Dahl R. Demokratija ir jos kritikai.-Vilnius: Amius, 1994.-P. 23-36, 285-308.

PIRMAS SKYRIUS

Pirmoji transformacija: demokratin miest-valstyb

Pirmoje penktojo amiaus pr. Kr. pusje Graikijoje ir Romoje vyko politini idj ir institucij transformacija, kuri dl savo istorins svarbos lygintina su rato iradimu ar Naujojo Pasaulio atradimu. Si permaina atspindjo nauj pasaulio ir jo galimybi supratim. Tai, kas atsitiko, paprasiausiai galime apibdinti taip: keletas miest-valstybi, nuo neatmenam laik valdom vairi nedemokratik valdov, aristokrat, oligarch, monarch ar tiron, buvo transformuoti sistemas, kuriose daugelis laisv suaugusi vyr buvo galioti kaip pilieiai tiesiogiai dalyvauti valdyme. I ios patirties ir su ja susijusi idj iaugo nauja galimos politins sistemos vizija. ioje sistemoje suvereni liaudis ne tik galiota valdyti pati, bet kartu turi visus resursus ir institutus, reikalingus tai padaryti. Si vizija yra modernij demokratijos idj erdis ir toliau formuoja demokratinius institutus bei demokratin praktik. Taiau moderniosios demokratijos idjos ir institutai aprpia daug daugiau u i paprast vizij. Kadangi moderniosios demokratijos teorijos bei praktika atsirado ne tik i senovs miest-valstybi liaudies vyriausybs palikimo, bet ir i kit istorini patiri, tiek evoliucini, tiek revoliucini, jos yra sunkiai derani element amalgama. Todl ndien demokratijos teorija ir praktika pasiymi nenuoseklumais bei prietaravimais, kurie kartais sukelia didelius sunkumus. Kad padiau suprasti, kaip atsirado amalgama, kuri mes vadiname "demokratija", noriu atskleisti keturis jos svarbiausius altinius. Kartu nuymsiu keist problem, kurios pareikalaus dmesio tolesniuose skyriuose. Tie keturi altiniai - tai klasikin Graikija; respublikonikoji tradicija(mastymas ne tik apie save bet ir apie valstybe), kilusi labiau i Romos ir Vidurami bei Renesanso Italijos miestvalstybi negu i demokratini Graikijos miest-valstybi; atstovaujamosios valdios idja ir institutai; ir politins lygybs logika. Individualizmas,pilieiu teises ir laisves,atstovavimas ir besikurianios institucijos. GRAIKIKOJI PERSPEKTYVA

Nors moderniosios demokratijos praktika tik labai menkai panai klasikins Graikijos politinius institutus, ms idjas, kaip sakiau vade, labai takojo graikai, ypa atnieiai. Kad graik demokratins idjos takingesns negu j institucijos, yra savotika ironija, nes tai, k mes inome apie j idjas, ateina ne tiek i demokratijos alinink rat ar kalb, kuri iliko tik fragmentai, kiek i j kritik.1 Pastarieji vairuoja nuo velni prieinink, toki kaip Aristotelis, nemgs

skurdi viepatavimo, kur, kaip jis man, demokratijos ekspansija daro neivengiam, iki Platono, radikalaus oponento, pasmerkusio demokratij kaip nemok valdi ir vietoj jos gynus aminai patraukli tinkamiausi valdyti moni viepatavimo sistem.2 Kadangi mes neturime graikikos demokratijos teorijos, lygiaverts Locke'o Antrajam traktatui ar Rousseau Visuomens sutariai, nemanoma pateikti tikslaus altinio, atskleidianio graik demokratines idjas. Kad demokratia tam tikru bdu apm lygyb, neabejotina. Bet koki gi lygyb i tikrj? Iki odis "demokratia" tapo populiarus, atnieiai jau apeliavo tam tikr lygyb kaip geidautin j politins sistemos bruo: vis piliei lygyb turti teis kalbti liaudies susirinkimuose (isegoria) ir lygyb prie statym (isonomia) (Sealey 1976, 158). ie terminai iliko, buvo vartojami ir danai laikomi "demokratijos" bruoais. Taiau pirmoje penktojo amiaus pusje, kai "liaudis" (demos) laipsnikai buvo pripainta vieninteliu teistu valdymo autoritetu, odis "demokratija" - liaudies valdia, - atrodo, kartu buvo priimtas kaip tinkamiausias naujos sistemos pavadinimas. Nors daugelio graik demokratijos idj ir demokratins praktikos niuans mes neinome ir gal niekada nesuinosime, istorikai atskleid pakankamai fakt, galinani pamatuotai rekonstruoti penktojo amiaus pr. Kr. pabaigos, tarkime 400 pr. Kr., Atn demokrato pairas. i patogi data enklina laik, kai po Kleistenio reform, pastmjusi Atnus demokratij, prajo truput daugiau nei imtmetis; kai prajo deimtmetis po 411 met (tais metais buvo vl atkurta panaikintoji demokratija); ketveri metai po to, kai trumpas, iaurus ir despotikas Trisdeimties tiron valdymas buvo pakeistas demokratija ir vieneri metai liko iki Sokrato teismo bei mirties. Demokratas, graikas, jau galjo bti perms tam tikrus sitikinimus, kurie tikriausiai buvo plaiai paplit tarp graik, mstani apie politinio gyvenimo esm, ypa apie pol; paplit net tarp antidemokrat, toki kaip Platonas, ir nuosaiki kritik, toki kaip Aristotelis. Taigi galime sivaizduoti ms atniet, vaiktinjant po agor su biiuliu, kuriam jis dsto savo pairas.

Polio prigimtis3

inoma, mes sitikin (taip sako ms atnietis), kad tik per ssajas su kitais galime tiktis tapti pilnateisiais monmis arba, tai jau visikai aiku, kaip mons gyvendinti savo nuostabius sugebjimus. Pati svarbiausia asociacija, kurioje kiekvienas i ms gyvena, auga ir brsta, natralu, yra ms miestas - polis. Ir taip yra visiems, nes mes i prigimties esame socialins btybs. Nors kart ar du a girdjau kak tvirtinant, - galbt tik tam, kad sukelt diskusij, - kad geras mogus gali gyventi u polio rib, nors savaime suprantama, jog nedalyvaudamas polio gyvenime joks asmuo niekada neiskleis ar neparodys t dorybi ir savybi, kurios mones skiria nuo gyvuli. Taiau geram mogui reikalingas ne tik polis, bet ir geras palis. Sprendiant apie miesto savybes, nra nieko svarbesnio u tas aukiausias savybes, kurias savo pilieiuose skatina miestas. Nereikia n sakyti, kad geras miestas yra toks, kuris ugdo gerus pilieius, didina j laim ir skatina juos elgtis teisingai. Ms laimei, ie tikslai harmoningai derinasi; juk tik doras mogus bus laimingas, ir n vienas, manau, negali bti i tikrj laimingas, jei jis kartu nra doras.

Tas pat su teisingumu. Doryb, teisingumas ir laim yra ne prieai, o draugai. Kadangi teisingumas yra tai, kas skatina bendr interes, geras polis turi bti teisingas; ir kaip tik todl jis turi siekti iauklti tokius pilieius, kurie siekia bendro grio. Kadangi tas, kuris vadovaujasi tik savo interesu, negali bti getas pilietis, geras pilietis yra tas, kuris vieuose reikaluose visada siekia bendro grio. inau, kad taip sakydamas galiu pasirodyti reikalaujs nemanom dalyk, kuri danai mes nerasime nei Atnuose, nei kituose miestuose. Taiau negali bti geresnio pilietins dorybs mato u itok: vieuose dalykuose visada atsivelgiama miesto gerov. Kadangi vienas miesto tiksl - ugdyti gerus pilieius, mes negalsime atiduoti j auklti atsitiktinumui ar vien tik eimoms. Ms gyvenimas polyje yra aukljimas, ir gyvenimas ms mieste turi mus formuoti taip, kad mes patys, i savo vidaus, siektume visuotins gerovs. Taigi ms ioriniai veiksmai atspinds ms vidin prigimt. Be to, pilietines dorybes turi stiprinti miesto tvarka bei statym dorybs ir socialin santvarka, galinanti teisingum. Juk didingumas nebt manomas, j eig kas nors turt elgtis neteisingai tam, kad bt geras pilietis, ar turt bti blogas pilietis tam, kad elgtsi teisingai. Todl manau, kad geriausiame polyje pilieiai yra kartu dori, teisingi ir laimingi. Ir kadangi kiekvienas siekia vis gerovs, o miestas nra padalintas i maesnius turtingjir skurdi ar tikini skirtingais dievais miestus, visi pilieiai gali kartu gyventi santarvje. Nemanau, kad visa, apie k kalbu, tinka Atnams ar kitam realiam miestui. Vis tai a laikau modeliu, kur mes velgiame ms proto akimi, kai giriame savo miest u jo dorybes ar"peikiameu ydas. inoma, tai, k sakiau, yra tik vis ms tikjimas. Net jaunasis Platonas negalt su tuo nesutikti. Matai, a esu girdjs j sumaniai kalbant - ir giriantis, kad jis dsts Sokrato mintis, - apie tai, kaip kvaila tiktis, kad paprasti mons valdyt imintingai, ii kad Atnams bt daug geriau, jei jie bt valdomi iminting filosof -manau, toki, kokiu jis pats save sivaizduoja. Taiau ai manau, kad netgi tas, kuris niekina demokratij kaip Platonas, sutikt su tuo, k a pasakiau iki iol. Taiau neabejoju, kad jis nesutikt su tuo, k toliau teigsiu. J palaikyt kiti, nuolat kritikuojantys demokratij dl jos trkum, tokie kaip Aristofanas ir. nereikia n sakyti, kaip visi tie atnieiai, kurie parm Trisdeimt tiron.

Demokratijos prigimtis

Polis, kurio siekiame mes, demokratai (taip galt toliau nekti ms atnietis demokratas), vis pirma turi bti geras polis; o kad polis bt geras, privalo turti k tik mano aptartas savybes. Tuo tikime mes visi. Bet, kad bt geriausias polis, jis turi bti, kaip Atnai, demokratinis polis. Tam, kad demokratinio,polio pilieiai siekt bendro grio, mums nereikia, jog visi bt panas, neturt sav interes ar paskirt savo gyvenim tik poliui. Kas gi yra polis, jei ne toji vieta, kur pilieiai gali pilnateisikai gyventi, o ne tik nuolat bti spiriami atlikti savo pilietines pareigas? Toks spartiei gyvenimo bdas. Bet ne ms. Miestui reikalingi batsiuviai ir laivadirbiai, mrininkai ir skulptoriai, kininkai, priirintys alyvmedi giraites kaime, ir gydytojai, besirpinantys savo pacientais mieste. Kiekvienas pilietis gali siekti dalyk, kuri nesiekia kiti. Todl vieno i ms gris nebtinai turi bti toks pat kaip kito.

Taiau ms skirtumai niekada neturi bti tokie dideli, kad mes negaltume sutarti, kas geriausia miestui, taigi kas yra geriausia visiems, o ne tik kai kuriems. tai kodl kaip ir bet koks geras polis, demokratinis polis neturi skilti du miestus, turtingj miest ir skurdi miest, kuri kiekvienas siekt savo grio. Neseniai girdjau Platon nekant apie pavoj, ir nors jis nra ms atnikos demokratijos draugas, bent jau iuo klausimu mes sutariame. Juk toks miestas but pasmerktas konfliktui, pilietiniai vaidai sunaikint viej gr! Galbt kaip tik todl, kad Atnuose pradjo augti du miestai, ir turtingj mauma pradjo neksti miesto, valdomo skurdi daugumos (ar toki, kuriuos skurdiais laik turtingieji), turtingesnij miestas auksi Trisdeimties tiron valdios. Be to, demokratija turi bti nedidel, ne tik tokia, kad visi pilieiai galt susitikti susirinkime ir itaip veikti kaip miesto valdovai, bet ir tokia, kad visi pilieiai galt painti vienas kit. Kad siekt visuotins gerovs, pilieiai turi pajgti vertinti kiekvieno gerov ir sugebti suprasti bendr gr, kur kiekvienas dalijasi su kitais. Bet kaipgi pilieiai galt aprpti visa, k jie turi bendrai, jei j miestas bt toks didelis, o j demas toks gausus, kad mons nebegalt painti vienas kito arba apvelgti savo miesto kaip visumos? Pers imperija kelia pasibjaurjim ne tik todl, kad ji despotika, bet ir todl, kad, savo milinikais mastais apribodama kiekvien asmen, ji i viso negali bti nedespotika. Bgtauju, kad net Atnai pernelyg iaugo. Sakoma, kad ms demas dabar apima apie keturiasdeimt tkstani piliei.4 Kaip galime painti vienas kit, jei ms tiek daug? Pilieiai, ignoruojantys Asambljos susirinkimus (o taip daro daugelis), neatlieka savo pilietini pareig. Taiau jeigu kiekvienas pilietis visada lankyt Asamblj, ms bt per daug. Ms susirinkimo vieta ant Pnikso kalvos ms vis nesutalpint. Net jei galt sutalpinti, i keturiasdeimties tkstani tegalt kalbti tik keletas oratori, be to, koks oratorius apdovanotas tokiu griausmingu balsu, kad j igirst tokia daugyb? Kaip nusipenjs atletas praranda savo greitum bei judrum ir nebegali dalyvauti aidynse, taip ir ms demo gausa netinka demokratijai. Juk kaip miestas galt bti demokratikas, jeigu visi jo pilieiai negalt danai susirinkti, kad gyvendint savo suvereni valdi, tvarkydami miesto reikalus? Girdjau, kaip keletas Atn piliei skundsi, kad nepaprastai sunku vilktis Pnikso kalv keturiasdeimt kart per metus, o tai mes privalome daryti. Susirinkimai pradedami anksti ryt ir danai utrunka iki sutem, o kai kurie i ms turi ia atkeliauti i tolim Atikos kampeli i vakaro ir sugrti savo kius tik kit dien. Taiau neinau, kaip mes galtume sutvarkyti reikalus, susirinkdami reiau. Be to, kartais mums prireikia net nepaprastj sesij. Taiau Atnus mes valdome ne tik per Asamblj. Miesto reikalus taip pat tvarkome paeiliui dalyvaudami Taryboje, rengianioje Asambljos dienotvark, prisiekusij teismuose ir beveik nesuskaiiuojamose magistratrose. Mums demokratija yra ne tik svarbi sprendim ir statym primimas Asambljoje, bet ir tarnyba pareigybse. Taigi polis nebt tikras ir niekada negalt bti demokratinis, jeigu jo pilietinis korpusas ir teritorija bt didesn negu msikio, - o bt geriau, kad jis bt dar maesnis. Puikiai suvokiu pavoj: mes galime pralaimti kar didelei valstybei. A turiu galvoje ne kitus miestus-valstybes, tokius kaip Sparta, bet gigantikas imperijas, tokias kaip Persija. Na, ia mes turime rizikuoti, ir - k labai gerai ino persai -sudar sjung su kitais graikais, buvome j verti varovai ir net is tas daugiau. Nors mums gali prireikti sjunginink karo metu, net tada mes neatsisakytume savo nepriklausomybs. Kai kas sako, kad mes ir ms sjungininkai galtume sudaryti nuolatin

sandraug, kuriai atsiradus irinktume bendrapilieius mums atstovauti tam tikroje taryboje, sprendianioje karo ir taikos reikalus. Bet a neinau, kaip mes galtume atiduoti savo galiojimus tokiai tarybai ir vis dar isaugoti demokratij ar net likti tikru poliu. Juk mes nebegaltume gyvendinti suverenios valdios nei savo Asambljoje, nei savo mieste. Prie trisdeimt met mano tvas dalyvavo kare su Sparta kritusi piliei laidotuvse, ir ten jis klaussi Periklio, kuris buvo irinktas pasakyti kalb mirusi didvyri garbei. Vliau jis taip danai man pasakojo, k t dien pasak Periklis, kad net iandien a jauiuosi, tarsi pats ten biau buvs. Periklis kalbjo, kad ms santvarka nemgdioja kaimynini valstybi statym; mes veikiau esame pavyzdys kitiems negu pamgdiotojai. i santvarka palaiko daugum, o ne maum; tai kodl ji vadinama demokratika. Jei vilgtersime statymus, matysime, kad jie vienodai teisingi visiems, nepriklausomai nuo asmenini skirtum; kai dl socialins padties, tai kilimas vieojo gyvenimo laiptais priklauso nuo gabum nulemtos reputacijos, o klasini poymi neleidiama painioti su nuopelnais; net skurdas nra klitis ikilti, nes jeigu mogus sugeba tarnauti valstybei, jam netrukdoma tai daryti dl jo neymios padties. Laisv, kuria mes naudojams valdydami, apima ir ms kasdien gyvenim. Nesiekdami pavydiai sekti vienas kit, mes nesijauiame tur teis pyktis su savo kaimynu dl to, kad jis daro tai, kas jam patinka, ir net neirime j piktai. Taiau visas is privataus gyvenimo laisvumas nepaveria ms pilieiais, nesilaikaniais statym. Pagrindin ms garantija prie statym nesilaikym yra pagarba statymams, ypa tiems, kurie saugo skriaudiamuosius. Ir visai nesvarbu, ar tie statymai yra urayti knygoje, ar priklauso tam kodeksui, kurio, nors ir nerayto, negalime sulauyti neusitraukdami negarbs. Periklis kalbjo, kad ms politikai, be politikos, turi tvarkyti savo privaius reikalus, o ms paprasti pilieiai, nors usim gamyba, yra garbingi viej reikal teisjai. Uuot vertin diskusij kaip klit veiksmui, mes manome, kad ji btina, kaip bet kokio imintingo veiksmo prielaida. Trumpai tariant, pasak Periklis, kaip miestas, mes esame Helads mokykla (Thucydids 1951, 104106).

Bendra vizija

Demokratijos idealas, apraytas ms sivaizduojamo atnieio, yra tokia didinga ir avi politin vizija, kad dabarties demokratas sunkiai atsispirt jos kerams. Graik demokratijos vizijoje pilietis yra pilnavertis asmuo, kuriam politika - natrali socialin veikla, grietai neatskirta nuo likusio gyvenimo, ir kuriam valdia bei valstyb - ar, veikiau, polis - nra tolimos bei svetimos nuo jo atsiskyrusios esybs. Politinis gyvenimas yra tik harmoningas asmenins egzistencijos tsinys. Vertybs ne fragmentikos, o susijusios: laim neatskiriama nuo dorybs, doryb nuo teisingumo, o teisingumas nuo laims. Neirint to, apie i demokratijos samprat reikia pasakyti du dalykus. Pirma, kaip vizijos ar idealios tvarkos, jos neturime tapatinti su graik politinio gyvenimo tikrove, kaip kartais atsitinka. Kaip ir pridera kritusij didiajame kare pagerbimui, net garsioji Periklio oracija per laidotuves kaip ir Lincolno kalba Gettysburge panaia proga -buvo tik idealizuotas atvaizdas. Kai ateis laikas, a t pasakysiu apie tikrov. Antra, negalima sprsti apie ios vizijos reikm moderniajam (ar

postmoderniajam) pasauliui, jeigu nesuvokiame, kaip radikaliai ji skiriasi nuo atuonioliktajame amiuje pradjusi vystytis demokratijos idj ir su jomis susijusios demokratins praktikos. Kaip k tik matme, graik poiriu, demokratin tvarka turi atitikti bent jau eis reikalavimus: 1. Piliei interesai turi bti pakankamai harmoningi, kad pilieiai galt turti bendr aik visuotinio grio jausm ir siekt to grio,labai neprietaraujanio j asmeniniams tikslams ir interesams. 2. I io pirmojo reikalavimo iplaukia antrasis: pilieiai turi bti labai homogeniki tam tikru poymiu, kuris prieingu atveju gali sukelti politin konflikt ir smarkius nesutarimus dl vieojo grio. iuo poiriu jokia valstyb negali tiktis bti geru poliu,jeigu jos piliei ekonomin padtis labai nelygi ai jeigu jie ipasta skirtingas religijas, neka skirtingomis kalbomis, ymiai skiriasi savo isilavinimu, ar, akivaizdu, jei jie priklauso skirtingoms rasms, kultroms arba (kaip mes sakome iuo metu) etninms grupms. 3. Pilietinis korpusas turi bti visai maas, idealiu atveju net maesnis u keturiasdeimt ar penkiasdeimt tkstani Periklio laik atniei. Nedidelis demas reikalingas dl trij prieasi. Jis padeda ivengti heterogenikumo, vadinasi, ir disharmonijos, kuri atsirast jam pleiantis ir apimant, kaip Persijoje, mones su skirtingomis kalbomis, religijomis, skirtinga istorija ir etnine priklausomybe, taigi neturinius beveik nieko bendra. Jis btinas ir dl to, kad pilieiai savo miest bei bendrapilieius paint, remdamiesi tiesioginiu stebjimu,patirtimi ir diskusija, leidiania jiems suprasti, koks yra bendras gris ir atskirti j nuo privai ar asmenini interes. Ir pagaliau maas dydis svarbus, jei pilieiai turi susirinkti, kad galt veikti kaip suverens miesto valdovai. 4. Kalbant toliau, pilieiai privalo turti galimyb susirinkti ir tiesiogiai priimti statymus ir politinius sprendimus. io sitikinimo bta tokio stipraus, kad graikai sunki-ai suvok atstovaujamj valdi, dar sunkiau galjo priimti j kaip teist tiesiogins demokratijos alternatyv. inoma, laikas nuo laiko buvo kuriamos miest-valstybi lygos ir konfederacijos. Bet tikros federalins sistemos su atstovaujamomis valdiomis graikai neivyst, i dalies, atrodo, dl to, kad atstovavimo idja negaljo skmingai varytis su giliu sitikinimu, kad teista ir reikalinga yra tik tiesiogin valdia, veikianti per piliei susirinkim.5 5. Taiau piliei dalyvavimas valdioje neapsiribojo tik Asambljos susirinkimais. Jis apm aktyv miesto administravim. Buvo apskaiiuota, kad Atnuose pilieiai uimdavo per tkstant pareigybi - kai kurias buvo renkama, bet daugum patenkama burt keliu.Beveik visas ias pareigybes pilieiai buvo renkami vieneriems metams, tik kart per gyvenim. Net esant santykinai "dideliam" Atn demui, kiekvienas pilietis buvo beveik tikras, kad metams bus irinktas koki nors pareigyb o daugelis taps labai svarbios Penki imt tarybos, nustatinjusios Asambljos dienotvark, nariais.6 6. Pagaliau bent jau idealiai miestas-valstyb turjo likti visai autonomikas. Lyg, konfederacij ir sjung kartais galjo prisireikti gynybai ar karui, bet joms nebuvo leidiama gauti pirmenybs teis prie aukiausi miesto-valstybs autonomij ir susirinkimo suverenitet tos valstybs viduje. Taigi i principo kiekvienas miestas turi bti sau - pakankamas ne tik politikai, bet kartu ekonominiu ir kariniu poiriu. I tikrj jis privalo turti visas slygas, reikalingas geram gyvenimui. Taiau, kad but ivengta pernelyg ymios priklausomybs nuo usienio prekybos, geras gyvenimas btinai turi bti nuosaikus gyvenimas. Taip demokratija buvo susijusi su nuosaikumo dorybmis, o ne su pertekliumi.

Kiekvienas i i reikalavim labai prietarauja moderniosios demokratijos, susijusios ne tiek su miestu-valstybe, kiek su nacionaline valstybe ar alimi, realybei. Skirtingai nuo mao demo ir graik sivaizduojamos teritorijos, alis, net maa, apima didiul skaii piliei, pasklidusi beribje - pagal graikikus standartus - teritorijoje. Dl to pilietinis korpusas daug heterogenikesnis negu, graik nuomone, reikt. Ir i tikrj daugelyje ali pilieiai nepaprastai skiriasi -religija, isilavinimu, kultra, etniniu poiriu, rase, kalba ir ekonomine padtimi. itie skirtumai neivengiamai ardo graik idealo harmonij; ne harmonija, p politinis konfliktas yra modernios demokratins valstybs skiriamasis enklas. Ir, aiku, piliei per daug, kad jie galt susirinkti. Kaip kiekvienam inoma, ne tik nacionaliniu, bet paprastai ir regioniniu, provincijos, valstybs bei municipaliniu mastu vyrauja ne tiesiogin demokratija, o atstovaujamoji valdia. Ir apskritai pilieiai negali uimti administracini pareigybi. Pastarosios ms dienomis, kaip prasta, yra etatini profesional, usiimani vieuoju administravimu, rankose. Pagaliau visose demokratinse alyse laikoma savaime suprantamu dalyku, jog tokie valdymo vienetai, kurie pernelyg smulks, kad leist kak panaaus tiesiogin dalyvavim (kuris buvo graik idealas), negali bti autonomiki, bet, prieingai, turi priklausyti didesnei sistemai; ir negaldami visikai kontroliuoti savo dienotvarks pilieiai iuose mauose vienetuose geriausiu atveju gali kontroliuoti labai nedaug reikal, kuri ribos yra nustatytos didesns sistemos. Taigi skirtumai yra tokie yms, kad jeigu ms hipotetinis Atn pilietis kakaip atsidurt alia ms, jis tiktai nutart, kad, visk sudjus, modernioji demokratija ivis nra demokratija. Kaip ten bebt, gyvendami visai skirtingame pasaulyje, diktuojaniame visai kitoki rib ir galimybi visum, mes galime tik svarstyti, kokiu mastu graik demokratijos vizija tinka ms laikams ar velgiamai ateiiai, ir ar apskritai ji dar tinka. A paliesiu klausim tolesniuose skyriuose.

Ribos

Pagrsta but prieiti daug kam priimtin ivad, kad Atn ir, matyt, daugelio kit demokratini miest-valstybi valdia, politika ir politinis gyvenimas, bent jau velgiant j i demokratins perspektyvos, yra daug pranaesnis u nesuskaiiuojamus nedemokratinius reimus, kuriuose per mums inom istorij gyveno dauguma moni. Net jeigu Antikos miestai-valstybs buvo tik maos salels beribje mogikos patirties jroje, iaip ar taip jos parod, kad mogaus sugebjimai smarkiai virija vargingus standartus, taikytus slogioje daugumos politini sistem praktikoje. Taiau mes neturime leisti, kad is spdingas pasiekimas mus apakint ir trukdyt matyti jo ribas. Be abejons, jam bdingi prasti plyiai tarp politinio gyvenimo tikrovs ir idealo, kuri nuolatin prieastis yra visos pernelyg mogikos savybs. Kokia buvo toji tikrov? Deja, atsakymo dideliu mastu mes neinome ir galbt niekada nesuinosime. Egzistuoja tik rodym uks.7 Jos duoda daugiausia ini apie Atnus, kurie buvo tik vienas, nors ir pats svarbiausias, i keleto imt miestvalstybi. Kadangi klasikos tyrintojai - kaip ir antropologai, atkuriantys vis primat pagal andikaulio nuoskil - yra priversti graik demokratij rekonstruoti i labai yki fakt, j interpretacijos bei vertinimai neivengiamai yra labai subjektyvs. Taiau esama nemaai rodym, kad graik, kaip ir kit ano bei vlesnio laiko moni, politinis gyvenimas buvo ymiai prozikesnis u politinius idealus. Vargu ar reikt tai pabrti, jeigu ms

netakot kai kuri istorik poiris, kad savo nepajudinama itikimybe vieajam griui Atn pilietis gali bti laikomas pavyzdiu visiems laikams.8 Kiek galima sprsti i fragmentik fakt, politika Atnuose, kaip ir kituose miestuose, buvo atkaklus, rstus aidimas, kuriame reikalai buvo danai palenkiami asmeninms ambicijoms. Nors politins partijos modernija prasme neegzistavo, klikos, grindiamos giminysts ir draugysts ryiais, akivaizdiai lm labai daug. Tariamai auktesni bendro grio reikalavimai praktiniame gyvenime nusileisdavo stipresniems eimos ir draug reikalavimams.9 Klik vadai nesidrovdavo pasinaudoti ostrakizmu balsuojant susirinkime, kad itremt savo oponentus deimiai met.10 Nebuvo negirdtas dalykas, kai politiniai lyderiai atvirai iduodavo valstyb, kaip garsiuoju Alkibiado atveju (Thucydides 1951, 353-392). Nors (bent jau Atnuose) piliei dalyvavimas vieajame valdyme buvo iskirtinai aktyvus pagal visus rodiklius, nemanoma nustatyti piliei bendro politinio intereso ir angauotume lygio ar skirting sluoksni dalyvavimo masto. Esama pagrindo tikti, kad tik maesn dalis piliei lank Asambljos susirinkimus.11 Nemanoma pasakyti, kokiu mastu i mauma atstovavo visam demui. Be abejons, lyderiai bandydavo usitikrinti, kad j rmjai dalyvaut, ir Asambljos susirinkimus daugiausia galjo lankyti kaip tik tokie rmjai. Kadangi penktajame amiuje itie rmjai susiddavo i giminysts ir.draugysts ryiais grindiam grupi koalicij, galbt susirinkim nebuvo link lankyti skurdesni ir labiau izoliuoti pilieiai.12 Labai panau, kad daugiausia kalb Asambljoje pasakydavo palyginti nedaug lyderi -geros reputacijos moni, puiki oratori, kurie buvo pripainti denio vadai ir todl nusipeln, kad j klausytsi." Taigi bt klaidinga manyti, kad demokratiniuose miestuose-valstybse graikai ymiai maiau rpinosi savo privaiais interesais ir buvo labiau atsidav vieajam griui negu modernij demokratini ali pilieiai. inoma, taip galjo bti, taiau tokios ivados nepagrindia turimi rodymai. Taiau man atrodo svarbesns ne tiek mogikos silpnybs, demonstruojamos politiniame gyvenime, kiek ribotumai, gldj paios graik demokratijos teorijoje ir praktikoje. Ribotumai, kuriuos, dideliam raytoj, graik demokratij laikani pavyzdine visiems laikams, susierzinimui, turi veikti modernioji demokratijos teorija ir praktika. Nors galima prietarauti, kad vertinti graik demokratij matais, negaliojusiais tuo metu, neteisinga, aiku, jog mes negalime nustatyti, koki reikm j patirtis turi ms laikams, netaikydami mums priimtin mat. velgiant i iuolaikins demokratins perspektyvos, didelis graik demokratijos teorijos ir praktikos trkumas buvo tas, kad pilietyb buvo veikiau iskirianti negu priskirianti (pastarasis bruoas bdingas moderniajai demokratijai). inoma, graik demokratija buvo labiau priskirianti u kitus to meto reimus, ir demokratai, savo santvark lygin su kitomis, tikjo, kad ji turi priskiriant pobd. Toki nuostat jie ireik gerai inomu santvark skirstymu tokias, kur valdo vienas, kur valdo mauma ir kur valdo dauguma. I tikrj "daugumos" valdia iskirdavo daugum. Taiau, kiek galima sprsti, graik demokratai savo demokratijos udarumo nelaik rimtu trkumu. I tikrj, kadangi demokratai mat tik vieno valdios ir maumos valdios alternatyvas, jie galjo paprasiausiai nepastebti, kiek daug asmen faktikai buvo iskirti i "daugumos". Tiek teorijoje, tiek praktikoje graik demokratija buvo iskirianti dvejopa prasme: i vidaus ir iorikai. Miesto-valstybs viduje didelei daliai suaugusij gyventoj buvo nepripastama pilna pilietyb, t.y. teis dalyvauti politiniame gyvenime lankantis liaudies susirinkimuose ir tarnaujant vieose pareigybse. Kadangi Atn gyventoj sudtis yra labai neaiki, vertinimai procentais nepatikimi ir labai skiriasi. Taiau iskirtj kategorijai priklaus ne tik moterys (kaip inoma, jos

buvo iskirtos ir vlesnse demokratijose iki XX amiaus), bet ir nuolat gyvenantys svetimaliai (metekai) bei vergai. Kadangi nuo 451 m. pr. Kr. slyga Atn pilietybei gauti buvo ta, kad abu tvai turjo bti Atn pilieiai, pilietyb praktikai buvo paveldima privilegija, grindiama pirmykiais giminysts ryiais (nors pilna pilietyb buvo privilegija, paveldima tik vyr). Todl nei metekas, nei jo palikuonys negaljo tapti pilieiais, nors daug metek eim gyveno Atnuose i kartos kart ir daug dav Atn intelektualiniam bei ekonominiam gyvenimui penktajame ir ketvirtajame amiuje (Fine 1983, 434). Nors metekai neturjo piliei teisi, be to, bent jau Atnuose, jiems buvo udrausta tapti ems ar nam savininkais, jiems buvo udta daug pilietini pareig (435).14 Jie dalyvavo socialiniame, ekonominiame ir kultriniame gyvenime kaip amatininkai, pirkliai ir intelektualai, turjo teisino ginamas teises, kartais buvo turtingi ir um tam tikr visuomenine padt. Kitaip buvo su vergais, kurie neturjo ne tik pilietini, bet ir apskritai joki statymu tvirtint teisi. statymikai vergai buvo tik j eimininko nuosavyb be joki teisi. Vergovs mastas ir pobdis klasikinje Graikijoje yra rimtos diskusijos objektas (plg. Finley 1980 ir Ste. Croix 1981), taiau demokratiniai miestai-valstybs buvo verg visuomens tam tikra substancine prasme. Jeigu net beturiai pilieiai, nebdami beteisiai, buvo iek tiek apsaugoti nuo piktnaudiavim, jeigu metekus apsaugodavo galimyb laisvai judti, vergai buvo neapsaugoti. Nors kai kuriuos vergus eimininkai ilaisvindavo, jie tapdavo ne pilieiais, o metekais (skirtingai nuo Romos).15 Be to,kaip matme, graik demokratija ir iorikai veikiau buvo iskirianti negu priskirianti. I tikrj tarp graik demokratija neegzistavo. ji egzistavo ir graik poiriu galjo egzistuoti tik tarp to paties polio nari. is poiris buvo siaknijs taip giliai, kad jis fatalikai silpnino pastangas suvienyti vairius miestus didesnius darinius. Tai, kad graik demokratija buvo veikiau iskirianti negu priskirianti, buvo susij su kitu svarbiu j teorijos ir praktikos ribotumu: jie nepripaino, kad laisvs, lygybs, teisi (tiek politini, tiek ir plaiau - mogaus teisi) reikalavimai gali bti universals. Laisv buvo nario - ne moni gimins, o atskiro miesto nario (t.y. pilieio) -poymis.16 "Graik "laisvs" samprata neieidavo u paios bendruomens rib: laisv savo nariams neimplikavo nei civilins laisvs svetimiesiems, gyvenusiems bendruomenje, nei politins laisvs kit, priklausom, bendruomeni nariams" (Finley 1972, 53). Net demokratiniame polyje "laisv reik statymo valdi ir dalyvavim priimant sprendimus, o ne neatimam teisi turjim" (78).17 Treia: kaip dviej pirmj trkum padarinys, graik demokratija buvo esmingai susijusi su maomis sistemomis. Nors maas graik demokratijos mastas turjo kai kuri iskirtini privalum (pvz., tiesioginio dalyvavimo galimyb), jai buvo nepasiekiama daug didelio masto politins sistemos privalum. Kadangi graikai neturjo demokratini priemoni statymo valdi iplsti anapus ankt miesto-valstybs sien, iorini santyki poiriu miestai-valstybs egzistavo hobsikoje prigimtinje bklje, kur viepatavo ne statymas, o prievarta. Jiems buvo sunku susivienyti net prie iorin agresij. Neirint karinio miklumo sausumoje ir jroje, leidusio jiems apsiginti nuo gausesni pers pajg, jie savo jgas gynybiniams tikslams galjo suvienyti tik silpnai ir neilgam. Todl galiausiai graikus suvienijo j ukariautojai, makedonieiai ir romnai. Po dviej tkstantmei, kai lojalumo ir politins tvarkos svorio centras buvo perkeltas daug didesn nacionalin valstyb, demokratijos apribojimas maomis sistemomis buvo laikomas nepagydomu defektu. Demokratijos teorija ir praktika isprogdino siauras polio ribas. Ir nors demokratin mintis neprarado graik vizijos, j pakeit nauja platesns demokratijos, dabar apimanios didiul nacionalins valstybs erdv, vizija.

Penkioliktas skyrius

Antroji demokratin transformacija: nuo miesto-valstybs prie nacionalins valstybs Moderniosios demokratijos idjos ir demokratin praktika yra dviej didij politinio gyvenimo transformacij padarinys. Pirmoji, kaip matme, sismelk senovs Graikij bei Rom V a. per. Kr. ir inyko i Viduremio civilizacijos prie prasidedant krikionikajai erai. Po tkstanio met keltoje Vidurami Italijos miest-valstybi taip pat atsirado liaudies valdia, kuri sunyko Renesanso epochoje. Abiem atvejai demokratini ir respublikonik idj bei atitinkamos praktikos vieta buvo miestas-valstyb. Antra didioji transformacija, kurios paveldtojai esame ir mes, prasidjo demokratijos idjai laipsnikai persikeliant i miesto-valstybs kit istorin viet platesn nacijos, alies ar nacionalins valstybs srit. Kaip politinis judjimas, o kartais ir kaip sigaljusi tikrov, ne tik kaip idja, XIX a. i antroji transformacija gavo didel pagreit Europoje ir anglikai kalbaniame pasaulyje. XX a. demokratijos idja jau tapo nebe siaura doktrina, pripainta tik Vakaruose, maos pasaulio gyventoj dalies, ir kelet imtmei gyvavusi tik neymioje ems rutulio dalyje. Nors toli grau nesigaljusi visame pasaulyje, antroje io amiaus pusje demokratija iuolaikine prasme tapo universalia jga kaip politin idja, kaip siekinys ir kaip ideologija. Antroji transformacija Taiau is antrasis demokratijos idjomis ir demokratine praktika susijs pakitimas smarkiai transformavo demokratinio proceso gyvendinimo samprat. Galingiausia (nors ne vienintel) ios transformacijos prieastis - tai jos perslinkis i miesto-valstyb s nacionalin valstyb. O dabar, be nacionalins valstybs, yra galimyb atsirasti net didesnms, labiau priskirianioms antnacionalinms politinms asociacijoms. Nors ateit numatyti sunku, politins santvarkos apimties iaugimas jau sukr modernij demokratin valstyb, visai skirting nuo miesto-valstybs demokratijos. Daugiau negu du tkstanius met - nuo klasikins Graikijos iki XVIII a. - viena pamatin Vakar politins minties prielaida buvo ta, kad demokratinse ir respublikinse valstybse piliei korpusas bei valstybs teritorija turi bti nedideli - pagal iuolaikinius standartus netgi mikroskopiniai. Paprastai buvo manoma, kad demokratin ar respublikin valdia tinka tik maoms valstybms.2 Taigi polio - mao vieningo giminaii ir biiuli miesto-valstybs - idja ir idealas gyvavo ir po to, kai patys miestai-valstybs visai inyko kaip istorijos reikinys. Neirint spdingo pers pralaimjimo graikams, maas miestas-valstyb negaljo ilgai varytis su didesniu imperinio tipo kaimynu, k aikiai parod Makedonija ir Roma. Daug vliau nacionalins valstybs ikilimas, danai lydimas iplstos nacionalumo koncepcijos, istm miestus-valstybes ir maytes kunigaiktystes. Tik keletas iimi, toki kaip San Marinas ir Lichtenteinas, iliko iki i dien kaip stabus dingusios praeities palikimas.

Dl nacionalini valstybi ikilimo, apytikriai nuo XVII a., demokratijos idja nebt turjusi ateities, jeigu jos vieta nebt persiklusi i miesto-valstybs nacionalin valstyb. Visuomens sutartyje (1762) Rousseau buvo vis dar itikimas liaudies, savo rankose turinios galutin valstybins valdios kontrol, vizijai; tokia valstyb, pakankamai maa tiek gyventoj skaiiumi, tiek teritorija, duoda galimyb visiems pilieiams susirinkti kartu tam, kad gyvendint savo suverenitet per vienatin liaudies susirinkim. Bet neprajo n imtmetis, kai sitikinimas, kad nacija ar alis yra "natralus" suverenios valdios junginys, tapo toks savaime suprantamas, kad savo Svarstymuose apie atstovaujamj valdi Johnas Stuartas Millis, vienu sakiniu konstatuodamas tai, kas jam ir jo skaitytojams buvo priimtina kaip savaime akivaizdi tiesa, atsisak prastins daugiau nei dviej tkstantmei iminties, atmesdamas prielaid, kad savivalda btinai reikalauja tokio nedidelio junginio, jog galt susirinkti visas piliei korpusas (Mill [1861] 1958, 55). Taiau net Millis iki galo nesuvok, kaip radikaliai didelis masto iaugimas neivengiamai transformuos demokratijos institucijas ir demokratin praktik. is epochinis demokratijos vietos pasikeitimas sukl ma maiausiai atuonis svarbius padarinius. Visi kartu jie leidia velgti didiul kontrast tarp moderniosios demokratins valstybs ir senj demokratini bei respublikini valdi ideal ir praktikos. Dl ios prieasties modernj demokratins idjos palikuon kankina protvi prisiminimas, nuolat lydimas lidnos dejons, kad dabarties praktika labai nutolo nuo senovs ideal. (Umirtama, kad pati senovs praktika menkai atitiko senovs idealus.)

ATUONI PADARINIAI Trumpai apibendrinsiu svarbiausius miliniko masto iaugimo padarinius. Tolesniuose skyriuose kelet j aptarsiu ir detaliau. 1. Atstovavimas

inoma, akivaizdiausia permaina yra ta, kad atstovai pakeit senovins demokratijos piliei susirinkim. (Millis vienu sakiniu nubraukia tiesiogin demokratij traktate apie atstovaujamj valdi.) A jau paaikinau, kaip atstovavimas, i pradi nedemokratin institucija, buvo pertvarkytas esmin moderniosios demokratijos element (2 skyrius). Dar keletas odi gali padti suprasti atstovavim. Kaip priemon, padedanti demokratizuoti nacionalini valstybi valdi, atstovavimas gali bti suprastas tiek kaip istorinis reikinys, tiek kaip lygybs logikos pritaikymas didelio masto politinei sistemai. Pirmos skmingos pastangos demokratizuoti nacionalin valstyb daniausiai pasirod alyse, turiniose statym leidiamuosius institutus, kurie turjo atstovauti tam tikriems aikiai diferencijuotiems socialiniams interesams: aristokrat, prastuomens, emvaldi, komercin interes ir pan. Todl, kai judjimai u didesn demokratizacij, sustiprjo, "atstovaujamosios" statym leidybos projektas neturjo bti nuaustas i abstraki demokratini idj voratinklini sil: jau egzistavo konkreios, nors ir nedemokratins statym leidiamosios bei atstovaujamosios valdios. Todl reformos alininkai, kurie ankstyvosiose stadijose retai kada turjo bent menkiausi tiksl sukurti priskiriani demokratij, egzistuojani statym leidiamj valdi siek padaryti labiau "atstovaujama", ipldami balsavimo teis, vesdami toki rinkim sistem, kuri galint

narius geriau atstovauti elektorat, ir utikrindami, kad rinkimai bt laisvi ir siningi. Be to, jie siek utikrinti, kad aukiausioji vykdomosios valdios grandis (prezidentas, ministras pirmininkas, kabinetas ar valdytojas) bt irinkta statym leidiamosios valdios (ar Bendruomeni rm) daugumos arba viso elektorato. Nors is trumpas bendro kelio demokratizacij apraas negali vertinti daug svarbi variacij kiekvienoje alyje, apytikriai kakas panaaus vyko pirmose demokratizuojamose nacionalinse valstybse. Pavyzdiui, tai vyko ikirevoliucinse Amerikos kolonijose - pusantro imto met proto demokratini o vystymosi laikotarpis, kurio svarba danai nevertinama,- ir, isikovojus nepriklausomyb, trylikoje Amerikos valstij. inoma, po nepriklausomybs paskelbimo projektuodami Konfederacijos sutart Amerikos lyderiai turjo sukurti nacionalin kongres faktikai i nieko; ir netrukus po to JAV Kongresas gavo patvaresn pavidal 1787 m. Konstituciniame suvaiavime. Taiau sudarindami Konstitucij delegatai konvencij kaip ieities tak visada m specifinius brit konstitucins sistemos bruous, - ypa karali, dviej rm parlament, ministr pirminink ir kabinet, -nors jie ir pakeit brit model, pritaikydami prie nauj slyg, esani alyje, sudarytoje i trylikos suvereni valstybi ir neturinioje nei monarcho kaip valstybs galvos, nei paveldimj per, reikaling Lord rmams. Nors laikui bgant paaikjo, kad j priimtas pagrindinio vykdomosios valdios subjekto problemos sprendimas rinkj kolegija - neatitinka to meto demokratini impuls, netrukus prezidentas buvo pradtas realiai rinkti tokiu bdu, kur praktikai galima laikyti visuotiniais rinkimais. Britanijoje XVII a. pabaigoje, kur ministras pirmininkas jau tapo priklausomas nuo parlamentins daugumos pasitikjimo, svarbiausias demokratini judjim tikslas nuo 1832 m. buvo iplsti balsavimo teis Parlamento nariams ir utikrinti, kad jo rinkimai bt siningi ir laisvi.3 Skandinavijos alyse, kur kaip ir Anglijoje statym leidiamieji korpusai egzistavo nuo Vidurami, ikilo udavinys ministr pirminink padaryti priklausom nuo parlamento (o ne nuo karaliaus), ir iplsti balsavimo teis parlamento rinkimuose. Tas pat buvo Olandijoje ir Belgijoje. Nors nuo 1789 m. Revoliucijos iki 1871 m. Treiosios Respublikos Pranczijos kelias buvo kiek kitoks (balsavim teiss pltim paprastai lydjo vykdomosios valdios despotizmas), tai, ko reikalavo demokratiniai judjimai, nesiskyr nuo to, kas vyko visur kitur. Kanados, Australijos ir Naujosios Zelandijos politins institucijos buvo suformuotos remiantis j pai kolonijine patirtimi, kuri apm svarbius parlamentins valdios elementus, ir Britanijos bei Amerikos konstitucinmis sistemomis. ios nedidels istorijos tikslas - pabrti, kad judjimai, siek demokratizuoti nacionalini Europos ir Amerikos valstybi valdias, neprasidjo nuo tuios vietos. alyse, kurios nuo XVIII a. pabaigos iki (apytikriai) 1920 m. buvo pagrindiniai skmingos demokratizacijos centrai, statym leidybos struktros, atstovavimo sistemos ir net rinkimai jau buvo gerai inomos institucijos. Todl kai kurios bdingiausios moderniosios demokratijos institucijos, neiskiriant n paios atstovaujamosios valdios, buvo ne tik abstraki samprotavim apie demokratinio proceso reikmes padarinys. Jos atsirado specifikai ir nuosekliai modifikuojant jau egzistuojanias politines institucijas. Jeigu jos bt sukurtos tik demokratijos alinink, besiremiani vien abstrakiais demokratinio proceso metmenimis, rezultatai veikiausiai bt buv kitokie. Taiau bt klaidinga egzistuojani statym leidybos institucij demokratizavim interpretuoti tik kaip egzistuojani institucij adaptacij adhoc* ( iuo atveju (lot. k.) - Red.). Kai demokratijos vieta persikl nacionalin valstyb, politins lygybs logika, dabar taikoma alims, daug didesnms u miest-valstyb, aikiai implikavo, kad didium statym leidybos dabar turi vykdyti ne susirink pilieiai, o j irinkti atstovai.4 Juk tada, kaip ir dabar, buvo aiku, kad, jei piliei skaiius virija ma, nors ir netiksl skaii piliei, galini susirinkti vien viet (ar net jei jie

ir gali tai padaryti, turini galimyb dalyvauti kitaip negu tik balsuojant) proporcija neivengiamai turi vis mati ir mati. Netrukus a detaliau aptarsiu dalyvavimo problem. O dabar noriu pabrti, kad atstovaujamoji valdia nebuvo skiepyta demokratin idj paprasiausiai dl egzistuojani institucij inercijos ar prastumo. Tie, kurie msi modifikuoti tas institucijas, gerai suprato, kad, norint pritaikyti politins lygybs logik didelio masto nacionalinei valstybei, "tiesiogine" piliei demokratij reikia pakeisti (ar bent jau papildyti) atstovaujamosiomis valdiomis. Tai buvo pastebta daug syki, kol Millis galutinai neufiksavo io dalyko kaip savaime suprantamo. Net veicarai, turj ilg susirinkim valdios tradicij savo senoviniuose kantonuose, pripaino, kad nacionaliniai referendumai negali gerai atlikti nacionalinio parlamento funkcij. Taiau, kaip teisingai numat Rousseau Visuomens sutartyje, atstovavimas neivengiamai turjo pakeisti pilietybs ir demokratinio proceso prigimt. Kaip matysime, didelio masto demokratija neturi kai kuri mao masto demokratijos galimybi. Taiau danai nepastebima, kad toks pat teisingas yra ir prieingas dalykas. 2. Neribotas pltimasis Kai atstovavimas tapo priimtinu sprendimu, klitys, susij su demokratinio junginio dydiu, nulemtu miesto-valstybs susirinkimo rib, buvo paalintos. I principo atstovaujamajai valdiai jokia alis negali bti per plati, joks gyventoj skaiius per didelis. 1787 m. Jungtins Valstijos turjo apie keturis milijonus gyventoj. Toks skaiius jau buvo gigantikas pagal idealaus graik polio matus. Kai kurie Konstitucinio suvaiavimo delegatai drsiai numat bsimas Jungtines Valstijos, tursianias imt milijon ar daugiau gyventoj, ir is skaiius buvo galiausiai virytas 1915 m. 1950 m., kai Indija ved savo respublikin parlamentin sistem, joje gyveno apie 350 mln. moni ir j vis daugjo. Iki iol nemanoma nustatyti aukiausios teorins ribos. 3. Dalyvaujamosios demokratijos ribotumai Taiau kaip didesnio masto padarinys, tam tikros politinio dalyvavimo formos poliarcnijose yra i esms labiau ribotos negu jos buvo miestuose-valstybse. Nenoriu pasakyti, kad demokratiniuose ar respublikiniuose miestuose-valstybse dalyvavimas i tikrj pasiek kak panaausdalyvavimo galimybi ribas. Taiau teorikai daugelyje Antikos ir Vidurami miest-valstybi egzistavo tokios galimybs, kuri demokratinje alyje, net palyginti maoje alyje, nra dl didelio jos piliei korpuso ir (tai ne taip svarbu) dl jos teritorijos. Efektyvaus politinio dalyvavimo teorin riba, net naudojantis moderniomis elektronins komunikacijos priemonmis, spariai maja didjant mastui. Dl to vidutinis Jungtini Valstij ar net Danijos pilietis politiniame gyvenime negali dalyvauti taip pat visapusikai kaip vidutinis daug maesnio demo piliei skaiius daug maesnje valstybje. Prie io klausimo a noriau sugrti kitame skyriuje. 4. vairov

Nors priklausomyb tarp masto ir vairovs nra tiesiogin, galima sakyti, kad juo didesnis ir labiau priskiriantis politinis junginys, juo labiau jo gyventojams bdinga politinio gyvenimo vairov, kuri sudaro lokalinis ir regioninis prieraiumas, etnin ir rasin tapatyb, religija, politiniai sitikinimai ir ideologijos, usimimai, gyvenimo bdas ir t.t. Piliei, kuriuos vienija bendras prisiriimas prie miesto, kalbos, rass, istorijos, mit, diev ir religijos, santykinai homogenika populiacija, buvusi rykia Antikos miesto-valstybs demokratins vizijos dalimi, dabar tampa praktikai nebemanoma. Bet, kaip mes galime dabar pastebti, tampa manoma politin sistema, esanti u ikimoderni liaudies valdios alinink koncepcijos rib. Tai atstovaujamoji valdia,

apimanti priskirianius elektoratus ir plai asmens teisi bei laisvi skal, egzistuojanti didelse alyse, kurioms bdinga ypatinga vairov. 5. Konfliktas

Taiau, kaip vairovs padarinys, padidja politinis susiskaldymas; politinis konfliktas tampa neatskiriama politinio gyvenimo dalimi ir politin teorija bei praktika priima konflikt kaip normal, o ne kaip nuo normos nukrypstant politikos bruo. Rykus tokios permainos simbolis yra Jamesas Madisonas, Amerikos Konstituciniame suvaiavime 1787 m. ir vliau j gindamas Fede-ralist ratuose {The Federalist Papers), tiesiai atmet istorin poir, atsispindjusi antifederalistinse nuostatose, pagal kurias pastanga suformuoti tokio groteskiko masto demokratin respublik kaip trylikos valstij federalin sjunga yra absurdika ir ydinga. Genialioje polemikoje Madisonas tvirtino tai k: kadangi interes konfliktai bdingi mogaus bei visuomens prigimiai, o i konflikt raikos negalima nuslopinti nenuslopinant laisvs, geriausias vaistas nuo skaldymosi yra masto didinimas. Tokiu poiriu, prieingu tradiciniam, pozityvus didelio masto nacionalins valstybs respublikins valdios pranaumas yra tas, kad iuo atveju esama tikimybs, jog politiniai konfliktai nepereis smark pilietin vaid, kaip tai bdavo siauresnse miesto-valstybs ribose. Taigi prieingai klasikiniam poiriui, pagal kur galima tiktis, kad homogenikesnis piliei korpusas turs gana vienod bendrojo grio supratim, dabar bendrojo grio svoka atskiediama tam, kad ji galt apimti heterogenikus prisiriimus ir sitikinimus, susiformavusius vairi piliei bendruomenje, kuriai bdinga daugyb prietaravim ir konflikt. Faktikai i svoka yra tiek atskiesta, kad mes esame priversti kelti klausim, ar bendrojo grio idja dabar nra tik gyvas senovins vizijos priminimas. Negrtamos permainos i vizij padar visai netinkam moderniojo ir postmoderniojo politinio gyvenimo slygomis. Prie ios problemos sugrime 20 ir 21 skyriuje. 6. Poliarchija

ie masto pasikeitimai ir jo padariniai - atstovaujamoji valdia, didesn vairov ir konflikt bei skaldymosi iaugimas - padjo atsirasti sistemai toki politini institucij, kurios, kartu pamus, modernij atstovaujamj demokratij skiria nuo vis kit politini sistem, tiek nuo nedemokratini reim, tiek nuo ankstesni demokratij. Tokio tipo politin sistema buvo pavadinta poliarchija. termin a danai vartoju.5 Poliarchija gali bti suprasta keleriopai: kaip pastang demokratizuoti ir liberalizuoti nacionalini valstybi politines institucijas istorinis padarinys; kaip ypatingas politins santvarkos ar politinio reimo tipas, labai skirtingas ne tik nuo vis ri nedemokratini sistem, bet ir nuo ankstesni mao masto demokratij; kaip politins kontrols sistema (tokia, koki vaizdavo Schumpeteris), kurioje aukiausi valstybins valdios pareignai priversti elgtis taip, kad laimt rinkimus politikai varydamiesi su kitais kandidatais, kitomis partijomis ar grupuotmis; kaip politini teisi sistema; arba kaip sankaupa institucij, reikaling didelio masto demokratiniam procesui. Nors tokie poliarchijos interpretacijos bdai yra skirtingi domiais ir svarbiais aspektais, jie neprietarauja vieni kitiems. Prieingai, jie papildo vienas kit. Jie paprasiausiai pabria skirtingus aspektus ar padarinius t institucij, kuriomis remiantis poliarchine politin santvark galima atskirti nuo nepoliarchini. Netrukus a nagrinsiu poliarchij paskutiniuoju aspektu, kaip sistem politini institucij, reikaling didelio masto demokratijai. Tolesniuose skyriuose matysime, kaip poliarchijos raida priklauso nuo tam tikr esmini slyg; kaip, nesant vienai ar daugiau t slyg, poliarchij gali

sulugti; ir kaip po pilietini vaid ir autoritarinio valdymo poliarchija kartais gali bti atkurta. Mes taip pat apsvarstysime dabartin poliarchijos viet pasaulyje ir jos ateities galimybes. 7. Socialinis ir organizacinis pliuralizmas

Kita didesnio masto politin santvark ir nurodytus padarinius - vairov, konflikt bei poliarchij lydinti aplinkyb yra poliarchijoje egzistuojantis didelis skaiius socialini grupi bei organizacij, kurios yra santykinai autonomikos viena kitos ir valdios atvilgiu. Tai priimta vadinti pliuralizmu, arba, tiksliau, socialiniu ir organizaciniu pliuralizmu.6 8. Individo teisi ekspansija

Nors ir ne taip tiesiogiai susijs su masto pasikeitimu, vienas rykiausi skirtum tarp poliarchijos ir ankstesni demokratini bei respublikinisistem yra stulbinanti individo teisi ekspansija, pasireikusi alyse, turiniose poliarchin valdi. Kaip matme 1 skyriuje, klasikinje Graikijoje laisv buvo atskiro miesto, kuriame pilieiai buvo laisvi statymo virenybs ir teiss dalyvauti priimaniame sprendimus susirinkime dka, narysts atributas (r. p. 36 ir p. 455-456; pastaba 16 ir 17). Galima argumentuoti, kad maoje ir santykinai homogenikoje grupje piliei, susijusi giminysts, draugysts, kaimynysts, rinkos ir pilietinio tapatumo ryiais, dalyvavimas kartu su bendrapilieiais priimant visus sprendimus, veikianius vis bendr gyvenim, ir itaip gyvendinama bendruomens savivalda ireikia toki pamatin ir reikming laisv, kad kitos teiss ir laisvs tampa nebe tokios svarbios. Taiau kad atsvertume i idealizuot vaizd, reikia pridurti, kad maos bendruomens paprastai pasiymi ne savo laisve, o savo prievarta, ypa nonkonformist atvilgiu. Net Atnai nebuvo nusiteik toleruoti Sokrato. Tokio iskirtinio asmens kaip Sokratas atvilgiu viepatavo sitikinimas, kad jis neturi "konstitucins teiss" skelbti disidentini pair. Ir prieingai, kaip parodiau 13 skyriuje, alyse, turiniose poliarchin valdi, statymo apibrt ir veiksmingai saugom individo teisi skaiius bei vairov laikui bgant iaugo. Be to, kadangi pilietyb poliarchijose isiplt taip, kad apima beveik visus suaugusius gyventojus, faktikai visi suaugusieji turi pirmines politines teises; vergai, metekai ir moterys, graik demokratijose iskirti i pilnos pilietybs, visi gavo pilietines teises moderniose demokratinse alyse. Galiausiai daug individo teisi (toki kaip teis sining teismo proces) taikoma ne tik pilieiams; jos apima ir kitus, tam tikrais atvejais - visus alies gyventojus. Bt absurdika itok nepaprast individo teisi isipltim poliarchijose paprasiausiai sieti su iaugusio masto padariniais. Taiau net jeigu didesnis visuomens mastas yra tik viena i keletasprieasi, ir veikiausiai ne pati svarbiausia, jis be abejons iek tiek paveiks individo teisi isipltim. Vis pirma, didelio masto demokratija reikalauja poliarchini institucij, ir, kaip matme, ios institucijos neivengiamai apima pirmines politines teises - teises, gerokai pranokstanias tas, kurias pilieiai turjo ankstesnse demokratinse ir respublikinse santvarkose. Negana to, didesnis mastas veikiausiaiskatina atidum teisms, kaip dalyvavimo priimant kolektyvinius sprendimus alternatyvai. Juk iaugus visuomens mastui, kiekvienas asmuo neivengiamai pasta vis maesn vis moni dal ir savo ruotu j pasta vis maesn moni dalis. Kiekvienas pilietis tampa svetimas vis didesnei kit piliei daliai. Socialinius saitus ir asmenin paint tarp piliei istumia socialinis nutolimas ir anonimikumas. Tokiomis aplinkybmis asmens teiss, susietos su pilietybe, -ar, paprasiausiai su asmenybe, - gali tvirtinti asmenins laisvs srit, ko negali padaryti dalyvavimas priimant kolektyvinius sprendimus. Toliau, augant vairovei bei politiniam susiskaldymui, konkurenciniam politiniam konfliktui tampant

normaliu ir pripaintu politinio gyvenimo aspektu, individo teiss gali bti vertinamos kaip politinio konsenso pakaitalas. Jei galt egzistuoti visuomen, kurioje nebt interes konflikt, niekas per daug nepasigest asmenini teisi: ko nori atskiras pilietis, to nort kiekvienas. Nors jokia visuomen niekada nebuvo tokia homogenika ar konsensin, visuomenje, kurioje konsensas yra tvirtas (nors netobulas), didioji dauguma moni galt tiktis priklausyti daugumai taip danai, kad priimant kolektyvinius sprendimus j pamatiniai interesai bt visada apsaugoti. Bet jeigu interes konfliktai yra normalus dalykas ir sprendim padariniai yra labai netikri, asmenins teiss kiekvienam duoda galimyb usitikrinti tam tikr erdv, kurios negali lengvai paeisti paprasti politiniai sprendimai. POLIARCHIJA Plaiausia savo prasme poliarchija yra politin santvarka, pasiyminti dviem bendrais bruoais: 1) pilietyb apima santykinai didel suaugusij dal ir 2) pilietybs teiss apima galimyb stoti opozicijon aukiausiems valdios pareignams ir juos paalinti balsuojant. Pirmasis bruoas poliarchija skiria nuo labiau iskiriani valdymo sistem, kur - nors opozicija toleruojama - valdia ir legali opozicija apribota maa grupe, kaip buvo Britanijoje, Belgijoje, Italijoje ir kitose alyse prie vedant visuotin rinkim teis. Antrasis bruoas poliarchija skiria nuo t reim, kur - nors dauguma suaugusij yra pilieiai - pilietyb neapima teiss prieintis valdiai ir prie j balsuoti, kaip yra moderniuose autoritariniuose reimuose. Poliarchijos institucijos Apibriant konkreiau ir iskleidiant t dviej bendr bruo turin, poliarchij galima apibdinti kaip toki politin santvark, kuriai bdingos septynios institucijos; jos visos turi egzistuoti, kad valdi bt galima laikyti poliarchine. 1. Renkami valstybes pareignai. Valdios politini sprendim kontrol konstitucikai tvirtinama per renkamus pareignus. 2. Laisvi ir siningi rinkimai. Renkami pareignai yra irenkami per danus ir siningus rinkimus, kuriems apskritai nebdinga prievarta. 3. Priskirianti balsavimo teis. Praktikai visi suaugusieji turi teis balsuoti renkant pareignus. 4. Teis balotiruotis. Praktikai visi suaugusieji turi teis siekti renkamj pareigybi valdioje, nors siekiant renkamos pareigybs amiaus riba gali bti auktesn negu gyjant rinkim teis. 5. odio laisv(kritikos laisve). Nesibijodami grietos bausms pilieiai turi teis laisvai reikti savo nuomon apie vairiausius politinius reikalus -kritikuoti pareignus, vyriausyb, reim, socioekonomin santvark ir viepataujani ideologij. 6. Alternatyvi informacija. Pilieiai turi teis iekoti alternatyvi inormacijos altini. Be to, alternatyvi informacijos altini egzistavimas yra saugomas statym. 7. Asociacine autonomija. Kad gyvendint vairias savo teises, skaitant ir pamintas anksiau, pilieiai taip pat turi teis steigti santykinai nepriklausomas asociacijas ar organizacijas, skaitant nepriklausomas politines partijas ir interes siejamas grupes.

Svarbu suprasti, kad ie teiginiai apibdina realias, o ne tik nominalias teises, institucijas bei procesus. Faktikai pasaulio alys gali bti apytikriai klasifikuojamos pagal tai, kokiu mastu kiekviena i i institucij gyvendinama realiai. Todl ios institucijos gali bti laikomos kriterijais, pagal kuriuos sprendiama, kurios alys valdomos poliarcnikai iuo metu arba buvo taip valdomos anksiau. Kaip matysime vliau, toks skirstymas rangais ir tokios klasifikacijos gali bti panaudotos itirti tas slygas, kurios skatina arba slopina poliarchijos egzistavimo tikimyb. Poliarchija ir demokratija Taiau akivaizdu, kad poliarchija mes domims ne tik todl, kad ji yra politins santvarkos tipas, bdingas moderniajam pasauliui. ia ji mus domina vis pirma dl jos santykio su demokratija. Taigi kaip poliarchija yra susijusi su demokratija?

15.1 lentel. Poliarchija ir demokratinis procesas Institutai 1. Renkami pareignai 2. Laisvi ir siningi rinkimai 1.Renkami pareignai 3. Priskirianti balsavimo teis II. Efektyvus dalyvavimas 4. Teis balotiruotis 5. odio laisv 6. Alternatyvi informacija 7. Asociacin autonomija 5. odio laisv 6. Alternatyvi informacija 7. Asociacin autonomija 1. Renkami pareignai 2. Laisvi ir siningi rinkimai 3. Priskirianti balsavimo teis IV. Dienotvarks kontrol III. Apsiviets supratimas reikalingi tam, kad but patenkinti tokie kriterijai I. Balsavimo lygyb

4. Teis balotiruotis 5. odio laisv 6. Alternatyvi informacija 7. Asociacin autonomija

3. Priskirianti balsavimo teis 4. Teis balotiruotis V. Priskyrimas 5. odio laisv 6. Alternatyvi informacija 7. Asociacin autonomija

Trumpai tariant, poliarchijos institutai yra btini didelio masto, ypa moderniosios nacionalins valstybs masto, demokratijai. Problem suformulavus iek tiek kitaip, visi poli aronijos institutai btini didiausiam manomam demokratinio proceso gyvendinimui kokios nors alies valdioje. Sakyti, kad butini visi septyni institutai - dar nereikia sakyti, kad j pakanka. Tolesniuose skyriuose noriau panagrinti tam tikras poliarchikai valdom ali tolesnio demokratizavimo galimybes. Ryys tarp poliarchijos ir demokratinio proceso kriterij parodytas 15.1 lentelje. POLIARCHIJOS VERTINIMAS Demokratams, gyvenantiems alyse, valdomose autoritarini reim, bdinga karta viltis, kad j alis vien grai dien priarts prie poliarchijos. Demokratams, gyvenantiems alyse, ilg laik valdomose poliarchikai, bdingas sitikinimas, kad poliarchija yra nepakankamai demokratika ir turi bti paversta demokratikesne. Taiau, nors demokratai pateikia skirting vizij, nurodani, kokia turt bti auktesn demokratizacijos pakopa, kol kas jokia alis neeng aukiau u poliarchija, ant "anktesns" demokratijos pakopos. Nors demokratini ali, kur poliarchija be pertrkio egzistavo kelet kart ar dar ilgiau, intelektualai danai persisotina jos institucijomis ir niekina jos trkumus, nesunku suprasti, kodl i institucij neturintys demokratai jas laiko labai pageidautinomis, neirint j trkum. Juk poliarchija mogui duoda labai daug teisi ir laisvi. iuo poiriu jai negali prilygti jokia realiame pasaulyje egzistuojanti alternatyva. Nuo poliarchijos neatskiriama plati laisvs ir kontrols zona, kurios negalima grubiai paeisti, nesugriaunant paios poliarchijos. O kadangi, kaip matme, demokratini ali mons siekia ir kit teisi, laisvi bei galiojim, ta esmingoji zona dar labiau isipleia. Nors poliarchijos institutai neutikrina nei tokio lengvo ar aktyvaus piliei dalyvavimo,

koks gali i principo egzistuoti maame mieste-valstybje, nei to, kad valdi atidiai kontroliuot pilieiai ar kad politika visada atitikt daugumos piliei siekius, jie ukert keli kitam kratutinumui, kai valdia ilg laik vykdo politik, giliai eidiani piliei daugum. Negana to, ios institucijos daniausiai neleidia valdiai vykdyti tokios politikos, kuriai daug piliei prietarauja ir stengiasi jai pasiprieinti, energingai naudodamiesi savo teismis ir galimybmis. Nors piliei gyvendinama kolektyvini sprendim kontrol yra silpnesn negu ta stipri kontrol, kuri jis galt gyvendinti, jeigu tiesiogins demokratijos svajon kada nors virst tikrove, piliei galia vetuoti pareign perrinkim ir irinkt pareign politik yra labai didel ir danai skmingai kliudo pareignams vykdyti politik, nepriimtin daugeliui piliei. Taigi lyginant su istorinmis ir dabartinmis alternatyvomis, poliarchja yra vienas nuostabiausi mogaus krini. Taiau, be abejons, ji ne visikai gyvendina demokratin proces. Demokratiniu poiriu galima ikelti daug problem, lieiani iandien egzistuojanias didelio masto demokratines institucijas nacionalinje valstybje. Mano galva, svarbiausios problemos, kurioms bus skirta likusi knygos dalis, yra tokios: 1. Kaip moderniajame ir postmoderniajame pasaulyje manoma (jei ivis manoma) gyvendinti politinio dalyvavimo galimybes, kurios teorikai egzistavo (nors danai nebuvo visikai gyvendinamos praktikoje) nedidelio masto demokratijose ir respublikose? 2. Ar poliarchija suponuoja tokias slygas, kuri neturi ir neturs dauguma ali? Ar dl to dauguma ali nra tinkamos poliarchijai ir linkusios j demokratijos lugim arba autoritarin valdi? 3. Ar didelio masto demokratija apskritai manoma kaip realus faktas? O gal biurokratins bei oligarchins tendencijos neivengiamai panaikina jos esm ir teistum? 4. Ar pliuralizmas, bdingas didelio masto demokratijai, lemtingai nesusilpnina jos galimybi gyvendinti bendrj gr? Ir apskritai,ar bendrasis gris kiek ymesniu mastu egzistuoja realiai? 5. Ir pagaliau ar bt manoma perengti istorin poliarchijos slenkst ir pasiekti tobulesn demokratin proces? Trumpai tarus, ar realiai manoma treioji transformacija, atsivelgiant ms pasaulio ribas ir galimybes?