUROPA IR LIETUVOS DIDŽIOSIOS KUNIGAIKŠTYSTĖS VISUOMENĖS FORMAVIMASIS (IKI XV A. PAB.

)
1 Krikščionybės plitimas
Europoje viduramžiais: frankų
(V a.), slavų (Kijevo Rusia,
Lenkija – X a.) christianizacija.
Frankų krikštas 496m.
V a. pab. Frankai laimėję mūšį prie Suanso priėmė vietinių gyventojų tikėjimą -
Krikščionybę. Tai buvo vieningos krikščioniškosios Europos formąvimosi pradžia.
Priežastys: Karalius Chlodvigas apsikrikštija.
Būdas: savo noru arba prievarta krikštijamos tautos.
Pasėkmės: susikūrė Frankų valstybė.

Kijevo Rusios krikštas 988 m., valdant Vladimirui. X a. krikštą iš Bizantijos imperijos
priėmė Kijevo Rusia, tai lėmė bizantiškosios kultūros plitimą rytų Europoje. 
Priežastys:
1.Vakaruose Rusia ribojosi su katalikiškomis, rytuose su stačiatikių šalimis.
2.Baimintasi priklausomybės nuo galingo kaimyno;
3.Per Rusią ėjo „didysis vandens kelias iš variagų į graikus“ prekiaudami ir kariaudami
vietiniai gyventojai dažnai susitikdavo su krikščionimis.
Būdas: prievarta ir bausmėmis.

Lenkų krikštas 966m., valdant Mieško I

Lenkija X a. krikštą priėmė iš Romos imperijos.
Priežastys: Noras integruotis į bendrą Europos kontekstą.
Būdas: Mieško I veda Čekijos princesę Dobravą ir priima krikštą. Kartu krikštą priima ir
pagoniška lenkų tauta.
2 Krikščionybės skilimo XI a. į
Vakarų ir Rytų bažnyčias Krikščionių bažnyčios skilimas 1054m.
 priežastys ir Priežastys:
 padariniai. • Nesutarimai tarp Romos popiežiaus ir Konstantinopolio patriarcho dėl
kiekvieno iš jų įtakos krikščionims
• Nesutarimai dėl įtakos Sicilijos saloje
• Ryškūs bažnyčių skirtumai: vakaruose vyravo lotynų k., rytuose- graikų, slavų.
• Teologiniai, liturginiai skirtumai             
Padariniai:
• Susikūrė katalikų ir stačiatikių bažnyčios
• Katalikų bažnyčia pradėjo keistis: jos atstovai ėmė reikšti nepasitenkinimą
dvasininkų priklausomybe nuo pasaulietinių valdovų.
• Pasisakyta prieš pasauliečių dalyvavimą skirstant bažnytines apeigas ir prekybą
bažnytinėmis pareigomis.
3 Katalikų bažnyčios įtaka • Ilgus metus dvasininkai buvo pavaldūs pasaulietinei valdžiai. 
Europos • Stoti į dvasininkijos luomą leisdavo karalius arba atitinkamos žemės valdovas.
 politiniam • Vyskupijos buvo skirstomos ir užimamos karaliaus teikimu.
 ir socialiniam • Karalius skirdavo vyskupus
gyvenimui. • Davę priesaika, gavę žemės ir feodalo teises, vyskupai tapdavo valstybių
valdininkijos dalimi.
• Tačiau pasaulietinės valdžios skverbimasis į dvasininkijos luomą kėlė valdžios ir
Bažnyčios konfliktus.
 Po Kliuni reformos, popiežius tampa ryškiausia figūra Europoje. Jis vainikuoja
karalius, skiria vyskupus, gali atleisti feodalus nuo priesaikos ir pan. Organizuoja
kryžiaus žygius.

4 Vienuolynų vaidmuo Religinis:

visuomenės gyvenime. • Prisidėjo prie krikščionybės sklaidos Europoje
 Religinis Ekonominis:
 Ekonominis • Plėtojo amatus, žemės ūkį
 Kultūrinis Kultūrinis:
 Visuomeninis • Vienuolynuose gilintasi į meną, mokslą
• Vienuoliai leido, perrašinėjo knygas- jų pastangomis išsaugota daugybė senųjų raštų,
antikos veikalų
• Turėjo bibliotekas
• Buvo švietimo, mokslo židiniai
Visuomeninis :
• Vienuolynuose buvo slaugomi ligoniai, priglaudžiami piligrimai
• Maitino vargšus
5 Kryžiaus žygių į Rytus (XI–XIII
a.) vaidmuo Europos
visuomenės kaitoje:
 baudžiavinių santykių
irimas,
 Katalikų bažnyčios
pozicijų stiprėjimas,
 netolerancijos
apraiškos,
 pokyčiai
kasdieniniame
gyvenime.
22 Etninė (lietuviai, slavai, žydai, ETNINĖ LIETUVOS VISUOMENĖS ĮVAIROVĖ IR KAITA XIII – XV a.:
totoriai, karaimai) ir
visuomenės įvairovė
Religinė visuomenės įvairovė
(pagonys, stačiatikiai, katalikai)  LDK teritorijoje gyveno baltarusių, žydų, ukrainiečių, rusų, lenkų, karaimų ir totorių.
Lietuvos ir jos kaita XIII–XV a
23 Pagoniškosios epochos
Lietuvos kultūros (religija,
raštija) pagrindiniai bruožai.
Krikšto priėmimo reikšmė
krikščioniškos kultūros plitimui  Daugiausia vartojama rusėnų kalba.
(raštija, mokyklos, sakralinė
architektūra) Lietuvoje.
EUROPOS IR LIETUVOS DIDŽIOSIOS KUNIGAIKŠTYSTĖS VISUOMENĖS KAITA XVI–XVII A. VID.
26 Reformacijos ir
kontrreformacijos sąjūdžiai XVI atnaujinimo ir Katalikų bažnyčios pertvarkymo; religinis sąjūdis Vakarų krikščionybėje,
a.
Svarbiausios Martyno Liuterio
bažnyčios reformavimo idėjos
 Iro baudžiava: feodalai parduodavo valstiečiams laisvę, kad turėtų lėšų žygiams;
baudžiauninkai, išvykus senjorui, bėgdavo į miestus.
 Popiežius tapo galingiausiu asmeniu (nes rėmė karalius vykstant centralizacijai),
kontroliuojančiu visas sritis. Didėjantis visuomenės pamaldumas. Sparčiai daugėjo
bažnyčių, katedrų, vienuolynų...
 Netolerancija Europoje gyvenantiems arabams, žydams - jie buvo persekiojami,
prieš žydus vyko masiniai pogromai, siaubiami getai. Nepakanta Europos
kitatikiams, eretikams, pagoniams.
 Formavosi higienos įpročiai plauti rankas, imta naudotis šakutėmis, porceliano,
stalo indais; mityboje gausiai pradėta vartoti Rytų prieskonių; keitėsi drabužių
mados – populiarėjo apsiaustai, šilko, medvilnės audiniai.
 XIII a. Lietuvos valstybės gyventojai kalbantys viena kalba, buvo vadinami lietuviais;
rytų Lietuvos gyventojai aukštaičiais.
 Prie lietuvių tautos jungėsi kitos baltų gentys (žemaičiai), lietuvių tauta susiformavo
iki XIV a. antros pusės.
RELIGINĖ LIETUVOS VISUOMENĖS ĮVAIROVĖ IR KAITA XIII – XV a.:
 LDK buvo įvairių tikėjimų valstybė. XIV – XVI a. joje gyveno pagonys, stačiatikiai,
katalikai, protestantai, musulmonai.
 Dėl religinių įsitikinimų nebuvo persekiojamas judaizmas ir karaizmas.
 Iki XIV a, pab. LDK gyventojai buvo pagonys, bet po krikščionybės priėmimo vis
daugiau radosi krikščionių
PAGONIŠKOSIOS EPOCHOS LIETUVOS KULTŪROS PAGRINDINIAI BRUOŽAI:
 Iki krikšto raštas šalyje neplito, nebuvo švietimo centrų – vienuolynų.
 Gedimino laikais raštininkais būdavo pranciškonų ir dominikonų vienuoliai, kartais
rusų raštininkai.
 Su slaviškais kraštais susirašinėjama kanceliarinė slavų kalba, su Europos valstybėmis
ir popiežiumi – lotynų, su Ordinu – vokiečių.
 Vyrauja mediniai pastatai, vėliau mūriniai (baltiškoji mūro technika). KRIKŠTO
PRIĖMIMO REIKŠMĖ KRIKŠČIONIŠKOSIOS KULTŪROS PLITIMUI LIETUVOJE:
 Po krikšto plinta lenkų kalba.
 Imti kurti pirmieji metraščiai ir kronikos.
 Pradėta tvarkyti Lietuvos Metrika.
 XIV a. pab. Atsiranda vienuolynų mokyklos, 1397 m. pirmoji mokykla prie Vilniaus
katedros, parapinė mokykla 1409 m. Trakuose.
 Lietuvos kultūra integruojasi į Vakarų Europos kultūrą
Reformacija – tai XVI a, visuomeninis, politinis ir religinis judėjimas dėl religinio
siekęs reformuoti katalikybę.
Reformacijos priežastys:
1) Stiprėjo visuomenės nepasitenkinimas Katalikų bažnyčios dvasininkais (dvasininkijos
nuosmukis Vakarų schizmos laikotarpiu-vienu metu valdo 2-3 popiežiai, 1378-1417 m.)
2) Bažnyčios galia perėjo pasauliečiams (mokslas),
3) Po centralizacijos valdovams nebereikėjo dvasininkų paramos valdžiai išlaikyti,
4) Katalikų bažnyčia nesikeitė kartu su besikeičiančiu pasauliu, o pasiliko prie
viduramžiškų tradicijų ir vertybių, neatitiko naujo visuomenės gyvenimo poreikių,
5) Mažėjo bažnyčios prestižas ir visuomenės pasitikėjimas dėl prekybos
indulgencijomis, dvasininkijos ydų, Bažnyčios ir tikėjimo įstatymų pažeidinėjimo.
6) Visuomenė buvo pasipiktinusi Bažnyčios turtais ir dideliais mokesčiais Bažnyčiai,
7) Vokietiją pasiekė Italijoje gimusios humanistinės idėjos (XVI a.).
1517 m. vokietis, augustinų vienuolis Martynas Liuteris paskelbia „95 tezes“, kurios
teigia:
1) Dvasininkija nereikalinga kaip tarpininkė žmogui bendrauti su Dievu,
2) Visi prieš Dievą lygūs, todėl turi būti panaikinta katalikų hierarchija,
3) Šventasis Raštas vienintelis religinių tiesų šaltinis, jį kiekvienas gali aiškinti pats,
4) Vieninteliai sakramentai, kuriuos reikia priimti Krikštas ir Komunija,

27 Jėzuitų ordino vaidmuo
stiprinant katalikų bažnyčios
pozicijas.
5) Kunigams neprivalu laikytis celibato.
Reformacijos srovės:
1) Liuteronai (M. Liuteris),
2) Kalvinistai (J. Kalvinas), tikinčiajam keliami griežtesni reikalavimai, nepripažįstama
žmogaus galimybė turėti įtakos savo likimui (predestinacijos dogma), Britų salose
vadinami puritonais, Prancūzijoje hugenotais.
3) Anglikonai (pagal Henriko VIII reformą) mažai kuo skiriasi nuo katalikų pagal
bažnyčios apeigas, tik Bažnyčios vadovu laiko ne popiežių, o Anglijos karalių.
Reformacijos rezultatai:
*1555 m. Augsburgo religinės taikos sutartimi pasibaigia religinės kovos Vokietijos
žemėse ir įteisina evangelikų liuteronybę, kunigaikščiai turi teisę pasirinkti ir parinkti
tikėjimą savo pavaldiniams.
*Atsiranda dar viena krikščionybės šaka – protestantizmas (skyla į
liuteronus, kalvinistus, anglikonus, hugenotus),
*sudaro palankias sąlygas švietimui, mokslui, filosofijai ir menui Vakarų Europoje,
*padeda plėtotis nacionalinėms kalboms ne tik Bažnyčios, bet ir visuomeniniame
gyvenime,
*vietoj Kryžiuočių ordino įkurta pasaulietinė Prūsijos kunigaikštystė
(protestantizmas).
KONTRREFORMACIJA:
• Kontrreformacija – XVI a. prasidėjusi Romos katalikų bažnyčios kova su reformacija.
• Iniciatorius Džovanis Moronė.
• Priežastys:
1) Per reformaciją Bažnyčia neteko daug turto,
2) Sumažėjo popiežiaus įtaka.
Vyko įvairiomis formomis:
• 1542 m. įsteigtas Vyriausiasis inkvizijos tribunolas, 1557 m. paskelbiamas pirmasis
uždraustų knygų sąrašas – indeksas.
• 1545 – 1563 m. Italijoje vyko Tridento bažnytinis susirinkimas skirtas reformacijos
padariniams įveikti:
1) Oficialiai paskelbiama kontrreformacija, padedamas teorinis ir strateginis jos
pagrindas.
2) Pasmerkė prekybą indulgencijomis,
3) Įteisina visas tradicines katalikybės dogmas,
4) Sustiprina Katalikų bažnyčios organizaciją, pavaldumą popiežiui, vienuolių ordinų
drausmę,
5) Atskilėlius paskelbia eretikais,
6) Paliko celibatą vienuoliams ir kunigams
• Dalis pamaldų atliekama gimtąja kalba, steigiamos mokyklos, propaguojamas baroko
stilius, sudaromos politinės sąjungos su monarchais, sakomi pamokslai.
Padariniai:
*katalikiškomis valstybėmis liko Ispanija, Portugalija, Italija, Lenkija, Lietuva, pietų
Vokietija;
*Jėzuitų mokyklos pripažintos geriausiomis Europoje,
* išsilavinę jėzuitai įtraukiami į valstybės valdymą, veikė politinį gyvenimą,
* plinta baroko stilius.
JĖZUITŲ ORDINO VAIDMUO:
•1540 m. ispanas Ignacas Lojola įkuria Jėzuitų ordiną.
•Tikslas – atvesti į tikėjimą pagonis ir atsimetėlius, steigti švietimo įstaigas, rūpintis
jaunimo ugdymu
(1773 m. buvo panaikintas, XIX a. vėl atkurtas).
•Paskiriamas kontrreformacijos vykdymas.
•Pabrėžiama ištikimybė popiežiui ir Katalikų bažnyčiai.
•Plati intelektualinė veikla ir misijos stiprino Katalikų bažnyčios pozicijas.
REFORMACIJOS SKLAIDA EUROPOJE:
28 Reformacijos sklaida Europoje.
31 Reformacijos ir
kontrreformacijos sąjūdžiai
LDK ir jų įtaka visuomenei.
•Reformacijos platinimo metodai:
1) Apeigos pradėtos atlikti gimtosiomis kalbomis, Biblija išversta į gimtąsias kalbas,
2) Panaikintos indulgencijos, sumažintos išlaidos Bažnyčios išlaikymui,
3) Steigiamos mokyklos ir universitetai, leidžiamos knygos,
4) Panaikinta dalis draudimų ir reikalavimų, varžančių tikinčiųjų teises (celibatas),
5) Persekiojami katalikai.
•Reformacijos išplitimas:
Skandinavijos šalyse reformaciją vykdė karaliaus valdžia, XVII a.
Norvegijoje, Švedijoje, Danijoje sukurtos Evangelikų liuteronų bažnyčios; Šveicarijoje,
Lietuvoje, Lenkijoje – kalvinizmas; Nyderlanduose – kalvinizmas, liuteronybė,
anabaptizmas; Prancūzijoje – hugenotai, kalvinistai; Anglijoje – puritonai, valstybinė
religija Anglikonų bažnyčia; Prūsijoje – liuteronai.
Reformacija:
1. Liuteronizmas- LDK atsirado 1555m. Liuteronybėje nėra griežtos ribos tarp
dvasininkų ir pasauliečių, visi pripažįstami šventais Kristuje. Nėra vienuolijos ir
celibato, iš 7 Romos krikščionybės sakramentų liuteronų pripažįstami tik
Krikštas ir Komunija;
2. Kalvinizmas- LDK atsirado XVI a. vid. Siekė politinių teisių, kovojo prieš
absoliutizmą, stabdė centralizaciją;
3. Arijonizmas- LDK atsirado 1562m. Tikėjimo pagrindas- kunigo Arijaus iš
Aleksandrijos skelbta Švenčiausios Trejybės koncepcija, kuri neigė Trejybės
dogmą ir Kristaus dieviškumą.
Kontrreformacija:
Kontrreformacijos ideologinę programą sudarė Tridento bažnyčios susirinkimo (1545-
1563m.) nutarimai. Kontrreformaciją vykdė aukštosios bažnyčios institucijos ir
vienuolių ordinai. Ypač aktyvūs buvo 1564m. įsikūrę jėzuitai. Kadangi protestantai
pirmieji kreipėsi į tikinčiuosius gimtąja kalba, kontrreformacijos laikotarpiu katalikų
bažnyčia taip pat išleido lietuvių kalba daug religinių, praktikai reikalingų, knygų. Imta
lietuviškai skelbti popiežių bules. Intelektualinį gyvenimą monopolizavo jėzuitų
tvarkomas Vilniaus universitetas.
Reformacijos ir kontrreformacijos įtaka visuomenei: išauga domėjimasis gimtąja kalba,
plinta raštingumas, kultūra, švietimas.