Kada žmogus jaučia gyvenimo pilnatvę?

Kiekvieno žmogaus gyvenimas – tai tam tikrų įvykių serija. Nuo jo priklauso ir
gyvenimo pilnatvė. Vieni iš svarbiausių dalykų, be kurių neįsivaizduojama gyvenimo
pilnatvė yra šeima, namai, meilė, galbūt kokie nors pomėgiai. Aš manau, kad žmogus
taip pat jaučia gyvenimo pilnatvę tada, kai jis yra ieškantis, trokštantis pažinimo bei rodo
visada norą tobulėti ir tada, kai dirba kokį nors darbą.

Žmogus jaučia gyvenimo pilnatvę tada, kai jis ieško, trokšta pažinti ir jo ieškojimai
atskleidžia nuolatines jo pastangas tobulėti. Nors ieškojimas gali trukti ir visą gyvenimą,
tačiau tokiu būdu žmogus ieško savo gyvenimo prasmės, savo pašaukimo, bando save
pažinti, ko nors siekia. Tik bandydamas pažinti save žmogus įgyja svarbios
gyvenimiškos patirties. Išsipildžius vieniems norams, atsiranda naujų troškimų, todėl
neįmanomas pastovus, ilgalaikis pasitenkinimas. Žmogus privalo būti ieškantis, veiklus,
kūrybingas, trokštantis pažinti pasaulį, norintis surasti gyvenimo prasmę. Šioje žemėje
žmogus yra neapsaugotas nuo sunkumų, jis pats turi išbandyti ir, galbūt, praeiti
klystkelius, patirti dievišką malonę ir nuosmukio kančią. Norint pajausti gyvenimo
pilnatvę yra labai svarbu pažinti, ieškoti. Tokie ieškantys bei norintys pažinti ir sužinoti
vis daugiau žmonės buvo Apšvietos epochoje. Vienas iš Apšvietos garsių žmonių Ž. Ž.
Ruso yra pasakęs ,,Atgal į gamtą!” Šioje epochoje žmonės buvo skatinami būti gamtoje,
suprasti jos grožį. Žmonės stengėsi pažinti Žemę, kad galėtų pagerinti gyvenimą joje.
Apšvietoje buvo manoma, kad švietimas, pažinimas ir žinojimas galės padaryti
visuomenę geresne. Būtent toks veikėjas, trokštantis pažinti ir daug siekiantis, yra
vaizduojamas Apšvietos epochos rašytojo J. V. Gėtės filosofinėje tragedijoje ,,Faustas”.
Faustas – pagyvenęs Viduramžių mokslininkas. Jis vaizduojamas jau pavargęs nuo
mokslo tiesų ir iš knygų pasisemtos išminties. Faustas ima trokšti ir ilgėtis patirtinio
gyvenimo, kuris suteikia tam tikrų jausmų. Iš ,,Fausto” dangaus prologo galima suprasti,
kad Faustas siekia viską suprasti, pasiekti. Praeities istoriniuose laikotarpiuose, taip pat
buvo aktuali gyvenimo pilnatvės tema. Apšvietoje buvo manoma, kad pažinimas ir ieškojimas
gali suteikti džiaugsmo. Taigi, koks turėtų būti žmogus, kad pajaustų gyvenimo pilnatvę?

Būtent toks veikėjas, trokštantis pažinti ir daug siekiantis yra vaizduojamas

Apšvietos epochos rašytojo J. V. Gėtės filosofinėje tragedijoje „Faustas“. Kūrinyje
autorius svarsto sudėtingus pasaulio pažinimo bei žmogaus prigimties klausimus.
Kūrinio veikėjas Faustas trokšta iš gyvenimo gauti kuo daugiau. Jis nori pažinti
gyvenimą, kuo daugiau patirti kas skirta žmogui.Veikėjas yra mokslininkas, tačiau jį ne
tik vilioja mokslo paslaptys, bet ir įvairios aistros, potyriai. Faustas pradeda trokšti
pilnatvės jausmo, tai yra patirtinis gyvenimas,nes jis pavargo nuo savo rutinos kurioje
vyrauja mokslų tiesos ir knygų išmintis.Patenkinti savo troškimus jam padeda šėtonas
Mefistofelis,kuris parodys viską, ką gali ir, jeigu Faustas ištars ”Sustok, akimirka žavi!“,
Fausto siela atiteks Mefistofeliui. Žmogui kaip jis nėra baisus sandėris su velniu, nes
Faustiškasis žmogus yra toks, kuriam po kiekvieno noro išsipildymo atsiranda naujų
troškimų, todėl jis neturi ilgalaikio pasitenkinimo. Nors ir norėdamas pažinti meilę jam
trukdo velnias pažeisdamas jo jausmus. Fausto gyvenimo prasmė ir žmogiškosios
būties pilnatvė išlieka nesibaigiantis pažinimas.

Faustas – pagyvenęs Viduramžių mokslininkas. Jis vaizduojamas jau pavargęs nuo

mokslo tiesų ir iš knygų pasisemtos išminties. Faustas ima trokšti ir ilgėtis patirtinio
gyvenimo, kuris suteikia tam tikrų jausmų. Iš ,,Fausto” dangaus prologo galima suprasti,
kad Faustas siekia viską suprasti, pasiekti. Kaip Mefistofelis pasakė: ,,nurimtų tik
dangaus žvaigždes nuraškęs”. Tai rodo, kad pilnatvę jis pajaus tik ko nors siekdamas,
ieškodamas, pažindamas. Taigi, žmogus pajaučia gyvenimo pilnatvę, kai jis turi
galimybę ieškoti naujų potyrių, kai gyvenimas būna tarsi nesibaigianti kelionė pilna
atradimų. Taip pat žmogus gyvenimo pilnatvę jaučia dirbdamas kokį nors darbą.

3 žodžiai