II.

Valstybingumas: suverenitetas, idėjos,

formos

• Senovės pasaulio valstybingumo idėjos ir formos : Rytų despotijos,

Atėnų demokratija, Romos respublika ir imperija
• Viduramžių ir naujųjų amžių (iki moderniųjų laikų valstybė) :
luominė monarchija, absoliutinė monarchija, konstitucinė
monarchija
• XIX- XX a. valstybingumo virsmas : tarp dinastinių imperijų ir
nacionalinių valstybių
• XX a. demokratija, diktatūra : autoritarizmas, totalitarizmas
 Senovės pasaulio
valstybingumo idėjos ir
formos
• Rytų despotijos
• Atėnų demokratija
• Romos respublika ir imperija
 Rytų despotijos (5
paragrafas)

• Civilizacijos ir valstybės sąvokos

• Egipto, Babilonijos karalystės, Persijos valstybių
valdymas (despotijos). Svarbiausi bruožai
Sąvokos ir asmenybės:
• Sąvokos : despotija, faraonas, viziris, satrapas
• Asmenybės : Darijus I , Nabuchodonosaras II
Civilizacija, tai aukštos kultūros žmonių
visuomenė, turinti šiuos požymius:

• Valstybė
• Miestai
• Raštas
• Monumentalioji architektūra,
• Mokslas.
Valstybės sąvoka

• VALSTYBĖ- suvereni žmonių bendrija (politinė

tauta) , gyvenanti tam tikroje teritorijoje ir turinti
savo valdžią .
• Temos reikšmingumas : perskaitykite psl.38 įžangą į temą apie jos
reikšmingumą
• Pirmosios valstybės pradėjo kurtis IV-III tūkst. sandūroje
Šiaurės Afrikoje (Egipto) ir Artimuosiuose Rytuose (šumerų,
Babilonijos)
Valstybė ir valdžia
• Kiekviena politinė santvarka turi tam tikrą ideologinį
pamatą, sampratą, kuria remiantis aiškinamas ir
pagrindžiamas valdžios teisėtumas (iš kur kyla ir kam
priklauso valdžia)
• Kiekvienas asmuo ar asmenų grupė, kad išlaikytų ir
išplėstų savo valdžią, siekia vienaip ar kitaip pagrįsti
savo teisę į ją.
• Kaip tai buvo aiškinama senovės valstybėse???
Despotija – neribota vieno visuomenei
neatskaitingo asmens valdžia
Despotijomis Rytų valstybių valdymą pavadino graikai
(A šaltinis psl.42)
Pagrindiniai despotijų bruožai: (psl. 39-41)
• Valdžia kildinama iš .......
• Tikima savo valdovų ......................
• Valdovų valdžia rėmėsi galinga .............
• Pagrindinė darbo jėga šiose valstybėse buvo ..................
• Griežtai suskirstytoje valstybės teritorijoje sklandžiai veikianti ............,
kurios veikla apėmė tokias
sritis: ......................., ........................., .................................................
..............
Despotija – neribota vieno visuomenei
neatskaitingo asmens valdžia
Pagrindiniai despotijų bruožai: (psl. 39-41)
• Valdžia kildinama iš Dievo (Dievų)
• Tikima savo valdovų nemirtingumu
• Valdovų valdžia rėmėsi galinga kariuomene
• Pagrindinė darbo jėga šiose valstybėse buvo vergai
• Griežtai suskirstytoje valstybės teritorijoje sklandžiai veikianti
valdininkija, kurios veikla apėmė tokias sritis: mokesčių
rinkimas, kariuomenės telkimas, didelės apimties statybų
(irigacinė sistema, piramidės, zikuratai) organizavimas
Sąvokos ir asmenybės:
• Faraonas – Senovės Egipto valstybės valdovas („didieji rūmai“
ar „didieji namai“)
• Viziris – svarbiausias Egipto karalystės valdovo valdininkas,
atsakingas už valstybės iždą ir valdovo raštinę (valdovo ausys
ir akys)
• Satrapas – vienos iš Senovės Persijos valstybės teritoriją
sudariusių dalių (satrapijų) valdytojas, karaliaus vietininkas
• Nabuchodonosoras II – Naujosios Babilonijos karalystės
valdovas ( VII-VI a. pr.Kr. )
• Darėjus I – Persijos karalius (VI- Va. pr. Kr.)
Apibendrinant :
• Paaiškinkite , kas padėjo despotui ne tik
išlaikyti valdžią savo rankose, bet ir stiprinti
valdomą valstybę?
Išlaikyti valdžią ir stiprinti savo valstybę
despotui padėjo:

• Ideologija ( kad valdovas gavo valdžią iš dievų ir pats

yra dieviškos kilmės)
• Stipri valdininkija (tame tarpe ir kariuomenė), kuri
veikė griežtai teritoriškai suskirstytoje valstybėje ir
pakluso centrui (despotui) – veikė administracinio
teritorinio centralizmo principas
 Atėnų demokratija (6p)
• Graikų polių valdymo įvairovė
• Atėnai – demokratijos tėvynė
• Atėnų demokratijos bruožai
• Atėnų demokratijos ir šių dienų demokratijos panašumai ir skirtumai
Sąvokos ir asmenybės:
• Sąvokos : aristokratija, demokratija, oligarchija, polis,
tironija
• Asmenybės : Solonas, Periklis
 Heleninė civilizacija
• Helenais save vadino senovės graikai.
• Heleninė civilizacija - tai Senovės Graikijos ir Senovės
Romos kultūros .
• Abu kraštai turi savą politinės istorijos raidą, bet juos
jungia daug politikos, ekonomikos, kultūros panašumų.
• Civilizaciją pradėjo senovės graikai (VIII-IV a. pr. Kr.)-
savarankiškos Graikijos laikotarpis, o ją tęsė senovės
romėnai, dominuodami nuo II a. pr. Kr., kai įjungė
Graikiją į savo teritoriją iki V a. po Kr.
Senovės Graikija
• Nebuvo vieninga valstybė, o susidarė iš atskirų polių (miestų-
valstybių)
• Poliai buvo valdomi skirtingais būdais :
 Aristokratija – valdymo būdas pagrįstas turtingųjų valdymu, o
aristokrato statusas įgyjamas iš prigimties
Oligarchija – valdymo būdas, kai valdo nedidelė, dažniausiai
turtingų ir įtakingų asmenų grupė, kuri veikia ne visuomenės,
bet savo naudai
Tironija – valdymo būdas, kai valdžią į savo rankas sutelkia
vienas asmuo, dažniausiai žiaurus karo vadas.
• Graikų polis Atėnai – demokratijos tėvynė
Graikų miestas Atėnai- demokratijos tėvynė
• Valdant strategui Perikliui
Atėnuose įsigalėjo tiesioginė
demokratija ( V a. pr. Kr.)
• Svarbiausios Periklio reformos,
įvedant demokratiją – atviro
piliečių balsavimo įvedimas ir
turto cenzo, kaip dalyvavimo
politikoje sąlygos, panaikinimas
• Ir neturtingi piliečiai galėjo
savo laiką skirti valstybiniams
reikalams.
• Demokratija ( sen. gr. demokratija – tautos, žmonių valdžia)-
valstybės, pirmiausia senovės graikų polio politinė
santvarka , pagrįsta piliečių susirinkimu ir jo kartu priimamais
sprendimais
• Sprendimai buvo priimami visų piliečių balsavimu, o ne per
išrinktus atstovus (tiesioginė demokratija)
• Piliečių teisės : reikšti savo valią tarybos, karo vadų ir
prisiekusiųjų teismo rinkimuose ir priimant sprendimus
eklezijoje (6.4 iliustracija)
• Piliečių pareigos : mokėti mokesčius ir ginti savo polį
Demokratijos įsigalėjimo reikšmė:
• Buvo sudarytos palankios sąlygos nuomonės ir žodžio
laisvei
• Suklestėjo mąstymas ir filosofiniai svarstymai apie tai kas
yra valstybė, kokia santvarka geriausia ir kas yra pilietis
• Kiekvienas pilietis jautė pasididžiavimą ir savo vertę,
atsakomybę už savo polio gerovę
• Šių dienų Vakarų pasaulio ir Europos valstybių politinis
pamatas yra demokratija ir jos puoselėjamos demokratinės
vertybės
Atėnų demokratijos ir šių dienų demokratijos panašumai ir
skirtumai

• Šiuolaikinė demokratija pradėjo formuotis nuo XVIII a.

pabaigos (Apšvietos epocha)
• Kurie Atėnų polio valdymo bruožai išliko ir yra svarbūs šių
laikų visuomenės politiniam gyvenimui?
• Nurodykite ne mažiau kaip du senovės Atėnų ir šiuolaikinės
demokratijos skirtumus. (psl. 46-47)
 Romos respublika ir
imperija
• Romos valstybės istorijos apžvalga
• Trumpai apie Romos respubliką
• Imperijos valdymo bruožai
Sąvokos ir asmenybės
• Sąvokos : diktatūra, dominatas, imperatorius,
konsulas, patricijai, plebėjai, principatas, provincija,
respublika, senatas
• Asmenybės: Diokletianas, Oktavianas Augustas
Romos valstybės istorijos apžvalga
• 753 m. pr. Kr. įkuriamas Romos miestas – Romos valstybės istorijos
pradžia
• Karalių valdymo laikotarpis (iki 510 m. pr.Kr.)
• Romos respublika (VI- I a. pr. Kr.)
• Romos imperija ( I a. pr.Kr. – V a. po Kr.):
• 395m. Romos imperija suskilo į dvi valstybes : Vakarų ir Rytų
imperijas
• 476m. žlugo Vakarų Romos imperija
• Rytų Romos imperija (Bizantija) išsilaikė iki XV amžiaus vidurio
 Romos respublika (lot. „viešas reikalas“, „valstybė“)
psl. 50-52, 7.2 pav.
1.Respublikiniam valdymui buvo būdinga:
• Pareigūnai renkami Romos ............. ....................
• Svarbiausia valdžios institucija .................. – (paaiškinkite, kas tai yra)
• Svarbiausi pareigūnai (magistratai) buvo ................., kurie ..................
2. Įvardinkite nors keletą respublikinio valdymo žlugimo priežasčių
3. Kada ir kokiomis aplinkybėmis Romos respublika tapo imperija?
Atsakant į klausimus , pasižymėkite ir sąvokų „patricijai, plebėjai,
principatas, imperatorius“ paaiškinimus
Romos imperija- valstybė valdoma
imperatoriaus. Jos valdymui būdinga:
• Senosios Romos respublikos institucijos išliko, tačiau jų turima
valdžia sumenko
• Senatas tapo imperatoriui pavaldžia institucija
• Imperatoriams buvo suteikiamas Augusto (šventas, didis) titulas
• Imperatoriaus valdžia pirmiausia rėmėsi kariuomene (legionais)
• Augant imperijos teritorijai, ji buvo suskirstyta į provincijas, kuriose
tvarkėsi imperatoriaus paskirti vietininkai ir pareigūnai
• Imperatoriaus galios dar labiau išaugo III-IV a. sandūroje įvedus
dominatą (lot. dominatus – vienvaldystė, viešpatavimas) 7.8 pav.
Romos imperijos žlugimas psl. 54-55
• Išvardinkite vidinius ir išorinius sunkumus, su kuriais susidūrė
Romos imperija nuo III amžiaus. Kokius padarinius tai turėjo?