Gamtos reikšmė H.

Radausko poezijoje

Henrikas Radauskas Henrikas Radauskas

Kaštanas pradeda žydėti Lietus

Velniop nueina aukštas menas, Lietus plonom stiklinėm kojom 

Ir nebegalima liūdėt, Po visą sodą bėginėja. 
Kada pavasarį kaštanas Lazdyno žalsvos šakos moja, 
Už lango pradeda žydėt. Džiaugsmingai krūpčioja alėja. 

Jis verčia lyti karštą lietų Miško aikštelėj senas beržas 

Ir pūsti vėjus iš pietų, Iškėlė žalią kiaurą skėtį, 
Jis žydi taip, kad išsilietų Ir iš vandens purienos veržias 
Kaip upės širdys iš krantų, Pasaulį auksu sužavėti. 

Kad nuo stalų nulėktų knygos, Geltonu vingiu žaibas liejas, 

Kad alptų tvankūs vakarai, Nurieda dundesys platus. 
Kad imtų siausti tokios ligos, Po visą žemę bėginėja 
Kurių nežino daktarai, Stiklinėm kojom tas lietus. 

Kad viskas degtų ir putotų,

Kad paukščiai švilptų, kol užkims,
Kad naktį motinos raudotų,
Namo negrįžtant dukterims...

O medžiuos dega tylios žvakės -

Baltuos žieduos rausvi taškai, -
Ir pareini namo apakęs,
Ir plunksna rašalą taškai.

Remdamiesi pateiktais eilėraščiais ir atsakydami iš eilės į pateiktus klausimus, parašykite rišlią pastraipą.
Pabraukti klausimų sakiniai turi būti pavartoti jūsų darbe. Pastraipos pavadinimą parašykite tik tada, kai
baigsite kurti pastraipą. Jūsų pavadinimas turėtų paaiškinti, ką H. Radausko poezijoje reiškia gamta.

Gamta Radausko eilėraščiuose - grožio atspindys

Dažna H. Radausko poezijos tema – gamta. Ji vaizduojama kaip grožio šaltinis.

Jo eilėraščiuose neretai pastebima spalvų dermė. Pavyzdžiui, eilėraščiuose ,,Kaštanas pradeda žydėti“ ir
,,Lietus“ minimos tokios spalvos kaip balta, rausva, žalia bei geltona. Mano manymu, balta spalva padeda
perteikti gamtos tobulumą ir slypintį gėrį, nekaltumą joje. Rausva simbolizuoja romantišką polėkį, žalia –
harmoniją, o geltona suteikia energingumo ir laimės įspūdį. Šios spalvos padeda sukurti pakilią,
džiaugsmingą ir gyvybingą nuotaiką. Tokią nuotaiką taip pat paryškina kuriamas dinamiškas vaizdas.
Būdvardžiai ir veiksmažodžiai atlieka svarbu vaidmenį. Žodžiai: ,,žydi“, ,,degtų‘‘, ,,putotų‘‘, ,,tylios‘‘,
,,krūpčioja‘‘, ,,veržias‘‘, ,,platus‘‘ ir ,,plonom‘‘- labiausiai atskleidžia dinamiškumą. Vaizduojamai gamtai
tai suteikia galybės – joje viskas įmanoma. Suteikia gamtos pabudimo įspūdį. Eilėraštyje ,,Kaštanas pradeda
žydėti“ gamtos pasaulio grožio jėgą pabrėžia ryškios personifikuotos hiperbolės . Tai matoma citatose:
,,Kad paukščiai švilptų, kol užkims‘‘ ir ,,Kad alptų tvankūs vakarai‘‘. O eilėraštyje ,,Lietus“ metaforos -
,,Lietus plonom stiklinėm kojom‘‘, ,,Miško aikštelėj senas beržas\Iškėlė žalią kiaurą skėtį“ ir ,,Geltonu
vingiu žaibas liejas‘‘- sukuria tapybišką  gamtos grožį. „Akivaizdu, kad H. Radausko kuriamas gamtos
pasaulis yra labai gyvybingas, nes poetas į gamtą žvelgia dailininko akimis.