19.

Molotovo ir
Ribentropo paktas,
Vokietijos ir Sovietų
Sąjungos karo veiksmai
1939 – 1941 m.
 Padėtis iki 1939-08

• Didžioji Britanija ir Prancūzija 1939 m. vasarą

veda derybas su SSRS, tikėdamos, kad ją
įtrauks į bendrą kovą su Vokietija;
• Sovietų Sąjunga kelia didelius reikalavimus ir
1939 m. rugpjūčio mėn. derybos nutrūksta.
 Molotovo – Ribentropo paktas
• 1939 m. rugpjūčio 23 d. Maskvoje Sovietų Sąjungos ir Vokietijos
užsienio reikalų ministrai Viačeslavas Molotovas ir Joachimas
Ribentropas pasirašė nepuolimo sutartį, vadinamą Molotovo ir
Ribentropo paktu.
• Greta oficialaus sutarties teksto buvo pasirašytas slaptasis protokolas,
kuriuo Rytų Europa padalyta į įtakos sferas.
• J. Stalinui tai buvo puiki proga užgrobti vakarines SSRS kaimynes ir
atitolinti galimą karinį konfliktą su A. Hitleriu, o nacistinei Vokietijai
suteikė galimybę 1939 m. rugsėjo 1 d. netrukdomai užpulti Lenkiją.
Molotovo – Ribentropo paktas
 Sovietų Sąjungos ir Vokietijos
slaptieji susitarimai
• 1939 m. rugpjūčio 23 d. (Molotovo –
Ribentropo paktas)
• 1939 m. rugsėjo 28 d. (draugystės ir sienos
sutartis)
 1939 m. rugpjūčio 23 d.

• Į SSRS įtakos sferą pateko Suomija, Estija,

Latvija ir Rumunijos dalis (Besarabija);
Vokietijos įtakos sferai atiteko Lietuva. Perpus
pasidalyta ir Lenkija.
 1939 m. rugsėjo 28 d.

• Slaptajame protokole Vokietija už lenkiškas

Liublino ir Varšuvos vaivadijas Sovietų
Sąjungos įtakos sferai atidavė Lietuvą be
Užnemunės (pagal kitą 1941 m. pradžios
susitarimą Sovietų Sąjunga Užnemunę iš
Vokietijos nusipirko).
 Antrojo pasaulinio karo
(1939 09 01 – 1945 09 02)
priežastys. Karo pradžia.
 Antrojo pasaulinio karo
priežastys:
• Versalio sutarties nuostatos, kurios labai pažemino
Vokietiją. Ji bet kuria kaina ypač A. Hitleriui
atėjus į valdžią, siekė atgauti savo teritorijas ir
galią, turėtą prieš Pirmąjį pasaulinį karą.
• 4-ajame dešimtmetyje išaugęs Vokietijos, Italijos
ir Japonijos agresyvumas, jų siekis išplėsti savo
teritorijas ir dominuoti pasaulyje.
• Tautų Sąjungos nuolaidžiavimo politika,
pirmiausia nacistinės Vokietijos atžvilgiu.
• Sovietų Sąjungos siekis išplėsti savo teritoriją ir
įvesti komunizmą kitose valstybėse.
Vokietijos ir Sovietų Sąjungos
karo veiksmų palyginimas:
1939 m. ruduo - 1941 m.
birželio mėn.
 VOKIETIJOS VEIKSMAI
• 1939 m. rugsėjo 1 d. Vokietijai užpuolus Lenkiją,
prasidėjo Antrasis pasaulinis karas. Jau pirmomis
karo valandomis Lenkijai teko patirti triuškinamą
naujoviško karo smūgį - žaibo karą, paremtą greitai
judančia šarvuota technika palaikoma karo aviacijos.
Lenkijai nepavyko kiek stipriau pasipriešinti
vermachtui. O paramą žadėjusios Prancūzija ir
Didžioji Britanija pažado netesėjo.
• A. Hitleris dar prieš karą ištarė šiuos žodžius:
„Jeigu karas bus pralaimėtas, tauta taip pat žus“
Vermachtas - nacistinės Vokietijos ginkluotosios pajėgos, susidedančios
iš sausumos kariuomenės, karinių oro pajėgų ir karinio jūrų laivyno.
Žaibo karas - karo taktika, kuria siekiama staigiai įsiveržti į priešo
teritoriją ir jį nugalėti.
• Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos kariuomenės,
išdėstytos prie Vokietijos sienos, užuot aktyviai
kariavusios, karo pradžioje tik stebėjo vokiečių
pajėgas.
• Toks Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos
kariuomenių delsimas pulti Vokietiją buvo
pavadintas Keistuoju karu ir leido A. Hitleriui
prie vakarinių sienų sutelkti didžiules vermachto
pajėgas.
Tolesni Vokietijos karo veiksmai
1940 metais
• Vokietijos kariuomenei sutriuškinus Lenkiją, ji
pagrindinį dėmesį skyrė Vakarų Europos
nukariavimui. 1940 m. balandžio mėn. A. Hitleris
davė įsakymą pulti neutralią Norvegiją.
• Vokiečiai įsiveržė į Norvegiją, o pakeliui - į
Daniją. Ši šalis, matydama, kad neturi jokių
galimybių pasipriešinti, tą pačią dieną kapituliavo.
• Norvegija priešinosi ilgiau, tačiau nesulaukusi
veiksmingos pagalbos iš Prancūzijos ir Didžiosios
Britanijos birželio mėn. buvo vokiečių okupuota.
• 1940 m. gegužės 10 d. Vokietijos kariuomenė
pradėjo Prancūzijos ir neutralių šalių -
Nyderlandų, Belgijos ir Liuksemburgo - puolimą.
Gegužės mėn. šios valstybes kapituliavo.
• Birželio 14 d. į Paryžių įžengė Vokietijos
kariuomenė. Prancūzijos vyriausybė atsistatydino,
o maršalas Anri Filipas Petenas birželio 22 d. su
Vokietija pasirašė taikos sutartį.
• A. F. Petenas formaliai įgijo teisę valdyti pietinę
Prancūziją ir užjūrio kolonijas. Jo vyriausybės,
palaikančios nacių politiką, centras perkeltas į Viši
miestą.
• Kapituliavus Prancūzijai Vakarų Europoje
vienintelė Didžioji Britanija tęsė kovą su
nacistine Vokietija. Padėtį gelbėjo Lamanšo
sąsiauris, Karališkasis laivynas ir Karališkoji
aviacija. Vokietijai taip ir nepavyko pasiekti
pergalės mūšyje dėl Britanijos.
Italijos karo veiksmai 1940
metais
• Siekdama įsitvirtinti Balkanuose Italija 1940 m.
pavasarį pradėjo Graikijos puolimą. Puolimas
baigėsi nesėkme, prarado iki tol okupuotą
Albaniją.
• Jugoslavijos šturmas baigiasi nesėkme.
• 1940 m. birželio mėn. su Vokietijos, Bulgarijos
ir Vengrijos pagalba pavyko okupuoti Graikiją
ir Jugoslaviją.
 SOVIETŲ SĄJUNGOS VEIKSMAI (1)
• 1939 m. rugsėjo pradžioje Vokietijai per porą
savaičių sutriuškinus Lenkiją, Sovietų Sąjunga
rugsėjo 17 d. iš rytinės pusės į ją įžengė.
• 1939 m. rudenį Suomijai, Estijai, Latvijai ir Lietuvai
SSRS siūlė pasirašyti savitarpio pagalbos sutartis.
Norėdamos išvengti karo Estija, Latvija ir Lietuva
jas pasirašė. Šių šalių teritorijose buvo įkurtos
Raudonosios armijos karinės bazės.
• 1939 m. spalio 10 d. Lietuva ir SSRS pasirašė
savitarpio pagalbos sutartį. Pagal ją Lietuva
atgavo Vilniaus kraštą.
 SOVIETŲ SĄJUNGOS VEIKSMAI (2)

• Suomija griežtai atsisakė pasirašyti tokią sutartį,

todėl tarp Sovietų Sąjungos ir Suomijos kilo
vadinamasis Žiemos karas. Nors Suomija po karo
neteko dalies savo teritorijos (suomiai sovietams
atidavė Karelijos sąsmauką, Vyborgo miestą,
vakarinę ir šiaurinę Ladogos ežero pakrantes), jai
pavyko išsaugoti nepriklausomybę.
• Žiemos kare buvo pradėtas naudoti vadinamasis
Molotovo kokteilis.
Žiemos karas - 1939 m. lapkričio mėn. - 1940 m. kovo mėn.
vykęs Sovietų Sąjungos ir Suomijos karas, per jį SSRS siekė
užgrobti Suomiją.
• Sovietų Sąjunga, naudodamasi Vokietijos sėkme
kovojant su Prancūzija, 1940 m. birželio mėn. iš
pradžių Lietuvai, o po dviejų dienų Latvijai ir
Estijai įteikė ultimatumus. Juos Baltijos valstybės
priėmė.
• Birželio mėn. okupavę Rumunijos rytines žemes -
Besarabiją, 1940 m. vasarą sovietai prievarta jau
buvo užėmę tas teritorijas (išskyrus Suomiją), kurios
buvo nurodytos Molotovo ir Ribentropo pakto
slaptuosiuose protokoluose.
 Antrasis
pasaulinis
karas
Europoje.
1939–1940 m.