Lietuva tarpukario metais

(1918 02 16– 1940.06.15)

• Lietuva tarpukario metais (1918 02 16– 1940.06.15)

• Nepriklausomybės kovų laikotarpis (1918 – 1920)

• Parlamentinis valdymas (1920 – 1926)
• Autoritarinis A. Smetonos valdymas (1926 – 1940)
• 1917 metų rugsėjį, Vokiečiams leidus, buvo sudarytas patariamasis organas –
Lietuvos Taryba.
• 1917 metų gruodžio 11 dieną, Lietuvos Taryba priėmė nutarimą, kuriuo
pritariama nepriklausomai Lietuvos valstybei, su glaudžiais ekonominiais ir
politiniais ryšiais kartu su Vokietija.
• 1918 metų vasario 16 dieną Lietuvos Taryba paskelbė Lietuvos
Nepriklausomybės atkūrimo aktą.
• Lietuvos Taryba pesivadinusi į Lietuvos Valstybės Tarybą išrinko Viurtembergo
hercogą Vilhelmą fon Urachą Lietuvos karaliumi Mindaugu II.
• 1918 m. lapkričio 2 d. Vokietijai pralaimėjus Vakaruose, Lietuvos Valstybės
Taryba atšaukė Mindaugo II išrinkimą ir priėmė I-ąją laikinąją Lietuvos
konstituciją.
• 1918 m. lapkričio 11 d. A. Voldemaras sudarė pirmąją vyriausybę ir Taryba ją
patvirtino.
• Pradėtos kurti valstybės institucijos.
• 1919 m. balandžio 4 d. pakeista I laikinoji konstitucija ir įvesta Prezidento
pareigybė, pirmuoju prezidentu tapo A. Smetona, tol kol bus sušauktas
Steigiamasis seimas.
• Mykolas Sleževičius formuoja koalicinę Lietuvos vyriausybę.
• 1918 lapkričio 23 priimtas įsakymas dėl kariuomenės organizavimo.
• 1919 m. pradžioje Vincas Kapsukas–Mickevičius atvyko į bolševikų užimtą Vilnių
ir kūrė bolševikinę valdžią.Litbelas.
• 1919 m. balandžio 15 d. lenkai užima Vilnių.
• Iš Šiaurės Vakarų Lietuvai ėmė grėsti dar vienas pavojus – bermontininkai.
• 1920 m. liepos 12 d. tarp Sovietų Rusijos ir Lietuvos pasirašoma taikos
sutartis pagal kurią:
• Sovietų Rusija pripažįsta Lietuvos nepriklausomybę ir atsisako pretenzijų į
ją;
• Vilnius pripažįstamas Lietuvai;
• Lietuva gauna 3 mln. aukso rublių, 100 tūkst. ha. miško statyboms
(neįvykdė).
• 1920 m. spalio 7 d. Suvalkuose pasirašoma taikos sutartis tarp Lietuvos ir
Lenkijos, kuria Vilnius atiduodamas Lietuvai.
• Bet po dviejų dienų Želigovskio kariuomenė, prisidengdama tariamu maištu,
užima Vilnių ir ima skverbtis gilyn į Lietuvą.
• Tačiau lapkričio 21-22 d. Lietuvos kariuomenės daliniai prie Širvintų ir Giedraičių
sumušė lenkus.
• Steigiamasis seimas (1920 – 1922 m.)
• 1920 m. gegužės 15 d. Kaune susirinko Steigiamasis seimas.
• Daugiausiai balsų gavo krikščionių demokatų partija, todėl pirmininku
• tapo A. Stulginskis, kartu ėjęs ir Prezidento pareigas.
• Vyriausybę sudaryti gavo teisę gavo liaudininkai ir valstiečiai, ministru pirmininku
tapo K. Grinius.
1922 m. vasarį buvo priimtas žemės reformos įstatymas.
Žemė virš 80 ha nusavinama, Lietuvos pilietis turi teisę gauti nuo 8
iki 20 ha, už kuriuos išsimoka per 36 metus, savanoriams
kareiviams išsimokėti nereikėjo.
• 1922 m. rugpjūčio 1 d. priimta Lietuvos konstitucija:
• Lietuva yra nepriklausoma demokratinė respublika;
• Suvereni valstybės valdžia priklauso liaudžiai;
• Valstybinė kalba – lietuvių, vėliava – dabartinė trispalvė, valstybės ženklas –
baltas vytis raudoname fone;
• Valdžią vykdo: Seimas, vyriausybė, teismas;
• Prezidentą renka Seimas 3 metams, slaptu balsavimų absoliučia dauguma (2/3
balsų galėjo nušalinti prezidentą). Prezidentas – vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų
vadas, jis siūlo ministrą pirmininką ir tvirtina jo sudarytą kabinetą;
• Privalomas tikybos mokymas mokyklose;
• Monopolinė Bažnyčios teisė registruoti gimimo santuokos ir mirties aktus,
religinės organizacijos galėjo laisvai steigti mokyklas, įsigyti įvairaus turto;
• Konstitucija išreiškė krikščionių demokratų pozicijas. Nors nebuvo tobula,
konstitucija paspartino teisinės valstybės kūrimą Lietuvoje.
• 1922m.Spalio 1 d. buvo įvesta nauja valiuta – auksu padengtas litas. Kadangi
trečdalis lito buvo padengta auksu, ši valiuta buvo viena stabiliausių pasaulyje
net kriziu metu.
• 1918-1922 m. Lietuvoje buvo sukurtos pagrindinės valdžios institucijos ir
įstaigos. Lietuva buvo pripažinta tarp užsienio valstybių, o 1921 m. rugsėjo 22 d.
buvo priimta į Tautų Sąjungą.
• Parlamentarizmo laikotarpis (1922 – 1926 gruodžio 17 d.)

• 1922 m. spalio 10-11 d. buvo išrinktas I Seimas. Jame daugiausią vietų (38/78)
gavo krikščionys demokratai ir prezidentu išrinko Aleksandrą. Pusė metų
nepavyko sudaryti vyriausybės, todėl 1923 kovo 12 d. I Seimas buvo paleistas.
• 1922 m. gruodžio 22 d. Klaipėdoje sudarytas Vyriausiasis Mažosios Lietuvos
gelbėjimo komitetas, kuris reikalavo Klaipėdos kraštą prijungti prie Lietuvos ir
rengė sukilimą.
• 1923 m. sausio 9 d. Klaipėdos krašte prasidėjo sukilimas. Šilutėje Vyriausiasis
Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetas priėmė deklaraciją dėl Klaipėdos krašto
prijungimo prie Lietuvos autonomijos teisėmis.
• 1923 m. gegužės 12-13 d. buvo išrinktas II Seimas, kuriame daugumą (40 iš 78)
surinko krikščionys demokratai. Tai vienintelis Seimas išbuvęs visą kadensiją – 3
metus. Jam reikėjo:

• vykdyti žemės reformą, statyti mokyklas, tvarkyti finansus, tiesti kelius ir t.t.;
• normalizuoti santykius su SSRS, Lenkija ir Vokietija;
• vesti derybas su Vatikanu dėl konkordato;
• išspręsti Klaipėdos krašto problemas.
• 1924 m. gegužės 8 d. Paryžiuje Anglijos, Prancūzijos, Italijos ir Japonijos
vyriausybių atstovai pasirašė konvenciją dėl Klaipėdos krašto perdavimo Lietuvai.

• Problema kilo 1925, kai Vatikanas po konkordato su Lenkija paskyrė Vilniaus

vyskupystę Lenkijos bažnytinei administracijai. Lietuva tai palaikė Vilniaus
pripažinimu Lenkijai, todėl Vatikano ir Lietuvos santykiai ėmė blogėti.
• 1926 birželio 7 d. Prezidentu išrinktas liaudininkų partijos atstovas Kazys Grinius.
• Jo valdymo laikotarpiu:
• panaikinta karo padėtis;
• paleisti politiniai kaliniai;
• paskelbtos demokratinės laisvės;
• imta mažinti armija;
• darytos nuolaidos lenkų tautinei mažumai;
• ypač suaktyvėjo komunistai.

• Tačiau K. Grinio valdymo metai – pats demokratiškiausias Lietuvos valstybės

istorinis laikotarpis.
• K. Griniaus prezidentavimas ypač kėlė nerimą dešiniosioms politinėms jėgoms. 1926 m. politinė
įtampa augo.

• 1926 rugsėjo 28 d. buvo pasirašyta sutartis su SSRS, pagal kurią Lietuva pasižadėjo nedalyvauti
jokioje sąjungoje prieš SSRS. Tai dar labiau atidėjo ir taip menkaverčius Baltijos valstybių
sąjungos planus.

• 1926 gruodžio 17 valstybės perversmo priežastys:

• naujų lenkiškų mokyklų kūrimas;

• Bažnytinės provincijos nepripažinimas;
• nepakankama kova su komunistais;
• susidorojimas su dešiniųjų studentų demonstracijomis;
• karininkų nepasitenkinimas armijos mažinimu;
• dvasininkų nepasitenkinimas atlyginimų atėmimu.
• Lietuva autoritarinio valdymo metais (1926 gruodžio 17 d. – 1940 m.)
• 1928 m. Smetona su ministrų kabineto pritarimu priėmė naują konstituciją,
pagal kurią prezidentas gavo teisę leisti įstatymus, skirti ir atleisti vyriausybę,
savo nuožiūra paleisti Seimą.
• Konstitucija dar labiau įtvirtino autokratinį valdymą.
• 1927 m. rugsėjo 27 d. Lietuva pasirašo konkordatą su Vatikanu, pagal kurį
pripažinta Lietuvos bažnytinė provincija.
• 1938 m. kovo 17 d. Lenkija paskelbė Lietuvai ultimatumą, reikalaudama
užmegzti diplomatinius santykius.
• Nors tai praktiškai reiškė Vilniaus „atsisakymą“, Lietuva neturėjo kito kelio,
nes karas su Lenkija nebuvo protingas. Todėl Lietuva ultimatumą priėmė.
• 1938 gegužės 12 d. buvo priimta nauja konstitucija, kuri įtvirtino praktiškai
neribotą prezidento valdžią iki gyvos galvos.

• 1939 m. sausio 10 d. buvo priimtas Lietuvos neutralumo įstatymas, tačiau esant

tokiai tarptautinei padėčiai (Lietuva atsidūrė tarp dviejų agresoriu) Lietuvos
nepriklausomybės išlikimo galimybė sumažėjo iki minimumo.
• 1939 kovo 20 d. Vokietija (J. fon Ribentropas) įteikė Lietuvai (J. Urbšiui)
ultimatumą dėl Klaipėdos krašto perdavimo Vokietijai.
• 1939 kovo 22 d. Klaipėdos kraštą perdavė Vokietijai.
• 1939 m. rugpjūčio 23 d. Vokietija ir SSRS pasirašė nepuolimo sutartį –
Molotovo-Ribentropo paktą. Prie šios sutarties buvo ir slaptasis protokolas,
pagal kurį šios valstybės pasidalino įtakos sferas Rytų Europoje. Šiuo protokolu
abi valstybės pripažino Lietuvos pretenzijas į Vilniaus kraštą. Pagal jį Lietuva
atiduodama Vokietijai.

• Vokietijai ir SSRS užėmus Lenkija, 1939 m. rugsėjo 28 d. Vokietija ir SSRS

pasirašo sienų ir draugystės sutartį, pagal kurią Lietuva (išskyrus Užnemunę)
atitenka SSRS įtakos sferai.
• 1939 m. spalio 10 d. SSRS ir Lietuva pasirašo savitarpio pagalbos sutartį,
pagal kurią:
• Vilnius grąžinamas Lietuvai;
• Į Lietuva įvedama 20 000 karių raudonosios armijos įgulos 4 bazėse: Alytuje,
Prienuose, Gaižiūnuose (prie Jonavos) ir Naujojoje Vilnioje;
• Lietuva atgavo Vilnių, bet daugelis suprato jo kainą. Buvo populiarus posakis:
„Vilnius mūsų, mes – rusų“.
• 1940 m. birželio 14 d. 23 val. 40 min. Urbšiui buvo įteiktas ultimatumas,
kuriame reikalaujama:
• atiduoti teismui vidaus reikalų ministrą K. Skučą ir Saugumo departamento
direktorių A. Povilaitį kaip tariamų provokacijų prieš Raudonosios armijos
įgulas kaltininkus;
• sudaryti naują, Maskvai priimtiną vyriausybę;
• įvesti į Lietuvą neribotą skaičių Sovietų kareivių.
• Ultimatumas buvo priimtas. 1940 birželio 15 d. SSRS okupuoja Lietuva ir
pradeda jos aneksiją.

• 1940 liepos 14-15 d. vyko rinkimai į „Liaudies Seimą”.

• Liepos 21 d. Kaune „Liaudies Seimas“ per pora valandų nutarė įjungti Lietuvą į
SSRS, nors rinkimuose to nesakė.
• 1940 rugpjūčio 3 d. Lietuva tapo 14-tąja Sovietų Sąjungos respublika.
• Kultūra
• Literatai: Maironis, J. Tumas – Vaižgantas, V.Krėvė – Mickevičius, A. Vienuolis, L. Gira, B.
Sruoga.
• Architektai: V.Dubeneckis, V.Landsbergis – Žemkalnis.

• Skulptoriai: J. Zikaras, P. Kalpokas, J. Vienožinskis.

• 1925 m. pastatyta M. K. Čiurlionio galerija Kaune.

• Krepšininkai 1937 ir 1939 m. tampa Europos čempionais.

• 1933 m. S. Darius ir S. Girėnas su “Lituanika” perskrenda Atlantą.

• 1930 m. įvedamas pradinis privalomas mokslas.

• Lenkijai priklausantis Vilniaus universitetas nuo 1919 m. atidaromas. Vadinasi Stepono Batoro