Vaidas Kuprelis.

Visuotinės istorijos konspektas: naujieji amžiai

6.4 PINIGŲ GALIA
XIV-XVI a. – iro feodalizmas/formavosi kapitalizmas:
• Priežastys:
▪ Prekybos plėtra:
➢ Didieji geografiniai atradimai/kolonizacija paskatino pasaulinės prekybos sistemos susiformavimą.
➢ Prekybos apimčių augimas.
▪ Amatų/gamybos plėtra:
➢ Nauji technologijų išradimai paspartino/palengvino gamybą.
➢ Išaugusios prekybos apimtys skatino amatų augimą.
▪ Prekinių-piniginių santykių plėtra:
➢ Pinigai ėmė valdyti visas gyvenimo sritis.
➢ Natūriniam ūkiui būdingas atsiskaitymas keičiantis pagamintais produktais beveik išnyko.
▪ Bankų kūrimasis/bankininkystės verslo atsiradimas:
➢ Pinigų keityklas ėmė keisti bankai.
➢ Bankai saugojo pinigus/skolino už palūkanas/investavo į įmones gaudami dalį pelno.
➢ Pirkliai sudarydami stambius sandorius/atsiskaitydami už prekes ėmė naudoti bankų patvirtintus vertybinius
popierius (čekius/vekselius), kurie atstojo tam tikrą pinigų sumą.
▪ „Kainų revoliucija“/kainų kilimas:
➢ Kolonializmo laikotarpyje iš Amerikos į Europą plūdo sidabras/auksas.
➢ Europoje pradėta kaldinti daugiau monetų: monetų vertė krito → ėmė kilti kainos.
▪ Baudžiavos nykimas:
➢ Nuo baudžiavos atleisti valstiečiai dirbo našiau: augino daugiau produktų pardavimui rinkoje.
➢ Dalis valstiečių nusigyveno: tapo pigia samdoma darbo jėga.
• Kapitalo investavimas:
▪ Iš amatininkystės/prekybos/bankų veiklos sukauptas lėšas žmonės naudojo naujoms pelno teikiančioms veikloms
pradėti – steigė prekybos kompanijas/gamybos manufaktūras.
▪ Kapitalas – lėšos investuojamos į verslą ir duodančios pelną/sukauptas turtas, kurio pagrindu galima kaupti naują
turtą, vertybes.
• Kapitalizmas – visuomenės tvarka/ekonominė sistema, kuriai būdinga:
▪ Privati nuosavybė (asmeniui priklausantis turtas): dauguma prekių/paslaugų sukuriama privačiose įmonėse.
▪ Asmens laisvė imtis verslo: laisvė investuoti kapitalą/konkuruoti/siekti pelno.
▪ Rinkos santykiai (santykiai tarp pirkėjų ir pardavėjų, perkančių ar parduodančių prekes/paslaugas): gamybą/prekių
kainas/atlygį už darbą lemia pasiūla/paklausa ir konkurencija.
▪ Samdomas darbas: asmuo, siekdamas išgyventi, parduoda savo darbo jėgą + dauguma prekių/paslaugų sukuria
samdomi darbininkai.
• Šalys, kuriose pirmiausia susiformavo kapitalizmas:
▪ Italija (XIV-XV a.):
➢ Priežastys: Italijos miestai-valstybės buvo prekybos tarp Artimųjų Rytų ir Šiaurės Europos tarpininkai + Š. Italija
– tekstilės/gelumbės gamybos regionas.
➢ Ūkiniai centrai: Venecija + Genuja + Florencija.
➢ Bankų steigimas + Gelumbės manufaktūrų kūrimas + Samdomo darbo naudojimas.
▪ Nyderlandai (XVI-XVII a.):
➢ Priežastys: prekybinių kelių persikėlimas į Atlanto vandenyną + išsivadavimas iš Ispanijos valdžios.
➢ Ūkiniai centrai: Antverpenas → Amsterdamas.
➢ Tekstilės/laivų statybos manufaktūrų steigimas + Jūrinės prekybos plėtra (Ost Indijos/Vest Indijos prekybinės
kompanijos) + Bankų veikla (pirmasis valstybinis bankas Amsterdame) + Biržų veikla (Antverpeno, vėliau
Amsterdamo birža – pasaulio prekybos centras).
▪ Anglija (XVI-XVII a.):
➢ Priežastys: prekybinių kelių persikėlimas į Atlanto vandenyną + Ispanijos laivyno nugalėjimas (1588 m.).
➢ Ūkinis centras: Londonas.
➢ Tekstilės/laivų statybos manufaktūrų steigimas + Jūrinės prekybos plėtra (Ost Indijos/Vest Indijos prekybinės
kompanijos) + Londono biržos veikla (Londonas – pasaulio prekybos ir finansų centras).
Akcinių bendrovių kūrimas ir veikla:
• Priežastys:
▪ XVI a. kapitalizmas visų pirma plėtojosi tose srityse, kurioms reikėjo didelių investicijų – cukraus gamyba/anglių
kasyba/geležies pramonė/laivininkystė.
▪ Verslininkai, norėdami padidinti kapitalą verslui plėtoti, jungė savo turtą/kūrė akcines bendroves: nuo akcijų skaičiaus
priklausė akcininko turto dalis bendrovėje/teisė dalyvauti jos valdyme.
• Akcinė bendrovė – įmonė, kurios kapitalas padalintas į dalis – akcijas.
• Akcija – vertybinis popierius, kuris rodo, kokia įmonės kapitalo dalis priklauso lėšas investavusiam verslininkui, ir duoda
jam įmonės pelno dalį – dividendus.
• Birža – akcijų/vertybinių popierių pirkimo ir pardavimo vieta + įvairių prekių pirkimo ir pardavimo vieta.

1
 Vaidas Kuprelis. Visuotinės istorijos konspektas: naujieji amžiai
Manufaktūrų kūrimas ir veikla:
• Priežastys:
▪ Išaugusi produkcijos paklausa/noras pralobti skatino didinti gaminių kiekius:
➢ Cecho taisyklių varžomos amatininkų dirbtuvės nespėjo gaminti daug pigių prekių.
➢ Amatininkų dirbtuvės darbas nebuvo našus (gaminį nuo pradžios iki pabaigos gamino vienas žmogus), o prekės
buvo brangios (dirbinius gamino patyręs/profesionalus meistras).
▪ Darbo pasidalijimo principo taikymas gamyboje:
➢ Darbo procesą suskaidžius etapais ir darbui pasamdžius neįgudusius darbininkus, įmanoma padidinti gaminių
kiekį/sumažinti produkcijos savikainą.
➢ XIV a. pab. Š. Italijos pirklių veikla: siekė pigiau nei iš cechui priklausančios amatininkų dirbtuvės įsigyti
gelumbės → nupirkdavo daug vilnos → atiduodavo vilną kaimo verpėjams verpti → atiduodavo siūlus kaimo
audėjams austi → atiduodavo audinį kaimo dažytojams dažyti → pelningai parduodavo ne itin kokybišką, tačiau
gerokai pigiau nei amatininkų dirbtuvėse pagamintą audinį.
• Manufaktūra – įmonė, kurioje egzistuoja darbo pasidalijimas, dirba samdomi darbininkai ir naudojamas rankų darbas.
Amatininko dirbtuvės ir manufaktūros palyginimas
Amatininko dirbtuvė Manufaktūra
Nėra darbo pasidalijimo (tas pats asmuo gamina gaminį Darbo pasidalijimas (skirtingi asmenys atlieka skirtingas
nuo pradžios iki pabaigos) gamybos operacijas)
Dirba meistras, pameistriai ir mokiniai Dirba samdomieji darbininkai (pasamdyti įmonės
savininko-kapitalisto)
Daugelis darbų atliekami rankomis Daugelis darbų atliekami rankomis
Dirbtuvės veiklą reguliuoja griežtos taisyklės Veiklos nereguliuoja taisyklės
Didelė produkcijos kaina Maža produkcijos kaina
Žemas darbo našumas Didelis darbo našumas
Merkantilizmas – ankstyvojo kapitalizmo valstybių ekonominė politika, kuriai būdingas prekių išvežimo skatinimas/įvežimo
ribojimas:
• Priežastys: įsigalint prekiniams-piniginiams santykiams/formuojantis pasaulio ūkiui/įsitvirtinant kapitalizmui ypač
nukentėjo tos valstybės, kurios anksčiau neskatino pramonės plėtros/pirko produkciją iš kitų šalių → jos neturėjo ką
parduoti/pačios buvo priverstos pirkti didelėmis kainomis.
• Bruožai:
▪ Užsienio prekybos plėtojimas: eksporto skatinimas (privilegijos prekybos kompanijoms, išvežančioms prekes) +
importo ribojimas (muitai, prekybos draudimai) → siekis, kad į šalį patektų kuo daugiau aukso/sidabro.
▪ Pramonės plėtojimas/parama manufaktūroms: pastangos kuo pigiau įsivežti pramonei reikalingų žaliavų + užsienio
rinkose paklausios produkcijos gamyba.
▪ Kapitalo kaupimas: samprata, kad stipri ir turtinga yra ta valstybė, kuri geba kaupti kapitalą (auksą/sidabrą),
parduodama kuo daugiau produkcijos į užsienį/kuo mažiau iš jo pirkdama.
Visuomenės raida naujųjų amžių pradžioje:
• Naujų visuomenės sluoksnių formavimasis:
▪ Buržuazijos formavimasis: iš prekybos/gamybos/finansinės veiklos gyvenantis pasiturinčių miestiečių sluoksnis
▪ Proletariato formavimasis: samdomų darbininkų sluoksnis, kuris formavosi iš buvusių baudžiauninkų/padieniais
darbais besiverčiančių miestiečių
• Luominė visuomenės tvarka:
▪ Dvasininkų luomas: užėmė išskirtinę/privilegijuotą padėtį katalikiškose šalyse
▪ Bajorų luomas:
➢ Neteko karinės reikšmės (← riterių kariuomenę pakeitė samdinių kariuomenė, apginkluota šaunamaisiais
ginklais) + Liko Europos monarchų valdžios socialine atrama
➢ V. Europoje absoliutiniai monarchai apribojo bajorų politines teises, tačiau išsaugojo jų socialines ir ekonomines
privilegijas
➢ Nauji pragyvenimo šaltiniai (← netekta pajamų iš karybos): pajamos iš verslo (prekyba žemės ūkio produkcija,
pagaminama dvaruose) + pajamos iš tarnybos monarcho administracijoje (tapimas valdininkais)
▪ Miestiečių luomas:
➢ Stambioji buržuazija: stambūs pirkliai/manufaktūrų savininkai/bankininkai → socialinė/ekonominė įtaka:
skolininkais tapo popiežiai/imperatoriai/karaliai/kunigaikščiai
➢ Smulkioji buržuazija: amatininkai/smulkieji pirkliai
➢ Samdomi darbininkai ir varguomenė
▪ Valstiečiai:
➢ Valstiečių padėtis įvairiose Europos šalyse buvo nevienoda: V. Europoje išnyko baudžiava + Rytų Europoje
(ATR/Rusijoje) valstiečių įbaudžiavinimas tik prasidėjo
➢ V. Europoje iš baudžiavos išsilaisvinę valstiečiai įgijo asmeninę laisvę, bet žemė liko feodalo nuosavybe: dalis
valstiečių sugebėjo išsipirkti sklypus + dalis valstiečių mokėjo nuomą feodalams už sklypus

2
Vaidas Kuprelis. Visuotinės istorijos konspektas: naujieji amžiai
➢ Socialinės diferenciacijos gilėjimas: dalis valstiečių prisitaikė prie rinkos ir tapo pasiturinčiais ūkininkais + dalis
valstiečių nusigyveno ir tapo žemės ūkio samdiniais (dirbo feodalams/stambiams ūkininkams) ar vyko
uždarbiauti į miestus (= manufaktūrų samdiniai)