Autoriteto problema Sofoklio tragedijoje „Antigonė“

Kas yra autoritetas? Tai asmuo kuris daro įtaką kitų žmonių elgesiui bei mąstymui. Mes
kiekvienas autoritetą pasirenkame patys. Asmenys kuriuos mes laikome savo autoritetu būna
ypač gerbiami, kiti žmonės norėdami tapti tokiais kaip jie, seka jų veiksmus ir duoda stiprią įtaką
jų gyvenimui.
Šiandien papasakosiu kaip autoriteto problema atskleidžiama Sofoklio tragedijoje
„Antigonė“. Šiame kūrinyje moteris pateikiama kaip moralinis autoritetas. Moraliniais
autoritetais laikomi tie, kurie yra įgyję kitų pasitikėjimą, ryžtą ir pagarbą. Žmonės į kuriuos reikia
lygiuotis. Yra įvairių autoritetų, tačiau svarbiausias jų tai- autoritetas šeimoje. Tragedijoje
„Antigonė“ parodoma, kad Antigonė gina šeimos ir giminės tradicijas. Jos autoritetas yra šeima.
Net Biblijoje yra sakoma:“Mylėk artimą, kaip save patį“,- todėl akivaizdu, kad šeima turi būti
kiekvieno žmogaus autoritetas. Būtent šia idėja ir paremtas visas tragedijos siužetas.
Neteisingas elgesys su Antigonei brangiais žmonėmis-broliais, išprovokuoja ją pasiryžti tokiam
maištui, kaip pasipriešinimas karaliaus įsakymui. Antigonės broliai žūsta dvikovoje dėl valdžios,
o karaliaus sostą perima dėdė Kreontas, kuris brolį Etioklį įsako palaidoti, o Polineiką palikti
nelaidotą. Antigonei skaudu stebėti tokią neteisybę ir ji pasiryžta priešintis už atitinkamą brolio
pagerbimą. Svarbu suprasti, jog Antigonė nebijo mirties. Antigonė ryžtingai siekė savo tikslo.
Aiškus jos pasakymas:“Aš padarysiu tai, ką liepia pareiga.“ Čia atsispindi Antigonės konkretus
autoritetas ir vertybės.
Žmonėms yra reikalingi autoritetai tam, kad žmogus sustiprėtų, atrastų save ir subręstų.
Tokį pavyzdį mes matome tragedijoje „Antigonė“. Mergina paaukoja savo gyvybę, meilę ir
jaunystę. Antigonės autoritetai ir meilė stipresni už Kreonto įstatymus. Tai įrodo kokia Antigonė
stipri, išdidi ir mylinti. Antigonės charakteris vienas gražiausių istorijoje. Visos jos vertybės ir
autoritetai yra žmogiški ir susiję su morale:Kraujo ryšio vertinimas, žodžio laikymas ir tiesos
sakymas. Šitą viską parodė Antigonė, kokia ji pareiginga ir sąžininga. Tačiau Philipas Holtas
mano, kad Antigonės elgesys atėniečiui vos pradėjusiam žiūrėti tragediją, turėjo atrodyti
nusikalstamas ir skandalingas: moteris, kuri Senovės Graikijoje galėjo būti atsakinga tik už
šeimos sferą ir neturėjo teisės kištis į valstybės reikalus. Taip manoma, nes Senovės Graikijoje
vyrai buvo viršesni už moteris, dėl to Antigonės elgesys jiems galėjo pasirodyti netinkamas.
Tačiau ji parodė, kad svarbiausi autoritetai yra šeima ir giminės. Nors tuo metu moterys buvo
atsakingos už šeimos rūpesčius, Antigonė kaip drąsiausia tragedijos veikėja ryžosi parodyti
kokios gali būti mylinčios, ištvermingos ir gerus autoritetus turinčios moterys. Įrodė, kad jos dėl
savo autoritetų ir vertybių gali eiti mirties keliu. Antigonė yra gražiausias žmogus tragedijoje,
nes laikėsi amžinų, dievų nustatytų papročių ir įstatymų.
Ne mažiau svarbi ir liūdna yra Antigonės mirtis, nes ji nusižudo. Jos meilė savo šeimai ir
nustatyti autoritetai pasako, kad meilė artimui yra stipriau už viską. Antigonės toks poelgis buvo
lyg drąsos įrodymas, kuris leidžia įsitikinti, jog mirtis jai yra tarsi laisvė. Taigi, autoriteto
problemos yra skirtingos. Kiekvienas turim savo autoritetą jį gerbiam ir siekiam tikslo. Kaip
garsus graikų filosofas Demokritas yra pasakęs:“Autoritetu yra tampama, ne gimstama“.