Tragedija antigone yra vienas is tu kuriniu kuris suzadina mastyma apie teisinguma, valdzia, ir morale.

Kurinyje pasokojama apie karaliu kreonta kurio valdymo stilius yra pagrindinis centras moreales ir
politines valdzios

Kreonto autoritarizmas pasireiskia jo isakymu nesuteikti polineikai garbingo palaidojimo, atskirianti ji

nuo humaniskumo ir moralumo. Tai sukėle konflikta su antigone ir kitais veikejais kurie priesinosi
ramdamiesi asmeniniais etikos principais. Antigone nepaise kreonto isakyumo ir toliauy bandė palaidoti
savo brolio kuna isreiksdama auktesnius zmogaus standartus.

Valdzios laikymasis ir teisės vykdymas yra svarbios stabilumo salygos, tačiau autoritarizmas gali pažeisti
individualias leisves ir teisingumo principus.

Šis konfliktas gali pasieikšti kasdieniniame gyvenime pvz seimoje mokykloje ar darbe, kai skirtingu
žmonių nuomonės yra neisklausomos ar ingoruojamos.

Kreonto autoritarizmas kurinyje atiskleidzia moraliniius ir politinius konfliktus kurie kyla tarp valdzios ir
asmeniniu moraliniu principu.

Tragedija rodo kad valdzios piktnaudziavimas gali tureti tragisku pasekmiu neatkreipus demesio i asmens
teises ir visuomenes teisinguma.

Kreonto mastysena kurinyje yra pagrindinis elementas kuris suteikia kuriniui prasme. Tai yra ne tik kova
tarp asmeniniu isitikinimu ir valdzios teisingumo, bet ir sazines klausimas apie teisinguma ir zmogiskaji
gyvenima kreontas privalo ginti ir vykditi savo isipareigojimus taciau tuo paciu jis susiduria su savo
asmeniniais isitikinimais ir tikejimais jo mastymo pagrindas yra tarp dieviskuju istikinimu kuriuos jis turi
laikytis kaip valstybes valdovas ir valstybes teises kurios gali priestarauti jo asmeniniam isitikinimui.

Kreontas remiasi griežta valstybes tvarka ir istatymais, nepaisant aukstesniu moraliniu isitikimu. Jis
pasirenka laikytis teisiu ignoruodamas zmoniu pagarbos ir dieviskuju isakymu svarba. Toks pziuris sukelia
ne tik konfliktus su kitais veikejais bet ir lemia jo pacio tragedija.

Visuomenine patirtis rodo kad istorines situacijos kai autoritariniai valdovai ignoravo zmogaus teises ir ju
nuomones, sukėlė rimtu moraliniu problemų pvz A hitleris arba J Stalinas. Ignaoravo zmogaus teises ir ju
nuomones prievartave valstybes valdyma sukele daugybe kanciu ir tragediju

Taigi valdovas kaip kreontas siekdamas laikytis savo isipareigojimu del asmeniniu ambiciju ir moraliniu
principu, gali pradėti piktnaudziauti savo valdymu ir tai gali sukelti tragediją.

Kreonto transformacija tragedijoje yra kaip veidrodis atspindintis gilius zmogiskojo egzistavimo ir
valdzios svarstymus. Si personažo kelionė nuo autoritarinio valdovo iki viska praradusio asmenio yra ne
dramatiska kurinio pabaiga bet ir pamoka kuri verčia mus susimastyti apie teisinguma morale ir
žmogiskumą.

Kreonto transformacija akcentuoja tragedijos temą - valdžios ribas ir atsakomybę. Pradėjęs autoritariniu
valdovu, jis patiria nuostolius ir klaidas, išryškindamas, kad netgi absoliuti valdžia negali išspręsti visų
problemų.

Kreonto klaidos siunčia žiniute apie teisingumo ir žmogiškumo svarbą. Jo patirtis parodo, kad
autoritarizmas atneša tik tragediją, o teisingumas ir žmogiškumas stiprina bendruomenę.
Antigonės ir Kreonto konfliktas rodo teisės ir etikos svarbą. Valdžia turėtų būti pastatyta moraliniams
principams, o Antigonės pasipriešinimas simbolizuoja moralės galią.

Kreonto paveikslas "Antigonėje" atskleidžia svarbias temas apie valdžią ir moralę, raginanti apsvarstyti
atsakomybę visuomenės labui. Per Kreonto kelionę nuo autoritarizmo prie sąmoningo supratimo apie
teisingumą.