Senovės Roma

• Iš mažosios Azijos atsikėlę čia gyvena etruskai.

• Romos miestas įkurtas 753 m. Pr. Kr. (nuo Romos įkūrimo romėnai skaičiavo metus).
• Romoje gyvena:

• patricijai (kilmingi ir privilegijuoti senieji Romos gyventojai).

• plebėjai (laisvi Romos gyventojai, neturintys teisių. Jų buvo dauguma).

• Karalių rinko senatas. Karalius vadovavo romėnų pašauktinei kariuomenei – legionui.

• Valstybės pareigūnai – magistratai (dirba ministrais miestų savivaldybėse).

• Karalių laikais Romoje įrengtas forumas – pagrindinė miesto aikštė.

• Valdymą vykdo:

• Tautos susirinkimas (jį sudaro keturios komisijos (žmonės suskirstyti pagal turtą) – priima

įstatymus, renka magistratus.

• Senatas (turi daugiausia valdžios (sudaro 300 senatorių, renkama iš patricijų)  – tvirtina

įstatymus, tvirtina magistratus, tvarko iždą, valdo provincijas (Romos miesto nukariautos
teritorijos), sprendžia karo ir taikos klausimus.

• Magistrai (algų negauna, todėl jais būna tik patricijai, nors formaliai gali būti visi Romos piliečiai):

• Konsulai – karvedžiai.

• Pretoriai – teismų pirmininkai.

• Cenzoriai – tvarko mokesčius.

• Kvestoriai – tvarko iždą.

• Diktatorius – ypatingais atvejais skiriamas 6–iems mėnesiams.

• Tribūnas (liaudies tribūnas) – gina plebėjų teises, gali sustabdyti įstatymų veikimą.

• Romos piliečių teisės:

1. Teisė dalyvauti politiniame gyvenime.

2. Teisė nuteistajam paduoti apeliaciją.

3. Teisė laisvai tuoktis.

4.Teisė laisvai valdyti turtą, surašyti testamentą, paduoti į teismą

Senovės Graikijos kultūrinis palikimas

• Tai politeistinė religija, garbinanti dešimtis dievų ir deivių.
• Dievai vaizduoja kaip antžmogiai, turintys nepaprastų galių.
• Prieš priimant svarbius sprendimus graikai kreipdavosi į orakulus, norėdami sužinoti
dievų valią.
Karolio Didžiojo imperija
• Už paramą ir ištikimybė Karolis savo pavaldiniams dovanoja beneficiją – žemės valdą iki
gyvos galvos, be teisės ją perleisti.
• Toks kultūros, mokslo, meno klestėjimas po tamsiųjų viduramžių šimtmečių
pavadinamas Karolingų atgimimu.
• 843 metais buvo pasirašyta Verdeno sutartis, pagal kurią imperija buvo padalinta į tris
dalis, iš kurių vėliau formavosi atskiros prancūzų, vokiečių ir italų tautos.
• Vikingai įkuria naujas valstybes: Kijevo Rusia, Normandijos karalystė Prancūzijoje, X a.
susikuria Danijos, Norvegijos, Švedijos karalystės.
• Tačiau karaliaus valdžią čia susidūrė su stipriu feodalų pasipriešinimu: 1215 metais
karalius pasirašo Didžiąją laisvių chartiją, kuria įsipareigoja svarbiausius klausimus
valstybėje spręsti tik kartu su luomų atstovais.
• 1265 metais sušaukiamas parlamentas, kuris irgi riboja karaliaus valdžią šalyje.
Feodalizmo susiformavimas
• Feodalizmo bruožai: imunitetinės teisės, vasaliniai ryšiai, valstiečių įbaudžiavinimas,
prekariumų atsiradimas, stambios feodalinės žemėvaldos susidarymas. 
• Feodalizmo pagrindas – silpnesniojo (vasalo) priklausymas nuo stipresniojo (senjoro).
• Įsigalėjo hierarchija – karalius buvo vyriausiasis senjoras, kurio vasalai buvo hercogai,
grafai, vyskupai.
• Dovanotame žemės sklype buvo suteikiamos imunitetinės teisės – pats feodalas ten
renka mokesčius, vykdo teisingumą.
• Laikomasi taisyklės: „mano vasalo vasalas yra ne mano vasalas“.
• Viduramžių visuomenė buvo luominė: du privilegijuoti luomai – feodalai ir dvasininkai ir
trečiasis luomas (miestiečiai ir valstiečiai).
• Feodalizmas – viduramžių politinė santvarka, paremta vasaline lenine sistema:
monarchas perleidžia feodo (leno) teise žemės dalį vasalams, o šie žemesniems savo
vasalams.
• Baudžiauninkas – valstietis, kurio turtas, darbas ir jis pats visiškai priklausė feodalui.
• Senjoras – senjorijos savininkas, turėjęs savo žemėje gyvenančių priklausomų valstiečių,
kartais ir miestiečių; grupės vasalų valdovas (siuzerenas).
• Cechas – tuo pačiu amatu besiverčiančių miesto amatininkų organizacija.
• Gildija – pirklių susivienijimas, gynęs savo narių interesus ir privilegijas.
• Omažo ritualas – vasalinės sutarties sudarymo apeigos, ritualas.
• Renta – iš nekilnojamojo turto, žemės nuosavybės reguliariai gaunamos pajamos,
gavėjui neįdedant jokio darbo.
• Natūrinis ūkis – ūkis, kur visos reikalingos prekės pasigaminamos vietoje.
• Alodas – nuosava žemės valda ankstyvaisiais viduramžiais.
• Beneficija – žemės valda, skiriama už karo tarnybą be paveldėjimo teisės.
• Feodas – žemės valda už karinę tarnybą su paveldėjimo teise.
• Prekariumas – žemės nuosavybės forma, kuria valstietis įsipareigodavo mokėti činšą
arba eiti lažą už žemvaldžio skiriamą žemę.
• Luomas - socialinė grupė, turinti įstatymais ar papročiais nustatytas paveldimas teises,
privilegijas ir pareigas.
• Magdeburgo teisė – miesto savivaldos teisė
• Rotušė – centrinis pastatas mieste, kuriame dirbo miesto valdžia ir teismas.
• V a. – susikuria frankų karalystė, jie priima krikštą.
• 800 m. – Karolis Didysis tampa frankų imperatoriumi, jis laikomas šiuolaikinės Europos
„tėvu“ vienytoju.
• 843 m. – Frankų imperija padalijama į tris dalis.