Kalbėjimas

Ką reiškia gyventi ne tik dėl savęs, bet ir dėl kitų ?

Dažnas žmogus žino pasakymą, jog žmogus gimsta vienas ir miršta vienas. Tad tai parodo, kad
žmogus yra unikalus individas, nuo kurio ir priklauso paties žmogaus gyvenimo eiga, peripetijos bei
svarbiausia – sėkmė. Tad dažnas žmogus bent menkai yra egoistas, kuris rūpinasi tik savo gerove.
Tačiau net ir kiekvienam esant bent menkiausiam egoistui, kas yra visiškai normalu, stengiasi
atsižvelgti ir į kitus žmones ir jų poreikius bei niekada nepamiršta aplinkinių. Kitu atveju, žmogus net
nesiteikia atsižvelgti į kitus ir tai daro jį visišku egoistu. Bet kokiu atveju, kad ir kokių žmonių bebūtų,
supratingi žmonės laikosi idėjos, kad gyvenimas ne vien dėl savęs, tačiau ir dėl kitų yra tiek pat
svarbus, kaip ir rūpestis sau pačiam. Na, o pavyzdžių, kuriuose žmonės gyvena ne vien sau, labai daug
galima rasi įvairiuose literatūriniuose kūriniuose. Rašytojai mėgsta įdėti dalele, žmogaus gyvenimo
patirties ar išgyvenimo. Taigi, šiandien kalbėsiu tema, ką reiškia gyventi ne tik dėl savęs, bet ir dėl
kitų?

Visų pirma, pasirinkimas gyventi dėl kitų, tai aukštesnis tikslas, kuris daro žmogų kilnesniu.
Gyvenimas dėl kitų, tai pasiaukojimas. Manau, kad gyventi tik sau gali tie, kuriems nieko nereikia ir
jie daro tik sau, dirba tik sau ir nevertina kitų pastangų. Vienas man iš geriausių pavyzdžių kuris mane
moko gyventi ne tik sau ir padėti kitiems yra Sofoklio tragedija- Antigonė , parašyta remiantis Tėbų
mitų ciklu. Antigonės žygdarbis yra pavyzdys šiuolaikiniams žmonėms. Nuo ko gi viskas prasidėjo.
Antigonės broliai Polineikas ir Eteoklis susiginčijo dėl valdžios. Eteoklis išvijo Polineiką ir užėmė sostą.
Tada Polineikas su savo armija puolė miestą, ir broliai dvikovoje žūsta, karaliaus valdžia perima jų
rūstusis dėdė Kreontas. Jis įsako Eteoklį palaidoti, o Polineiką palikti nelaidotą. Žuvusiųjų sesuo
Antigonė nepaklūsta įsakymui ir ryžtasi palaidoti brolį. Tačiau Ismenė, Antigonės sesuo, yra savotiška
jos priešingybė. Ji paklusni, baili ir nedrąsi mergina. Ji mano, kad nė viena moteris negali prieštarauti
vyrams. Taip pat Kreontas yra išdidus Tėbų karalius, kuris pamiršo, kad yra tik žmogus, kuris turi
paklusti dievams. Antigonė vis dėl to palaidoja savo brolį Polineiką užberdama žemių ir padedama
gelių. Dėdė Kreontas sužinojęs, ką padarė Antigonė labai supyksta, nes ji nesilaiko jo įstatymų. Jai
nesvarbūs jo įstatymai ir ji laikosi tik dievų įstaymų ir ji nebijo likt nubausta. Kreontas už tai ją
nubaudžia, jis įsako ją užmūryti oloje. Haimonas Antigonės sužadėtinis bando išgelbėti ją, bet
nespėja ir nusižudo. Euridikė Kreonto žmona bei Haimono motina pamačiusi savo sūnaus mirtį taip
pat nusižudo. Po jos mirties Kreontas supranta savo padaryta klaidą. Jis lieka gyvas, bet kenčia dėl
savo puikybės. Taigi, reikia gyventi ne tik dėl savęs, bet ir dėl kitų, nes, priešingu atveju, gyvenimas
nebetenka tikslo. Juk vienas iš gyvenimo tikslų ir yra ne tik būti laimingam pačiam, bet ir daryti
laimingais kitus.

Visų antra, visi žmonės gyvenantys šiame pasaulyje yra skirtingi ne tik savo rasę, kalbą ar religiniais
įsitikinimais, bet svarbiausia, kad jie skiriasi savo charakteriu ir požiūriu į gyvenimą, kylančias
problemas. Visi žmonės yra egoistiški, besirūpinantys tik juos dominančiais dalykais ir problemomis,
kiti, tuo tarpu, pamiršta apie save ir rūpinasi kitais. Tai labiausiai atskleidžia graikų
mitas ,,Prometėjas”. Prometėjas- graikų mitologijoje- vienas iš titanų, nepaprastai galingas milžinas,
kėsinęsis į pasaulio valdžią. Prometėjas iš molio ir vandens nulipdė žmogų. Atėnė įkvėpė žmonių
kūnams gyvybę. Prometėjas, nors pats buvo titanas, rėmė Dzeusą, kovojusį su jo gimine. Tačiau kai
Dzeusas, pamatęs pirmųjų žmonių trūkumus, nutarė juos išnaikinti ir sukurti tobulesnę giminę,
Prometėjas pasipriešino jo valiai. Prometėjas manė, kad ir esamus žmones galima patobulinti. Ir
nutarė tai padaryti: danguje pavogęs ugnies atnešė jos į Žemę. Ligi tol žmonės gyveno urvuose,
nemokėjo statyti plytinių namų, dailidės darbų, nesugebėjo skirti metų laikų. Prometėjas išaiškino
žmonėms, kodėl žvaigždynai bei šviesuliai pateka ir nusileidžia, išmokė skaičiavimo ir rašto. Be
Prometėjo, žmonės nebūtų gebėję prisijaukinti gyvulių, pasistatyti laivų, pasigaminti vaistų, išsikasti
metalų, suprasti sapnų ir kitų pranašingų ženklų. Kitaip tariant, titanas Prometėjas atnešė žmonėms
dieviškojo žinojimo kibirkštėlę ir padarė juos kultūringus. Tai milžiniška dovana, nors ji tebuvo menka
absoliutaus žinojimo dalelė – žmonėms vis dėlto neleista žinoti ateities ir suprasti daugelio kitų
dalykų. Titanas, turėdamas ateities matymo galią, žinojo, kad dėl savo poelgio sulauksiąs bausmės,
bet negalėjo jos išvengti: nei apsukrumu, nei atvirai priešinantis neįmanoma pakeisti už Dzeusą
viršesnių trijų lemties deivių Moirų valios. Dzeusas už jo nustatytos tvarkos griovimą rūsčiai nubaudė
Prometėją: įsakė kalviui Hefaistui jį prikalti prie uolos tolimuose Kaukazo kalnuose, kur atskrisdavęs
erelis ir lesdavęs jo kepenis, o šios vis ataugdavo. Prometėjui buvo lemta kentėti prirakintam ilgus
amžius, kol jį išvadavo garsus karžygys Heraklis. Dzeuso nubaustą titaną žmonės garbino kaip savo
geradarį, laikė net žmonijos sukūrėju, kultūros nešėju. Taigi žmogus-tai nuolat bendruomenėje
esantis ir gyvenantis individas. Tai protaujanti būtybė, kuri nuolat susiduria su įvairiausiais vertybių,
gyvenimo kelio pasirinkimu.

Apibendrindama norėčiau pasakyti, kad graikų mitai mus moko padėti kitiems suteikti jiems dar
viena šansą gyventi iš naujo. Jie moko blogį pakeisti į gėrį, o patį blogį nuvyti šalin. Manau, kad
šiuolaikiniame pasaulyje liko nedaug žmonių, kurie yra ne egoistiški. Dauguma žmonių dabar
domisi tik savo problemomis, o padeda kitiems žmonėms tik norėdami gauti naudos. Taigi,
ar išlikęs tikrasis nuoširdumas ir tikrosios vertybės mūsų dienomis? Manau, kad taip. Yra likę
žmonių, kurie nuoširdžiai rūpinasi kitais ir puoselėja nemirštančias vertybes. Tai – gyvos
sielos žmonės. Tačiau tokių, deja, mažuma. O kiti tik naudojasi tokių žmonių gerumu ir jų
nevertina.
 ŽIEŽMARIŲ GIMNAZIJA

2022 METŲ PAGRINDINIO UGDYMO PASIEKIMŲ

LIETUVIŲ KALBOS IR LITERATŪROS
EGZAMINO (ŽODŽIU) TEMA

Ką reiškia gyventi ne tik dėl savęs, bet ir dėl kitų?

Mokinė: Agnieška Budrytė

Mokytoja: Renata Kisnierienė
 Žiežmariai
2022

Agnieška Budrytė (IIgb kl.)

PLANAS
Ką reiškia gyventi ne tik dėl savęs, bet ir dėl kitų?

I. Įžanga.
Dažnas žmogus žino pasakymą, jog žmogus gimsta vienas ir miršta vienas. Tad
tai parodo, kad žmogus yra unikalus individas, nuo kurio ir priklauso paties
žmogaus gyvenimo eiga, peripetijos bei svarbiausia – sėkmė.
II. Dėstymas.
Gyventi tik sau gali tie, kuriems nieko nereikia ir jie daro tik sau, dirba tik sau ir
nevertina kitų pastangų.
a) Pasirinkimas gyventi dėl kitų, tai aukštesnis tikslas, kuris daro žmogų
kilnesniu. Gyvenimas dėl kitų, tai pasiaukojimas. (Sofoklis ,,Antigonė”).
b) visi žmonės gyvenantys šiame pasaulyje yra skirtingi ne tik savo rase,
kalba ar religiniais išsitikinimais, bet svarbiausia, kad jie skiriasi savo
charakteriu ir požiūriu į gyvenimą, kylančias problemas. (Graikų
mitas ,,Prometėjas”).
III. Apibendrimas.
Graikų mitai mus moko padėti kitiems suteikti jiems dar viena šansą gyventi iš
naujo. Jie moko blogį pakeisti į gėrį, o patį blogį nuvyti šalin.