LIETUVOS ŽYDAI

Istorija ir Bendruomenės integracijos modeliai

Prof. Jurgita Verbickienė
 • Judaizmas buvo suvokiamas kaip gyvenimo būdas, bet
ne religija;
• Religijos samprata žydų aplinkoje atsiranda po
krikščionybės atsiradimo ir konfrontacijos atsiradimo;

Kas yra žydai ir • Hebrajų k. nėra tikslaus žodžio religijai reikšti: dat –
priklauso teisės sričiai, o emunah – kliovimasis/
judaizmas pasitikėjimas;
• Judaizmas – naujas terminas, tai graikų k. kilmės
daiktavardis kilęs iš „žydo“, labiau rodo tapatybę, nei yra
religijos pavadinimas;
• Hebr. Jahadut – reiškia žydų tapatybę, buvimą žydu, bet
ne judaizmą;
 Kas nėra žydai?

• Nėra rasė –nėra bendrų genetinių bruožų;

• Nėra religinė bendruomenė, apima žmones, kurie turi
skirtingus religinius įsitikinimus ar yra sekuliarūs (nuo XIX a.
galima sekuliari žydiška tapatybė);
• Nesudaro politinio vieneto;
• Žydiška tapatybė nesikerta su skirtingomis pilietybėmis;
• Bendrumas – žydų vaikas yra laikomas žydu (paveldimumo
momentas tapatybėje)
 Yuri Slezkine „Žydų
šimtmetis“ apibrėžimas

• •„Šiame pasakojime žydais vadinami tradicinių

žydų bendruomenių nariai (iš gimimo, tikybos,
vardų, kalbos, užsiėmimo, savivokos ir
formalaus įvardijimo) ir jų vaikai bei anūkai
(kad ir kokia būtų jų tikyba, kalba, vardai,
užsiėmimai, savivoka ar formalus įvardijimas)“ 
• (Žydų šimtmetis, Vilnius:2010,  p.13)
 • Diaspora (gr. išskaidymas) apibrėžia savanorišką žydų
išskaidymą už savo valstybės ar žemės ribų.
• Diaspora yra siejama su situacija, kai vienos tautos
atstovai palieka savo žemę ir įsikuria naujoje
sociokultūrinėje aplinkoje
Diasporos • Skiriama nuo prievartinės deportacijos ar tremties;

prasmės • Sąvoka suponuoja, kad žydai diasporos krašte gyvena

mažumos statusu, turi galimybę išpažinti religiją ir
saugoti tapatybę;
• Žydų diasporos savitumas – “atraminės”/ motininės
valstybės nebuvimas
 Istorinės
diasporos
priežastys
• Izraelio karalystę
sunaikino asirai 722-721
m. pr. Kr.
• Babilonijai sunaikinus
Judėjos karalystę dalis
žydų deportuoti į
Babiloniją (598-582 m. pr.
Kr.)
• Romos imperija sugriauna
Jeruzalės šventyklą (70 m.
po Kr.) 
 Diasporos poviekis žydų tradicijai

• Neigiama konotacija (išskaidymas, valstybės nebuvimas, aukos padėtis)

• Traumatinė patirtis
• Laipsniškai atsiranda naujas pojūtis – svajonės apie pažadėtąją žemę ir
sugrįžimo į ją idėjos
• Integracinių gabumų išsivystymas (imlumas kalboms, naujam gyvenimo
būdui, kultūroms) ir specifinės bendruomenės gyvenamosios aplinkos
sukonstravimas (savisauga)
 Diasporos požymiai

• Priklausymas gyventojų mažumai

• Korporatyvumas
• Darbo veiklos sferų ribotumas
• Teisių apribojimas
• Draudimas arba ribojimas keisti socialinį statusą
• Izoliuotumas 
• Diasporinis sąmoningumas (kilmės bendrumas, protėvynė, suvokimas savęs kaip svetimas tarp
eutochtonų)
 • nemokėjimas, nenorėjimas prisitaikyti taip sukeliant
aplinkinių nepasitenkinimą
Balansavimo
•  tradicijų praradimas ir ištirpimas aplinkoje (asimiliacija,
ribos akultūracija, integracija, tapatybės pokyčiai)
 Išlikimo prielaidos

• Bendruomeniškumas
• Bendruomenės institucijos
• Bendruomenės margumas (skirtingos kalbos, tradicijos, architektūra)
• Monopolizuotos “prekiaujančios tautos” ar “tautos tarpininkės” pozicijos
(analogas libaniečiai, armėnai, kinai)
• Naujas tipas – žmogus gebantis derinti individualizmą ir atsidavimą
bendruomenei
 Aškenazių paplitimas

• JAV apie 6 mil.

• Izraelis apie 3 mil.
• Rusija iki 0,5 mil.
• UK, Kanada, Prancūzija, PAR (80 proc. žydų litvakai), Vokietija, Ukriana,
Australija, Švedija, Lietuva, Baltarusija, Latvija, Vengrija, Čilė, Brazilija
Nyderlandai, meksika, Rumunija, Azeirbadžanas, Čekija, Slovakija, Naujoji
Zelandija
 Aškenazių kalbos

• Lokalios kalbos,
• Jidiš,
• Istoriškai hebrajų
• Dominuojančios: anglų
(daugiau kaip 50 proc žydų) ir
rusų 
 Žydas – etnonimas

Judaizmas – religija

Sinagoga – maldos namai

Rabinas – dvasininkas

Svarbiausi Žydų Biblija, Penkiaknygė – pirmos penkios Senojo Testamento knygos

terminai Tora – Penkiaknygės ritinys

Talmudas – užrašyta žodinė interpretacija

Halacha –  religinė teisė

Košeras – maisto gaminimo ir vartojimo priesakai  

 Tora
Žydų Biblija – Tanach (hebr.k)/ Pentateuch
(gr. k.)(5 pirmos Senojo Testamento
knygos + Pranašai (Neviim) ir Raštai
(Ketuvim))
Įstatymo galią turi tik Tanacho dalis -Tora,
kurią Mozė gavo ant Sinojaus kalno (gauta
per Sandorą);
Tanachas judaizme kanonizuotas I-II a.
 Talmudas - diskusijų
klubas
• Vykstančių veiksmų suderiniams su kanonizuota
praeitimi;
• Viduramžiais tampa svarbiausia knyga perteikiant
judaizmo mokymą;
• Daugelyje bendruomenių Talmudas yra
pripažįstamas  tinkamiausiu studijoms šaltiniu;
• Studijuojantis Talmudą vertinamas kaip
išsilavinęs;
• Šeine jidn / proste jidn
 Babilono
Talmudas –Vilner
shac (Vilnius:
1883, Našlės ir
brolių Rom
spaustuvė)
 Vilniaus
Sinagoga
(Pylimo g.):
Aron Kodeš,
Bima
Jurbarko
medinė
sinagoga
 Kurklių
sinagoga
 Kalendorius
• 1 žydų metai - 3760 m. pr. Kr. – Adomo ir Ievos sukūrimas (žydų metų skaičiavimo
pradžia)(Adomas miršta 960 m. – 2831 pr. Kr.)
• Mėnulio kalendorius, kai mėnesiai suderinti su mėnulio fazėmis;
• Mėnuo prasideda per jaunatį;
• Gali būti 12-13 mėn. (keliamieji metai)
• 354-385 galimas dienų skaičius metuose 
• Metų pradžia rugsėjo 5- spalio 5 d. (Naujieji metai Rosh ha shana)
• Savaitės pradžia – šeštadienio vakaras
• 2020 m. naujųjų metų pradžia spalis  - 5781 metai
 • I. Iki 1789-91 m. piliečių teisių suteikimo Vidurinieji amžiai (nors
pilietybės suteikimo procesas truko iki XX a. 2 deš. Pvz. Rusija
1917, Lietuva – 1918 m., kai kuriose arabų šalyse iki šiol
Periodizacija atskirtis); (visa LDK istorija pakliūna į viduramžius)
•
Europos •
II.Moderniosios istorijos laikotarpis (1791-1917)
III.1917-1948 m.
kontekste • IV. Nuo 1948 m. Izraelio valstybės periodas (nacionalinio
atgimimo simbolis ir visų pasaulio žydų prieglobstis)
Lietuvos žydų
istorija
 Esminiai faktai (I)

• Bendruomenės įsikūrimas XIV a. pabaiga (Vytauto privilegija Brastos

bendruomenei 1388 m.);
• 1495-1503 m. žydų išvarymas iš LDK 
• Liublino unija – trečdalio žydų bendruomenės netekimas
• 1623 m. Lietuvos vaado susikūrimas 
• 1648 m.  B. Chmelnickio maištas
• XVIII a. vid. chasidizmo atsiradimas ir Lietuvos žydų „kova“ dėl ortodoksalumo;
 • 1788-1792  m. Ketverių metų seimas – žydų ijungimo į visuomenę
užuomazgos (Žydų reformos svarstymai)
• XVIII-XIX a. sandūra emancipacijos pradžia;
• Sėslumo zonos sukūrimas 
• Bandymai įjungti žydus į Rusijos imperijos visuomenę ir
rusifikacija 

Esminiai • XIX a. bendruomenėje vykstantys procesai – Haskala,

modernėjimas, sekuliarizacija

faktia (II) •
•
Tautinė autonomija tarpukario Lietuvoje (iki 1925 m.)
Žydų įsijungimas  ir įjungimas į Lietuvos visuomenę
• Holokaustas 
• Bendruomenės atsikūrimas pokariu (tapatybės slėpimas,
antisemitizmas, bet saviveikla ir meno kolektyvai)
• Dalyvavimas atkuriant Lietuvos nepriklausomybę ir bendruomenių
atsikūrimas
 Dezintegracija - LDK

• Binarystė: Žydas – krikščionis (nuo XIV a. pab.)

• Krikščionis – nekrikščionis (ALS 1566 m.)
• Neluomiškumas dėl nekrikščioniškumo
• Įsijungimo sąlyga – krikštas
 Integracijos idėjos

• 1764 m. bendruomenės savivaldos

panaikinimas seimo sprendimu;

• Ketverių metų seimas – įjungimo

nekeičiant religijos idėja ir
akultūracijos skatinimas (lenkų
kalbos išmokimas, perrengimas
europietiškais drabužiais)
 Emancipacijso prielaidos

• Feodalinės – luominės struktūros įrimas

• Pilietinio lygiateisiškumo įtvirtinimo idėja (revoliucinis ir nuosaikus
modeliai);
• Sutapę žydų bendruomenės (tradicionalizmo neigimas ir pasaulietiškėjimas)
bei Europos visuomenių integraciniai siekiai 
 Sąvokos

• •teisių suvienodinimas (rownouprawienie)

• •Įtautinimas/ įpilietinimas (wnarodowienie)
• •Įpilietinimas/ įmiestietinimas (Einburgerung)
 Emancipacijos esmė

• Žydų lygiateisiškumo ir pilietinių teisių įtvirtinimas (Vakarų ir vidurio

Europa);
• Luomo suteikimas – kaip vietos visuomenėje apibrėžimas (Rusijos imperija,
rezervuotas variantas)
• Ekstrimaliausias variantas (propoguotas nuo XVIII a. vid.) – žydo žemdirbio
tipas
 Emancipacijos trukdžiai Rusijos imperijoje

• Demografiniai rodikliai (didelis skaitlingumas ir koncentracija miestuose)

• Teisinė situacija (išskirtinumas teisėje, apmokestinant, politinių teisių
neturėjimas)
• Vyravimas įvairiose ūkio srityse
 "Žydų klausimas"
• Išleisti specialūs statutai (1804, 1835, 1844)
• Žydų padėtį apsprendė:
• - socialinis mobilumas
• -geografinis mobilumas (sėslumo zona)
• -fiskalinės sistemos savitumas (dvigubi mokesčiai)
• Karinės tarnybos savitumai (rekrutai, vaikų karinė tarnyba kaip akultūracijos
būdas)
• Teisių į nuosavybę ribojimas
• Galimybės į išsilavinimą ribojimai
• Rusifikacija (žydų  švietimo sistemos rusų kalbą sukūrimas)
• Bendruomenės institucijų naikinimas (kahalo panaikinimas)
 Tarpukario Lietuva

• Žydai didžiasia tautinė mažuma (7,6 proc.; 13 proc su

Vilniumi)
• Daugiau nei pusė žydų telkėsi didžiuosiuose
miestuose (Kaunas, Ukmergė, Šiauliai, Ukmergė);
• Vidutiniškai žydai sudarė apie trečdalį miestų ir
miestelių gyventojų
• Kalvarija (70 proc.), Ukmergė (50 proc.), Kupiškis (53
proc.)
• 1923-1939 m. emigravo 25 tūkst., nuo IV deš. –
dauguma į Palestiną
Integracijos variantai

• Žydai tarpukario Lietuvos piliečiai

• Kultūrinė autonomija (integracija ar dezintegracija?);
• Integracija be autonomijos

• Sąlygos : lietuvių kalbos mokėjimas, pilietiškumas,

lojalumas
• Dalies lietuvių pasirengimas priimti/ pažinti žydus
(abipusio pažinimo procesas)
• Prasidėjęs ir brutaliai sustabdytas integracijos procesas 
 Tarpukario Lietuvoje prasidėjusių reiškinių
tęstinumas
• Atsiradus galimybei repatrijuoti išvyksta dalis žydų (bėgama nuo
traumatinės patirties ir gyvenimo sovietų sąjungoje)
• Lietuvių kalbos vartojimas tarp istorinių litvakų (šiandien pati bendruomenė
jų skaičiuoja apie 400), pavardžių užrašymo tradicija pagal lietuvių pavardžių
formas
• Stiprus prisirišimas prie Lietuvos - vienintelės Tėvynės
 Asimiliacijos kryptys

• LDK – nuo XVIII a. į lenkų kultūrą

• XIX a. -1918 m. į rusų kultūrą
• Nuo 1918 m. į lietuvių kultūrą
Klausimai:)