LITERATŪRA.

BIBLIJA

1.Perskaitykite Biblijos Pradžios knygos pasakojimą apie Abraomo išbandymą ir

atlikite užduotis, atsakykite į klausimus, papasakokite savais žodžiais.

ABRAOMO IŠBANDYMAS
1 Po šių įvykių Dievas išbandė Abraõmą. Jis tarė jam: „Abraomai!“ Šis atsiliepė: „Aš
čia!“ – „Paimk savo sūnų, – tęsė jis, – savo vienturtį sūnų Izaõką, kurį myli, nueik į
Morijos kraštą ir paaukok jį kaip deginamąją auką ten viename kalne, kurį tau
nurodysiu.“
Pakilęs anksti rytą, pasibalnojo savo asilą, pasiėmė su savimi du tarnus ir savo sūnų
Izaoką. Prisiskaldęs malkų deginamajai aukai, jis leidosi kelionėn į vietą, apie kurią
buvo jam kalbėjęs Dievas. Trečią dieną Abraomas pakėlė akis ir iš tolo pamatė tą vietą.
„Pabūkite čia su asilu, – paliepė jis tarnams, – berniukas ir aš kopsime į ten.
Pagarbinsime ir sugrįšime pas jus.“
Abraomas paėmė malkas deginamajai aukai ir uždėjo jas savo sūnui Izaokui, o ugnį ir
peilį nešėsi savo paties rankose. Juodu keliavo toliau. Izaokas kreipėsi į savo tėvą
Abraomą: „Tėve!“ – „Aš čia, mano sūnau“, – atsiliepė šis. Jis tarė: „Ugnies ir malkų yra,
bet kurgi avis deginamajai aukai?“ Abraomas atsakė: „Dievas pats parūpins avį
deginamajai aukai, mano sūnau.“ Ir juodu drauge ėjo toliau.
Juodu atėjo į vietą, apie kurią buvo kalbėjęs Dievas. Abraomas pastatė ten aukurą ir
sukrovė malkas. Jis surišo savo sūnų Izaoką ir paguldė jį ant aukure sukrautų malkų.
Tuomet Abraomas ištiesė ranką ir pakėlė peilį, kad nužudytų savo sūnų. Bet
VIEŠPATIES angelas sušuko jam iš dangaus tardamas: „Abraomai! Abraomai!“ – „Aš
čia!“ – jis atsiliepė. “Nekelk rankos prieš berniuką, – tęsė, – nieko jam nedaryk! Dabar
žinau, kad tu bijai Dievo, nes neatsisakei atiduoti man savo vienturčio sūnaus.“ Pakėlęs
akis Abraomas pamatė aviną, ragais įstrigusį krūme. Abraomas priėjo, paėmė aviną ir
paaukojo jį kaip deginamąją auką vietoj savo sūnaus. O tą vietą Abraomas pavadino
„VIEŠPATS parūpins“ vardu, kaip ir nūdien sakoma: „VIEŠPATIES kalne bus
parūpinta.“
VIEŠPATIES angelas pašaukė Abraomą iš dangaus antrąkart ir tarė: „Prisiekiau pačiu
savimi, – tai VIEŠPATIES žodis, – kadangi tu tai padarei, neatsisakei atiduoti savo
vienturčio sūnaus, aš tikrai laiminsiu tave ir padarysiu tavo palikuonis tokius gausingus
kaip dangaus žvaigždės ir pajūrio smiltys. Tavo palikuonys užims savo priešų vartus, ir
visos tautos žemėje gaus palaiminimą per tavo palikuonis, nes tu buvai klusnus mano
balsui.“
Po to Abraomas grįžo pas tarnus. Jie pakilo ir drauge nuėjo į Beer Šebą. Ir Abraomas
likosi gyventi Beer Šeboje.

KLAUSIMAI IR UŽDUOTYS:
1. Apibūdinkite Biblijos Pradžios knygos pasakojimo „Abraomo išbandymas“
pagrindinius veikėjus ir jų tarpusavio santykius.
Dievas- knygoje atrodė savanaudis.
Izaokas- nuoširdi asmenybė
Abraomas knygoje buvo drąsus, ryžtingas, bijojo dievo, pasiaukojantis prieš
dievo valią dėl savo sūnaus.
Tarp Abraomo ir Dievo santykiai atrodė taip: Abraomas labia bijo dievo ir
klauso jo , kol nepasireiškia Viešpaties angelas ir neatveda jo į protą.
2. Sudarykite skaityto pasakojimo sekos schemą ir padarykite išvadą, kaip (ramiai
ar neramiai, piktai, sunerimęs, smalsiai ir t. t.) elgėsi pagrindinis pasakojimo
veikėjas Abraomas.:
1. Abraomas išgirsta Dievo balsą
2. Abraomui liepiama deginti savo sūnų
3. Abraomas leidžiasi į kelionę , apie kurią buvo kalbėjęs Dievas
4. Abraomas pakelia peilį, kad nužudytų sūnų
5.Apsireiškia Viešpaties angelas
6.Abraomas paaukoja aviną , ne savo sūnų ir lieka gyventi Beer Šeboje.
Manau Abraomas jautė šiokį tokį nerimą, nes vis dėl to tai buvo jo sūnus, kurį
norėjo nužudytį.
3. Kodėl Abraomo elgesys mums atrodo keistas ir nesuprantamas?
Pradžioje jis atrodė sunerimęs ir įbaugintas Dievo, nes jis privalėjo paaukoti
savo sūnų, kai apasireiškė angelas Abraomo mąstymas pasikeitė, nes tai buvo
viskas neįtikėtina.
4. Pasamprotaukite, kodėl aukomis šiame tekste galime laikyti ir Izaoką, ir
Abraomą.
Abraomas buvo kankinamas, Dievo , nes turėjo nužudyti savo sūnų ,o sūnui
turėjo būti tėtčio pakelta ranka prieš jį.
5. Pasidomėkite Abraomo gyvenimo istorija (medžiagos ieškokite internete) ir
įrodykite, kad šio žmogaus užduotis – tikėti neįmanomais dalykais.
Abraomui, mūsų tikėjimo tėvui, gyvenime nutinka sukrečiantis dalykas: jam žodį
taria Dievas, apsireikšdamas kaip kalbantis ir jį vardu pašaukiantis Dievas.
Tikėjimas susijęs su klausymusi. Abraomas neregi Dievo, bet girdi Jo balsą.
Manau dauguma tikinčiųjų tokio įvykio neisivaizduoja savo gyvenime, o
Abraomui teko su tokiu neįmanomu įvykiu susidurti.
6. Remdamiesi pirmiau nagrinėtomis Biblijos ištraukomis nuspręskite, kodėl
Dievas, pasirinkęs Abraomą išrinktosios tautos tėvu, pirmiausia siekia išbandyti jo
tikėjimą.
Manau Dievas turėjo įsitikinti ar tikrai verta būtent Abraomui prabilti.
7. Paanalizuokite paties Izaoko elgesį ir jį įvertinkite: kas yra Abraomo sūnus –
bevalė auka ar sąmoningai savo likimą pasitinkantis žmogus.
Izaokas rodė tikėjimą Dievu ir nieko neturėjo prieš tėtčio elgesy, todėl manau jis
jautėsi sąmoningai savo likimą pasitinkantis žmogus.
8. Istorija baigiama laimingai – peilis nepalietė Abraomo sūnaus, Dievas įvertino
pasirinkto žmogaus tikėjimo stiprumą ir pakartojo savo pažadą: „<...> aš tikrai
laiminsiu tave ir padarysiu tavo palikuonis tokius gausingus, kaip dangaus
žvaigždės ir pajūrio smiltys. Tavo palikuonys užims savo priešų vartus, ir visos
tautos žemėje gaus palaiminimą per tavo palikuonis <...>“.
9.1. Savais žodžiais paaiškinkite, ką Dievas pažadėjo Abraomui.
Abraomo tautybė gaus atimtas žemes, ir gyvens taikiai, turės Dievo palaiminimą.
9.2. Raskite citatoje palýginimą A B C (p. 16) ir jį paaiškinkite.
,,aš tikrai laiminsiu tave ir padarysiu tavo palikuonis tokius gausingus, kaip
dangaus žvaigždės ir pajūrio smiltys.’’ Mano nuomone Dievas padarys palikuonis
labia gausingus, nes žvaigždžių ir smilčių yra labia daug pasaulyje.
9.3. Tiesiogine ar perkeltine prasme turime suprasti frazę „užims savo priešų
vartus“? Ką ji reiškia?
Manau tiesiogine prasme, nes iš Abraomo tautos buvo atimta pati tautybė ir jos
palikimas, todėl jie turės geresnį gyvenimą nei prieš tai.