Žygimanto Senojo Valdymas (1506-1548m.)

Vaidas Kuprelis.
Lietuvos istorijos konspektas

5. LDK ABIEJŲ TAUTŲ RESPUBLIKOJE
5.1 LDK REFORMOS XVI A.
LDK XVI a. 1-oje pus.
Žygimanto Senojo valdymas (1506-1548m.):
• 1506 m. – Žygimanto Senojo privilegija: Dk įsipareigojo be Ponų tarybos sutikimo nepriimti naujų/nekeisti senų
įstatymų.
• Karai su Maskva:
▪ 1514 m. – rusai užėmė Smolenską: LDK prarado vartus į Rusijos žemių gilumą.
▪ 1514 m. – Oršos mūšis:
➢ Gudų kilmės stačiatikio/etmono Konstantino Ostrogiškio vadovaujama LDK kariuomenė (30.000 karių)
nugalėjo Maskvos kariuomenę (80.000 karių).
➢ Sustabdytas Maskvos kariuomenės veržimasis į LDK.
• 1525 m. – Kryžiuočių ordino sekuliarizacija: paskutinis Kryžiuočių ordino magistras Albertas Hohencolernas
perėjo į protestantizmą/pasiskelbė Prūsijos kunigaikščiu/tapo Lenkijos vasalu.
• 1529 m. – I Lietuvos statutas: susisteminta LDK teisė.
• Žmona – Milano kunigaikštytė Bona Sforca: skatino renesanso kultūros plitimą LDK + iniciavo Valakų/kt. ūkines
reformas + Žygimanto Augusto motina.
Žygimanto Augusto valdymas (1548-1572 m.):
• 1544-1548 m. – Žygimantas Augustas faktiškai valdė Lietuvą:
▪ Valdovų rūmai Žemutinėje pilyje perstatyti renesanso stiliumi.
▪ 1547 m. – vedė Barborą Radvilaitę: didžiojo etmono Mikalojaus Radvilos Rudojo sesuo/kanclerio Mikalojaus
Radvilos Juodojo pusseserė.
• XVI a. vidurio reformos:
▪ 1557 m. – Valakų reforma: galutinai įtvirtino baudžiavą.
▪ 1564-1566 m. – Administracinė-teisminė reforma: įtvirtino bajorų demokratiją.
▪ 1566 m. – LDK II Statutas: įteisino administracinę-teisminę reformą → visiems bajorams suteikė teisę
dalyvauti valstybės valdyme.
▪ Samdomosios kariuomenės įtvirtinimas: valstybiniuose dvaruose įvestas mokestis-kvarta, skirtas kariuomenei
samdyti.
• 1558-1582 m. – Livonijos karas:
▪ 1561 m. – Vilniaus sutartis (parengė kancleris Mikalojus Radvila Juodasis): Livonija ordinas pasidavė
Žygimantui Augustui/Livonija prisijungė prie LDK.
▪ Karo nesėkmės vertė LDK ieškoti Lenkijos paramos: derybos dėl bendros Lenkijos/LDK valstybės sukūrimo.
• 1569 m. – Liublino unija:
▪ Žygimanto Augusto pozicija: Liublino seime palaikė Lenkijos reikalavimus LDK + prijungė prie Lenkijos
Palenkės/Voluinės/Kijevo/Padolės vaivadijas (= LDK neteko ½ teritorijos).
▪ Susikūrė jungtinė LDK/Lenkijos valstybė – Abiejų Tautų Respublika (ATR).
Valakų reforma
1557 m. – Valakų reforma:
• Priežastys:
▪ Išaugęs grūdų poreikis V. Europoje: poreikis plėsti dirbamos žemės plotus + pigios/nuolatinės darbo jėgos
dvaruose poreikis → valstiečių įbaudžiavinimas.
▪ Siekis padidinti žemės ūkio našumą: grūdų eksportas į V. Europą → augančios pajamos.
▪ Siekis padidinti Dk pajamas/papildyti valstybės iždą: pinigų poreikis karams su Maskva.
▪ Siekis tolygiai paskirstyti valstiečiams prievoles: pagal žemės plotą/kokybę.
• Valakų reformos bruožai:
▪ Valstiečiui paskirtas valakas žemės (apie 21,3 ha).
▪ Žemė suskirstyta į 3 rėžius-trilaukį: žiemkenčiai + vasarojus + pūdymas.
▪ Valstiečiai už gautą valaką privalėjo atlikti prievoles:
➢ Eiti lažą dvaro žemėje: 2 d. darbo per savaitę palivarke (dvaro ūkiniame centre) → lažo dienų skaičius
augo iki 5-6 d. per savaitę.
➢ Mokėti mokestį už žemę-činšą (apie 15 grašių nuo valako).
➢ Mokėti kasmetinę natūrinę duoklę.
▪ Valstiečiai sukelti į gatvinius kaimus.
• Valakų reformos reikšmė:
▪ Galutinai įtvirtinta baudžiava: įsigalėjo lažinis-palivarkinis ūkis → baudžiauninkų užaugintų grūdų eksportas
į V. Europą.
▪ Įtvirtinta trilaukė sėjomaina ir padidintas žemės ūkio našumas.
▪ Padidintos Dk ir bajorų dvarų pajamos (4-8 kartus).
• LDK ir V. Europos skirtumai:
▪ V. Europa: XV-XVI a. išnyko baudžiava.
▪ LDK: XV-XVI a. įtvirtinta baudžiava.
1
Vaidas Kuprelis. Lietuvos istorijos konspektas
Administracinė-teisminė reforma
1564-1566 m. – administracinė-teisminė reforma LDK:
• Priežastys:
▪ LDK bajorų siekis įgyti plačias/„lenkiškas“ teises:
➢ Bajorų ir didikų nelygiateisė padėtis: Ponų taryba/urėdai administravo ir teisė bajorus.
➢ Bajorų reikšmės augimas: karo tarnyba/mokesčiai nuolatinių karų su Maskva metu.
▪ Žygimanto Augusto siekis suvienodinti LDK/Lenkijos valdymą: LDK bajorai skatinti remti uniją su Lenkija.
▪ Ponų tarybos siekis suteikti bajorams plačias/„lenkiškas“ teises, kad šie nebereikalautų unijos su Lenkija.
• LDK padalinta į 12 vaivadijų: vaivadija – didžiausias LDK teritorinis-administracinis vienetas.
• Vaivadijos padalintos į 2-3 pavietus: pavietas – LDK teritorinis bajorų savivaldos vienetas.
• Pavietuose įkurti:
▪ Pavieto bajorų renkami teismai:
➢ Pilies teismas: sprendė baudžiamąsias bylas.
➢ Žemės teismas: sprendė civilines bylas.
➢ Pakamario teismas: sprendė žemės ribų bylas.
▪ Pavieto bajorų seimelis:
➢ Rinkosi visi pavieto bajorai.
➢ Pagrindinė bajorų savivaldos institucija: svarstė vietinius reikalus + rinko vietinius urėdus + rinko atstovus
į seimą.
▪ Pavieto vėliava – pavieto bajorų pašauktinės kariuomenė dalinys.
• Reikšmė:
▪ Įtvirtino bajorų demokratiją: galutinai susiformavo bajoriška LDK politinė tauta.
▪ Lietuvos II Statutas (1566 m.): įteisino teisinę-administracinę reformą/bajorų demokratiją.
Lietuvos statutai
1529 m./1566 m./1588 m. – Lietuvos Statutai:
• Statutų rengimo priežastys:
▪ Poreikis susisteminti teisę: privilegijų/įstatymų įvairovė → bendro valstybei įstatymų rinkinio poreikis.
▪ Siekis išsaugoti LDK savarankiškumą/nepriklausomumą nuo Lenkijos.
▪ Bajorų siekis įteisinti savo politines/ekonomines teises.
• Statutas – LDK teisės normų rinkinys:
▪ Valstybinė/konstitucinė teisė + Civilinė teisė + Baudžiamoji teisė + Teismo procesas.
▪ Lietuvos I ir II statutai iš pradžių užrašyti rusėnų-kanceliarine slavų kalba: vėliau plito lotyniškais/lenkiškais
nuorašais.
▪ Lietuvos III statutas iš pradžių atspausdintas rusėnų-kanceliarine slavų kalba/vėliau lenkų kalba.
LDK teisynai
Metai Teisynas Valdovas Rengėjai Turinys
1529 Lietuvos Žygimantas Albertas • Įtvirtino Ponų tarybos valdžią.
I Statutas Senasis Goštautas • Įtvirtino didikų privilegijuotą padėtį.
• Įteisino valstiečių priklausomybę nuo žemvaldžių bajorų.
1566 Lietuvos Žygimantas Augustinas • Įtvirtino bajorų demokratiją/Seimo valdžią.
II Statutas Augustas Rotundas, • Sulygino didikų ir eilinių bajorų teises.
Petras • Pakeitė teismų sistemą: įteisino bajorų renkamus teismus.
Roizijus • Įtvirtino baudžiavą: valstiečiai paskelbti bajorų nuosavybe.
1588 Lietuvos Zigmantas Leonas • Peržiūrėjo Liublino uniją/panaikino LDK valstybingumą
III Statutas Vaza Sapiega silpninančias Liublino unijos nuostatas.
• Galutinai įtvirtino bajorų demokratiją/bajorų, kaip
privilegijuoto luomo, valdžią.
• Įtvirtino religijos laisvę: garantavo religinę toleranciją.
• Galutinai įtvirtino valstiečių baudžiavinę priklausomybę.
Renesansas LDK. Humanizmo idėjų sklaida LDK
XV a. pab.-XVII a. vid. – LDK plito renesanso kultūra:
• Renesanso kultūros prielaidos LDK:
▪ Plito iš Lenkijos: atvykstantys valdovo dvaro pareigūnai.
▪ Didikai susipažino studijuodami Italijoje: Radvilų/Astikų/Goštautų kelionės ir mokslai Europoje.
▪ Platino atvykėliai iš Italijos: Žygimanto Senojo žmonos Bonos Sforcos atsivežti italų menininkai.
• Renesanso kultūros centrai:
▪ Valdovų rūmai Žemutinėje pilyje: apie 1530 m. rūmai perstatyti renesansiniu stiliumi + Žygimantas Augustas
rūmuose sukaupė daug meno dirbinių/įrengė paveikslų galeriją/turėjo turtingą biblioteką.
▪ Didikų dvarai: renesanso stiliaus rūmų statyba + meno kūrinių/bibliotekų kaupimas + mokslo/meno rėmimas.
• XVI-XVII a. – plito renesanso stiliaus architektūra Lietuvoje:
▪ Valdovų rūmai Vilniaus Žemutinėje pilyje.
2
▪ Vilniaus universitetas + Vilniaus universiteto Alumnato kiemas.
▪ Šv. Mykolo bažnyčia Vilniuje.
▪ Aušros vartai Vilniuje.
▪ Biržų pilis.
Humanizmo idėjų sklaida LDK:
• LDK humanistų veikla: nagrinėjo svarbiausias to meto problemas → ieškojo LDK silpnumo priežasčių + siūlė
būdus stiprinti valstybę.
• Lietuvių kilmės iš romėnų teorija:
▪ Propagavo: kancleris Albertas Goštautas + Mykolas Lietuvis + Augustinas Rotundas.
▪ Lietuviai – Palemono vadovaujamų romėnų palikuonys (= lietuviai bajorai kilmingesni už lenkus).
▪ Lotynų kalba – tikroji lietuvių kalba: raginta atsisakyti kanceliarinės rusėnų kalbos.
Humanistas Veikalai Idėjos/Reikšmė
Mikalojus Husovianas „Giesmė apie stumbrą“ • Aukštino Lietuvos praeitį.
(1523 m.) • Idealizavo Vytauto Didžiojo laikų valstybę.
Mykolas Lietuvos „Apie totorių, lietuvių ir maskvėnų • Stengėsi iškelti Lietuvą/išaukštinti Lietuvos
papročius“ valdovus.
(1550 m. parašyta, • Kritikavo LDK santvarką: analizavo LDK
1615 m. išspausdinta) silpnėjimo priežastis → pasisakė prieš didikų
privilegijas.
• Skatino stiprinti valstybę: propagavo stiprią
didžiojo kunigaikščio valdžią.
• Siūlė atsisakyti rusėnų kanceliarinės kalbos/vartoti
lotynų kalbą, kaip senąją lietuvių kalbą.
• Kritikavo visuomenės ydas.
Augustinas Rotundas „Pasikalbėjimas lenko su lietuviu“ • Gynė LDK valstybinį savarankiškumą.
(1564 m.) • Ragino stiprinti valstybę: karinės galios stiprinimas
„Trumpa Lietuvos kunigaikščių + švietimo plėtimas.
istorija“ • Aukštino romėnišką lietuvių kilmę: ragino vartoti
(1576 m.) lotynų kalbą.
• Smerkė reformaciją: aukštino katalikų
dvasininkiją.
Andrius Volanas „Pasikalbėjimas lenko su lietuviu“ • Gynė LDK valstybinį savarankiškumą.
(1564 m.) • Smerkė bajorų savivalę + reikalavo didesnių teisių
„Apie politinę arba pilietinę laisvę“ miestiečiams/valstiečiams.
(1572 m.)
Motiejus Strijkovskis „Lenkijos, Lietuvos, Žemaičių ir • Pirmoji Lietuvos istorija lenkų kalba.
(lenkų kilmės LDK visos Rusios kronika“ • Aukštino Lietuvos valdovus/Lietuvos valstybės
istorikas) (1582 m.) stiprinimo politiką.
• Propagavo sarmatizmą: teigė, kad Jogailaičių
valdoma Lenkija/LDK yra katalikiškos Europos
pylimas, ginantis nuo musulmonų turkų/totorių ir
stačiatikių maskvėnų → pasisakė už LDK
glaudžius ryšius su sarmatiškąją Lenkija.
Knygų spausdinimas LDK:
• 1499 m. – Gdanske išspausdinta pirmoji LDK parengta knyga: Vilniaus vyskupijos dvasininko Martyno
Rodomiečio bažnytinių apeigų lotynų kalba knyga „Agenda“.
• 1522 m. – Pranciškus Skorina įkūrė Vilniuje pirmąją spaustuvę LDK: rusėnų kalba išleido „Mažąją kelionių
knygelę“ (= pirmoji spausdinta knyga LDK teritorijoje).
• Pirmosios spausdintos knygos lietuvių kalba:
▪ 1547 m. – išspausdinta pirmoji knyga lietuvių kalba užsienyje (Prūsijoje/Karaliaučiuje): Martyno Mažvydo
„Katekizmas“.
▪ 1595 m. – išspausdinta pirmoji knyga lietuvių kalba LDK teritorijoje (Vilniuje): Mikalojaus Daukšos
„Katekizmas“.
5.2 ATR ĮKŪRIMAS IR VALDYMAS
Livonijos karas
1558-1582 m. – Livonijos karas:
• Priežastis – LDK ir Rusijos konfliktas dėl Livonijos: LDK siekis turėti išėjimą į Baltijos jūrą per Rygos uostą dėl
išaugusio grūdų eksporto į V. Europą.
• 1557 m. – Pasvalio sutartis: LDK/Lenkijos/Livonijos ordino karinė sąjunga → pretekstas Rusijai 1558 m. pradėti
karą su Livonija → rusai užėmė dalį Livonijos.
3
• 1561 m. – Vilniaus sutartis (parengė kancleris Mikalojus Radvila Juodasis) → Livonija ordinas pasidavė
Žygimantui Augustui/Livonija prisijungė prie LDK:
▪ Livonijos padalinimas: vasalinė Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystė atiteko paskutiniam Livonijos ordino
magistrui/kunigaikščiui Gotardui Ketleriui + Uždauguvio vaivadija tapo LDK valda.
▪ Pretekstas Rusijai 1562 m. pradėti karą su LDK
• 1563 m. – Rusijos kariuomenė užėmė Polocką.
• 1564 m. – Ulos mūšis: didžiojo etmono Mikalojaus Radvilos Rudojo vadovaujama LDK kariuomenė (6000 karių)
sutriuškino Rusijos kariuomenę (24.000 karių) → pristabdytas Rusijos kariuomenės veržimasis į LDK.
• Pasekmės: karo nesėkmės (Polocko netekimas) + karinių (bajorų šauktinių kariuomenė)/piniginių (samdytos
kariuomenės išlaikymas) išteklių trūkumas + Žygimanto Augusto negebėjimas organizuoti efektyvios gynybos →
LDK poreikis ieškoti Lenkijos paramos → derybos dėl bendros Lenkijos/LDK valstybės sukūrimo.
Liublino unija
Liublino unijos priežastys:
• Nesėkmės Livonijos kare su Rusija vertė LDK ieškoti Lenkijos paramos.
• LDK bajorai (← dėl Livonijos karo bajorų reikšmė išaugo: karinė tarnyba šauktinių kariuomenėje + mokesčiai
išlaikyti samdomą kariuomenę) siekė palengvinti karo naštą/įgyti tokių pat didelių privilegijų, kokias turėjo
Lenkijos bajorai.
• Lenkija siekė stiprinti sąjungą su LDK bijodama, kad po bevaikio Žygimanto Augusto mirties LDK išsirinks
atskirą valdovą/nutrauks personalinę uniją su Lenkiją.
• Lenkija siekė prisijungti LDK pietines žemes (Ukraina)/įsitvirtinti Livonijoje.
• Lenkijos bajorai siekė įsigyti žemių/tarnybų LDK.
1569 m. sausio-liepos mėn. – Liublino seimas:
• Požiūris į uniją:
▪ LDK (delegacijos vadovas kancleris Mikalojus Radvila Rudasis): siūlė sudaryti lygiateisę sąjungą →
Lenkijos/LDK konfederacija.
▪ Lenkija: reikalavo prijungti LDK prie Lenkijos → unitarinė Lenkijos valstybė.
▪ Žygimantas Augustas: rėmė Lenkijos reikalavimus ← Baimė, kad LDK be Lenkijos pagalbos negebės
apsiginti nuo Rusijos + Noras po mirties palikti į vieną valstybę sujungtas iš protėvių paveldėtas LDK ir
Lenkiją.
• 1569 m. vasario 28 d. – LDK delegacija išvyko iš Liublino: derybos dėl unijos pateko į aklavietę, nes Žygimantas
Augustas vertė priimti Lenkijos siūlomas unijos sąlygas.
• 1569 m. kovo-birželio mėn. – Žygimantas Augustas prijungė prie Lenkijos Palenkės/Voluinės/Kijevo/Podolės
vaivadijas (= LDK neteko ½ teritorijos)
• 1569 m. balandžio mėn. – LDK delegacija (vadovas Žemaičių seniūno Jono Chodkevičiaus) grįžo į Liubliną tęsti
derybų:
▪ Priežastis: LDK negalėjo vienu metu kariauti ir su Maskva/ir su Lenkija.
▪ Jono Chodkevičiaus derybų taktika: darydamas nuolaidas sugebėjo apsaugoti LDK valstybingumą.
1569 m. liepos 1 d. – Liublino unija:
• Sukūrė jungtinę LDK ir Lenkijos valstybę – Abiejų Tautų Respubliką (ATR).
• ATR bendros institucijos:
▪ Valdovas:
➢ Renkamas Lenkijoje + karūnuojamas Krokuvoje karaliumi ir didžiuoju kunigaikščiu.
➢ Atskiros Dk vainikavimo ceremonijos Vilniuje nebeliko.
▪ Seimas:
➢ Rinkosi Varšuvoje + Senate LDK turėjo 1/5 senatorių + Atstovų rūmuose LDK turėjo ¼ pasiuntinių.
➢ Bendrame Seime dauguma nutarimų buvo priimama atskirai Lenkijai/Lietuvai.
▪ Užsienio politika:
➢ Užsienio politikoje Lenkijos ir LDK interesai skyrėsi.
➢ Lenkija vykdė užsienio politiką su vakarų/pietų kaimynėmis + LDK vykdė užsienio politiką su
rytų/šiaurės kaimynėmis.
▪ Pinigai:
➢ Numatyta įvesti bendrus pinigus.
➢ Neįgyvendinti: liko atskiri LDK pinigai, nes išliko atskiras LDK iždas, kuris kaldino pinigus.
▪ Žemėvalda:
➢ Numatyta, kad lenkai LDK/lietuviai Lenkijoje galės įsigyti žemės.
➢ Neįgyvendinta: Lietuvos III Statutas draudė svetimšaliams, t.y. lenkams, įsigyti žemės valdų LDK.
• LDK atskiros institucijos/valstybingumo bruožai:
▪ LDK pavadinimas/herbas/atspaudas/pilietybė.
▪ Vykdomoji valdžia: urėdai/valdininkai.
▪ Įstatymai ir teismai.
▪ Teritorija ir sienos.
▪ Kariuomenė.
4
▪ Iždas.
• ATR – bendra dualistinė Lenkijos ir LDK valstybė:
▪ Unijos tekstas skelbė federaciją: sukurtos bendros institucijos – valdovas + seimas.
▪ Faktiškai valstybė buvo konfederacija: išliko atskiros vykdomosios valdžios/urėdai.
• Liublino unijos padariniai:
▪ Apribotas, tačiau nepanaikintas, LDK valstybingumas bendroje valstybėje su stipresne Lenkija.
▪ Sudarytos prielaidos padedant Lenkijai sėkmingai užbaigti Livonijos karą/priešintis Rusijos ekspansijai.
▪ Sudarytos palankios sąlygos Lenkijos politinei/kultūrinei įtakai LDK: bajorų politinė/kultūrinė polonizacija.
LDK valstybingumas ATR
LDK valstybingumo požymiai ATR:
• 1588 m. – Lietuvos III Statutas peržiūrėjo Liublino uniją/panaikino LDK valstybingumą silpninančias Liublino
unijos nuostatas:
▪ Numatė LDK pilietybę.
▪ Draudė svetimšaliams, t.y. lenkams, įsigyti žemės valdų/užimti valstybines pareigas LDK.
▪ Numatė LDK valstybines institucijas: Urėdų sistema/vykdomoji valdžia + Pavietų seimeliai + LDK vyriausi
suvažiavimai (= LDK atskiri seimai).
▪ Numatė LDK teisinę sistemą: LDK įstatymai + Pavietų teismai/LDK Vyriausias tribunolas.
• LDK valstybinės institucijos:
▪ LDK urėdai/vykdomoji valdžia:
➢ Centriniai/Vietos urėdai: Kancleris/Pakancleris + Didysis maršalka/Rūmų maršalka + Didysis
etmonas/Lauko etmonas + Žemės iždininkas/Rūmų iždininkas + Vaivados/Kaštelionai.
➢ Gynė LDK valstybingumą.
▪ LDK atskiri seimai:
➢ Vyriausieji LDK bajorų suvažiavimai-Vilniaus konvokacijos: sprendė LDK vidaus reikalus → 1577-1624
m. įvyko apie 20 konvokacijų.
➢ Priešseiminiai bajorų suvažiavimai Volkovyske/Slonime: aptardavo LDK reikalus + suderindavo LDK
atstovų pozicijas prieš bendrą ATR Seimą Varšuvoje.
➢ LDK provincijos sesijos ATR seime: lietuvių atstovai atskirai svarstydavo LDK skirtus įstatymus.
▪ LDK vyriausiasis tribunolas (nuo 1581 m.):
➢ Sudėtis: seimeliai pavietuose rinko po 2 narius.
➢ LDK aukščiausias teismas: nagrinėjo pavietų pilies/žemės/pakamario teismų sprendimų apeliacines bylas.
• Įtakingiausios didikų giminės, valdžiusios LDK/užėmusios svarbiausių LDK urėdų pareigas/gynusios LDK
valstybingumą:
▪ Goštautai (XV a. vid.-XVI a. 1 pus.).
▪ Radvilos (XVI a vid.-XVII a. vid.).
▪ Chodkevičiai (XVI a. 2 pus.-XVII a. pr.).
▪ Pacai (XVII a. vid.-XVII a. 2 pus.).
▪ Sapiegos (XVII a. pab.-XVIII a. pr.).
LDK politinės tautos polonizacija
LDK bajorų politinė tauta:
• Bajorai lietuviškumą grindė LDK pilietybe (ne etnine kilme/kalba): „lietuviai“ = lietuviška/rusėniška kilmė +
lenkų/rusėnų kalba + katalikų/protestantų/stačiatikių tikėjimas.
• Bajorai suvokė save kaip tautą, kuri valdo valstybę: „Mes – Lietuva“.
• Bajorų kalbinė/kultūrinė polonizacija: XVI a. pradž. LDK didikai kalbėjo lenkiškai → XVI a. pab. lenkų kalbą
vartojo dauguma bajorų.
• Bajorų politinė polonizacija:
▪ Priežastys: bendra valstybė/politinis gyvenimas/seimas + bendros bajorų privilegijos + lenkų kalbos vartojimas
+ bajorų giminystė/mišrios santuokos.
▪ XVII a. bajoriškoji lietuvių tauta ėmė prarasti atskiros politinės tautos savimonę:
➢ Plito nuostata, kad tėvynė yra ne LDK, o ATR.
➢ LDK bajorų politinė tauta pradėjo jaustis lenkiškai kalbančios ATR bajorų tautos dalimi: Didžiosios
kunigaikštystės bajorai lietuviai („litvinai“) + Karūnos bajorai lenkai („koroniažai“) = ATR „lenkų“ tauta.
▪ LDK valstybingumo gynimas: LDK senųjų valdovų/istorijos garbinimas + ginčai su lenkais, kai pažeidžiamos
LDK/lietuvių teisės.
▪ Pasekmės: XVIII a. Lietuvos bajorai jau nebesipriešino lenkų norams eiti valstybines LDK pareigas/įsigyti
žemių LDK.
ATR valdymas: valdovas
ATR karalius:
• Bajorų renkamas:
▪ Elekcinė monarchija: ATR monarcho valdžia buvo nepaveldima → valdovas buvo renkamas.
▪ Tarpuvaldis – metas tarp vieno valdovo mirties ir kito išrinkimo: ATR valdė interex – Gniezno
arkivyskupas/Lenkijos primas.
5
▪ Elekcinis seimas:
➢ Lenkų/lietuvių bajorai bendrame seime rinko ATR karalių: valdovu galėjo tapti bet kuris vietinis/užsienio
kilmingasis.
➢ Rinkimai vyko Volios laukė prie Varšuvos: teisę dalyvauti turėjo visi ATR bajorai → atvykdavo turtingi ir
įtakingi bajorai (apie 10-15 tūkst. žm.).
➢ Seime daugumą sudarę lenkai išrinkdavo ATR valdovą: lietuviai pripažindavo kandidatą valdovu, jei šis
sutikdavo su jų iškeltomis sąlygoms.
▪ Karūnacinis seimas:
➢ Krokuvoje Vavelio katedroje išrinktas valdovas buvo karūnuojamas Lenkijos karaliumi ir Lietuvos
didžiuoju kunigaikščiu.
➢ Atskiros Lietuvos didžiojo kunigaikščio vainikavimo ceremonijos Vilniuje nebeliko.
• Bajorų kontroliuojamas:
▪ Henriko artikulai – bendrieji/privalomi karaliaus įsipareigojimai ATR bajorijai (← karaliaus valdžią
ribojančią sutartį pirmasis pasirašė 1573 m. karaliumi išrinktas Henrikas Valua):
➢ Valdovo įsipareigojo nesiekti paveldimos valdžios.
➢ Valdovas įsipareigojo nepažeidinėti bajorų teisių.
➢ Valdovas įsipareigojo šaukti Seimą kas 2 m.
➢ Valdovas įsipareigojo tik Seimui pritarus skelbti karą ar taiką/šaukti kariuomenę/rinkti mokesčius.
▪ Pacta conventa – asmeniniai karaliaus įsipareigojimai ATR bajorijai.
▪ Kiekvienas išrinktas karalius turėjo prisiekti, kad laikysis Henriko artikulų bendrųjų įsipareigojimų ir Pacta
conventa asmeninių įsipareigojimų bajorijai: valdovui sulaužius sutartis, bajorai turėjo teisę sukilti → rokošas
– teisėtas ginkluotas bajorų sukilimas prieš karalių.
• Silpna valdovo valdžia: ATR valdovas faktiškai buvo priklausomas nuo bajorų valios.
ATR valdymas: Seimas ir bajorų demokratija.
ATR Seimas – aukščiausioji įstatymų leidžiamoji valdžia:
• Rinkosi Varšuvoje: nuo 1673 m. lietuviai bajorai išsikovojo teisę kas trečią seimą šaukti LDK – Gardine.
• Posėdžiavo kas 2 metai 6 savaites.
• Sudarė:
▪ Karalius: pirmininkavo Senato posėdžiams.
▪ Senatas: posėdžiavo Lenkijos/LDK svarbiausi centriniai/vietos valdininkai ir vyskupai.
▪ Atstovų rūmai:
➢ Posėdžiavo pavietų seimeliuose išrinkti bajorai: seimeliai rinko po 2 atstovus nuo pavieto.
➢ Liberum veto – ATR seimo nario teisė uždrausti įstatymų priėmimą: Seimas privalėjo vienbalsiai balsuoti
už įstatymus → dažnai Seimai išsiskirstydavo nepriėmę sprendimų (1573-1763 m. vyko 137 seimai, iš
kurių 53 žlugo).
Pavietų seimeliai:
• Pagrindinė bajorų savivaldos institucija: posėdžiavo visi pavieto bajorai.
• Funkcijos:
▪ Svarstė vietos reikalus + rinkdavo vietos valdininkus
▪ Rinkdavo atstovus į Seimą + rengdavo jiems instrukcijas, kaip ir už ką balsuoti Seime.
▪ Tvirtindavo Seimo priimtus įstatymus/mokesčius: paviete galiodavo tik seimelyje patvirtinti įstatymai →
Seimo priimti įstatymai, ypač dėl mokesčių, dažnai būdavo atmetami.
• Pavietų seimeliai tapo svarbesni už Seimus: seimelių galia silpnino valstybę/didino bajorų laisves.
Bajorų demokratija – bajorų luomo vyravimas valstybės valdyme:
• Bajorai tvarkė valstybės reikalus/rinko karalių/kontroliavo jo veiklą/priiminėjo įstatymus/tvirtino mokesčius.
• Bajorų viešpatavimas/karaliaus valdžios nepaisymas/kitų luomų teisių varžymas skatino valstybės silpnėjimą.
Pirmieji renkami monarchai. Stepono Batoro valdymo reikšmė
1573-1574 m. – valdė Henrikas Valua:
• 1573 m. – pirmajame Elekciniame seime lenkai ATR valdovu išrinko Prancūzijos karaliaus brolį Henriką Valua:
sutiko su visomis bajorų iškeltomis sąlygomis.
• Pirmasis pasirašė Henriko artikulus/Pacta conventa: įsipareigojimų netesėjo → valdyti stengėsi savarankiškai.
• Mažai rūpinosi valstybės reikalais: daug laiko skyrė pokyliams/pasilinksminimams.
• Sužinojęs apie brolio Karolio IX mirtį, 1574 m. pabėgo į Prancūziją: tapo Prancūzijos karaliumi Henriku III
(1575-1589 m.).
1576-1586 m. – valdė Steponas Batoras:
• Stiprino monarcho valdžią.
• Vykdė karinę reformą: atsisakė bajorų visuotinio šaukimo → ėmė samdyti karius (vokiečius samdinius/vengrų
husarus/Dniepro kazokus).
• Atsakingai/taupiai naudojo iždo pinigus: per karaliavimo dešimtmetį dvigubai padidino karaliaus iždo pajamas.
• Steponas Batoras ir LDK:
▪ Šaukė Vyriausius LDK bajorų suvažiavimus: Liublino unijos drausti atskiri LDK seimai, svarstę LDK
reikalus → tvirtino LDK kariuomenės šaukimą/mokesčių rinkimą.
6
▪ 1579 m. – įkūrė Vilniaus universitetą.
▪ 1581 m. – įkūrė LDK vyriausiąjį tribunolą: bajorų renkamas aukščiausias LDK teismas, sprendęs apeliacines
bylas.
▪ Sėkmingai užbaigė Livonijos karą (1558-1582 m.): Rusija atsisakė pretenzijų į Livoniją → ATR įsitvirtino
Livonijoje.
5.3 ATR SILPNĖJIMAS

Karų epocha
1587-1668 m. – ATR valdė Vazų dinastija:
• Jogailaičių ir Vazų ryšiai: 1587 m. – Žygimanto Augusto sesers Kotrynos Jogailaitės ir Švedijos karaliaus Jono III
Vazos sūnus Zigmantas Vaza išrinktas ATR valdovu.
• Vazų dinastijos ATR valdovai:
▪ 1587-1632 m. – Zigmantas Vaza.
▪ 1632-1648 m. – Vladislovas Vaza.
▪ 1648-1668 m. – Jonas Kazimieras Vaza.
• Vazų valdymo ATR bruožai:
▪ Nuolatiniai karai: dinastiniai karai su Švedija + karai su Rusija + karai su Osmanų imperija.
▪ Nesėkmingi bandymai stiprinti monarcho valdžią: bajorų savivalės pradžia.
▪ Kontrreformacijos pergalė.
▪ Baroko kultūros plėtra.
XVII a. pradž. karai su Švedija/Rusija:
• 1600-1629 m. – karas su Švedija (= dinastinis karas dėl Švedijos sosto):
▪ 1605 m. – Salaspilio mūšis: LDK didysis etmonas Jonas Karolis Chodkevičius (3.740 karių) nugalėjo
Švedijos karalių Karolį IX (14.000 karių).
▪ 1629 m. – Altmarko taika:
➢ Švedijai atiteko Š. Livonijos dalis su Ryga.
➢ ATR liko P. Livonijos dalis: Latgala su Daugpiliu + vasalinė Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystė.
• 1609-1618 m. – karas su Rusija (= Vazų siekis tapti Rusijos carais):
▪ 1610-1612 m. – ATR kariuomenės įgula įsikūrė Maskvos Kremliuje: Zigmanto Vazos sūnus Vladislovas
Vaza paskelbtas Rusijos caru.
▪ 1611 m. – ATR kariuomenė užėmė Smolenską.
▪ 1612 m. – rusai išvadavo Maskvą: ATR kariuomenės įgula Kremliuje kapituliavo.
▪ 1618 m. – Duelino taika:
➢ LDK atgavo Smolenską.
➢ Lenkija prisijungė Černigovą/Severėnų Naugardą.
• 1620-1621 m. – karas su Osmanų imperija:
▪ 1621 m. – Chotino mūšis: Lietuvos didžiojo etmono J. K. Chodkevičiaus vadovaujama ATR kariuomenė
(50.000 žm.) nugalėjo turkų kariuomenę (150.000 žm.).
▪ Taikos sutartis: ATR-Osmanų imperijos siena nustatyta Dniestro upe.
• 1632-1634 m. – karas su Rusija:
▪ 1632-1634 m. – Smolensko gynimas nuo Rusijos kariuomenės.
▪ 1634 m. – Polianovkos taika:
➢ Vladislovas Vaza atsisakė pretenzijų į Rusijos sostą.
➢ Teritorinių pakitimų neįvyko.
• 1635 m. – karas su Švedija:
▪ 1635 m. – LDK kariuomenė įsiveržė į Livoniją + Lenkijos kariuomenė pradėjo karo veiksmus Prūsijoje.
▪ 1635 m. – Štumsdorfo taika:
➢ Vladislovas Vaza atsisakė pretenzijų į Švedijos sostą.
➢ Teritorinių pakitimų neįvyko.
„Tvanas“
„Tvanas“ – XVII a. vid. ATR nusiaubęs karas su sukilusiais Ukrainos kazokais/Rusija/Švedija:
• 1648-1654 m. – kazokų sukilimas Ukrainoje:
▪ Kazokai – laisvieji žmonės, gyvenę laisvose žemėse Ukrainoje: žemdirbiai + kariai, gynę ATR nuo
totorių/turkų.
▪ Bogdanas Chmelnickis – kazokų etmonas: Ukrainos kazokų sukilimo vadas.
▪ 1654 m. – Pereslavlio sutartis: kazokai paprašė carą pagalbos/pasidavė Rusijai → pretekstas Rusijai pradėti
karą.
• 1654-1667 m. – karas su Rusija:
➢ 1655-1661 m. – Rusijos kariuomenė buvo užėmusi Vilnių: plėšimai/žudynės/gaisrai + gyventojų
išvarymas/turto išvežimas į Rusiją.
➢ 1667 m. – Andrusovo taika:
❖ LDK neteko Smolensko.
7
❖ Lenkija neteko R. Ukrainos su Kijevu.
• 1655-1660 m. – karas su Švedija:
➢ 1655 m. – Kėdainių unija (iniciatorius LDK didysis etmonas Jonušas Radvila):
❖ Nutraukta unija su Lenkija + Sudaryta unija su Švedija.
❖ Garantuotos LDK bajorų luominės laisvės/Katalikų bažnyčios teisės.
➢ 1660 m. – Olyvos taika:
❖ Jonas Kazimieras Vaza atsisakė pretenzijų į Švedijos sostą.
❖ Teritorinių pakitimų neįvyko.
➢ 1686 m. – Amžinoji taika su Rusija:
❖ Patvirtino Andrusovo taikos sąlygas
❖ ATR-Rusijos sienos nesikeitė iki 1772 m.ATR I padalinimo.
ATR karai XVII a.-XVIII a. pradž.
Karai su Švedija 1600-1629 m. • Su Jogailaičiais susigiminiavusios švedų Vazų dinastijos
1635 m. valdymo laikais valstybė buvo įvelta į 60 metų su pertraukomis
1655-1660 m. trunkančius dinastinius karus dėl Švedijos sosto.
1700-1709 m. • Ši šalis siekė užkariauti ATR valdomą Livoniją ir įsiviešpatauti
Baltijos jūros regione bei priversti ATR valdančius Vazas
atsisakyti pretenzijų į Švedijos sostą.
Kazokų sukilimai 1648-1654 m. • Lenkijos valdomosiose buvusiose LDK Ukrainos žemėse
stiprėjo priešiškumas tarp katalikų bajorų, daugiausia lenkų
kolonistų, ir vietos gyventojų stačiatikių valstiečių bei kazokų,
nuolatos vyko kazokų sukilimai.
• Ypač didelis prasidėjo 1648 m.
• Po įnirtingo šešerių metų karo kazokai pasidavė Rusijai. Tai tapo
pretekstu rusams 1655 m. įsiveržti į LDK.
Karai su Rusija 1605-1618 m. • Dangstydamiesi visų buvusios Rusios valstybės stačiatikių
1632-1634 m. sujungimo į vieną valstybę idėja Maskvos kunigaikščiai pradėjo
1654-1667 m. ekspansiją į rytines LDK žemes, neva atplėštas nuo „teisėtų“
šeimininkų maskvėnų, bei Livoniją, kuria užėmę siekė prieiti
prie strategiškai svarbių Baltijos jūros prekybos kelių.
Karai su Osmanų imperija 1614-1621 m. • Osmanų imperija siekė įsitvirtinti pietinėse ATR žemėse (dab.
1671-1676 m. Ukraina), kurios nuo XVI a. vis priklausė Lenkijai.
1683-1699 m. • LDK kariuomenė vengė dalyvauti kovose su turkais, tačiau
kartais savo sąjungininkams padėjo. Pavyzdžiui, 1621 m. ir 1673
m. Chotino mūšiuose su osmanais drauge kovėsi Lenkijos ir
LDK kariuomenė.
XVII a. vidurio karų padariniai
XVII a. vid. karų pasekmės:
• Didžiuliai demografiniai nuostoliai: LDK neteko 50 % gyventojų (← plėšimai/badas/maras).
• Ūkio žlugimas + Miestų nuosmukis + Dvarų/Kaimų sunykimas.
• ATR valstybės silpnėjimas.
ATR tampa „Europos smukle“
1669-1696 m. – Piastų valdymas:
• Piastai – į ATR sostą rinkti vietiniai didikai (← pagal pirmosios Lenkijos karalių dinastijos pavadinimą).
• Piastų valdovai:
▪ 1669-1673 m. – Mykolas Kaributas Višnioveckis.
▪ 1674-1696 m. – Jonas Sobieskis.
• Piastų valdymo ATR bruožai:
▪ Monarcho valdžios silpimas.
▪ Bajorų savivalės įsigalėjimo pradžia.
▪ Užsienio valstybių kišimosi į ATR vidaus reikalus pradžia.
▪ Karai su Osmanų imperija.
Karai su Osmanų imperija:
• 1673 m. – Chotino mūšis: Lenkijos didžiojo etmono Jono Sobieskio/LDK didžiojo etmono Mykolo Kazimiero
Paco vadovaujama ATR kariuomenė (30.000 žm.) sutriuškino turkų kariuomenę (35.000 žm.).
• 1683 m. – Vienos mūšis: Jono Sobieskio vadovaujamos Lenkijos/Šv. Romos imp. pajėgos sutriuškino turkus (←
LDK kariuomenė nedalyvavo mūšyje).
1696-1763 m. – Saksų Vetinų dinastijos valdymas:
• Vetinai – Saksonijos kunigaikščiai.
• Vetinų dinastijos ATR valdovai:
▪ 1696-1704 m./1709-1733 m. – Augustas II Stiprusis.
8
▪ 1733-1763 m. – Augustas III.
• Vetinų valdymo bruožai:
▪ Monarcho valdžios silpimas + Bajorų savivalės viešpatavimas.
▪ Užsienio valstybių kišimasis į ATR vidaus reikalus: valdovų rinkimus lėmė užsienio valstybės + ATR tapo
Rusijos protektoratu (= Rusija ėmė kontroliuoti ATR užsienio/vidaus politiką).
▪ Šiaurės karas: žudynės/badas/maras.
▪ ATR tapimas „Europos smukle“: užsienio valstybių kariuomenės žygiavo/stovyklavo/plėšikavo ATR
teritorijoje.
▪ Saksų dinastijos valdymas laikomas didžiausio ATR nuosmukio laikotarpiu.
1698-1702 m. – vidaus karas LDK:
• Priežastys:
▪ Bajorų siekis nutraukti Sapiegų giminės viešpatavimą LDK.
▪ 1697 m. – Teisių suvienodinimo įstatymas: sumažino LDK centrinių urėdų valdžios galias/apribojo Sapiegų
giminės viešpatavimą.
• Bajorų konfederacijos karas prieš Sapiegų kariuomenę.
• 1700 m. – Valkininkų mūšis: bajorų konfederacija sutriuškino Sapiegų kariuomenę.
• Pasekmės: sunaikinus Sapiegų galią, neatsirado kitos įtakingos giminės, kuri gintų LDK valstybingumą.
1700-1721 m. – Šiaurės karas:
• Priežastys: Rusijos siekis atimti iš švedų dabartinės Estijos teritoriją/gauti išėjimą į Baltijos jūrą + Augusto II siekis
iš Švedijos atkariauti Livoniją/paversti Livoniją paveldima Vetinų valda.
• ATR/Rusijos/Danijos karas prieš Švediją.
• 1704 m. – Švedijos kariuomenės užėmė ATR: į sostą pasodintas Krokuvos vaivada Stanislova Leščinskis (1704-
1709 m.).
• 1709 m. – Rusijos kariuomenė užėmė ATR: į sostą sugrąžintas Augustas II.
• 1721 m. – Ništato taika: Rusijai atiteko švedų valdyta Livonija.
• Pasekmės:
▪ Švedijos/Rusijos/Saksonijos kariuomenės žygiavo/stovyklavo/plėšikavo ATR teritorijoje: 1708-1711 m.
badas/maras + kaimų/miestų ištuštėjimas + ūkio žlugimas.
▪ LDK neteko 1/3 gyventojų (→ Žemaitija – 1/2 gyventojų).
LDK gyventojų skaičius XVI a.-XVIII a. pradž.
Metai Gyventojų skaičius
1569 4.000.000
apie 1650 4.550.000
apie 1670 2.350.000
1690 2.840.000
1717 1.850.000
1717 m. – Nebylusis seimas:
• Aplinkybės: Augusto II siekis stiprinti monarcho valdžią → Bajorų konfederacijos pasipriešinimas → caras Petras I
įvedė kariuomenę į ATR/ėmėsi tarpininkauti tarp Augusto II ir bajorų konfederacijos.
• Rusijos kariuomenės apsuptas seimas patvirtino viską, ką padiktavo Petras I: seimas vadintas „nebyliuoju“, nes
pasiuntiniams neleista kalbėti – jie tik balsavo.
• Nutarimai:
▪ Uždrausta reformuoti ATR valdymą.
▪ ATR kariuomenė sumažinta iki 24.200 karių: tiko paradams, o ne karui.
▪ Caras Petras I paskelbtas Nebyliojo seimo nutarimų garantu: įteisinta galimybė Rusijai kištis į ATR vidaus
reikalus.
• Pasekmės: ATR tapo Rusijos protektoratu → Rusija ėmė kontroliuoti ATR užsienio/vidaus politiką.
Anarchija Abiejų Tautų Respublikoje
Bajoriškoji anarchija:
• Priežastys:
▪ Bajoriškų „aukso laisvių“ gynimas.
▪ Principas „Nihil novi“ („nieko naujo“): bajorai priešinosi naujovėms/reformoms, nes bijojo, kad jos sumažins
jų laisves/teises.
▪ Šūkis „Valstybė laikosi netvarka“: tikėta, kad galingų valstybių apsupta ATR turi būti silpna ir kaimynės su ja
nekariaus.
▪ „Liberum veto“ teisė – seimo nario teisė uždrausti bet kokio įstatymo priėmimą: nebuvo įmanoma priimti
būtinų įstatymų/įvesti reikalingų mokesčių.
• Bruožai:
▪ Silpna karaliaus valdžia: monarchas nepajėgė valdyti savarankiškai.
▪ Seimų irimas:
➢ 1652-1763 m. iš 55 seimų iširo 42.
9
➢ Augusto III valdymo laikotarpiu (1733-1763 m.) iš 15 seimų iširo 14: „Prie Saksų karaliaus tik gerk,
valgyk ir atsilaisvink diržą!“
▪ Didikų oligarchija:
➢ Oligarchija – valstybės valdymo forma, kai valdžia priklauso nedidelei kilmingiausių/turtingiausių/
įtakingiausių žmonių grupei.
➢ Didikų giminės tarpusavyje varžėsi dėl įtakos: asmeninės didikų armijos dydžiu lenkė valstybės
kariuomenę.
▪ Bajorų savivalė:
➢ Bajorų konfederacijos – bajorų ginkluotos politinės sąjungos: bajorai karinės jėgos pagalba siekė, kad
ATR valdžia vykdytų konfederatų politinius reikalavimus.
➢ Rokošas – teisėtas ginkluotas bajorų sukilimas prieš karalių: Henriko artikulai atleido bajorus nuo
paklusnumo valdovui, jei šis sulaužė savo įsipareigojimus/kėsinosi į bajorų teises.
➢ Bajorų demokratija virto anarchija/betvarke.
▪ Kaimyninių valstybių (Rusija/Austrija/Prūsija) kišimasis į ATR vidaus reikalus:
➢ Didikų/bajorų papirkinėjimas + Kišimasis į valdovų rinkimus/seimų darbą.
➢ Po 1717 m. Nebyliojo seimo ATR tapo Rusijos protektoratu: Rusija ėmė kontroliuoti ATR užsienio/vidaus
politiką.
➢ ATR gyvavo tik todėl, kad kaimynės kol kas nesutarė, kaip ją pasidalyti: Rusijos/Prūsijos/Austrijos
valdovai baiminosi, kad Respublikos žlugimas sustiprins kitą priešininkę (= bus sugriauta valstybių jėgų
pusiausvyra/kils nauji karai).
ATR seimai 1648-1763 m.
Įvykę seimai Nutraukti seimai
Jonas Kazimieras Vaza (1648-1668 m.) 13 7
Mykolas Kaributas Vyšnioveckis (1669-1673 m.) 2 4
Jonas Sobieskis (1674-1696 m.) 6 6
Augustas II (1697-1733 m.) 10 11
Augustas III (1733-1763 m.) 1 14
5.4 REFORMACIJA IR KATALIKŲ BAŽNYČIOS REFORMA LDK

Reformacijos idėjų plitimas LDK
Reformacijos plitimas ir etapai LDK:
• Reformacijos plitimo Lietuvoje būdai:
▪ Reformacijos idėjas platino Europos universitetuose studijavę lietuviai bajorai.
▪ Reformacijos idėjos plito iš kaimyninės protestantiškos Prūsijos: 1525 m. Kryžiuočių ordino valstybė priėmė
liuteronybę/tapo pasaulietine Prūsijos kunigaikštyste).
• Reformacijos etapai LDK:
▪ XVI a. 4-5 deš. – liuteroniškasis bajoriškasis etapas.
▪ XVI a. 6-8 deš. – kalvinistiškasis poniškasis etapas.
Liuteroniškasis bajoriškasis reformacijos etapas (XVI a. 4-5 deš.):
• 1539-1542 m. – Abraomo Kulviečio kolegijos Vilniuje veikla:
▪ Pirmoji protestantiška įstaiga Lietuvoje: mokiniai supažindinti su M. Liuterio idėjomis.
▪ Pirmoji vidurinė mokykla Lietuvoje: jaunuolių rengimas studijoms Europos protestantiškuose universitetuose.
• Persekiojimas:
▪ 1542 m. – didysis kunigaikštis Žygimantas Senasis įsakė uždaryti A. Kulviečio kolegiją/pradėjo liuteronų
persekiojimą.
▪ A. Kulviečio/reformacijos šalininkų priverstinė emigracija į Prūsiją.
▪ 1543 m. – A. Kulvietis laiške karalienei Bonai Sforcai „Tikėjimo išpažinimas“ išdėstė religines/patriotines
pažiūras: ,,Yra daug Jūsų Didenybės pavaldinių lietuvių, labai išsimokslinusių, kurie galėtų būti naudingi
valstybei. Bet mano likimo įbauginti jie apsigyveno Vokietijoje. Kai kuriuos jų priglaudė šviesiausias Prūsijos
hercogas, kai kuriuos kiti kunigaikščiai. <...> Bet, Maloningiausioji Ponia, skaudu, kaip Dievą myliu, mums
visiems, kad, trokšdami dirbti saviesiems, dabar dirbame svetimiesiems.“
• Reformacijos šalininkų/liuteronų kultūrinė veikla Prūsijoje ir pirmoji knyga lietuvių kalba:
▪ 1544 m. – įkurtas Karaliaučiaus universitetas: Abraomas Kulvietis – graikų/hebrajų kalbų profesorius +
Stanislovas Rapalionis – pirmasis teologijos profesorius + studentas Martynas Mažvydas.
▪ 1547 m. – Karaliaučiuje išspausdinta pirmoji lietuviška knyga Martyno Mažvydo „Katekizmas“.
▪ Jono Bretkūno veikla: į lietuvių kalbą išvertė Bibliją + 1591 m. Karaliaučiuje išspausdino pirmąjį pamokslų
rinkinį lietuvių kalba „Postilė“.
Ponų kalvinistinė reformacija
Kalvinistiškasis poniškasis reformacijos etapas (XVI a. 6-8 deš.):
• 1544/1548 m. – didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas nutraukė religinius persekiojimus.
• XVI a. 6 deš. – LDK didikai (Radvilos/Chodkevičiai/Kęsgailos/kt.) masiškai priėmė kalvinizmą: nuo didikų
priklausę bajorai/miestiečiai/valstiečiai paskui juos tapo kalvinistais
10
• LDK kalvinistų vadovas – kancleris Mikalojus Radvila Juodasis.
• XVI a. 8 deš. – veikė apie 80 kalvinistų bendruomenių.
• Reformacijos šalininkų/kalvinistų kultūrinė veikla LDK:
▪ Mikalojaus Radvilos Juodojo veikla: Vilniuje/Brastoje įkūrė spaustuves + telkė kūrybingus žmones/finansavo
jų veiklą + 1563 m. išspausdino pirmąją Bibliją (lenkų kalba) LDK teritorijoje.
▪ Leido katekizmus/giesmynus/postiles/knygas, kuriose protestantai ginčijosi su katalikais.
▪ Steigė protestantiškas kolegijas.
• Kalvinistų požiūris į lietuvių kalbą:
▪ Savo idėjas skleidė lenkų kalba: siekė atversti diduomenę/bajorus → nesistengė gilinti miestiečių/valstiečių
religingumo.
▪ Pamaldos vyko ir lietuviškai, tačiau kalvinistai nesirūpino kurti religinę raštiją lietuvių kalba: keli
pasauliečiai į lietuvių kalbą išvertė katekizmą/postilę/giesmyną/maldaknygę.
• Arijonizmo plitimas:
▪ Arijonai – radikali reformacijos srovė: neigė Švč. Trejybę ir Jėzaus Kristaus dieviškumą/garbino tik Dievą
Tėvą + pripažino tik suaugusių krikštą + smerkė luominę nelygybę/baudžiavą.
▪ Arijonai ginčijosi su kalvinistais dėl tikėjimo tiesų.
Religinė tolerancija:
• 1573 m. – Varšuvos konfederacijos aktas dėl religinės tolerancijos: „tie, kurie esame skirtingų tikybų, tarpusavyje
laikysimės taikos ir dėl įvairių tikybos ir bažnyčių skirtingumų kraujo neliesime“.
• LDK pasižymėjo religijų įvairove/tolerancija: Lietuvoje prieglobsčio ieškojo Europoje persekiojami vokiečių/škotų
protestantai.
Reformacijos silpimas:
• Priežastys:
▪ Valdovo parama katalikams:
➢ Zigmantas Vaza (1587-1632 m.) mažino didikų protestantų įtaką: į aukštas pareigas skyrė tik didikus
katalikus.
➢ Daugelis didikų pamažu grįžo į katalikybę: didikų pavyzdžiu sekė bajorai/miestiečiai/valstiečiai.
▪ Protestantų vidinis susiskaldymas/tarpusavio ginčai: kalvinistai + liuteronai + arijonai.
▪ Katalikų bažnyčios atsinaujinimas/kontrreformacija.
• Protestantų bendruomenės XVII-XVIII a.:
▪ Kalvinistai: XVII-XVIII a. veikė apie 30 nedidelių bendruomenių + išpažino didikų Radvilų Biržų šaka.
▪ Liuteronai: išpažino vokiečių pirkliai Kaune ir Vilniuje/nedidelė žemaičių bajorų dalis.
▪ Arijonai: po XVII a. vid. karų neteisingai apkaltinti bendradarbiavimu su švedais ir išvaryti iš valstybės.
• Protestantų teisių ribojimas: XVIII a. 1-oje pus. protestantams uždrausta eiti valstybines pareigas/dalyvauti
seimuose.
Reformacijos srovės LDK
Evangelikai liuteronai Evangelikai reformatai Arijonai
(kalvinistai)
Paplitimas Tarp miestiečių (daugiausia Tarp didikų ir bajorų. Neturėjo daug išpažinėjų
vokiečių kilmės)/smulkiųjų (daugiausia smulkūs bajorai).
bajorų.
Žymiausi veikėjai Abraomas Kulvietis, Mikalojus Radvila Juodasis, Simonas Budnas.
Martynas Mažvydas, Mikalojus Radvila Rudasis.
Stanislovas Rapalionis.
Rezultatai Sumenko didikams perėjus į Išmirus Biržų Radviloms, Neteisingai apkaltinti rėmę
kalvinizmą. Liko nedidelių neteko paskutinių galingų Švediją karuose su ATR ir
bendruomenių. Išpažino LDK užtarėjų. Liko nedidelių išvyti iš valstybės.
miestuose gyvenančios bendruomenių.
vokiečių bendruomenės/
nedidelė žemaičių bajorų
dalis.
Katalikų bažnyčios atsinaujinimas ir kontrreformacija
Katalikų bažnyčios atsinaujinimas/kontrreformacija LDK:
• Veikėjai:
▪ Vilniaus vyskupas Valerijonas Protasevičius.
▪ Žemaičių vyskupas Merkelis Giedraitis.
▪ Vilniaus universiteto rektorius/jėzuitas Petras Skarga.
• Priemonės:
▪ Jėzuitų veikla:
➢ 1569 m. – Vilniaus vyskupas V. Protasevičius pasikvietė jėzuitus į Lietuvą.
➢ Mokyklų steigimas:
❖ Jėzuitai įsteigė 20 kolegijų LDK miestuose: Vilniaus/Kražių/kt. kolegijos.
11
❖ 1579 m. – jėzuitai įkūrė Vilniaus akademiją/universitetą.
➢ Knygų leidyba: jėzuitų Vilniaus akademijos spaustuvė spausdino įvairias katalikiškas knygas.
➢ Disputų rengimas su protestantais.
➢ Pamokslavimas.
▪ Tridento bažnyčios nutarimų įgyvendinimas (nuo 1578 m.):
➢ Kunigų seminarijų kūrimas:
❖ 1581 m. – Žemaičių vyskupijos seminarija Vilniuje + 1582 m. – Vilniaus vyskupijos seminarija +
1583 – popiežiškoji seminarija Vilniuje.
❖ Reikšmė: seminaristai buvo nemokamai išlaikomi, tad kunigais galėjo tapti ir nepasiturinčių tėvų
vaikai + išaugo dvasininkų rengimo/išsilavinimo lygis + daugėjo vietinių/lietuviškai kalbančių kunigų
skaičius.
➢ Parapijų tinklo plėtra: XVIII a. vid. parapijų/bažnyčių skaičius išaugo trigubai.
➢ Vienuolynų kūrimas: misijų/christianizacijos/kitatikių atvertimo vykdymas.
➢ Šventųjų kulto platinimas/Kalvarijų įrengimas/Piligriminės kelionės:
❖ Švč. Mergelė Marija: Aušros vartuose Vilniuje/Trakuose/Šiluvoje esantys paveikslai laikomi
stebuklingais.
❖ Šv. Kazimieras: XVII a. pradž. popiežius Jogailos anūką Kazimierą paskelbė šventuoju/Lietuvos
globėju.
❖ Kalvarijos – keliai su Kristaus kančios epizodus primenančiomis stotimis: įrengtos Žemaičių
Kalvarijoje/Vilniaus miesto dalyje – Jeruzalėje.
❖ Piligriminės kelionės: šventas vietas/kalvarijas/stebuklingus paveikslus lankė daugybė piligrimų,
kurie siekė atsikratyti fizinių/dvasinių negalavimų.
1579 m. – įkurtas Vilniaus universitetas (Jėzuitų draugijos akademija):
• Priežastis: jėzuitų per švietimą siekė stiprinti katalikų tikėjimą/atversti kitatikius.
• Įkūrėjai: jėzuitai + Vilniaus vyskupas V. Protasevičius + karalius Steponas Batoras + popiežius Grigalius XIII.
• Fakultetai: Filosofijos + Teologijos + Teisės (nuo 1644 m.).
• Mokslo kalba: lotynų kalba.
• Reikšmė:
▪ Galimybė įsigyti universitetinį išsilavinimą Lietuvoje: aukštojo mokslo siekiantiems jaunuoliams nebereikėjo
mokslo žinių ieškoti užsienyje.
▪ Galimybė įsigyti aukštąjį mokslą įvairių visuomenės sluoksnių žmonėms: universitete mokėsi bajorų/
miestiečių/laisvųjų valstiečių vaikai.
▪ Universitetas tapo katalikybės/mokslo/kultūros židiniu: mokslininkai garsino Lietuvą visoje Europoje.
Katalikų bažnyčios atsinaujinimas/kontrreformacija ir lietuviška raštija:
• Lietuviškos raštijos LDK paskatos:
▪ Tridento susirinkimo nutarimai įpareigojo Katalikų bažnyčią skatinti religinę raštiją tikinčiųjų gimtosiomis
kalbomis.
▪ Žemaičių vyskupo M. Giedraičio veikla: rūpinosi lietuvių kalbos vartojimu Žemaičių/Vilniaus vyskupijose +
įkūrė Žemaičių vyskupijos seminariją Vilniuje, kuri rengė lietuviškai mokančius kunigus + globojo Žemaičių
vyskupijos kanauninką M. Daukšą + finansiškai rėmė pirmųjų lietuviškų knygų spausdinimą LDK.
• 1595 m. – Vilniuje išspausdintas Mikalojaus Daukšos „Katekizmas“: pirmoji spausdinta lietuvių kalba knyga
LDK.
• 1599 m. – Vilniuje išspausdinta Mikalojaus Daukšos pamokslų rinkinys „Postilė“ → „Prakalba į malonųjį
skaitytoją“ (lenkų kalba):
▪ Aukštino lietuvių kalbą: ragino bajorus branginti/vartoti lietuvių kalbą viešajame valstybės gyvenime.
▪ Nurodė tautos požymius: tėvų žemė (teritorija) + papročiai (kultūra) + gimtoji kalba (kalba).
• Konstantino Sirvydo veikla: pirmas originalus lietuviškų pamokslų rinkinys „Punktai sakymų“ (1629 m./1644 m.).
Brastos bažnytinė unija
1596 m. – Brastos bažnytinė stačiatikių ir katalikų unija:
• Priežastys:
▪ Jėzuitai siekė popiežiaus valdžiai pajungti ATR stačiatikius.
▪ Valstybės siekė integruoti stačiatikius į ATR visuomenę: sumažinti Maskvos įtaką ATR stačiatikiams.
▪ Stačiatikių bažnyčios vyskupai/dvasininkai siekė įgyti tokias pat privilegijas, kokias turėjo katalikų
vyskupai/dvasininkai.
• Unitai – ATR stačiatikiai-graikų apeigų katalikai: pripažino popiežiaus viršenybę/pagrindines katalikybės dogmas
+ išsaugojo savas apeigas/bažnytinę slavų kalbą.
• Bazilijonai – unitų vienuolių ordinas: mokyklų steigimas + religinės literatūros gudų kalba spaudimas + dvasininkų
rengimas unitų seminarijose.
Katalikybės pergalė
Katalikybės pergalė LDK:
• Didžioji dalis didikų grįžo į katalikybę:
12
▪ LDK protestantų vadovo Mikalojaus Radvilos Juodojo sūnūs Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis (→
LDK kancleris)/Jurgis Radvila (→ Vilniaus ir Krokuvos vyskupas/kardinolas) atsivertė į katalikybę.
▪ Didikų pavyzdžiu sekė bajorai/miestiečiai/valstiečiai.
• Katalikai atsiėmė protestantams atitekusias bažnyčias/turtą: atsivertę į katalikybę savininkai sugrąžindavo +
teismai priteisdavo.
• Kitatikių teisių ribojimas:
▪ XVII a. vid. – arijonai buvo neteisingai apkaltinti, kad karų metu bendradarbiavo su švedais: išvyti iš ATR.
▪ XVIII a. 1-oje pus. – protestantams uždrausta eiti valstybines pareigas/dalyvauti seimuose.
5.5 LDK KULTŪRA NUO BAROKO IKI APŠVIETOS

5.5.1 BAROKO KULTŪRA LDK
Baroko stilius
XVI a. 2-oji pus.-XVIII a. vid. – baroko epocha LDK:
• Barokas (it.: keistas/įmantrus) – XVI-XVIII a. meno stilius, kuriam būdingas didingumas/prabanga/puošnumas/
išraiškingumas/teatrališkumas: plito Europos architektūroje/tapyboje/literatūroje/muzikoje.
• Baroko epochos pradžia LDK: sutapo su jėzuitų atvykimu (1569 m.)/Katalikų bažnyčios atsinaujinimo ir
kontrreformacijos pradžia LDK.
• Baroko epochos LDK bruožai:
▪ Svarbiausias LDK kultūros laikotarpis: LDK tapo savarankiška kultūros kūrėja, nes iki tol LDK tik
periminėjo V. Europos viduramžių/renesanso kultūros elementus.
▪ Ryškiausia baroko meno šaka – architektūra: puošnumas/prabanga + skulptūrų/freskų/paveikslų gausa.
Baroko architektūros raida LDK:
• XVI a. vid.-XVII a. pab. – baroko architektūros LDK įsigalėjimas:
▪ Priežastys:
➢ Iš protestantizmo į katalikybę atsivertę/sielos išganymu susirūpinę didikai finansavo statybas.
➢ XVII a. vid. karai/maras (= „Tvanas“) skatino šauktis Dievo pagalbos/atstatyti nuniokotas bažnyčias.
▪ 1586 m. – Nesvyžiuje (dab. Baltarusija) pradėta statyti pirma barokinė bažnyčia LDK: pagal 1584 m.
pirmosios barokinės bažnyčios Romoje pavyzdį.
▪ 1604 m. – pradėta statyti pirmoji barokinė bažnyčia dab. Lietuvos teritorijoje: Šv. Kazimiero bažnyčia
Vilniuje.
▪ 1668 m. – didysis etmonas Mykolas Kazimieras Pacas pradėjo Šv. Petro ir Povilo bažnyčios Vilniuje statybą:
vienas iš gražiausių Rytų Europos baroko šedevrų.
• XVIII a. 1-oji pus.-XVIII a. vid. – vilnietiško baroko mokyklos klestėjimas:
▪ Jonas Kristupas Glaubicas – vilnietiško baroko mokyklos pradininkas: Šv. Jonų bažnyčios fasadas +
Bazilijonų vienuolyno vartai + Misionierių bažnyčia Vilniuje.
▪ Bruožai: ypatingas kompozicinių/dekoratyvinių/architektūrinių elementų derinimas + itin aukšti/liekni
pagrindinio fasado bokštai.
• Baroko architektūros Lietuvoje žymiausi pastatai:
▪ Šv. Petro ir Povilo bažnyčia Vilniuje.
▪ Šv. Kazimiero bažnyčia Vilniuje.
▪ Šv. Teresės bažnyčia Vilniuje.
▪ Pažaislio vienuolynas.
Vilniaus universitetas
1579 m. – įkurtas Vilniaus universitetas (Jėzuitų draugijos akademija):
• Vilniaus universitetas – baroko kultūros židinys: jėzuitai per jį skleidė savo idėjas/lėmė svarbiausius baroko
kultūros LDK reiškinius.
• XVII a. Vilniaus universitetas išaugino mokslininkus, kurie garsino Lietuvą Europoje:
▪ Martynas Smigleckis: LDK/Europos studentai logikos mokėsi iš jo vadovėlio „Logika“.
▪ Žygimantas Liauksminas: parašė Europoje išgarsėjusius iškalbos/retorikos ir muzikos vadovėlius.
▪ Motiejus Kazimieras Sarbievijus:
➢ Jėzuitas + Vilniaus universiteto auklėtinis/profesorius + ATR valdovo Vladislovo Vazos pamokslininkas.
➢ Garsiausias baroko epochos LDK/ATR/Europos poetas, kūręs lotynų kalba: „Lietuvos Horacijus“ +
popiežius vainikavo aukščiausiu poeto pripažinimo ženklu – laurų vainiku.
▪ Albertas Kojelavičius-Vijūkas:
➢ Jėzuitas + Vilniaus universiteto auklėtinis/profesorius/rektorius.
➢ Parašė lotynų kalba „Lietuvos istoriją“ (I dalis – 1650 m. Dancigas/II dalis – 1669 m. Antverpenas).
▪ Kazimieras Simonavičius (Semenavičius):
➢ Vilniaus universiteto auklėtinis + artilerijos inžinierius.
➢ 1650 m. – Amsterdame išleido veikalą „Didysis artilerijos menas“: sukūrė daugiapakopių raketų
veikimo/raketų stabilizavimo sparneliais principus (= šiuolaikinių raketų veikimo principai) → Europos
karo akademijų artilerijos vadovėlis.
13
Baroko atspindžiai dvarų kultūroje
Valdovo/didikų/bajorų dvarai – baroko kultūros LDK židiniai:
• Didikų/bajorų užsakymu LDK buvo sukurti didingiausi architektūros pastatai/vertingiausi dailės kūriniai/žymiausi
literatūros kūriniai.
• Didikai/bajorai tapo meninės/mokslinės/švietimo veiklos globėjais: kaupė meno kūrinių rinkinius + išlaikė
muzikantus/aktorius/dailininkus/mokslininkus + kaupė bibliotekas + rėmė mokyklas/spaustuves.
• LDK teatras/opera:
▪ XVII a. pradž. – Vladislovas Vaza įkūrė nuolat veikiantį Valdovų rūmų teatrą Vilniuje.
▪ 1636 m. – italų kalba pastatyta pirmoji Lietuvoje opera „Elenos pagrobimas“.
• Mokslo/literatūros veikalai:
▪ Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio iniciatyva parengtas pirmasis tikslus LDK žemėlapis (1636 m.
Amsterdamas): rengėjas Tomas Makovskis.
▪ Panegirikos – barokiniai proginiai kūriniai, šlovinantys įtakingus didikus už globą/paramą:
❖ Jono Radvano „Radviliada“ (1592 m.): aprašė Mikalojaus Radvilos Rudojo karo žygius/Ūlos (1564 m.)
pergalę.
❖ Laurencijaus Bojerio „Karolomachija“ (1606 m.): šlovino Jono Karolio Chodkevičiaus
žygius/Salaspilio-Kircholmo (1605 m.) pergalę.
▪ Dienoraščiai/kelionių aprašymai: M. K. Radvilos Našlaitėlio knyga „Kelionė į Jeruzalę“.
Įžymiausi XVII a.-XVIII a. vid. Lietuvos kultūros veikėjai
Albertas Kojelavičius-Vijūkas Parašė Lietuvos istoriją lotynų kalba.
Žygimantas Liauksminas Parašė visoje Europoje išgarsėjusį retorikos vadovėlį.
Mikalojus Kristupas Radvila-Našlaitėlis Išleido pirmąjį tikslų LDK žemėlapį (parengė Tomas Makovskis).
Piligriminės kelionės į Šventąją Žemę įspūdžius aprašė „Kelionėje į
Jeruzalę“.
Motiejus Kazimieras Sarbievijus Vienas iš garsiausių Europos baroko epochos lotyniškai kūrusių poetų.
Kazimieras Semenavičius Išleido veikalą „Didysis artilerijos menas“.
Sukūrė daugiapakopių raketų veikimo principą.
Martynas Smigleckis Parašė visoje Europoje išgarsėjusį logikos vadovėlį.
Jonas Kristupas Glaubicas Įžymiausias vėlyvojo baroko stiliaus architektas LDK.
5.5.2 APŠVIETOS EPOCHA LDK

Baroko epochos saulėlydis
XVIII a. 2-oji pus. – Apšvietos idėjų plitimas ATR/LDK:
• Baroko epochos saulėlydis.
• Valstybės/visuomenės/kultūros reformos.
Edukacinės komisijos įkūrimas ir veikla:
• LDK švietimo būklė XVIII a. 1-oje pus.:
▪ Jėzuitų švietimo sistema:
➢ Jėzuitams priklausė Vilniaus universitetas/20 kolegijų.
➢ Konkurencijos neturinčioje jėzuitų švietimo sistemoje mokymas mažai tobulėjo: mokyti humanitariniai
dalykai + menkas dėmesys kreiptas į gamtos/tiksliuosius mokslus.
▪ Bandymai modernizuoti švietimą:
➢ 1726 m. – įkurta pirmoji pijorų mokykla Vilniuje: mokyti gamtamoksliniai/visuomeniniai dalykai
(matematika + fizika + geografija + istorija).
➢ 1742 m. – jėzuitai įkūrė „Kilmingųjų kolegiją“: padidintas pasaulietinių mokslų pamokų skaičius.
• 1773 m. – ATR seimas įkūrė pirmąją švietimo ministeriją pasaulyje – Edukacinę komisiją:
▪ 1773 m. – popiežius panaikino Jėzuitų ordiną (→ 1814 m. jėzuitų ordinas bus atkurtas): didžioji dalis
ATR/LDK mokyklų liko be šeimininko.
▪ Jokimas Liutauras Chreptavičius – LDK pakancleris pasiūlė įkurti Edukacinę komisiją.
▪ Edukacinės komisijos pirmasis pirmininkas – Vilniaus vyskupas Ignotas Jokūbas Masalskis.
• Edukacinės komisijos veikla:
▪ Apšvietos idėjomis pagrįstos švietimo sistemos kūrimas.
▪ Mokymo turinio supasaulietinimas/modernizavimas:
➢ Gamtos/tiksliųjų mokslų propagavimas.
➢ Dėmesys praktinei veiklai: bandymai + eksperimentai.
➢ Pilietiškumo/tautiškumo ugdymas: diegtos lenkiškos pilietiškumo/patriotizmo idėjos.
➢ Apšvietos idėjomis besiremiančių vadovėlių leidimas: 1775 m. – įkurta Vadovėlių leidimo draugija
(matematikos/fizikos/botanikos/logikos/kt. vadovėliai).
▪ Perėjimas nuo mokomosios lotynų prie lenkų kalbos: lietuvių kalba vartota tik pradinėse mokyklose.
▪ Galimybės mokytis visų luomų vaikams suteikimas.
▪ Centralizuoto mokyklų tinklo sukūrimas:
➢ LDK vyriausioji mokykla: 1781 m. – Vilniaus universitetas pertvarkytas į LDK vyriausiąją mokyklą →
14
➢ Apygardinės mokyklos (= gimnazijos): 6 klasių mokyklos → 4 mokyklos LDK.
➢ Paapygardinės mokyklos (= progimnazijos): 3 klasių mokyklos → 28 mokyklos LDK.
➢ Pradžios mokyklos (bent vien mokykla 3 parapijoms): 350 mokyklų LDK + 1775 m. – įkurta Mokytojų
seminarija, rengusi pradžios mokyklos mokytojus.
Žymiausi XVIII a. 2-sios pus. LDK kultūros veikėjai
Jokimas Liutauras Chreptavičius LDK mokyklų reformatorius, vienas iš Edukacinės komisijos steigėjų.
Ignotas Jokūbas Masalskis Vilniaus vyskupas, vienas iš Edukacinės komisijos steigėjų ir pirmininkas, mokslo
ir meno globėjas.
Johanas Georgas Forsteris Dž. Kuko ekspedicijų dalyvis. Vilniaus universiteto dėstytojas botanikas.
Žanas Emanuelis Žiliberas Gamtininkas, Vilniaus universiteto botanikos sodo ir zoo;ogijos kabineto įkūrėjas,
veikalo „Lietuvos flora“ autorius.
Tomas Žebrauskas Vilniaus universiteto observatorijos steigėjas.
Martynas Počobutas Astronomas, Vilniaus universiteto observatorijos vadovas.
Laurynas Gucevičius Įžymiausias klasicizmo stiliaus architektas LDK.
Pranciškus Smuglevičius Įžymiausias klasicizmo stiliaus dailininkas LDK.
Meno pokyčiai Apšvietos epochoje
XVIII a. 2-oji pus.-XIX 1-oji pus. – klasicizmas Lietuvoje:
• Klasicizmas (lot. pavyzdinis) – meno/literatūros/muzikos kryptis, kuriai būdinga sąmoninga orientacija į antikos
pavyzdžius.
• Klasicizmo architektūra:
▪ Bruožai: didingumas paprastume/simetrijoje.
▪ Laurynas Gucevičius – žymiausias klasicizmo LDK architektas:
➢ Vilniaus katedra.
➢ Vilniaus rotušė.
➢ Verkių rūmai Vilniuje.
• Klasicizmo dailė:
▪ Bruožai: didingi antikinės tematikos/istorinių įvykių/alegoriniai siužetai.
▪ Pranciškus Smuglevičius – žymiausias klasicizmo LDK dailininkas: paveikslai, kurie vaizduoja svarbius
LDK/antikos istorijos įvykius.
• Klasicizmo literatūra:
▪ Bruožai: antikinė retorika/eilėdara.
▪ Kristijono Donelaičio kūryba: poema „Metai“ (išspausdino Liudvikas Rėza 1818 m.) + 6 pasakėčios →
grožinės lietuvių literatūros pradininkas.
Pokyčiai ūkyje Apšvietos epochoje
Pokyčiai LDK ūkyje XVIII a.:
• XVIII a. vid. – LDK ūkio atsigavimas:
▪ Naujų palivarkų dvaruose steigimas: ariamosios žemės plotų plėtimas + laukų tręšimas/melioravimas.
▪ Dvarų pramonės kūrimas: samdomo darbo naudojimas.
• XVIII a. 7-8 deš . – Lietuvos rūmų iždininko/karališkųjų ekonomijų LDK valdytojo/Gardino seniūnas Antano
Tyzenhauzo reformos:
▪ Ekonominė modernizacija lažinėmis-palivarkinėmis priemonėmis:
➢ Naujos žemės ūkio technologijų taikymas: dirbamų žemės plotų didinimas + melioracija/agrotechnikos
gerinimas/modernus žemės ūkio inventorius + naujų veislių gyvulių auginimas.
➢ Manufaktūrų/įmonių kūrimas:
❖ Gardine 20 įmonių su 3000 darbininkų: tekstilės/galanterijos/popieriaus/kt.
❖ Šiaulių ekonomijoje: audimo ir verpimo dirbtuvės/vėjo malūnai/kt.
➢ Prekybos plėtojimas: prekybos agentai Londone/Paryžiuje/Marselyje/Romoje.
➢ Darbo jėgos švietimas: matininkų/buhalterių/braižytojų/statybininkų/veterinarų/kt. mokyklos + gabių
jaunuolių siuntimas studijuoti į užsienį.
➢ Šiaulių ekonomijoje činšo sumos didinimas/lažo įvedimas:
❖ Priežastys: lėšų/darbo jėgos poreikis įmonėms.
❖ 1769 m. – Šiaulių ekonomijos valstiečių sukilimas: žiauriai numalšintas.
▪ Gardine įkūrė: pirmąjį LDK baleto teatrą + pirmąjį LDK botanikos sodą + gamtos istorijos kabinetą +
biblioteką.
▪ Ekonominių reformų rezultatai:
➢ Iš pradžių Didžiojo kunigaikščio pajamos išaugo.
➢ Vėliau dauguma manufaktūrų bankrutavo:
❖ Neefektyvaus baudžiauninkų darbo naudojimas.
❖ Nekokybiški/brangūs gaminiai negalėjo konkuruoti su importuojamais iš užsienio.
• Bandymai panaikinti baudžiavą:
▪ Priežastys: baudžiavinio ūkio nenašumas/neefektyvumas → kai kurie apsišvietę dvarininkai suteikė
valstiečiams asmens laisvę.
15
▪ Pauliaus Ksavero Bžostovskio veikla:
➢ Merkinės dvare (Šalčininkų raj.) panaikino baudžiavą (1769 m.): suteikė valstiečiams asmeninę laisvę +
žemę perdavė valstiečiams paveldimam naudojimui.
➢ Įkūrė Paulavos respubliką (1769-1795 m.) – valstiečių savivaldos bendruomenę: valdžia (dvaro
savininkas-prezidentas + valstiečių seimas) + valstiečių uniformuota milicija + kaldinamos monetos +
vėliava/herbas.
5.6 VALSTYBĖS REFORMOS IR ATR ŽLUGIMAS

Čartoriskių reformos
Čartoriskių reformos:
• Reformų priežastys:
▪ Valstybės silpimas: silpna karaliaus vykdomoji valdžia + sutrikusi įstatymų leidyba/seimų irimas dėl
piktnaudžiavimo „liberum veto“ teise + didikų oligarchija/bajorų savivalė + bajorų „aukso laisvių“ gynimas/
priešinimasis reformoms.
▪ Kaimyninių valstybių (Rusija/Austrija/Prūsija) kišimasis į ATR vidaus reikalus: didikų/bajorų papirkinėjimas
+ kišimasis į valdovų rinkimus/seimų darbą.
▪ Apšvietos idėjos: bajorų teisių/privilegijų kritika + bajoriškos anarchijos valstybės valdyme kritika.
• ATR politinės grupės:
▪ Familija:
➢ Čartoriskiai (vad. LDK kancleris Frydrichas Mykolas Čartoriskis) + LDK rėmė Masalskiai/Oginskiai.
➢ Pasisakė už reformas: vykdomosios valdžios stiprinimas + seimo/seimelių darbo pertvarkymas +
„liberum veto“ teisės panaikinimas + iždo pertvarkymas + kariuomenės stiprinimas.
➢ Rėmėsi Rusijos parama.
▪ Respublikonai:
➢ Potockiai + LDK rėmė Radvilos/Sapiegos.
➢ Priešinosi reformoms: bajorų laisvių/teisių saugojimas + valdovo valdžios apribojimas.
➢ Rėmėsi Prancūzijos/Austrijos/Turkijos parama.
• 1764-1795 m. – valdė Stanislovas Augustas Poniatovskis:
▪ „Familijos“ kandidatas: LDK kanclerio F. M. Čartoriskio seserėnas.
▪ Rusijos kariuomenės parama: buvęs ATR/Saksonijos ambasadorius Rusijoje + buvęs Rusijos imperatorės
Jekaterinos II meilužis.
• 1764-1766 m. – Čartoriskių reformos, stiprinusios vykdomąją valdžią:
▪ Panaikinta „liberum veto“ teisė, sprendžiant finansinius/ūkinius klausimus.
▪ Įkurtos LDK/Lenkijos iždo ir karo komisijos/ministerijos.
1767 m. – įkurta Vilniaus-Radomo konfederacija:
• Pasisakė prieš Čartoriskių reformas: bajorų teisių/privilegijų saugojimas.
• Rėmėsi Rusijos parama: rusų kariuomenė apsupo Varšuvą/privertė valdovą S. A. Poniatovskį prisidėti prie
konfederatų.
• 1767-1768 m. – Varšuvos ekstraordinarinis seimas panaikino Čartoriskių reformas
▪ Atkūrė senąją ATR santvarką/bajorų privilegijas.
▪ Pripažino Jekateriną II ATR santvarkos garante.
ATR pirmasis padalijimas
1768 m. – įkurta Baro konfederacija:
• Kovojo prieš Rusijos įtaką ATR: pasisakė už reformas.
• Rėmėsi Prancūzijos/Austrijos/Osmanų imperijos parama.
• 1768-1772 m. – partizaninis karas prieš Rusijos kariuomenę.
1772 m. – pirmasis ATR padalijimas:
• Dalyviai: Rusija + Prūsija + Austrija.
• 1773 m. – Varšuvos seimas patvirtino ATR I padalijimą: protestavo vienintelis Naugarduko pavieto atstovas Tadas
Reitanas.
• ATR neteko: 30% teritorijos + 35% gyventojų.
1773-1775 m. reformos:
• 1773 m. – įkurta Edukacinė komisija:
▪ Pirmoji švietimo ministerija Europoje.
▪ Mokymo turinio supasaulietinimas/modernizavimas: gamtos/tiksliųjų mokslų propagavimas + praktinė
veikla.
▪ Galimybės mokytis visų luomų vaikams įttirtinimas.
▪ Centralizuoto mokyklų tinklo sukūrimas: LDK vyriausioji mokykla (= Vilniaus universitetas) →
Apygardinės/paapygardinės mokyklos → pradžios mokyklos.
• 1775 m. – įkurta Nuolatinė taryba:
▪ ATR vykdomosios valdžios institucija: karo/iždo/policijos/teisingumo/užsienio reikalų departamentai.
▪ Padidino kariuomenę.
16
▪ Pertvarkė vykdomosios valdžios įstaigas.
▪ Pertvarkė mokesčius/muitus.
Ketverių metų seimo reformos
1788-1792 m. – Ketverių metų seimo reformos:
• Reformų prielaidos:
▪ Palankiai susiklosčiusi tarptautinė padėtis: Rusijos/Austrijos karas su Osmanų imperija + Rusijos kariuomenės
išvedimas iš ATR + Rusijos ir Prūsijos prieštaravimai.
▪ Apšvietos idėjos: apsišvietusių didikų/bajorų siekis reformuoti valstybę.
• Reformos:
▪ Pertvarkyta/padidinta kariuomenė (1789 m.): iki 100 tūkst. karių.
▪ Įvesti nuolatiniai mokesčiai (1789 m.): apmokestintos bajorų ir dvasininkų žemės valdos.
▪ Panaikinta Nuolatinė taryba (1789 m.).
▪ Įkurtos civilinės-karinės tvarkos komisijos pavietuose (1789 m.): pavietų savivaldos vykdomosios valdžios
institucijos (15 bajorų + 3 miestiečiai).
▪ Miestų įstatymas suteikė miestiečiams bajoriškas teises/privilegijas (1791 m.):
➢ Miestiečiams suteikta teisė įsigyti žemės valdas.
➢ Miestiečiams suteikta teisė tapti valdininkais/karininkais.
➢ Miestams suteikta teisė siųsti savo atstovus į seimą: balso teisė, svarstant miestų/ūkio klausimus.
• 1791 m. gegužės 3 d. – priimta ATR konstitucija:
▪ Katalikybė paskelbta valstybine religija + Kitatikiams garantuota tikybos laisvė.
▪ Patvirtintos bajorų teisės/laisvės + Patvirtinta bajorų tarpusavio lygybė + Bajorai paskelbti svarbiausiais
Konstitucijos/laisvės gynėjais.
▪ Patvirtintas Miestų įstatymas: išplėstos miestiečių teisės + suteikta teisė miestų atstovams dalyvauti šalies
valdyme.
▪ Valdžios įstaigos įpareigotos globoti valstiečius: baudžiava nebuvo panaikinta.
▪ Paskelbta, kad valdžia kyla iš tautos valios: „tautos“ samprata apėmė bajorus/miestiečius/valstiečius →
politines teises turėjo tik bajorai.
▪ Įtvirtintas valdžių padalinimo principas: įstatymų leidžiamoji valdžia – Seimas + vykdomoji valdžia –
karalius/įstatymų sargyba (= ministrų taryba) + teisminė valdžia – teismai.
▪ Seimas – aukščiausia įstatymų leidžiamoji valdžia:
➢ Rūmai:
❖ Senatas: 132 nariai (vyskupai + vaivados + kaštelionai + ministrai).
❖ Atstovų rūmai: 2 metams renkami 204 atstovai (180 atstovų išrinkti pavietų bajorų seimeliuose + 24
atstovai išrinkti savivaldžių miestų).
➢ Panaikinta „liberum veto“ teisė + uždraustos konfederacijos (= bajorų ginkluotos politinės grupuotės).
▪ Karalius/Įstatymų sargyba – aukščiausia vykdomoji valdžia:
➢ Įvesta paveldima monarchija: panaikintas karalių rinkimas → numatyta, kad ateityje valdovai bus iš
Saksonijos valdovų Vetinų dinastijos.
➢ Karalius: skyrė ministrus/urėdus/aukščiausius karininkus + vadovavo užsienio/vidaus politikai.
➢ Įstatymų sargyba – vykdomosios valdžios institucija:
❖ Atliko vyriausybės funkcijas + Vykdė įstatymus.
❖ Įkurtos bendros Lenkijos/LDK komisijos (= ministerijos): Karo + Iždo + Policijos + Edukacijos.
➢ Teismai – teisminė valdžia: įtvirtinti luominiai bajorų/miestiečių teismai (← valstiečius baudžiauninkus
teisė savininkai bajorai).
▪ Konstitucijos reikšmė:
➢ Įtvirtino paveldimą konstitucinę monarchiją.
➢ Įtvirtino valdžių padalinimo principą/tautos suvereniteto (politines teise turėjo tik bajorai) sampratą.
➢ Sudarė sąlygas luominei visuomenei ateityje virsti pilietine visuomene: išplėtė miestiečių teises → sudarė
sąlygas formuotis bajorų ir miestiečių sąjungai.
• 1791 spalio 20 d. – priimtas Abiejų Tautų tarpusavio įžado/įsipareigojimo/garantijų įstatymas:
▪ Priežastys:
➢ Gegužės 3-sios konstitucija skelbė unitarinę/vieningą/centralizuotą „Lenkijos Respubliką“:
❖ Neliko valstybės skirstymo į Lenkijos karalystę ir LDK.
❖ Įsteigė bendras vykdomosios valdžios įstaigas: Įstatymų sargyba (= Ministrų taryba) + bendros
Karo/Iždo/Policijos/Edukacijos komisijos (= ministerijos).
❖ Įvedė bendrą iždą/bendrą kariuomenę.
➢ LDK atstovų siekis išsaugoti LDK valstybingumą: rėmė Ketverių metų seimo reformas/Gegužės 3-osios
konstituciją, tačiau reikalavo atkurti valstybės dualizmą/LDK ir Lenkijos karalystės lygiateisiškumą.
▪ Pagrindinis rengėjas – Seimo maršalka nuo LDK Kazimieras Nestoras Sapiega.
▪ Turinys:
➢ Pusė Karo/Iždo komisijų narių bus LDK atstovai: komisijoms paeiliui pirmininkaus Lenkijos karalystės/
LDK atstovai.
➢ Lietuvos iždo pajamos liks LDK.
17
➢ LDK turės tokį pat valdininkų skaičių/pareigas/titulus kaip ir Lenkijos karalystė: LDK išsaugojo senąją
urėdų/valdininkų sistemą.
▪ Reikšmė:
➢ Įtvirtino LDK ir Lenkijos karalystės lygiateisiškumą.
➢ „Lenkijos Respublika“ tapo Lenkijos karalystės ir LDK dualistine federacija: Liublino unijos įkurtas
bendras valdovas/bendras seimas + Gegužės 3-osios įkurtos bendros vykdomosios valdžios įstaigos –
Įstatymų sargyba ir bendros Karo/Iždo/Policijos/Edukacijos komisijos.
ATR antrasis padalinimas
1792 m. – įkurta Targovicos konfederacija:
• Pasisakė prieš Ketverių metų seimo reformas: siekė sugrąžinti ATR senąją santvarką.
• Rėmėsi Rusijos karine parama.
• 1792 m. gegužė-liepa – Rusijos-ATR karas: Rusijos kariuomenė nugalėjo ATR kariuomenę/stovėjo prie Varšuvos
→ Karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis perėjo į konfederatų pusę.
1793 m. – antrasis ATR padalijimas:
• Dalyviai: Rusija + Prūsija.
• 1793 m. – Gardino seimas: patvirtino ATR II padalijimą + panaikino Ketverių metų seimo reformas/atkūrė senąją
ATR santvarką + pripažino Rusiją ATR santvarkos garante.
• ATR neteko: 50 % teritorijos.
Tado Kosciuškos sukilimas. Trečiasis ATR padalinimas
1794 m. – Tado Kosciuškos sukilimas:
• Priežastys:
▪ Visuomenės nepasitenkinimas nutrauktomis reformomis/ATR II pasdalinimu.
▪ Netrukdomas Rusijos kariuomenės šeimininkavimas krašte: reformų šalininkų areštai + rinkliavos.
• Tadas Kosciuška (1746-1817 m.) – sukilimo vadovą: iš LDK Brastos vaivadijos (dab. Baltarusija) kilęs ATR karo
inžinierius/generolas + JAV Nepriklausomybės karo dalyvis.
• Sukilimo tikslai:
▪ Išvyti iš ATR Rusijos kariuomenę.
▪ Atkurti 1772 m. sienas.
▪ Tęsti valstybę stiprinančias reformas.
• Sukilimo pradžia:
▪ 1794 m. kovas – kariuomenės/miestiečių sukilimas Krokuvoje.
▪ 1794 m. balandis – kariuomenės/miestiečių sukilimas Varšuvoje.
• 1794 m. gegužė – paskelbtas Polanieco universalas:
➢ Sukilime dalyvaujantiems valstiečiams žadėta suteikti asmens laisvę/palengvinti baudžiavą.
➢ „Dalgininkai“: valstiečių kariniai būriai, ginkluoti ištiesinti dalgiais.
• Sukilimas LDK:
▪ Jokūbas Jasinskis – sukilimo LDK vadovas: LDK artilerijos pulkininkas.
▪ Sukilimo pradžia:
➢ 1794 m. balandis 16 d. – sukilo LDK kariuomenė Šiauliuose.
➢ 1794 m. balandžio 22-23 d. – sukilėliai išvadavo Vilnių.
▪ Sukilėlių veikla:
➢ Sudaryta Lietuvos tautinė aukščiausioji taryba (= sukilėlių vyriausybė) + pradėtos kurti Deputacijas (=
vykdomosios valdžios įstaigos).
➢ 1794 m. balandžio 30 d. – J. Jasinskio atsišaukimas į gyventojus lenkų/lietuvių kalbomis: žmonės raginti
jungtis prie sukilimo + valstiečiams žadėta su teikti laisvę.
➢ Represijos prieš Targovicos konfederacijos veikėjus: Vilniuje pakartas LDK didysis etmonas Simonas
Kosakovskis.
▪ T. Kosciuška panaikino Lietuvos tautinę aukščiausiąją tarybą/J. Jasinskį atšaukė į Lenkiją: LDK sukilėliai
veikė savarankiškai/kėlė radikalesnius socialinius reikalavimus nei lenkai
• Sukilimo pralaimėjimas:
▪ Rusijos/Prūsijos kariuomenės ėmė aktyviai malšinti sukilimą.
▪ 1794 m. spalis – T. Kosciuška buvo mūšyje sužeistas/pateko į Rusijos nelaisvę.
▪ 1794 m. lapkričio 4-5 d. – generolo Aleksandro Suvorovo vadovaujama kariuomenė užėmė Varšuvą: rusai
išžudė tūkstančius civilių Pragos priemiesčio gyventojų.
1795 m. – trečiasis ATR padalinimas:
• Dalyviai: Rusija + Prūsija + Austrija.
• Likviduota ATR valstybė: panaikintos ATR institucijos/pareigos/titulai/pilietybė + karalius S. A. Poniatovskis
atsisakė sosto.
• Rusija/Prūsija/Rusija pasidalino ATR sostines:
▪ Varšuva (ATR sostinė): prisijungė Prūsija.
▪ Krokuva (senojo Lenkijos sostinė): prisijungė Austrija.
▪ Vilnius (LDK sostinė): prisijungė Rusija.
18
• LDK žemės po ATR III padalinimo:
▪ Rusija užėmė žemes iki Nemuno: 1795-1915 m. – Rusijos imperijos valdymas Lietuvoje.
▪ Prūsija užėmė Užnemunę.
Pagrindinės ATR žlugimo priežastys:
• Išorinės: kaimyninių valstybių – Rusijos/Prūsijos/Austrijos – kišimasis į ATR vidaus reiklaus/agresija.
• Vidinės:
▪ Didikų oligarchija/Bajorų savivalė: nenoras reformuoti valstybę
▪ Silpna monarcho valdžia + Silpna kariuomenė.
▪ Bajorų luominės privilegijos (→ miestiečių/valstiečių išnaudojimą) + Lažinis-palivarkinis ūkis (→ stabdė
miestų augimą/ekonominę pažangą).
Žemėlapis: ATR padalinimai
Sutartiniai ženklai:
1 – ATR sienos 1667-1772 m.
2 – ATR teritorijos per I padalinimą
atitekusios Rusijai, Prūsijai ir Austrijai
(1772 m.)
3 – ATR teritorijos per II padalinimą
atitekusios Rusijai ir Prūsijai (1793
m.)
4 – ATR teritorijos per III padalinimą
atitekusios Rusijai, Prūsijai ir Austrijai
(1795 m.)
5 – Rusijos, Prūsijos ir Austrijos
sienos po ATR likvidavimo
1 – Prūsija + E – Berlynas (sostinė)
2 – Rusija + A – Maskva (sostinė)
3 – Austrija + F – viena (sostinė)
B – Vilnius (LDK sostinė, atitekusi
Rusijai)
C – Varšuva (ATR sostinė, atitekusi
Prūsijai)
D – Krokuva (senoji Lenkijos sostinė,
atitekusi Austrija
7. LIETUVOS VISUOMENĖ CARINĖJE RUSIJOS IMPERIJOJE

7.1 RUSIJOS IMPERIJOS POLITIKA BUVUSIOJE LDK
Pokyčiai Rusijos aneksuotose buvusios LDK teritorijose
Pokyčiai Lietuvoje, įjungus ją į Rusijos imperiją:
• Lietuvos valstybingumo tradicijų naikinimas: buvusios LDK teritorijos vadintos Rusijos imperijos Vakarų kraštu
→ nuo XIX a. 7 deš. – Šiaurės vakarų kraštu.
• Įvesta Rusijos imperijos valdymo sistema: Vilniaus generalgubernatorius turėjo aukščiausią civilinę/karinę
valdžią.
• Įvestas Rusijos imperijos teritorinis-administracinis suskirstymas:
▪ Gubernijos:
➢ Valdė caro skiriami/generalgubernatoriaus prižiūrimi gubernatoriai.
➢ Gubernijos lietuvių etninėse žemėse: Vilniaus gubernija (nuo 1843 m.) + Kauno gubernija (nuo 1843 m.)
+ Suvalkų gubernija (nuo 1867 m.).
▪ Apskritys: valdė ispravnikai.
▪ Valsčiai (nuo 1861 m.): valdė viršaičiai.
▪ Seniūnijos (nuo 1861 m.): valdė seniūnai.
• Įvesta Rusijos imperijos teisė: iki 1840 m. galiojo dalis Lietuvos III Statuto (baudžiamoji/civilinė teisė).
• Įvesta rusiški pinigai: rubliai.
• Įvestas rusiškas kalendorius: stačiatikių Julijaus kalendorius.
• Bajorai prarado politines teises dalyvauti valstybės valdyme: bajorai tapo caro valdiniais, turėjusiais paklusti caro
valdininkams + bajorams buvo paliktos ekonominės privilegijos.
• Panaikinta miestų savivalda: savivaldą išsaugojo tik gubernijų/apskričių centrai → miestai buvo pavesti
administruoti dvarininkams.
• Valstiečiams įvestas pagalvės mokestis/rekrutų prievolė.
• Valstybiniai dvarai išdalinti rusų bajorams: lojalaus Rusijos imperijai visuomenės sluoksnio Lietuvoje kūrimas.
Svarbiausi į Rusijos imperiją patekusios buvusio LDK pokyčiai
ATR laikais Rusijos imperijos laikais
Valstybinės padėtis LDK lygiavertė Lenkijai bendros LDK neegzistuoja, jos teritorijos –
19
ART dalis beteisės Rusijos provincijos
Valstybės santvarka Bajorų respublika Absoliutinė monarchija
Konstitucinė monarchija su despotijos elementais
(pagal Gegužės 3-iosio konstituciją)
Valdovas Karalius, bajorų renkamas, Caras sostą paveldi,
vėliau karalius sostą paveldi, valdžia neribojama jokių įstatymų.
bet jo valdžią riboja
1791 m. konstitucija.
Pareigūnai Aukščiausi renkami Skiriami caro
arba skiriami karaliaus
Religija Katalikybė viešpatauja, Stačiatikybė viešpatauja,
bet toleruojamos kitos religijos kitų religijų padėtis bloginama
Bajorai Visateisiai valstybės piliečiai Caro valdiniai,
turintys labai ribotas teises dalyvauti
valstybės valdyme
Miestiečiai Savivalda Panaikinta savivalda
ir 1791 m. konstitucijos suteiktos ir apribotos teisės
politinės teisės
Valstiečiai Baudžiava Baudžiavos sunkėjimas,
ir valstybės įsipareigojimas 1791 m. pagalvės mokestis
konstitucijoje globoti valstiečius ir rekrūtų prievolė
Užnemunės raida:
• 1795 m. – atiteko Prūsijai: Naujoji Rytų Prūsija.
• 1807-1815 m. – priklausė Napoleono įkurtai Varšuvos kunigaikštystei: įvedus Napoleono kodeksą, krašto
valstiečiai pirmieji Lietuvoje paleisti iš baudžiavos.
• 1815-1831 m. – priklausė Vienos kongreso įkutai autonominei Lenkijos karalystei Rusijos imperijoje.
• nuo 1831 m. – po 1830-1831 m. sukilimo panaikinus Lenkijos karalystės autonomiją, priklausė tiesiogiai Rusijos
imperijai: nuo 1867 m. – Suvalkų gubernija.
Rusijos imperijos politika Lietuvoje
Rusijos imperijos politikos Lietuvoje bruožai:
• XIX a. 1-oji pus. – imperializmas:
▪ Tikslai: paversti buvusio LDK gyventojus ištikimais caro valdiniais + užtikrinti ramybę krašte.
▪ Toleruotas buvusios LDK žemių politinis/teisinis/kultūrinis savitumas: gubernijų bajorų seimeliai + Lietuvos
III Statuto galiojimas + Vilniaus švietimo apygarda (mokomoji lenkų kalba).
• XIX a. 2-oje pus. – šovinizmas:
▪ Rusifikacija – caro valdžios siekis visus valdinius, nepaisant jų tautybės ir religijos, paversti
stačiatikiais/ištikimais caro valdiniais/kalbančiais ir rašančiais rusiškai.
▪ Rusifikacijos teorinis pagrindimas:
➢ LDK – „nuo seno rusiškos žemės“: LDK praeityje buvusi „Rusijos-Lietuvos valstybė“ → Lenkijos
primestas katalikiškas krikštas/Liublino unija sunaikino LDK rusiškumą/sulenkino rusišką LDK valstybę.
➢ Norint kraštą sugrąžinti į „rusišką tautiškumą“, reikia naikinti ATR valstybingumo tradicijas/lenkiškumą/
vakarietiškos kultūros elementus.
„Lenkų pradų naikinimo“ programa
„Lenkų pradų naikinimo“ programos bruožai:
• Priežastis: 1830-1831 m. sukilimas Lenkijoje ir Lietuvoje.
• „Lenkų pradų naikinimo“ programa – po 1830-1831 m. sukilimo caro Nikolajaus I pradėta vykdyti programa,
numačiusi buvusios LDK teritorijose stiprinti visuomenės/kultūros/švietimo kontrolę ir taip krašto gyventojus
atriboti nuo lenkų įtakos/juos surusinti:
▪ ATR valstybingumo tradicijų naikinimas: panaikintas Lietuvos vardo minėjimas oficialiuose dokumentuose
→ buvusios LDK teritorijos vadintos „Vakarų kraštu“.
▪ 1832 m. – uždarytas Vilniaus universitetas.
▪ Panaikinta Vilniaus švietimo apygarda: uždaryta daug mokyklų + mokytojais skiriami rusai.
▪ Sugriežtinta cenzūra.
▪ Valdžios įstaigose pareigūnais skiriami rusai/įvesta rusų kalba.
▪ 1840 m. – panaikintas Lietuvos Statutas: įvesti Rusijos įstatymai/teismai.
▪ Ribota Katalikų bažnyčios veikla: uždaryta daug katalikų bažnyčių/vienuolynų + atimtos Katalikų bažnyčios
žemės + unitai prievarta grąžinti į stačiatikybę.
„Rusų pradų atkūrimo“ programa
„Rusų pradų atkūrimo“ programos (1864-1904 m.) bruožai:
• Priežastis: 1863-1864 m. sukilimas Lenkijoje ir Lietuvoje.
20
• „Rusų pradų atkūrimo“ programa – po 1863-64 m. sukilimo Aleksandro II pradėta vykdyti programa (iniciatorius
Vilniaus generalgubernatorius M. Muravjovas), kurios tikslas visiškai surusinti Lietuvą:
▪ Buvusios LDK teritorijos pradėtos vadinti Šiaurės Vakarų kraštu.
▪ Iš viešojo gyvenimo visiškai pašalinta lenkų ir lietuvių kalba.
▪ Neleista katalikų tikėjimo asmenims užimti jokios valstybinės tarnybos: valdininkais skirti tik rusai stačiatikiai.
▪ Kontroliuota/varžyta Katalikų bažnyčia.
▪ Sudarytos sąlygos plisti stačiatikybei.
▪ Lietuvių raštijoje lotyniška abėcėlė pakeista rusiškąja graždanka: uždrausta lietuviška spaudą lotynišku
raidynu.
▪ Uždarytos lietuviškos mokyklos ir steigtos rusiškos mokyklos su rusais mokytojais.
▪ Rusai kolonistai skatinti keltis gyventi į Lietuvą.
• Pasekmės:
▪ Pristabdė krašto kultūros plėtrą.
▪ Laukiamo rezultato vykdytojai negavo: priešinimasis rusinimui skatino lietuvių tautinės savimonės brendimą.
7.2 MĖGINIMAI IŠSIVADUOTI IŠ CARINĖS RUSIJOS IMPERIJOS PRIESPAUDOS

Viltys atkurti žlugusią valstybę
LDK valstybingumo atkūrimo idėja:
• LDK atkūrimo idėja gyvavo žmonių sąmonėje: bajorija laikė save LDK piliečiais.
• Orientacija į Napoleoną:
▪ 1797 m. – Prancūzijos armijoje organizuoti lenkų/lietuvių legionai: Napoleonui lenkai/lietuviai rūpėjo tik kaip
armijos papildymo naujokais šaltinis, nes dėl ATR atkūrimo imperatorius dalijo tik miglotus pažadus.
▪ 1807 m. – Napoleonas įkūrė Varšuvos kunigaikštystę (1807-1815 m.):
➢ Atgijo Lietuvos bajorijos viltys atkurti valstybingumą: bajorai pereidavo Rusijos sieną/stojo į Varšuvos
kunigaikštystės kariuomenę.
➢ Kunigaikštystėje galiojo Napoleono kodeksas.
➢ Varšuvos kunigaikštystei priklausė Lietuvos Užnemunė: įvedus Napoleono kodeksą, Užnemunės
valstiečiai pirmieji Lietuvoje paleisti iš baudžiavos.
• Orientacija į Rusiją:
▪ Caro Aleksandro I politinis žaidimas: siekis užsitikrinti Lietuvos bajorijos lojalumą karo su Napoleonu
akivaizdoje.
▪ 1811 m. – LDK atkūrimo Rusijos imperijos sudėtyje projektas: rengėjas – didikas Mykolas Kleopas Oginskis.
Prancūzmetis Lietuvoje
1812 m. birželis-gruodis – prancūzmetis Lietuvoje:
• 1812 m. birželis – Napoleono Didžioji armija (430.000 karių) persikėlė per Nemuną ties Kaunu/įžengė į Vilnių:
caras Aleksandras I pabėgo iš Vilniaus.
• 1812 m. liepos 1 d. – įkurta Lietuvos laikinosios vyriausybės komisija:
▪ Priežastys:
➢ Napoleono siekis pelnyti Lietuvos bajorų palankumą.
➢ Siekis aprūpinti Napoleono armiją kariais/maistu.
▪ Stanislovas Soltanas – Laikinosios Lietuvos vyriausybės komisijos pirmininkas.
▪ Prancūzų marionetė:
➢ Veiklą kontroliavo prancūzų generolas A. H. Žomini.
➢ Rūpinosi Prancūzijos kariuomenės aprūpinimu maistu/pašaru.
➢ Organizavo lietuvių pėstininkų/kavalerijos pulkus: buvo pavaldūs prancūzų vadovybei + pavadinimuose
turėjo Lietuvos vardą/uniformas puošė Vytis.
▪ Lietuvos visuomenės nusivylimas Napoleono veiksmais:
➢ Lietuvos visuomenės lūkesčiai: bajorai tikėjosi ATR valstybės atkūrimo + miestiečiai tikėjosi pilietinių
teisių/lygybės + valstiečiai tikėjosi baudžiavos panaikinimo.
➢ Napoleonas visus klausimus pažadėjo spręsti po pergalės prieš Rusiją.
▪ 1812 m. liepos 14 d. – Lietuvos laikinosios vyriausybės komisija paskelbė aktą dėl Lietuvos ir Lenkijos unijos
atnaujinimo.
• 1812 m. gruodis – Napoleono armijos likučiai pasiekė Vilnių (50 tūkst. karių): mieste mirė apie 40 tūkst. karių.
• 1812 m. gruodis – Rusija okupavo Lietuvą:
▪ Vilniuje Rusijos imperatorius Aleksandras I pasirašė manifestą, kuris deklaravo pergalingą karo su Napoleonu
pabaigą.
▪ Caras paskelbė visuotinę Napoleono rėmėjų amnestiją.
• Prancūzmečio padariniai:
▪ Demografiniai ir materialiniai nuostoliai:
➢ Žuvo apie 100.000 lenkų/lietuvių karių + žuvo daug taikių gyventojų.
➢ Kraštas buvo nuniokotas karo veiksmų/plėšimų.
▪ Napoleono atneštos idėjos skatino bajorų sąmoningumą/parodė, kad valstybingumo tradicijos dar gyvos.
21
▪ Varšuvos kunigaikštystei priklausančioje Užnemunėje įvestas Napoleono kodeksas: valstiečiai pirmieji
Lietuvoje paleisti iš baudžiavos.
▪ Napoleono pralaimėjimas palaidojo LDK atkūrimo/autonomijos viltis: kraštas buvo vis labiau integruojamas į
Rusijos imperiją.
▪ 1815 m. – Vienos kongresas atidavė Rusijos imperijai autonominę Lenkijos karalystę, kuriai priklausė
Užnemunė.
Slaptųjų draugijų veikla XIX a. 2-3 deš.
Slaptosios draugijos:
• 1817-1822/1823 m. – aktyviai veikė įvairios slaptosios draugijos:
▪ Masonų draugijos (1812-1822 m.):
➢ Propagavo apšvietos idėjas.
➢ Veikloje dalyvavo bajorija: A. J. Čartoriskis/M. K. Oginskis/M. Riomeris/kt.
▪ Šubravcai (Nenaudėliai; 1817-1822 m.):
➢ Propagavo apšvietos idėjas: leido visuomenės ydas kritikavusį satyrinį žurnalą „Gatvės žinios“.
➢ Veikloje dalyvavo Vilniaus universiteto dėstytojai/inteligentija.
▪ Filomatai (Mokslo mylėtojai; 1817-1823 m.):
➢ Propagavo apšvietos ir romantizmo idėjas.
➢ Veikloje dalyvavo Vilniaus universiteto studentai: vadovavo T. Zanas/A. Mickevičius + priklausė virš 20
narių.
▪ Filaretai (Dorovingieji; 1820-1823 m.):
➢ Propagavo apšvietos ir romantizmo idėjas.
➢ Žemesnioji filomatų organizacija, kurios veikoje dalyvavo Vilniaus universiteto studentai: vadovavo T.
Zanas + priklausė apie 180 narių.
▪ Moksleivių slaptos draugijos provincijoje: Kražių/Kėdainių/kt. gimnazijos.
• Slaptųjų draugijų uždraudimas/sunaikinimas:
▪ 1822 m. – caro valdžia uždraudė Masonų veikla/uždarė Nenaudėlių draugiją.
▪ 1823 m. – sunaikintos Filomatų/Filaretų/moksleivių draugijos: tardyti 108 asmenys → 20 aktyviausių narių
(poetas Adomas Mickevičius/kt.) ištremti iš Lietuvos.
1830-1831 m. sukilimas Lietuvoje
1830-1831 m. – sukilimas Lenkijoje ir Lietuvoje:
• Priežastys:
▪ Carinės valdžios represijos Lenkijoje ir Lietuvoje prieš visuomenės/kultūros/slaptųjų draugijų veikėjus.
▪ 1830 m. revoliucijos Europoje: revoliucijų Prancūzijoje/Belgijoje sėkmė.
• Tikslas – išsivaduoti iš Rusijos imperijos ir atkurti ATR.
• Pradžia:
▪ 1830 m. lapkritis – prasidėjo sukilimas Lenkijoje: sukilo autonominės Lenkijos karalystės kariuomenė, kurią
carinės Rusijos valdžia norėjo siųsti malšinti revoliucijų Europoje.
▪ 1831 m. kovas – sukilimas prasidėjo Lietuvoje: sukilo bajorai Raseiniuose.
• Dalyviai:
▪ Sukilimą pradėjo ir jam vadovavo bajorai: tebelaikė save istorinės ATR/LDK piliečiais.
▪ Aktyviai į sukilimą įsitraukė studentai/miestiečiai/valstiečiai.
• Etapai:
• 1831 m. kovas-birželis – partizaninės kovos:
▪ Partizaninis karas prieš Rusijos kariuomenę.
▪ Sukilėliai kontroliavo visą Lietuvą, išskyrus Vilnių ir Kauną.
• 1831 m. birželis-lapkritis – sukilėlių ir Lenkijos kariuomenės bendra veikla:
▪ Vadai: Antanas Gelgaudas + Dezideras Chlopovskis.
▪ Sukilėliai užėmė Kauną.
▪ 1831 m. birželio 19 d. – Panerių mūšis dėl Vilniaus: sukilėliai pralaimėjo Rusijos kariuomenei.
▪ Lenkijos kariuomenės daliniai pasitraukė į Lenkiją ir Prūsiją (buvo internuoti: sulaikyti/nuginkluoti).
▪ Rusijos kariuomenė sunaikino pavienius sukilėlių būrius.
• 1831 m. lapkritis – kapituliavo Rusijos kariuomenės apgulta Varšuva: sukilimas pralaimėjo.
• Emilija Pliaterytė – grafaitė, viena iš 1831 m. sukilimo vadovių, lietuviškoji Žana D‘Ark.
• 1831 m. lapkritis – kapituliavo Rusijos kariuomenės apgulta Varšuva: sukilimas pralaimėjo.
1831 m. sukilimo pasekmės:
• Represijos prieš sukilimo dalyvius:
▪ Daug sukilėlių nuteista/ištremta į Sibirą + daug sukilėlių priversti emigruoti į V. Europą.
▪ Sukilėlių dvarai konfiskuoti/atiduoti iš Rusijos atkeltiems dvarininkams.
• 1832 m. – panaikinta Lenkijos karalystės autonomija Rusijos imperijoje.
22
• „Lenkų pradų naikinimo“ programa – po 1830-1831 m. sukilimo caro Nikolajaus I pradėta vykdyti programa,
numačiusi buvusios LDK teritorijose stiprinti visuomenės/kultūros/švietimo kontrolę ir taip krašto gyventojus
atriboti nuo lenkų įtakos/juos surusinti:
▪ LDK valstybingumo tradicijų naikinimas:
➢ Panaikintas Lietuvos vardo minėjimas oficialiuose dokumentuose: buvusios LDK teritorijos vadintos
„Vakarų kraštu“.
➢ 1840 m. – panaikintas Lietuvos Statutas: įvesti Rusijos įstatymai/teismai.
▪ 1832 m. – uždarytas Vilniaus universitetas:
➢ 1842 m. – uždaryta Vilniaus medicinos-chirurgijos akademija.
➢ 1842 m. – Romos katalikų dvasinė akademija Vilniuje perkelta į Peterburgą.
▪ Panaikinta Vilniaus švietimo apygarda: uždaryta daug mokyklų + mokytojais skirti rusai.
▪ Sugriežtinta cenzūra.
▪ Valdžios įstaigose pareigūnais skirti rusai/įvesta rusų kalba.
▪ Ribota Katalikų bažnyčios veikla:
➢ Uždaryta daug katalikų bažnyčių/vienuolynų + atimtos Katalikų bažnyčios žemės.
➢ Unitai prievarta grąžinti į stačiatikybę.
Slaptosios draugijos XIX a. 4-5 deš.
XIX a. 4-5 deš. – slaptųjų draugijų veikla:
• 1836-1838 m. – Demokratinė draugija:
▪ Vadovai: Vilniaus Medicinos-chirurgijos akademijos auklėtinis Pranciškus Savičius + bajoras, „Jaunosios
Lenkijos“ atstovas Lietuvoje Simonas Konarskis.
▪ Rengė sukilimą prieš Rusijos valdžią.
▪ Caro policija sąmokslą atskleidė: S. Konarskis nuteistas sušaudyti + draugijos nariai atiduoti į rekrūtus.
• 1846-1849 m. – Lietuvos jaunimo brolybės sąjunga:
▪ Vadovai – broliai mokytojai Pranas ir Aleksandras Dalevskiai.
▪ Rengė sukilimą prieš Rusijos valdžią.
▪ Caro policija susekė sąmokslininkus: sąjungos nariai suimti/represuoti.
1863-1864 m. sukilimas Lietuvoje
1863-1864 m. – sukilimas Lietuvoje:
• Sukilimo priežastys:
▪ Rusijos pralaimėjimas Krymo kare (1853-1856 m.): atgimė Lenkijos ir Lietuvos patriotų viltys atkurti ATR
valstybingumą.
▪ Valstiečių nusivylimas baudžiavos panaikinimo (1861 m.) sąlygomis: išliko lažas + reikėjo išsipirkti žemę.
• 1863-1864 m. sukilimo organizatoriai:
▪ „Baltieji“: stambieji dvarininkai, pasisakę prieš radikalius veiksmus → ginkluotos kovos vengimas + delsimas
spręsti valstiečių reikalus + Lietuva – Lenkijos provincija.
▪ „Raudonieji“: smulkūs bajorai, inteligentai, pasisakę už revoliucinius kovos metodus → ginkluota kova +
valstiečių ir kitų visuomenės sluoksnių teisių sulyginimas + lygiateisė LDK ir Lenkijos federacija.
1863-1864 m. sukilėlių grupuotė
Raudonieji Baltieji
Vadai Kostas Kalinauskas, Zigmas Sierakauskas Jokūbas Geištoras
Antanas Mackevičius
Politiniai tikslai Ginkluota kova, Vengti ginkluotos kovos,
išsivadavimas iš Rusijos, išsivadavimas iš Rusijos,
atkurtoje valstybėje Lietuva lygiateisė atkurtoje valstybėje Lietuva – Lenkijos
federacijos su Lenkija narė provincija
Valstiečių klausimas Žemės ir pilietinių teisių suteikimas Išsivadavimas iš Rusijos, reformos vėliau
valstiečiams iš karto
Rėmėjai Dalis bajorų ir inteligentijos, besimokantis Dvarininkai, dalis inteligentijos
jaunimas, amatininkai, valstiečiai
• Sukilimo tikslas – išsivaduoti iš Rusijos imperijos ir atkurti ATR.
• Sukilimo vadai:
▪ Karininkas Zigmas Sierakauskas.
▪ Teisininkas Konstantinas Kalinauskas.
▪ Kunigas Antanas Mackevičius.
• 1863-1864 m. sukilimo pradžia:
▪ 1863 m. sausis – „raudonųjų“ vadovaujama Laikinoji tautinė vyriausybė Lenkijoje paskelbė manifestą: ragino
visus Lenkijos karalystės gyventojus sukilti + žadėjo laisvę/lygiateisiškumą → ginkluoti sukilėlių būriai
pradėjo Rusijos kariuomenės dalinių puolimą Lenkijoje.
▪ 1863 m. vasario 1 d. – „raudonųjų“ (K. Kalinausko) vadovaujamas Lietuvos provincijos komitetas paskelbė
manifestą apie sukilimo pradžią Lietuvoje.
• Sukilimo etapai:
23
▪ 1863 m. kovas-gegužė – Z. Sierakausko vadovaujamos sukilėlių kariuomenės kovos Š. Aukštaitijoje:
➢ Tikslas – žygis į Kuršą, kur planuota pajūryje (Liepojoje) pasitikti iš Anglijos laivu plukdomus
savanorius/ginklus.
➢ Sukilėlių dalinių telkimas Andrioniškių miške: 2500 žm. sukilėlių kariuomenė.
➢ 1863 m. gegužės 7-9 d. – Biržų kautynės: gausesnė Rusijos kariuomenė sutriuškino sukilėlius → sunkiai
sužeistas Z. Sierakauskas pateko į nelaisvę/buvo pakartas.
• 1863 m. birželis-gruodis – partizaninės kovos:
➢ 1863 m. liepa – sukilimo vadu tapo K. Kalinauskas: stengėsi į sukilimą įtraukti daugiau
valstiečių/miestiečių.
➢ A. Mackevičiaus kovos Vidurio Lietuvoje (Kauno gub.).
➢ Partizaninės kovų taktika: iš pasalų nedideli būriai puldinėjo rusus/trukdė kariuomenės judėjimą.
• 1863 m. gruodis-1864 m. rugsėjis – pavienės kovos:
▪ Sukilimo vadų suėmimas/nubaudimas: 1863 m. gruodį suimtas/pakartas A. Mackevičius + 1864 m. vasarį
suimtas/kovą pakartas K. Kalinauskas → baigėsi organizuotas sukilimas.
▪ Pavieniai/nedideli sukilėlių būriai kovojo iki 1864 m. rugsėjo.
• Sukilimo malšinimas:
▪ Michailas Muravjovas-Korikas – Vilniaus generalgubernatorius, žiauriai numalšinęs 1863-64 m.
sukilimą/parengęs „Rusų pradų atkūrimo“ programą.
▪ Priemonės:
➢ Sukilimui malšinti sutelkta 145.000 karių.
➢ Judrių šimtinių taktika: baudėjų būriai žvalgė kaimus/miškus/smukles/kelius.
➢ Represijos prieš sukilėlius: mirties bausmės pakariant.
➢ Baudžiavos panaikinimo sąlygų valstiečiams lengvinimas: M. Muravjovas siekė sukiršinti valstiečius su
bajorais/siekė valstiečius atitraukti nuo sukilimo.
• Sukilimo pasekmės:
▪ Represijos prieš sukilimo dalyvius: sukilėlių siuntimas į katorgą/trėmimai į Sibirą + sukilėlių bajorų
dvarų/valstiečių ūkių konfiskavimas.
▪ „Rusų pradų atkūrimo“ programa – po 1863-64 m. sukilimo caro Aleksandro II pradėta vykdyti programa,
kurios tikslas visiškai surusinti Lietuvą: uždrausta lietuvių spaudą lotynišku raidynu + uždarytos lietuviškos
mokyklos.
▪ „Rusų pradų atkūrimo“ programa – po 1863-64 m. sukilimo Aleksandro II pradėta vykdyti programa
(iniciatorius Vilniaus generalgubernatorius M. Muravjovas), kurios tikslas visiškai surusinti Lietuvą:
➢ Buvusios LDK teritorijos pradėtos vadinti Šiaurės Vakarų kraštu.
➢ Iš visuomenės viešojo gyvenimo visiškai pašalinta lenkų ir lietuvių kalba.
➢ Neleista katalikų tikėjimo asmenims užimti jokios valstybinės tarnybos: valdininkais skirti tik rusai
stačiatikiai.
➢ Lietuvių raštijoje lotyniška abėcėlė pakeista rusiškąja graždanka: uždrausta lietuvių spaudą lotynišku
raidynu.
➢ Uždarytos lietuviškos mokyklos ir steigtos rusiškos mokyklos su rusais mokytojais.
➢ Kontroliuota/varžyta Katalikų bažnyčia.
➢ Sudarytos sąlygos plisti stačiatikybei.
➢ Rusai kolonistai skatinti keltis gyventi į Lietuvą.
▪ Lenkiškai kalbančios bajorijos politinės įtakos/visuomeninio vaidmens/ekonominės galios silpnėjimas ir
lietuviškai kalbančios valstietijos/iš jos kilusios inteligentijos įtakos augimas.
7.3 LIETUVOS VISUOMENĖ IR ŪKIS

Lietuvos visuomenės luomų padėtis carinės Rusijos laikais
Ką prarado? Ką išlaikė arba gavo? Caro valdžios požiūris
Bajorai • Politines teises dalyvauti • Ribotą laiką buvo bajorų • Ištikimi carui (daugiausia
valstybės valdyme ir savivalda. stambieji dvarininkai) – jos
viešpataujančio luomo • Privilegijuotą padėtį valdžios atrama.
pozicijas lyginant su kitais luomais. • Daugumą sudarantys
smulkieji ir vidutiniai
pavojingi, nes yra galimi
sukilimų dalyviai.
Dvasininkai • Katalikų bažnyčios aukštieji • Įtaką gyventojų daugumai. • Lenkiškumo šaltinis,
dvasininkai galimybės sukilimų ir neramumų
dalyvauti valstybės kurstytojai.
valdyme. • Įtaka mažinama, bet valdžia
• Mažėjo katalikų bažnyčios su dvasininkais turi
įtaka pasaulietinei valdžiai. skaitytis.
Valstiečiai • Iš pradžių sunkėjo • Panaikinus baudžiavą gavo • Galimi caro valdžios
24
baudžiava, atsirado rekrūtų asmens laisvę ir galimybę sąjungininkai prieš bajorus,
prievolė. įsigyti nuosavybės. todėl jiems daroma lengvatų
ir išimčių.
Miestiečiai • Savivaldos ir 1791 m. • Turingiausi gavo privilegijų. • Miestai daugiataučiai,
gegužės 3 d. konstitucijos miestiečių skaičius, politinis
suteiktas politine teises. aktyvumas lyginant su kitais
luomais nedidelis, todėl
pavojaus caro valdžiai
nekelia.
Bajorų padėtis
Bajorijos raida:
• Bajorai išsaugojo LDK piliečių savimonę ir lenkų kalbą/kultūrą (Žemaitijoje – lietuvių kalbą): bajorai dėjosi
lojalūs caro valdžiai, bet nuolat ieškojo būdų ginti krašto interesus.
• Caro valdžia laikė bajorus nelojaliu Rusijai sluoksniu ir siekė apriboti jų politinę/ekonominę/kultūrinę įtaką:
▪ Vykdė bajorystės dokumentų patikrinimą: nesugebėjusiems pateikti kilmės įrodymų bajorams atėmė bajorystę.
▪ Apribojo/vėliau panaikino bajorų luominę savivaldą.
▪ Vykdė posukilimines represijas: kalinimas/trėmimai + dvarų konfiskacija + kontribucijos mokėjimas.
• Rusų dvarininkų kėlimas į Lietuvą: formuotas įtakingų rusų dvarininkų sluoksnis (Zubovai/Naryškinai).
• Sluoksniai:
▪ Stambūs dvarininkai (Pliateriai/Oginskiai/Tiškevičiai): išlaikė žemėvaldą ir įtaką šalies ūkiniam/
visuomeniniam gyvenimui.
▪ Bajorai: socialinės/ekonominės padėties sunkėjimas.
• Dvarai – svarbiausi ūkio centrai:
▪ Žemės ūkis: eksportui auginti javai/linai + naujų žemės ūkio technologijų taikymas (geresni padargai/darbiniai
arkliai/sėjomaina) + gyvulininkystės plėtojimas + bulvių auginimas.
▪ Pramonė: degtinės varyklos/alaus daryklos + plytinės/lentpjūvės + stiklo/popieriaus įmonės.
Dvasininkų padėtis
Dvasininkijos raida:
• XIX a. pradž. – dauguma dvasininkų buvo bajorų kilmės.
• XIX a. 2-oje pus. – pagausėjo kunigų iš valstiečių/miestiečių sluoksnių: Žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus
veikla + baudžiavos panaikinimas.
• Caro valdžia stengėsi mažinti katalikų dvasininkų įtaką: uždaryta daug bažnyčių/vienuolynų + nusavinta
bažnytinė žemėvalda.
Miestiečių padėtis
Miestų raida:
• Miestai, išskyrus gubernijų/apskričių centrus, neteko savivaldos teises: atiduoti dvarininkams.
• Nedideli ir negausūs, lyginant su Vakarų Europos miestais: Vilniuje – trečiame pagal dydį Rusijos imperijos
mieste XIX a. 1-oje pus. – tik 60.000 gyventojų.
• Miestai buvo daugiataučiai:
▪ Žydai – 42,1%.
▪ Lenkai – 24%.
▪ Rusai/gudai – 21,5%.
▪ Lietuviai – 7,8%.
• Miestiečių luomo sluoksniai:
▪ Turtingiausi ir įtakingiausi: pirklių ir miestiečių luomo nariai → turėjo didžiausias privilegijas/valdžios paramą
+ aktyviai dalyvavo miestų valdyme.
▪ Vidutinis sluoksnis: amatininkai + smulkieji prekeiviai.
▪ Žemiausias sluoksnis: darbininkai + mieste gyvenantys valstiečiai.
• XIX a. – formavosi inteligentijos sluoksnis: rusakalbiai ir lenkakalbiai valdininkai/mokytojai/gydytojai/
menininkai.
• XIX a. 2-oje pus. – plėtojantis kapitalizmui, formavosi buržuazija ir proletariatas: dėl silpnos pramonės šie
sluoksniai buvo negausūs.
Valstiečių padėtis
Valstiečiai – gausiausia Lietuvos visuomenės grupė:
• Valstiečių grupės pagal teisinę priklausomybę:
▪ Baudžiauninkai: dvarininkų + bažnyčios + valstybiniai.
▪ Laisvieji: kilnojimosi teisė + nuomojo dvaro žemę → dalis turtu prilygo smulkiesiems bajorams.
• Baudžiauninkų padėties blogėjimas:
▪ Įvestas pagalvės mokestis: kiekviena valstiečių šeima mokėjo nuo esančių vyrų skaičiaus.
▪ Rekrutų prievolės įvedimas: prievolė tarnauti Rusijos kariuomenėje 25 metus (5-7 vyrai nuo 1000 gyventojų).
25
▪ Rusiškų elgesio su baudžiauninkais papročių plitimas: baudžiauninkų pardavinėjimas/pralošimas kortomis +
mirtini nuplakimai už nusižengimus.
Baudžiavos panaikinimas
1861 m. vasario 19 d. – caras Aleksandras II paskelbė baudžiavos panaikinimo manifestą:
• Baudžiavos panaikinimo Rusijos imperijoje priežastys:
▪ Baudžiavinio ūkio krizė: nenešus baudžiauninkų darbas + samdomos darbo jėgos pramonėje trūkumas.
▪ Krymo karo (1853-1856 m.) pralaimėjimas: atskleidė Rusijos civilizacinį/ekonominį/technologinį/karinį
atsilikimą nuo Europos.
• Manifesto nustatytos baudžiavos panaikinimo sąlygos:
▪ Valstiečiai gavo asmeninę laisvę ir pilietines teises: nuosavybė/verslas/sutarčių sudarymas/santuoka/
gyvenamos vietos keitimas.
▪ Valstiečiai privalėjo iš dvarininkų išsipirkti sodybą ir kitą žemę:
➢ 1/5 išpirkos turėjo sumokėti pats valstietis.
➢ 4/5 jam paskolindavo valstybė, kuriai paskolą reikėjo grąžinti per 49 m.
▪ Valstietis, kol neišsipirkdavo žemės, buvo laikomas laikinuoju prievolininku: privalėjo eiti lažą/mokėti
duoklę.
• Vietinių nuostatų nustatytos baudžiavos panaikinimo sąlygos:
▪ 1863 m. panaikintas lažas ir duoklė.
▪ Valstiečiams palikta visa iki baudžiavos panaikinimo turėta žemė.
▪ Sumažintas žemės išpirkos mokestis.
▪ 1864 m. Užnemunės (← baudžiava panaikinta 1807 m.) valstiečiai gavo žemės be išpirkos, tik turėjo mokėti
didesnius žemės mokesčius.
• Valstiečių luominė savivalda:
▪ Seniūnija (keli kaimai): renkamas seniūnas.
▪ Valsčius (kelios seniūnijos): renkamas viršaitis.
• Reikšmė: sudarytos palankios sąlygos kapitalizmo/pramonės plėtojimui.
Valstiečių raida po baudžiavos panaikinimo:
• Asmens laisvė ir pilietinės teisės.
• Socialinė diferenciacija:
▪ Pasiturintys (40%): javų ūkis/gyvulininkystė/paukštininkystė + gamyba rinkai + samdomas darbas + dvarų
žemės nuoma.
▪ Vidutiniai (43%): javų ūkis.
▪ Samdiniai (17%): darbas dvaruose/ūkiuose.
• Iš valstiečių kilusios lietuvių tautinės inteligentijos formavimasis.
Bajorijos raida po baudžiavos panaikinimo:
• Socialinė diferenciacija:
▪ Dalis bajorų neįstengė naujoviškai ūkininkauti: prasiskolino + pardavė dvarus.
▪ Dalis prisitaikė prie kapitalistinių naujovių: kūrė stambius/specializuotus/mechanizuotus/samdomą darbą
naudojančius ūkius.
• Dvarai liko stambiausi krašto žemvaldžiai: 1/3 žemės.
Kapitalizmo raida
XIX a. pab. – Lietuvoje prasidėjo pramonės revoliucija:
• XIX a. 10 deš. – prasidėjo spartus pramonės įmonių kūrimas (fabrikai/gamyklos).
• Pagrindinės pramonės šakos: maisto pramonė + metalų apdirbimas + odos apdirbimas + medienos
apdirbimas/popieriaus gamyba + statybinių medžiagų gamyba.
• Pramonės centrai: Vilnius + Kaunas + Šiauliai + Panevėžys.
• Vyravo smulkios pramonės įmonės: jose dirbo 85 % darbininkų.
• Pramoninkai:
▪ Žydai/lenkai/rusai + vokiečiai investitoriai.
▪ Petras Vileišis – pirmasis lietuvis pramoninkas (metalo apdirbimo įmonė Vilniuje).
• Darbininkai:
▪ Mažas skaičius: 1899 m. – apie 13 tūkst. žm.
▪ Žydai/rusai/lenkai + labai mažai lietuvių.
Techninių išradimų taikymas Lietuvoje:
• 1850 m. – nutiesta pirmoji telegrafo linija (Liepoja-Palanga-Klaipėda).
• 1854 m. – Nemune pradėjo plaukioti pirmieji garlaiviai.
• 1861 m. – pradėjo veikti pirmoji geležinkelio linija (Peterburgas-Vilnius-Varšuva).
• 1882 m. – pradėjo veikti pirmoji telefono linija: Rietavas (Oginskiai)-Plungė (Zubovai)-Kretinga (Tiškevičiai).
• 1892 m. – pastatyta pirmoji elektrinė (Oginskiai Rietave): naujausiais duomenimis, Kretingoje Tiškevičių dvare
elektrinė įrengta 1883 m.
• 1896 m. – užregistruotas pirmasis automobilis.
26
• 1912 m. – pirmieji parodomieji Rusijos lakūnų skrydžiai Lietuvos teritorijoje.
• 1914 m. – Lietuvoje veikė Rusijos kariuomenės radijo stotis.
Žemės ūkio kraštas
Lietuvos gyventojų luominė sudėtis 1897 m.:
• Valstiečiai – 73,4 %
• Miestiečiai – 20 %
• Bajorai – 5,2 %
Lietuvių luominė sudėtis 1897 m.:
• Valstiečiai – 93,3 %
• Miestiečiai – 3,9 %
• Bajorai – 2,6 %
XIX a. pab.-XX a. pradž. – Lietuva buvo žemės ūkio kraštas:
• Daugumą Lietuvos gyventojų sudarė valstiečiai (73,4%).
• Menkas urbanizacijos lygis:
▪ Miestuose gyveno 12,7 % gyventojų: dėl silpnos pramonės į miestus kaimo gyventojai kėlėsi negausiai.
▪ Miestuose dominavo kitataučiai: tik 7,8 % miestų gyventojų buvo lietuviai (← lietuviams miestuose trūko
laisvų darbo vietų: norėdami išvengti konfliktų žydų/rusų/lenkų pramonininkai į darbą priiminėjo tik savo
tautybės darbininkus).
• Pagrindinė eksporto prekė: žemės ūkio produkcija.
Kapitalizmo plėtra žemės ūkyje XIX a. II-oje pusėje-XX a. pradž.:
• 1906 m. – agrarinė P. Stolypino reforma: spartus kaimų skirstymas į vienkiemius → galimybė efektyviau
ūkininkauti.
• Formavosi prekinis ūkis: orientacija į vidaus rinką ir eksportą (Anglija/Vokietija: grūdasi/linai/sviestas/sūris).
• Pradėtas naudoti samdomas darbas dvaruose/ūkininkų sodybose: kumečiai.
• Taikyta mechanizacija/naujos žemės ūkio technologijos: plūgas + arklinės/garinės kuliamosios dvaruose + trąšos
+ daugialaukė sėjomaina dvaruose/valstiečių ūkiuose.
• Žemės ūkio specializacija: grūdinės kultūros + bulvės + linai (Š. Lietuvoje) + dvarai specializavosi pieninės
gyvulininkystės/kiaulininkystės kryptimi.
1868 m. – masinės emigracijos iš Lietuvos į Vakarų Europą/Ameriką pradžia:
• Lietuvių emigracijos priežastys:
▪ Ekonominiai sunkumai ir noras praturtėti: galimybė gauti darbo/geriau uždirbti/sutaupyti lėšų/grįžus į tėvynę
geriau įsikurti (išsimokėti skolas + nusipirkti daugiau žemės).
▪ Slapstymasis nuo tarnybos caro kariuomenėje/persekiojimų už slaptos lietuviškos spaudos platinimą.
• Lietuvių emigracija 1868-1914 m. mastai:
▪ 300 tūkst. žm. – į JAV: nekvalifikuotas darbas – šachtų/skerdyklų/gamyklų samdomi darbininkai.
▪ 374 tūkst. žm. – į Rusijos imperijos miestus.
▪ 12 tūkst. žm. – į D. Britaniją.
7.4 XIX A. 1-OSIOS PUS. LIETUVOS KULTŪROS BRUOŽAI

Bajorų dvarų kultūros vyravimas
XIX a. 1-osios pus. Lietuvos kultūra:
• Kultūros daugialypiškumas: bajorų kultūra + valstiečių/liaudies kultūra + miestiečių kultūra.
• Bajorai turėjo didžiausią įtaką kultūros raidai:
▪ Bajorų dvarai – svarbiausi profesionalaus meno/kultūros židiniai.
▪ Iš bajorų buvo kilę dauguma žymiausių kultūros atstovų.
• Valstiečių/liaudies kultūra:
▪ Valstiečių kultūros elementai – papročiai/folkloras/kalba – suvokti ne kaip kultūros, o kaip kasdienybės
dalykai.
▪ XIX a. 2-oje pus. tautinio atgimimo veikėjų aukštinama liaudies kultūra ėmė stelbti bajorų kultūrą.
• Miestų kultūros įvairovė: lenkai/žydai/lietuviai/rusai/totoriai/karaimai dėl kalbinių bei religinių skirtumų buvo iš
dalies vieni nuo kitų atsiriboję/puoselėjo savo kultūros elementus.
Vilniaus imperatoriškasis universitetas – kultūros ir švietimo centras
1802-1804 m. – įkurta Vilniaus švietimo apygarda:
• Lenkiška kultūrinė autonomija – teisė savarankiškai tvarkyti švietimo/kultūros reikalus: lenkiška švietimo
sistema.
• 1803 m. – Lietuvos vyriausiojo mokykla/Vilniaus universitetas pertvarkyta į imperatoriškąjį universitetą.
• Adomas Jurgis Čartoriskas – Vilniaus švietimo apygardos kuratorius 1803-1823 m.
Vilniaus universitetas – XIX a. 1-osios pus. svarbiausiais Lietuvos kultūros ir švietimo židinys/visuomeninio
gyvenimo centras:
• XIX a. 1-oje pus Vilniaus universitetas dėstomų mokslo dalykų/studentų skaičiumi buvo didžiausias Rusijos
imperijoje.
27
• Universitetas tęsė Apšvietos epochos mokslo tradicijas: dėmesys tiksliesiems/gamtos mokslams → tobulinta
Astronomijos observatorija + plėstas Botanikos sodas + kauptos mineralų/augalų kolekcijos.
• Vilniaus universiteto fakultetai: Fizikos-matematikos + Moralinių ir politinių mokslų + Medicinos + Literatūros ir
laisvųjų menų.
• Žymiausi Vilniaus universiteto mokslininkai:
▪ Chemikas Andrius Snedeckis.
▪ Botanikas Stanislovas Bonifacas Jundzilas.
▪ Medikas Juozapas Frankas.
▪ Istorikas Joachimas Lelevelis (filomatų/filaretų globėjas).
• Žymiausi studentai:
▪ Žymiausias lenkiško romantizmo poetas Adomas Mickevičius.
▪ Lenkiško romantizmo poetas/dramaturgas Julijus Slovackis.
▪ Pirmasis Lietuvos istoriją lietuvių kalba parašęs istorikas Simonas Daukantas.
▪ Geologas/mineralogas/Čilės švietimo ir mokslo organizatorius Ignotas Domeika.
• 1832 m. – caro valdžia uždarė Vilniaus universitetą:
▪ Priežastys:
➢ Universitetas – ATR/LDK valstybingumo idėjos sergėtojas + lenkiškos kultūrinės autonomijos centras.
➢ Slaptųjų Šubravcų/Filomatų/Filaretų draugijų veikla.
➢ Studentų/profesūros gausus dalyvavimas 1830-1831 m. sukilime.
▪ Padarinys – vienas skaudžiausių carizmo smūgių Lietuvos mokslo/kultūros raidai.
▪ 1842 m. – uždaryta Vilniaus medicinos-chirurgijos akademija + Vilniaus Romos katalikų dvasinė akademija
perkelta į Sankt Peterburgą.
XIX a. 1-oji pus. – romantizmo sąjūdis Lietuvoje:
• Kraštotyrinė veikla:
➢ Domėjimasis krašto praeitimi.
➢ Tautosakos/senienų rinkimas.
➢ 1813 m. kraštotyrinės anketos lenkų kalba sudarytojų kreipimasis į Lietuvos gyventojus: „Nelaimingai tautai
niekas labiau netinka, kaip domėtis savo istorija. Kur ieškoti paguodos, kur pasisemti ištvermės dabartinėse
nelaimėse, jei ne buvusio spindėjimo prisiminimuose“.
• Meilės ir pagarbos Lietuvai ugdymas bei jos didingos praeities aukštinimas.
• Kūryba lenkų kalba.
Žymiausi romantizmo Lietuvoje veikėjai:
▪ Adomas Mickevičius: žymiausias Europos romantizmo poetas + poemos „Konradas Valenrodas“/„Ponas
Tadas“/„Gražina“/„Vėlinės“/kt. + aukštino Lietuvą/jos gamtą ir istorinę praeitį.
▪ Jozefas Ignacas Kraševskis: istorikas/rašytojas + istorijos studijos „Vilnius nuo jo pradžios iki 1740 m.“/„Senovės
Lietuva“ ir poema „Vitolio rauda“/kt.
▪ Julijus Slovackis: romantizmo poetas/dramaturgas + drama „Mindaugas“ ir eilėraštis „Lietuvių legiono daina“/kt.
▪ Vladislovas Sirokomlė: poetas/rašytojas + poemos „Margiris“/„Senieji vartai“/„Trys lietuvio dukros“ ir apybraižos
„Nemunas nuo versmių iki žiočių“/„Iškylos iš Vilniaus po Lietuvą“.
▪ Teodoras Narbutas: istorikas + „Lietuvių tautos istorijos“ 9 tomai lenkų kalba + Kiekvieno apsišvietusio bajoro
garbės reikalu tapo greta Lietuvos Statuto ir Šventojo Rašto turėti T. Narbuto parašytą veikalą.
▪ Jonas Kazimieras Vilčinskis: medikas ir kraštotyrininkas + litografijų rinkinys „Vilniaus albumas“ + visuomenės
supažindinimas su svarbiausiais krašto paminklais/garsiausiais žmonėmis.
▪ Jonas Rustemas ir Vincentas Smakauskas: romantizmo dailininkai + vaizdavo istorinius Lietuvos įvykius/šalies
kraštovaizdį/valstiečių buitį.
▪ Eustachijus Tiškevičius: įkūrė Vilniaus archeologijos komisiją → krašto istorijos/kultūros tyrinėjimas + Vilniaus
universiteto atkūrimo planų puoselėjimas + Senienų muziejaus įkūrimas (istorijos/archeologijos/dailės/gamtos
eksponatų kaupimas ir demonstravimas).
7.5 LIETUVIŲ TAUTINIS ATGIMIMAS

7.5.1 TAUTINIO ATGIMIMO PRADŽIA
Lietuvių tautinio atgimimo/sąjūdžio etapai
XIX a. 3 deš.-XX a. 2 deš. – Lietuvių tautinis atgimimas/sąjūdis:
• XIX a. 3-9 deš. – Lietuvių tautinio atgimimo/sąjūdžio pradžia: kultūrinė veikla.
• XIX a. 9 deš.-XX a. 1 deš. – Lietuvių tautinis atgimimo/sąjūdžio masinė plėtra: perėjimas iš kultūrinės į politinę
veiklą/modernios lietuvių tautos formavimasis.
• XX a. 1-2 deš. – Lietuvių politinės tautos veikla: politinė veikla.
Lietuvos visuomenės lenkėjimas
Lietuvos visuomenės polonizacija:
• Lenkų kalba – bajorų-kilmingų/turtingų/išsilavinusių žmonių-kalba.
• Lenkų kalba plito per sulenkėjusių bajorų dvarus/Bažnyčią/mokyklas.
28
• Lietuviai valstiečiai teigiamai žiūrėjo į lenkų kalbą: ją mokantys žmonės galėjo siekti aukštesnės visuomeninės
padėties.
Lietuvių kalbos situacija:
• Lietuviškai kalbėjo valstiečiai/dalis smulkiųjų bajorų (ypač žemaičių): „prasčiokų“/„mužikų“ kalba.
• Lietuvių kalba spausdintos tik religinės knygos: katekizmai/giesmynai/pamokslų rinkiniai.
• Dalis lenkėjančių valstiečių ėmė gėdytinais gimtosios lietuvių kalbos.
• XIX a. pradž. mokslininkai manė, kad lietuvių kalba atsidūrė prie išnykimo ribos.
Lietuviška raštija Mažojoje Lietuvoje:
• XVIII a. pab. – Kristijonas Donelaitis parašė pirmąjį grožinės literatūros kūrinį lietuvių kalba – poemą „Metai“.
• 1818 m. – Karaliaučiaus universiteto profesorius Liudvikas Rėza išleido K. Donelaičio „Metus“.
XIX a. pab. Lietuvos bajorų gimtoji kalba (%)
Lenkų kalba 59,4
Lietuvių kalba 27,7
Baltarusių kalba 12,9
Tautinio atgimimo pradžia
XIX a. 2-4 deš. – žemaičių bajorų lituanistinis sąjūdis:
• Paskatos: lenkiškas romantizmo sąjūdis Lietuvoje, lietuvių kalbos nykimas, valstybingumo praradimas paskatino
lietuviškai kalbančių žemaičių bajorų kultūrinį/lituanistinį sąjūdį.
• Žemaičių bajorų lituanistinio sąjūdžio centrai:
▪ Vilniaus universitetas: žemaičių studentų būrelis → puoselėjo gimtąją lietuvių kalbą/žadino tautinę savimonę.
▪ Žemaičių vyskupo Juozapo Arnulfo Giedraičio rezidencija Alsėdžiuose:
➢ Vyskupas J. A. Giedraitis į lietuvių kalbą išvertė/išleido Naująjį Testamentą.
➢ Susibūrę bajorai tyrinėjo tautosaką ir istoriją/aptarinėjo baudžiavos panaikinimo būdus.
▪ Bajorų dvarai: D. Poškos dvaras Bijotuosde/kt.
• Žemaičių lituanistinio sąjūdžio veiklos kryptys:
▪ Lietuvos praeities tyrinėjimai: istorijos veikalai.
▪ Lietuvių kalbos tyrinėjimai: gramatikos/žodynai.
▪ Folkloro rinkimas ir tyrinėjimas: dainų rinkiniai.
▪ Raštijos lietuvių kalba kūrimas: poezija.
• Žymiausi veikėjai:
▪ Dionizas Poška:
➢ Poezija: poema „Mužikas Žemaičių ir Lietuvos“.
➢ Archeologija/tautodailė/etnografija: ąžuolo kamiene įkūrė pirmąjį etnografinį lietuvių muziejų – Baublį.
➢ Medžiaga gimtosios lietuvių kalbos žodynui: rengė „Lenkų-lietuvių-lotynų kalbų žodyną“.
▪ Simonas Stanevičius:
➢ Poezija: odė „Šlovė žemaičių“ (1829 m.; žemaičių lituanistinio sąjūdžio programa) + pasakėčios („Arklys
ir meška“ ir kt.).
➢ Tautosakos rinkimas: liaudies dainų rinkinys „Dainos žemaičių“ (1829 m.).
▪ Simonas Daukantas:
➢ Siekė įteigti pasitikėjimą lietuviams, kad jų garbinga istorija nenusileidžia kitoms tautoms.
➢ Neigiamai vertino uniją su Lenkija, kuri nulėmė bajorijos lenkėjimą/valstybės žlugimą.
➢ Padėjo pagrindus modernios lietuvių tautos sampratos formavimui.
➢ Veikalus rašė lietuvių kalba: galimybė lietuviams valstiečiams susipažinti su garbinga tautos praeitimi
gimtąja kalba + įrodymas, kad lietuvių kalbą niekuo neprastesnė už kitas ir ją galima naudoti mokslinėje
kūryboje.
➢ Istorijos veikalai:
❖ „Darbai senųjų lietuvių ir žemaičių“ – 1822 m. parašyta pirmoji Lietuvos istorija lietuvių kalba.
❖ „Būdas senovės lietuvių, žemaičių ir kalnėnų“ – 1845 m. Peterburge išspausdinta pirmoji Lietuvos
kultūros istorija lietuvių kalba
❖ „Istorija žemaitiška“.
❖ „Pasakojimai apie veiklaus lietuvių tautos senovėje“.
▪ Jurgis Ambraziejus Pabrėža:
➢ Kunigas ir vienuolis: parengė pamokslų rinkinius ir dvasinio turinio knygas.
➢ Mokslininkas botanikas: parašė augalų sistematikos veikalą „Tayslus augumynis“ („Augalų sistema“).
➢ Gydytojas: gamino vaistus iš vaistažolių ir gydė ligonius, parašė medicinos veikalų.
➢ Parašė eilėraščių: „Esu sau žmogelis“ ir „Apie pypkininką“.
▪ Laurynas Ivinskis:rengė pirmuosius lietuviškus kalendorius „Metskaitliai“ (1846-1864 m. ir 1878 m.).
Žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus veikla 1850-1864 m.:
• Vyskupo rezidencija Varniuose – XIX a. vid. lietuvių kultūros centras: kultūros veikėjų telkimas (S. Daukantas,
L. Ivinskis, A. Baranauskas ir kt).
• Bažnyčios sulietuvinimas: Varnių kunigų seminarija rengė lietuviškai kalbančius kunigus.
29
• Liaudies švietimas/ugdymas:
▪ Lietuviškų parapinių mokyklų steigimas: 1841 m. caro valdžia leido steigti lietuviškas parapines mokyklas
prie Žemaičių vyskupystės bažnyčių.
▪ Didaktinės/religinės literatūros lietuvių kalba leidyba.
• Mokslinė/literatūrinė veikla: „Žemaičių vyskupystė“ (1848 m.) + „Palangos Juzė“ + kt.
• Blaivybės sąjūdis:
▪ 1858-1864 m. – blaivybės brolijų veikla.
▪ Reikšmė: valstiečių blaivinimas + žmonių įtraukimas į aktyvią visuomeninę veiklą.
• Liaudies švietimas/ugdymas: 1841 m. caro valdžia leido steigti lietuviškas parapines mokyklas Žemaičių
vyskupijoje.
• Didaktinės/religinės/mokslinės literatūros lietuvių kalba rašymas: „Vaikų knygelė“ + „Žemaičių vyskupystė“ +
„Palangos Juzė“ + kt.
• 1858-1864 m. – blaivybės sąjūdis: valstiečių blaivinimas/įtraukimas į aktyvią visuomeninę veiklą.
7.5.2 PRIEŠINIMASIS RUSINIMUI: KNYGNEŠIŲ EPOCHA

Rusifikacijos politika
„Rusų pradų atkūrimo“ programa:
• Iniciatorius – Vilniaus generalgubernatorius Michailas Muravjovas.
• Tikslas – visiškai surusinti Lietuvą.
• Bruožai:
▪ Buvusios LDK teritorijos pradėtos vadinti Šiaurės Vakarų kraštu.
▪ Iš viešojo gyvenimo visiškai pašalinta lenkų ir lietuvių kalba.
▪ Neleista katalikų tikėjimo asmenims užimti jokios valstybinės tarnybos: valdininkais skirti tik rusai stačiatikiai.
▪ Kontroliuota/varžyta Katalikų bažnyčia.
▪ Sudarytos sąlygos plisti stačiatikybei.
▪ Lietuvių raštijoje lotyniška abėcėlė pakeista rusiškąja graždanka: uždrausta lietuviška spaudą lotynišku
raidynu.
▪ Uždarytos lietuviškos mokyklos ir steigtos rusiškos mokyklos su rusais mokytojais.
▪ Rusai kolonistai skatinti keltis gyventi į Lietuvą.
Pagrindinės rusinimo priemonės:
• 1864-1904 m. – Lietuviškos spaudos draudimas:
▪ 1864 m. – lietuvių raštijoje lotyniškas raidynas pakeistas rusišku raidynu – graždanka: caro valdžia išleido 66
lietuviškas knygas graždanka.
▪ 1865 m. – uždrausta spausdinti/įvežti iš užsienio lietuviškus leidinius lotyniškomis raidėmis.
• Mokyklų rusinimas:
▪ Lietuviškų parapinių mokyklų uždarymas.
▪ Rusiškų valstybinių/cerkvinių pradžios mokyklų steigimas.
• Katalikų bažnyčios veiklos varžymas/katalikų diskriminacija/stačiatikybės platinimas:
▪ Bažnyčių/vienuolynų uždarinėjimas.
▪ Draudimas katalikams dirbti valstybinėse įstaigose.
▪ Stačiatikių cerkvių statymas.
▪ Už perėjimą į stačiatikybę buvo žadama piniginė parama/žemė.
• Rusų kolonistų kėlimas į Lietuvą: į Lietuvą atkelta apie 11.000 žmonių.
Rusinimo padariniai:
• Pristabdė lietuvių kultūros raidą: didėjo lietuvių kultūrinis atsilikimas nuo Vakarų Europos.
• Rytų Lietuvoje lietuviai ėmė sparčiau lenkėti: vietoj lietuviškų maldaknygių žmonės ėmė naudoti nedraudžiamas
lenkiškas.
• Priešinimasis rusinimui skatino lietuvių tautinės savimonės brendimą.
Carinės administracijos politika Užnemunėje po 1864 m.:
• Žemės reformos lengvatos lietuviams valstiečiams: žemė gauta be išpirkos → palankios materialinės sąlygos
valstiečiams leisti vaikus į mokslus.
• Rusiškose mokyklose leisti lietuvių kalbos fakultatyvai.
• Įkurta Veiverių mokytojų seminarija: rengė lietuvių kalbą galinčius dėstyti mokytojus.
• Įsteigta 10 stipendijų lietuvių kilmės studentams Maskvos/Sankt-Peterburgo universitetuose.
Priešinimasis rusinimui
Motiejaus Valančiaus – Žemaičių vyskupas (1850-1875 m.), organizavęs pasipriešinimą rusinimui:
• Paskelbė priešinimosi rusinimui/stačiatikinimui programą:
▪ Neskaityti maldaknygių/knygų rusų raidėmis.
▪ Neleisti vaikų į valdžios mokyklas ir juos mokyti namie.
▪ Neiti melstis į cerkves ir laikytis katalikų tikėjimą bei ginti Katalikų Bažnyčią.
▪ Neemigruoti į Rusiją.
30
• Skatino vaikus mokyti lietuviškai: kunigai privalėjo vaikus mokyti katekizmo lietuviškai.
• Nelegalios lietuviškos spaudos leidybos ir gabenimo į Lietuvą suorganizavimas (1867 m.):
▪ Suorganizavo lietuviškos spaudos leidimą Rytprūsiuose/Mažojoje Lietuvoje.
▪ Suorganizavo slaptą spaudos gabenimas į Lietuvą (= knygnešių tinklą).
Priešinimosi rusinimui būdai:
• Lietuviškos spaudos leidimas Rytų Prūsijoje/Mažojoje Lietuvoje ir slaptas jos platinimas Lietuvoje:
▪ Nelegalios spaudos leidybos centrai Rytų Prūsijoje:
➢ Tilžė.
➢ Ragainė.
▪ Knygnešys – žmogus, spaudos draudimo laikotarpiu gabenęs/platinęs uždraustą lietuvišką spaudą.
▪ Jurgis Bielinis – žymiausias knygnešys.
• Slaptų lietuviškų mokyklų kūrimas ir vaikų mokymas jose:
▪ Vargo mokyklos: vaikus mokė tėvai namuose.
▪ Slaptosios mokyklos: vaikus mokė mokytojai – daraktoriai.
• Katalikų bažnyčios gynimas ir priešinimasis stačiatikybės platinimui:
▪ Žmonės liko katalikai/neperėjo į stačiatikybę.
▪ 1893 m. – Kražių skerdynės: kazokai žiauriai išvaikė žmones, pasipriešinusius bažnyčios/vienuolyną
uždarymui.
1865-1915 m. išleisti lietuviški neperiodiniai leidiniai
Metai Leidinių skaičius
1865-1874 345
1875-1884 501
1885-1894 1.076
1895-1904 2.031
1904-1915 3.632
Muitinėje sulaikytų lietuviškų knygų skaičius
Metai Knygų skaičius
1891-1893 37.718
1900-1902 56.182
7.5.3 LIETUVIŲ TAUTINIS SĄJŪDIS XIX A. 2-OJE PUS.-XX A. PRADŽ.

Lietuvių tautinis sąjūdis
XIX a. 2-oji pus.-XX a. pr. – Lietuvių tautinis sąjūdis virto masiniu judėjimu:
• Prielaidos:
▪ Nesėkmingas 1863-1864 m. sukilimas: vilčių atkurti ATR žlugimas ir bajorijos įtakos visuomenėje
silpnėjimas.
▪ Baudžiavos panaikinimas: valstiečių materialinės padėties gerėjimas ir galimybė leisti vaikus į mokslus (ypač
Suvalkijoje).
▪ Priešinimasis rusinimui/tautinės savimonės brendimas:
➢ Kova už lietuviška spaudą/mokyklą.
➢ Domėjimasis krašto istorija/kalba/kultūra.
• Veikėjai: iš valstiečių kilusi lietuviškai kalbanti inteligentija.
• Tikslai:
▪ Panaikinti spaudos draudimą/mokyklų rusinimą/katalikybės persekiojimui.
▪ Grąžinti lietuvių kalbą į viešąjį gyvenimą.
▪ Skatinti lietuvių tautinę savimonę/siekti nepriklausomos tautinės valstybės sukūrimo.
• Kryptys:
▪ Kova prieš rusifikaciją/rusinimą.
▪ Kova prieš polonizaciją/lenkėjimą.
• Žymiausi veikėjai:
▪ Jonas Basanavičius:
➢ Gydytojas/mokslininkas/lietuvių tautinio atgimimo patriarchas.
➢ 1883-1886 m. pirmo lietuviško laikraščio „Aušra“ leidėjas.
➢ 1905 m. vienas iš Didžiojo Vilniaus seimo organizatorius.
➢ 1907 m. įkūrė Lietuvių mokslo draugiją.
➢ 1917 m. pirmininkavo Vilniaus lietuvių konferencijai.
➢ 1918-02-16 pirmininkavo Lietuvos Tarybai priimant Nepriklausomybės aktą.
▪ Vincas Kudirka:
➢ Gydytojas/prozininkas/poetas/publicistas/vertėjas/lietuvių tautinio atgimimo žadintojas.
➢ 1889-1906 m. laikraščio „Varpo“ leidėjas.
➢ Sukūrė „Tautišką giesmę“, tapusią Lietuvos himnu.
31
➢ Žinomiausi jo kūriniai: poezijos rinkinys „Laisvos valandos“ + satyros „Viršininkai“/„Cenzūros
klausimas“/kt.
▪ Juozas Tumas-Vaižgantas:
➢ Kunigas/rašytojas/tautinio atgimimo žadintojas.
➢ 1896-1904 m. redagavo „Tėvynės sargą“.
➢ Dalyvavo rengiant Didįjį Vilniaus seimą.
➢ Parašė kūrinius: „Pragiedruliai“/„Dėdės ir dėdienės“/kt.
▪ Petras Vileišis:
➢ Inžinierius/tautinio atgimimo žadintojas ir rėmėjas.
➢ Rėmė lietuviškos periodinės spaudos leidimą/bendradarbiavo laikraščiuose „Aušra“ ir „Varpas“.
➢ Savo lėšomis išleido apie 100 lietuviškų leidinių.
➢ 1904 m. pradėjo leisti pirmą legalų dienraštį lietuvių kalba „Vilniaus žinios“.
➢ 1905 m. vienas Didžiojo Vilniaus seimo organizatorių.
➢ 1907 m. vienas Lietuvių mokslo draugijos įkūrėjų.
• Rezultatai:
▪ Lietuvių tautinės savimonės subrendimas.
▪ Modernios lietuvių tautos susiformavimas.
▪ Tautinio valstybingumo idėjos subrendimas.
Nelegalūs lietuviški periodiniai leidiniai:
• 1883-1886 m. – pirmasis lietuviškas laikraštis „Aušra“ (J. Basanavičius + Ragainė (Nr. 1)/Tilžė): sutelkė
inteligentiją lietuviškai veiklai.
• 1889-1905 m. – „Varpas“ (V. Kudirka + Tilžė): tautinio atgimimo idėjas siejo su ekonomine/socialine pažanga.
• 1890-1896 m. – „Žemaičių ir Lietuvos apžvalga“ (P. Urbonavičius/K. Pakalniškis-dėdė Atanazas + Tilžė): į kovą
dėl teisių įtraukė katalikišką visuomenę.
• 1896-1904 m. – „Tėvynės sargas“ (J. Tumas-Vaižgantas + Tilžė): skleidė tautiškumo ir katalikybės idėjas/
stengėsi į tautinį sąjūdį įtraukti valstiečius (2000 egz.).
Leidimo metai Leidėjai ir autoriai Turinys
„Aušra“ 1883-1886 m. J. Basanavičius, • Žadino lietuvių tautinę savigarbą bei tėvynės
Jonas Šliūpas, meilę.
Jurgis Mikšas, • Skatino pasididžiavimą garbinga tautos istorine
Petras Vileišis praeitimi.
ir kt. • Lietuvių kalbą laikė svarbiausia priemone tautai
išgelbėti nuo sulenkėjimo ir surusėjimo,
reikalavo, kad lietuvių kalba būtų mokoma
mokyklose, lietuviškai vyktų pamaldos
bažnyčiose ir būtų kalbama valdžios įstaigose.
• Skatino inteligentiją dirbti tautos labui.
„Varpas“ 1889-1905 m. Vincas Kudirka, • Rūpinosi tautos sąmoningumo ugdymu.
Gabrielė Petkevičaitė- • Smerkė carinę priespaudą, tautos rusinimą ir
Bitė, lenkėjimą, ragino kovoti už lietuvių tautos teises.
Žemaitė, • Lietuvių kalbą laikė svarbiausiu lietuvybės
Kazys Grinius ramsčiu/tautos gyvavimo pagrindu.
ir kt. • Ragino šviesti žmones, leidžiant knygas ir
laikraščius, šelpiant mokslus einantį jaunimą.
• Kvietė kelti tautos ekonominę gerovę, ragino
lietuvius ne tik gerinti ūkininkavimą, bet ir steigti
prekybos, amatų ir pramonės įmones.
• Siekiant sąmoninti plačiuosius valstiečių
sluoksnius leistas priedas „Ūkininkas“ (1890-
1905 m.).
„Žemaičių ir 1890-1896 m. P. Urbonavičius, • Griežtai kritikavo carinės Rusijos valdžią už
Lietuvos K. Pakalniškis-dėdė lietuvių rusinimą ir stačiatikinimą.
apžvalga“ Atanazas, • Kritikavo „Varpo“ bedievystę ir socialinį
vyresnioji kunigų karta. radikalumą.
„Tėvynės 1896-1904 m. J. Tumas-Vaižgantas, • Iš esmės pirmas leidinys, skirtas plačiosioms
sargas“ jaunesnioji kunigų karta valstiečių masėms ir siekiantis jas įtraukti į tautinį
sąjūdį: 2000 egz.
• Smerkė rusinimo politiką ir katalikybės
persekiojimą.
• Skelbė, kad tarp tautos ir bažnyčios turi būto
glaudus ryšys.
32
• Stengėsi suvienyti inteligentus pasauliečius ir
dvasininkus kovoje prieš rusifikaciją.
• Kovojo už lietuvių kalbą bažnyčiose.
• Smerkė sulenkėjusius lietuvius.
Tautinio sąjūdžio politinė diferenciacija

Lietuvių tautinio sąjūdžio srovės:
• Liberali pasaulietinė: „Varpas“.
• Konservatyvi katalikiška: „Žemaičių ir Lietuvos apžvalga“ + „Tėvynės sargas“.
• Socialistai: J. Šliūpas + A. Domaševičius + A. Moravskis.
Lietuviškos partijos:
• 1896 m. – įkurta Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP).
• 1902 m. – įkurta Lietuvių demokratų partija (LDP).
• 1905 m. – įkurta Lietuvių krikščionių demokratų partija (LKDP).
• 1905 m. – įkurta Tautinė lietuvių demokratų partija (TLDP).
Pirmosios lietuviškos partijos
Įkūrimo Žymiausi Ideologija ir programa
metai veikėjai
LSDP 1896 m. A. Domaševičius, • Socialdemokratinė ideologija: skelbė, kad kapitalistinę santvarką
A. Moravskis, reikia pakeisti socialistine, pabrėžė proletariato revoliucinį
S. Kairys, vaidmenį, tačiau pripažino politinį demokratijos principą
V. Sirutavičius, • Vadovavosi to meto Vokietijos socialdemokratų/Lenkijos
A. Janulaitis, socialistų idėjomis.
M. Biržiška ir kt. • Siekė atkurti nepriklausomą, demokratinę respubliką
susidedančią iš Lietuvos, Lenkijos ir kitų šalių, remiantis laisva
federacija.
• Kovojo už darbininkų teises.
• Pasisakė už revoliucinę kovą prieš caro valdžią.
LDP 1902 m. K. Grinius, • Liberalizmo ideologija.
P. Višinskis, • Siekė Lietuvos autonomijos Rusijos imperijoje, galutinis tikslas
J. Vileišis, – nepriklausoma, demokratinė Lietuvos valstybė.
J. Bortkevičius, • Pasisakė už visų gyventojų dalyvavimą valdant valstybę ir
M. Sleževičius ir kt. tvarkant visuomeninius reikalus.
• Propagavo ūkininkų kooperaciją.
• Skatino švietimą, lietuviškų mokyklų steigimą.
• Pasisakė už politinės kovos prieš caro valdžią ir kultūrinės
lietuvių veiklos derinimą.
LKDP 1905 m. J. Mačiulis-Maironis, • Krikščioniškos demokratijos ideologija.
J. Tumas-Vaižgantas, • Siekė Lietuvos autonomijos Rusijos imperijoje.
P. Bučys, • Siekė išlaikyti Katalikų bažnyčios įtaką Lietuvoje.
A. Jakštas-Dambrauskas, • Steigė katalikiškas socialines ir jaunimo organizacijas.
J. Matulaitis, • Propagavo krikščionišką socialinį mokymą ir stengėsi sumažinti
M. Krupavičius, socialdemokratų įtaką darbininkams ir ūkininkas.
A. Stulginskis ir kt. • Pasisakė už kultūrinę lietuvių veiklą.
TLDP 1905 m. J. Basanavičius, • Tautinės demokratijos ideologija.
A. Smetona, • Pasisakė už autonomiją Rusijos imperijoje.
P. Vileišis ir kt. • Skelbė tautinės valstybės idėją.
• Skatino ugdyti lietuvių tautinę kultūrą.
• Akcentavo lietuvių kalbos reikšmę viešajame gyvenime,
kultūroje, bažnyčioje.
• Griežtai pasisakė prieš rusinimą ir lenkinimą.
• Propagavo įvairių lietuvių tautos sluoksnių (ūkininkų,
darbininkų, buržuazijos ir kt.) interesų derinimą.
• Pasisakė už kultūrinę lietuvių veiklą.
Modernios lietuvių tautos formavimasis.
Modernios lietuvių tautos susiformavimas:
• Prielaida – lietuvių tautinės savimonės subrendimas: lietuvybė daugumai lietuvių tapo vertybe → žmonės ėmė
aukštinti savo istoriją, kalbą, kultūrą/didžiuotis, kad yra lietuviai.
▪ Lietuva – lietuviškai kalbančių žmonių gyvenama teritorija.
• Lietuvio/Lietuvos samprata:
33
▪ XIX a. 2-oje pus. susiformavo nauja lietuvių tautos samprata, grindžiama ne pilietybe/priklausymu politinei
bajorų tautai, o kalbos atskirumu/kultūros savitumu.
▪ Lietuvis – lietuviškai kalbantis žmogus.
▪ Lietuva – lietuviškai kalbančių žmonių gyvenama teritorija.
• Tautinio valstybingumo idėjos subrendimas:
▪ Neigiamas požiūris į LDK: atkurta LDK būtų daugiatautė lenkų-gudų-lietuvių valstybė → daugiatautėje LDK
lietuvių tautai grėstų nutautimas/išnykimas.
▪ Lietuvių tautinės valstybės idėja: lietuvių tautinio sąjūdžio tikslu tapo nepriklausomos tautinės Lietuvos
valstybės etnografinėse ribose atkūrimas.
Lietuviškos spaudos draudimo panaikinimas
1904 m. gegužės 7 d. – caro valdžia panaikino lietuviškos spaudos lotynišku raidynu draudimą:
• Priežastis – rusinimo/spaudos draudimo nesėkmė:
▪ Lietuviai boikotavo graždanka spausdintas lietuviškas knygas: išleistos tik 66 knygos.
▪ Mažojoje Lietuvoje išleistos 3.953 nelegalios lietuviškos knygos.
▪ Knygnešiai į Lietuvą įvežė apie 5 mln. egz. leidinių.
▪ Užsienyje leidžiamos knygos buvo necenzūruojamos: aršiai kritikavo rusifikaciją/caro valdžią.
• 1904 m. – Vilniuje pradėtas leisti pirmasis lietuviškas dienraštis „Vilniaus žinios“ (leidėjas Petras Vileišis).
• Reikšmė: susidarė palankesnės sąlygos lietuvių visuomenei ugdyti/kultūrai plėtoti.
7.5.4 DIDYSIS VILNIAUS SEIMAS.

LIETUVIŲ TAUTINĖ KULTŪRA XIX A. 2-OJE PUS.-XX A. PR.
1905 m. tautinė revoliucija. Didysis Vilniaus seimas
1905 m. – tautinė revoliucija Lietuvoje:
• 1905 m. revoliucija Rusijoje:
▪ Revoliucijos Rusijoje priežastys: pralaimėtas 1904-1905 m. rusų-japonų karas + caro patvaldystė ir politinių
teisių/laisvių varžymus + sunki darbininkų ir valstiečių socialinė padėtis.
▪ Revoliucijos pradžia: 1905 m. sausio 9 d. – sušaudyta taiki darbininkų demonstracija Peterburge (dalyvavo
100.000 žm.) = „Kruvinasis sekmadienis“ (apie 1000 žmonių žuvo/apie 5000 žmonių sužeista).
▪ Revoliucija: miestuose vyko streikai/demonstracijos + kaimuose valstiečiai kėlė maištus/degino dvarus.
▪ 1905 m. spalio 17 d. – caro Nikolajaus II manifestas, žadėjęs suteikti pilietines teises (žodžio/susirinkimų/
organizacijų laisvę) ir sušaukti Valstybės Dūmą (parlamentą).
• Revoliucija Lietuvoje:
▪ Mitinguose kelti tautiniai reikalavimai: protestuota prieš politinių teisių varžymą/rusinimą/lietuvių kultūros
slopinimą.
▪ Išvaikyti caro valdininkai/rusai mokytojai.
1905 m. gruodžio 4-5 d. – Didysis Vilniaus seimas:
• Iniciatoriai:
▪ Jonas Basanavičius: Didžiojo Vilniaus seimo pirmininkas.
▪ Jonas Kriaučiūnas: „Vilniaus žinių“ žurnalistas.
• Dalyviai:
▪ 2.000 delegatų.
▪ Lietuvos/Rusijos imperijos/Mažosios Lietuvos lietuvių atstovai.
▪ Įvairių politinių partijų atstovai: Lietuvos Socialdemokratų Partija + Lietuvos Demokratų Partija/Lietuvos
Valstiečių Sąjunga + Tautiniai demokratai + Krikščionys demokratai.
▪ Socialinė sudėtis: 60 % – valstiečiai + 35 % – inteligentai (kunigai/advokatai/inžinieriai/gydytojai/vaistininkai/
valdininkai/literatai/kt.) + 4 % – darbininkai ir amatininkai + 1 % – dvarininkai.
• Didžiojo Vilniaus seimo dalyviai pirmą kartą viešai sugiedojo V. Kudirkos „Tautišką giesmę“.
• Didžiojo Vilniaus seimo nutarimai:
▪ Pikčiausiu lietuvių tautos priešu paskelbta caro valdžia: drauge su kitomis Rusijos tautomis reikia priešintis
carizmui.
▪ Lietuvių tautos tikslas – Lietuvos autonomija Rusijos imperijoje su seimu Vilniuje, išrinktu visuotiniu/lygiu/
tiesiu/slaptu balsavimu, neskiriant lyties/tautos/tikėjimo.
▪ Autonominės Lietuvos teritorija: etnografinės lietuvių žemės.
▪ Autonomijos siekimo būdai:
➢ Panaikinti caro valdymą.
➢ Nemokėti mokesčių.
➢ Uždarinėti monopolius.
➢ Neleisti vaikų į rusiškas mokyklas.
➢ Neiti tarnauti į Rusijos kariuomenę.
➢ Nesikreipti į jokias rusiškos valdžios įstaigas.
➢ Streikuoti.
▪ Valsčių valdžios įstaigose/mokyklose/bažnyčiose vartoti lietuvių kalbą.
34
• Didžiojo Vilniaus seimo nutarimų įgyvendinimas:
▪ Valsčiuose šalinti rusų valdininkai/kurtos lietuviškos valdžios įstaigos.
▪ Nušalinti rusai mokytojai/skirti lietuviai mokytojai.
▪ Atsisakyta mokėti mokesčius/uždarytos valstybinės degtinės parduotuvės-monopoliai.
▪ Nuginkluoti rusai policininkai/kurti ginkluoti lietuvių būriai.
• Didžiojo Vilniaus seimo reikšmė:
▪ Suformulavo pagrindinį lietuvių tautos politinį tikslą – Lietuvos autonomija su seimu Vilniuje Rusijos
imperijos sudėtyje (← autonomija – savivalda/teisė savarankiškai tvarkyti savo reikalus).
▪ Lietuvių valstybingumo pagrindai: tautinis valstybingumas + demokratinė santvarka.
Tautinės revoliucijos Lietuvoje rezultatai:
• 1906-1907 m. carinė valdžia nuslopino tautinę revoliuciją: Rusijos kariuomenės baudžiamieji būriai atkūrė buvusią
tvarką.
• Autonomija Lietuvai nebuvo suteikta.
• Caro valdžios nuolaidos lietuviams po 1905 m. revoliucijos:
▪ Leista viešai vartoti lietuvių kalbą.
▪ Leista valdiškose pradžios mokyklose mokyti lietuvių kalbos/gimnazijose mokyti lietuvių kalbos kaip
pasirenkamo dalyko.
▪ Leista lietuviams mokytojams dirbti valdiškose mokyklose.
▪ Leista steigti lietuviškas kultūrines/švietimo/ekonomines draugijas.
Lietuvių tautinė kultūra XIX a. 2-oje pus.-XX a. pr.
Lietuvių tautinės kultūra spaudos draudimo metais:
• Bendrinės/literatūrinės lietuvių kalbos formavimasis: kalbininkai J. Jablonskis + K. Būga → lietuviška periodinė
spauda.
• Grožinės lietuvių literatūros plėtra:
▪ Rašytojai ir poetai kūrė laisvės/tautinės kultūros temomis.
▪ Pagrindiniai kūrėjai: Jonas Mačiulis-Maironis + Vincas Pietaris + Žemaitė + G. Petkevičaitė-Bitė + Lazdynų
Pelėda + Šatrijos Ragana.
▪ Jonas Mačiulis-Maironis (1862-1932 m.): tautinio atgimimo dainius + eilėraščiai „Lietuva brangi“/„Trakų
pilis“ + lyrikos rinkinys „Pavasario balsai“ + poema „Jaunoji Lietuva“.
▪ Vincas Pietaris (1850-1902 m.): pirmojo lietuviško istorinio romano „Algimantas“ autorius.
• Klojimo teatras: slaptai rengti lietuviški vakarai klojimuose, kur dažnai būdavo vaidinama → 1899 m. – Palangoje
suvaidintas pirmas viešas lietuviškas spektaklis Antano Vilkutaičio-Keturakio komedija „Amerika pirtyje“.
Lietuvių tautinė kultūra po spaudos draudimo panaikinimo:
• Legali lietuviška kultūrinė veikla:
▪ Kūrėsi lietuviškų laikraščių redakcijos/spaustuvės/knygynai.
▪ Aktyvėjo lietuviška muzikinė/teatrinė/parodinė veikla: vyko koncertai/vaidinimai + rengtos parodos.
▪ Pradėtos kurti lietuviškos kultūros/švietimo/labdaros/mokslo draugijos.
• 1906-1909 m. – kūrybingiausias kompozitoriaus/dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gyvenimo
laikotarpis: simfoninės poemos „Miške“/„Jūra“ + dailės kūriniai („Pasaka. Karaliai“ + Vytis + „Rex“).
• 1906 m. – Vilniuje pastatyta pirmoji lietuviška opera – M. Petrausko „Birutė“.
• 1907 m. – įkurtos Lietuvių dailės draugija ir Vilniuje organizuota pirmoji lietuvių dailės paroda (pirmą kartą
viešai demonstruota M. K. Čiurlionio tapyba).
• 1907 m. – įkurta Lietuvių mokslo draugija:
▪ Iniciatorius/Pirmininkas – J. Basanavičius.
▪ Veikla:
➢ Telkė mokslinei/kultūrinei/visuomeninei veiklai Lietuvos inteligentus.
➢ Vykdė istorinius/archeologinius/antropologiniu/etnografinius tyrinėjimus.
➢ Rengė/publikavo įvairios tematikos mokslinius pranešimus.
➢ Leido tęstinį leidinį „Lietuvių tauta“/kitus leidinius.
➢ Rengė/leido lietuviškus vadovėlius: per 5 m. išleido 115 vadovėlių.
➢ Kaupė lituanistinę biblioteką/tautosakos ir kultūros archyvą.
➢ Įsteigė muziejų, turintį etnografijos/archeologijos/istorijos/gamtos skyrius.
➢ Rūpinosi praeities paminklų apsauga.
• Lietuvių kultūrinės veiklos reikšmė:
▪ Tautinės kultūros plėtojimas: literatūra/dailė/muzika/teatras.
▪ Tautinės savimonės ugdymas: lietuvybė (gimtoji kalba/lietuviški papročiai) žmonėms tapo vertybe →
formavosi moderni lietuvių tauta.
Tautinis atgimimas Mažojoje Lietuvoje
Lietuvininkų tautinis judėjimas:
• Priežastys: germanizacija sutelkė Mažosios Lietuvos šviesuolius rūpintis savo krašto išlikimu.
• Tilžė – Mažosios Lietuvos tautinio judėjimo centras.
35
• Draugijų/kultūros veikėjų veikla:
▪ 1885 m. – įkurta „Birutės“ draugija: lietuvių kalbos gaivinimas + lietuviškų leidinių leidyba + kultūrinė
veikla.
▪ Mažosios Lietuvos veikėjai:
➢ Vilhelmas Storasta-Vydūnas: filosofas/rašytojas + rūpinosi lietuvybės puoselėjimu/skatino lietuvininkus
priešintis vokietinimui + garsiausias filosofijos veikalas „Sąmonė“.
➢ Martynas Jankus: spaustuvininkas + leido lietuviškus leidinius + skelbė tautosaką → Mažosios Lietuvos
patriarchas.
➢ Jurgis Zauerveinas: sorbų kilmės Mažosios Lietuvos filosofas/poetas + palaikė lietuvių tautinį atgimimą
+ eilėraštis „Lietuvninkais mes esam gimę“ tapo Mažosios Lietuvos himnu.
• Ryšiai su Didžiąja Lietuva:
▪ Spaudos draudimo metais Mažoji Lietuva tapo svarbiausiu slaptos lietuviškos spaudos leidybos centru.
▪ Mažosios Lietuvos veikėjai rėmė slaptos lietuviškos spaudos leidybą/knygnešių veiklą.
36

Žygimanto Senojo Valdymas (1506-1548m.)

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Žygimanto Senojo Valdymas (1506-1548m.)

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

Vaidas Kuprelis.

Lietuvos istorijos konspektas

5.3 ATR SILPNĖJIMAS

5.4 REFORMACIJA IR KATALIKŲ BAŽNYČIOS REFORMA LDK

5.5 LDK KULTŪRA NUO BAROKO IKI APŠVIETOS

5.5.2 APŠVIETOS EPOCHA LDK

5.6 VALSTYBĖS REFORMOS IR ATR ŽLUGIMAS

7. LIETUVOS VISUOMENĖ CARINĖJE RUSIJOS IMPERIJOJE

7.2 MĖGINIMAI IŠSIVADUOTI IŠ CARINĖS RUSIJOS IMPERIJOS PRIESPAUDOS

7.3 LIETUVOS VISUOMENĖ IR ŪKIS

7.4 XIX A. 1-OSIOS PUS. LIETUVOS KULTŪROS BRUOŽAI

7.5 LIETUVIŲ TAUTINIS ATGIMIMAS

7.5.2 PRIEŠINIMASIS RUSINIMUI: KNYGNEŠIŲ EPOCHA

7.5.3 LIETUVIŲ TAUTINIS SĄJŪDIS XIX A. 2-OJE PUS.-XX A. PRADŽ.

Tautinio sąjūdžio politinė diferenciacija

7.5.4 DIDYSIS VILNIAUS SEIMAS.

You might also like