Epocha Pagrindiniai Istorinis Kultūrinis Autoriai Biografinis Kūryba ir Kūriniai, kūrinių tematika, problematika, idėjos

epochos bruožai kontekstas kontekstas kontekstas kūrybos bruožai

RENESANSAS XIV-XVI a. Renesansas Livonijos Naujas Visą gyvenimą „Katekizmas“ (1547)- pirmoji lietuviška knyga. Svarbiausia knygelės dalis
prasidėjo XIV karas (1558- požiūris į skyrė „Knygelės pačios bylo lietuvininkump ir žemaičiump“. Tai pirmas originalus
a. Italijoje, o 1583); žmogų – tai parapijiečių lietuviškas eilėraštis. Knygelė pati kreipiasi į skaitytojus. Iškeliama mokslo
XV a. Išplito Liublino laisva, religiniam svarba, kad didžiausios vertybės – mokslas ir tikėjimas: mokslas atvers tikrąjį
Europoje. Tai unija (1569); išsilavinusi švietimui, kelią į gyvenimą, o tikėjimas – žmogaus gyvenimo pamatas. Iškeliamos religinės
mokslo ir meno į LDK ėmė asmenybė, Martynas parengė ne vieną problemos, žmonių tamsumo problema; lietuviai neturi savo rašto, lietuviškų
klestėjimo skverbtis kuri geba Mažvydas religinio turinio knygų, bažnyčioje kalbama svetima kalba.
epocha. lenkų k. ir savarankiška (apie 1510-1563) knygą lietuvių k.
Literatūroje kultūra, i priimti Svarbiausias
vaizduojamas bajorai ir sprendimus, darbas – pirmoji
ir aukštinamas miestiečiai vadovaujasi lietuviška knyga
protingas, pradėjo sąžine ir „Katekizmas“
išsilavinęs, sparčiai protu.
tvirtas ir lenkėti. Mikalojus Buvo „Postilė“ (1599). Prakalba parašyta lenkų k., nes kreipiamasi į sulenkėjusius Lietuvos didikus ir
stiprus, Spausdintos Daukša išsilavinęs, („Prakalba į kunigus. Ragina puoselėti gimtąją kalbą, aiškina, kad ji – prigimtinis dalykas, ją
Reformacija knygos ( 1527-1613) mokėjo malonųjį kiekvienam duoda Dievas. Kalba ugdo svarbiausiais vertybes- vienybę,
besidomintis
mokslu (1517) atsiradimas: keletą kalbų, skaitytoją“) patriotiškumą. Gimtoji kalba turi būti valstybinė kalba, ja turi būti kuriami
žmogus. Gutenbergo turėjo įstatymai, rašomos knygos, mokoma. Pirmą kartą apibrėžta tautos samprata: tautą
Lietuvių Kontrrefor Biblija. nemažą sudaro tėvų žemė, papročiai ir kalba.
literatūrai macija – Jėzuitai biblioteką.
didžiausią įtaką pasipriešini įkūrė Buvo Problema: lietuviai nepuoselėja gimtosios kalbos, užmiršta savas tradicijas,
padarė mas Vilniaus patriotas, nutautėja.
reformacija: ji reformacijai. kolegiją narsus
paskatino raštų Įsteigtas (1570). kovotojas
gimtąja kalba jėzuitų dėl
atsiradimą. ordinas, XV-XVI a. gimtosios
Keliamos kuris rėmė rašomi kalbos teisių.
Katalikų Lietuvos
tautiškumo, bažnyčią. metraščiai. Gerai Jo kūryba Svarbiausia tema – žmogaus (Mikalojaus Radvilos Rudojo) ir valstybės (LDK)
patriotiškumo, mokėjo atskleidžia meilę vaizdavimas. Poetas su meile aprašo Lietuvos miškus, upes, ežerus, gausybę
mokslo svarbos lotynų k. Jį tėvynei, buvo žvėrių, žuvų, laukus, kur ,,šnara baltieji linai“, ąžuolus, nuo kurių varva medus.
ir gimtosios globojo tikras patriotas, Aprašytos Lietuvos pergalės Livonijos kare, Lietuvos aukštuomenės puoselėta
kalbos idėjos. Jonas Radvanas Mikalojus siekė parodyti valstybės ideologija, valstybės geografinis, istorinis, kultūrinis vaizdas.
(apie XVI a. vid. Radvila pasauliui, kokia Problema: kokia turi būti lietuvio laikysena, kai tautai gresia pavojus? Kodėl
– po 1592)
Rudasis. galinga mūsų svarbu išlaikyti valstybingumą?
valstybė ir kokie Sąžiningumas, dorumas, meilė tėvynei – svarbiausios vertybės, kurias turėtų
garbingi žmonės puoselėti kiekvienas žmogus.
čia gyvena.
Herojinis
epas/poema
„Radviliada“ –
siekis parodyti
ateinančioms
kartoms, kokia
didinga buvo
Lietuva ir kokie
narsūs mūsų
protėviai.
 Abejonės dėl XVII a. LDK buvo Kūrybą, Odė „Telefui Likui“. Tematika – žmogaus menkumo, likimo baimė. Fortūna –
pasaulio Europoje vykdoma pašaukimą laikė nepastovumo, kitimo simbolis – vaizduojama kaip besisukantis ratas, kuris tai
suvokimo, kurį kilo daug Katalikų brangiausiu savo iškelia į šlovės viršūnę, tai sviedžia į apačią. Laimingas žmogus yra tas, kuris
nulėmė karų. Tai bažnyčios gyvenimo turtu. išmintingas, kantrus, susitaiko su likimo permainomis.
suvokimas, kad lėmė reforma. Mylėjo Lietuvą, Odė „Pauliui Kozlovijui“. Vaizduojamas Vilniaus gamtos grožis. Žmogui būtinas
pasaulis nestabilią Jėzuitų šlovino ją poilsis dvasios ramybei atgauti, pradėtiems mažiems darbams paversti dideliais.
nepažinus, socialinę, įsteigta eilėmis. Lyrinis subjektas kviečia draugą Paulių Kozlovijų atitrūkti nuo kasdienių rūpesčių.
nepasitikėjimas ekonominę Vilniaus
savimi. situaciją, kolegija
Pasikliaujama nyko pertvarkyta į
Dievu ir tikėjimas universitetą
likimu. pasaulio (1579).
Žmogaus tvarka ir Ypač Motiejus
BAROKAS XVII a. gyvenimas žmogaus suklestėjo Kazimieras
nepastovus, didybe. Vilnius. Sarbievijus
(1595-1640)
vienintelė Svarbus
tikrovė – 1655m. vaidmuo
anapusinis Rusijos teko teatrui:
pasaulis, o kariuomenė jis buvo
žemiškas pirmą kartą idėjų
pasaulis – Lietuvos skleidimo ir
tuštybių istorijoje žmonių
tuštybė. užėmė ugdymo
Žmogus Vilnių, priemonė.
abejojantis, bet Kauną ir
doras, Gardiną.
pamaldus.
 Švietėjai buvo XVIII a. Apšvieta – Sąmoningai Epinė didaktinė poema „Metai“. Tikroviškai vaizduojamas Vyžlaukio valsčiaus
įsitikinę, kad lietuviai filosofijos pasirinko lietuvininkų bendruomenės, kovojančios dėl savo papročių, kalbos, tautinės
protas yra gyveno amžius. tarnauti lietuvių tapatybės, gyvenimas. Aprašomi būrų darbai skirtingais metų laikais, jų
esminis dviejose Prancūzai tautinei paklusimas dieviškajai tvarkai, santykiai su ponais, kitataučiais kolonistais.
žmogaus valstybėse: išleido bendruomenei, Iškeliama gamtos kaip būrų gyvenimo mokytojos svarba, darbu matuojama
prigimties Mažojoje „Enciklopedi aktyviai gynė žmogaus vertė. Akcentuojama prigimtinės lygybės idėja.
bruožas. Jie Lietuvoje ją <...>“ lietuvių kalbą ir Problematika: vargingas lietuvių gyvenimas, jų darbai, priešiški būrų ir ponų,
pripažino ir (Rytų (35t.) kultūrą, ragino lietuvių ir kitataučių santykiai. Nutautėjimo pavojus, gamtos ir žmogaus ryšys.
vertino tik Prūsijoje) ir LDK dėl išlikti lietuvių Pasakotojas visažinis, artimas autoriui, atlieka patarėjo vaidmenį.
protu LDK. Kilus aukštuomenė kultūrai Poemoje teigiama, jog nebrangindami ir negerbdami gimtosios kalbos, papročių,
paaiškinamus 1709- s dirbančiais išsižadėdami savo protėvių gyvensenos, toldami nuo gamtos ir Dievo, būrai
dalykus, 1710m. nutautėjimo lietuviais. praranda viežlybumą. Viežlybas yra tas „Metų“ žmogus, kuris sąžiningai atlieka
kritiškai marui išmirė kultūra buvo Kūrybinis savo darbą, negirtuokliauja, yra garbingas, dievobaimingas, doras. Būrai turi
vertino religiją. dauguma sumenkusi, o palikimas nėra kovoti su savo ydomis (tinginyste, nevalyvumu, polinkiu į vagystes) dėl asmeninio
Svarbi žmonių Mažosios Mažojoje Kristijonas didelis: poema tobulumo ir bendruomenės išlikimo.
APŠVIETA XVIII a. lygybės idėja Lietuvos Lietuvoje Donelaitis (1714- „Metai“, šešios
(Ruso teigė, lietuvių. Jų lietuvių 1780) pasakėčios, keli
kad gamta vietas kultūra šiuo eilėraščiai
žmones sukūrė apgyvendino laikotarpiu vokiečių kalba.
lygius, tik kolonistai patyrė Jo kūrinius
luomų sistema šveicarai, kultūrinį išleido
iškreipė jų prancūzai, pakilimą: Karaliaučiaus
santykius). kuriems pradedami universiteto
valdžia rengti profesorius
suteikė daug lietuvių Liudvikas Rėza.
privilegijų; kalbą
tai įžiebė mokantys
nesantaiką mokytojai,
tarp vietinių kunigai,
lietuvių ir pastatyta
kolonistų. naujų
mokyklų.
 Tai revoliucijų, Prancūzijos Lietuvoje Gimė ir augo Kūryba turi Eilėraštis „Odė jaunystei“. Aukštinama jaunystė, noras keistis ir keisti pasaulį,
sukilimų, tautų revoliucija susikūrė Naugarduke, daug sąsajų su kūrybinės energijos šlovinimas. Protestas prieš kasdienybę, dvasios menkystę,
išsilaisvinimo 1789m. slaptosios studijavo Lietuva, jos tikrovę. Problema: koks gyvenimas prasmingas? Lyrinis subjektas iš pradžių
laikotarpis. Prarandamas Filomatų ir Vilniaus istorija ir kreipiasi į jaunystę, vėliau pats susitapatina su naująja karta, kurią vienija
Todėl valstybingu Filaretų universitete, kultūra. veržlumas, jėga, maksimalių siekių siekimas.
romantikai mas 1795 draugijos. dalyvavo Mickevičius Sonetas „Akermano stepės“. Kelionės motyvas, tėvynės ilgesys. Problema: kaip
skleidė laisvės m., Lietuva slaptoje save laikė gyventi netekus Tėvynės? Lyrinis subjektas žavisi svetimo krašto grožiu, bet tas
gyvenime ir ir Lenkija 1864- Adomas Filomatų bendros grožis nenumalšina gimtojo krašto ilgesio. Žmogus, praradęs tėvynę, jaučiasi kaip
kūryboje patenka į 1904m. dėl Mickevičius draugijos Lietuvos ir tremtinys, jo kančių nenuslopina net įspūdingas svetimo krašto grožis.
idėjas, carinės spaudos (1798-1855) veikloje, Lenkijos
pirmumą teikė Rusijos lotyniškais todėl buvo valstybės
tam, kas imperijos rašmenimis suimtas, piliečiu, vadino
natūralu, sudėtį. draudimo kalinamas, o Lietuvą savo
įgimta, vengė Drastiškai atsirado tik vėliau tėvyne.
dirbtinumo. vykdoma Lietuvos ištremtas į
Kūrybą suprato rusifikacija. istorijai Rusiją.
kaip įkvėpimą, 1831m. būdingas
paslaptingą sukilimas fenomenas – Kūrybingiausias „Anykščių šilelis“ – romantinė lyrinė poema. Pirmoje dalyje vaizduojamas jau
būseną, prieš Rusijos knygnešystė, periodas 1857- išnykęs šilelis. Jo buvęs grožis atgyja pasakotojo atmintyje, vaizduotėje .Antroje
padedančią valdžią. buvo 1859 m. Šiuo dalyje plėtojama miško ir lietuvio tema, ryškus miško nykimo motyvas.
geriau pažinti. Sukilimą kuriamos laikotarpiu Prisimenami pagoniškos Lietuvos šventieji ąžuolai, kurie pradėti kirsti priėmus
ROMANTIZMAS XIX a. Kūryba – numalšinus slaptos parašytas ir krikštą, vėliau kertami karų ir marų metais, o galutinai sunaikinti XIX a. viduryje,
aukščiausia uždaromas lietuviškos Antanas „Anykščių prasidėjus pramoniniam girių naikinimui. Poemos kalbantysis tarsi susitapatina su
vertybė ir Vilniaus mokyklos. Baranauskas šilelis“ – poema, visais ir kalba apie lietuvių santykį su gamta.
gyvenimo universitetas (1835-1902) kuri yra ne tik Miško likimas – tėvynės likimas: Antano Baranausko aprašytas Anykščių šilelis –
prasmė. . poeto kūrybos amžinas, nesunaikinamas, iškirstas, išparduotas ir vėl atželiantis, atgyjantis poetų
Svarbiausi 1863m. viršūnė, bet ir giesmėse. Tai nenugalėtos tėvynės metafora.
tautinio sukilimas žymiausias XIX
romantizmo taip pat buvo a. lietuvių
bruožai – nuslopintas. poezijos
herojiškos Po jo kūrinys.
praeities, uždrausta
liaudies lietuviška Tikroji Žymiausias Eilėraštis „Užtrauksime naują giesmę“. Kvietimas pakeisti gyvenimą, veikti,
kūrybos, spauda pavardė – spaudos pasitikti naują laiką. Tai giesmė jaunystei, aktyvumui. Lyrinis „aš“ vertina
gimtosios (1864). Jonas draudimo žmones, kurie aukojasi dėl tėvynės, smarkia tuos, kurie yra bailiai ir negins savo
kalbos Lietuvių k. Mačiulis laikotarpio žemės. Kalbama iš tautos vedlio pozicijos.
aukštinimas, uždrausta poetas. Poezijoje Eilėraštis „Vakaras (Ant ežero Keturių Kantonų)“. Gamtos grožis, tėvynės
patriotinių vartoti Maironis išreiškė to meto ilgesys. Tėvynė mylima ne už tai, kad ji puošni, didinga ir garsi, o todėl, kad ji
(1862-1932) tautinius siekius, mūsų šalis.
idealų mokyklose ir
teigimas. įstaigose. dėl to vadinamas
tautinio
atgimimo
dainiumi.
 Visuomenės Spaudos 1883m. „Varpo“ Eilėraštis ,,Labora“. Raginimas dirbti visuomenės labui. Eilėraščio kalbantysis
interesai buvo draudimo nelegaliai steigėjas ir skelbia tiesas, kuriomis pats yra įsitikinęs, gina žmogaus pareigą gyventi veikliai ir
svarbesni už laikotarpis pradėtas leidėjas. prasmingai. Suvokdamas gyvenimo trapumą, dvasios tingumo pavojus, eilėraščio
asmeninius (1864-1904) leisti Verčiamas žmogus gina žmogaus teisę įprasminti savo gyvenimą tarnyste žmogui ir tėvynei.
poreikius. laikraštis stojo į Idėjos – darbuotis visuomenės labui – tai doras, aukštas ir kilnus idealas.
Vyrauja „Aušra“ kunigų Eilėraštis „Varpas“. Kvietimas drauge dirbti tėvynės labui. Problema – dvasiškai
tautiniai, (Jonas seminariją, abejingi žmonės, kurių tautinė sąmonė yra užmigusi. Eilėraščio žmogus nereiškia
visuomeniniai Basanavičius bet buvo asmeninių nuotaikų, neišsako savo jausmų – jam svarbus visų, stojančių į darbą
idealai, ), nuo pašalintas visuomenės labui, noras išjudinti Lietuvą. Jis trokšta, kad jo skelbiamos idėjos
religiniai 1889m. dėl keltų ryžtą dirbti.
interesai, pirmasis „pašaukimo Varpas – žmogaus gyvenimo, kvietimo bendram darbui simbolis.
herojiški inteligentijai stokos“. Eilėraštis išspausdintas 1889m. pirmajame laikraščio „Varpas“ numeryje.
žygiai, skirtas Savo „Tautiškoje giesmėje“ – įprasminta visa tautinio atgimimo epocha, skelbiami
žmogaus laikraštis lėšomis pagrindiniai tautos idealai. Svarbiausios žmogaus gyvenimo vertybės turėtų būti
XIX a. pab. – XX a. pr. pasiaukojimas „Varpas“ Vincas Kudirka išvyko meilė tėvynei, darbas jos labui, vienybė, dora.
dėl tėvynės. (Kudirka). (1858-1899) studijuoti į
Varšuvą.
Buvo stipriai
veikiamas
lenkų
kultūros,
tačiau
pasirodęs
laikraštis
„Aušra“
paskatino
žengti kartu
su bundančia
Lietuva.
 REALIZMAS IR XX a. pr. 1904m. Suaktyvėjo Kaip ir Jonas Biliūnas – Novelė „Ubagas“. Aprašomas pasakotojo ir senelio Sabaliūno susitikimas,
NEOROMANTIZMAS ryškios dvi gegužės 7 literatūrinis, daugelis to lyrinės pasakojama skaudi Petro Sabaliūno santykių su sūnumi istorija. Iškeliama vaikų ir
kryptys: dieną kultūrinis, meto psichologinės tėvų santykių problema, žmogiškumo, pagarbos tėvams trūkumas. Skriaudos ir
realizmo ir panaikintas visuomenini šviesuolių, lietuvių novelės kaltės tema. Pasakotojas – jautrus, skaudžiai išgyvena svetimą dramą, jaučia kaltę,
neoromantizmo spaudos s gyvenimas. jaunas pradininkas. o senelis Petras Sabaliūnas – jaunystėje geras, doras, darbštus žmogus, labai
. Realistai lotyniškais Buvo pradėti susirgo Nepakentė mylėjęs bites ir vaikus, dabar nelaimingas, sūnaus išvarytas iš namų, tačiau
kūryboje rašmenimis leisti džiova. Ligai neteisybės, gebantis atleisti,.
sprendė draudimas. laikraščiai, paūmėjus drąsiai „Vagis“ – psichologinė novelė. Pasakotojo Jokūbo susidūrimas su vagimi. Šis
psichologines, žurnalai. atsidėjo vien reikšdavo savo įvykis pakeitė visą jo gyvenimą. Jokūbas – doras, sąžiningas, tikintis ūkininkas.
Jonas Biliūnas
moralines ir 1905 m. 1910m. kūrybai. Kai nuomonę. Nusižengęs Dievo įsakymui „Nežudyk“ visą gyvenimą buvo nelaimingas, jautė
(1879-1907)
socialines tautinės pasirodė negalėdavo kaltę, atgailavo. Svarbiausia žmogaus teisėja - sąžinė.
problemas. Ši revoliucijos pirmasis rašyti, Apysaka „Liūdna pasaka“. Pasakojama dramatiška Juozapotos ir Petro Banių
literatūra Lietuvoje lietuviškas diktuodavo gyvenimo istorija. Banių šeimos likimą nulėmė 1863m. sukilimas. Didžiausias
sukūrėdramatiš pradžia, dienraštis žmonai. dėmesys skiriamas Juozapotos dramai atskleisti. Juozapota – svajojanti apie
ką, individualų sukviestas „Vilniaus Brandžiausia laimingą gyvenimą, vaiką, mylinti, ištikima, po vyro žūties – dvasiškai palūžusi.
charakterį, Didysis žinios“, s kūrybos Petras Banys – trokštantis geresnio gyvenimo, laisvės, siekiantis aprūpinti savo
veikiantį Vilniaus 1906m. laikotarpis šeimą.
realioje – seimas. pastatyta 1905-1907.
socialinėje pirmoji
aplinkoje. 1914 m. lietuviška Juozas Tumas – Spaudos Apysaka „Dėdės ir dėdienės“ – pasakojimas apie trijų žmonių – Severjos,
Kūrinio prasidėjo opera Vaižgantas draudimo Mykoliuko ir Rapolo Geišės – likimus, nulemtus socialinės tikrovės bei
Pirmasis (1869-1933) metais uoliai charakterio ypatybių. Visažinis pasakotojas pristato Mykoliuką. Šis veikėjas
pasakojimas „Birutė“,
paremtas pasaulinis surengta dirbo nuolankus, darbštus, tylus ir vienišas, tačiau geba prakalbinti smuikelę, grodamas
priežasties ir karas. pirmoji tėvynės tą pačią melodiją išgauna įvairiausius jos atspalvius. Jo gyvenimą nušviečia meilė
pasekmės lietuvių labui, kūrė Severiutei, gražiausiai kaimo merginai. Meilė priverčia susimąstyti apie savo
1918 m. lietuviškas gyvenimą, tačiau Mykoliukas supranta, kad mylimajai nieko negali pasiūlyti, nes
principu, dailės
vasario 16 mokyklas, pats nieko neturi, ją vesdamas nuskriaustų brolio vaikus. Mykoliukas susitaiko su
įvykiai dėstomi paroda,
dieną platino likimu, tampa Dzidoriumi Artoju, ištekėjusi Severija jam tarsi neegzistuoja.
nuosekliai, kurioje savo
Lietuvos draudžiamą Severija taip pat nesipriešina likimui. Išteka už daug vyresnio Rapolo Geišės,
kalba paprasta. darbus
Tarybos spaudą. patiria daug skausmo. Rapolas Geišė iš pradžių atrodo už visus pranašesnis, tačiau
Gyvenimą eksponavo
nariai Visada po baudžiavos panaikinimo netekęs vietos dvare glaudžiasi pas brolį, vengia
vaizdavo tokį, Mikalojus
pasirašė pasirengęs darbo, nes nepratęs dirbti.
koks jis buvo. Konstantinas
Lietuvos ginti
Čiurlionis.
Neoromantikų Nepriklauso lietuvybę, Visi veikėjai artimi gamtai, nuolankiai susitaiko su savo likimu.
Steigiasi
kūrybos centre mybės Aktą. asmens ir
įvairios
–žmogaus draugijos, tautos laisvę.
išgyvenimai. partijos. Nevengė
Juos domino savo
saviugdos, tautiečių ir
tautos likimo pakritikuoti,
klausimai, atskleisti jų
tapatybės ydas.
paieškos.
Žymiausi Buvo Istorinė drama „Skirgaila“. Dramoje vaizduojama XIV a. Lietuva, Skirgailos –
neoromantikai išsilavinęs, valdovo, atsidūrusio tarp dviejų kultūrų (pagonybės ir krikščionybės), ir žmogaus -
– V. Krėvė, J. veiklus. tragedija.
Tumas – Skaityti Sprendžiamos žmogiškumo, tikėjimo, valstybingumo, asmeninės laimės
Vaižgantas, mėgo nuo problemos, pasirinkimo problema: kokį gyvenimą pasirinkti? Garbingą mirtį ar
Šatrijos vaikystės, gyvenimą, pasmerkiant gėdai mylimą moterį? Ar paaukoti savo įsitikinimus dėl
Ragana. ypač tautos gerovės? Kaip išlikti doram kritinėse situacijose?
domėjosi Kunigaikštis Skirgaila – kenčiantis, nelaimingas, vienišas, mylintis Lietuvą,
istorija, žiaurus; kunigaikštytė Ona Duonutė – išdidi, pamaldi, kenčianti, mylinti,
tautosaka, nelaiminga; Keleris – pamilęs Oną Duonutę, narsus, garbingas; vaidila Stardas –
Rytų ištikimas seniems dievams, drąsus ir garbingas.
Vincas Krėvė – religijomis ir Žiaurumas, kerštas naikina žmogiškąją prigimtį. Nusižengęs žmogiškumui lieki
Mickevičius kultūra. vienišas ir nelaimingas. Atsakomybė už Lietuvą, už savo tautos likimą reikalauja
(1882-1954) Buvo asmeninės laimės aukos.
ambicingas,
išdidus,
maištingas,
nuolat
ieškantis ir
užsispyręs –
visada
pasiekdavęs
užsibrėžtų
tikslų.

Buvo Ji – romantinės Apysaka „Sename dvare“. Pasakojama apie dvaro gyvenimą: buitį, namiškių
religinga, pasaulėjautos, santykius, taip pat jų santykius su giminaičiais, bendravimą su kaimiečiais, kurie
neabejinga krikščioniškų nuolat kreipiasi į dvarą pagalbos ar norėdami išspręsti ginčus. Atskleidžiamas
menui, ypač pažiūrų rašytoja, dvasinis moters pasaulis, jos sielos grožis, pareigos supratimas.
muzikai ir pirmoji lietuvių Keliamos gyvenimo prasmės, laikinumo, trapumo, aukos, asmeninės laimės
literatūrai. literatūroje problemos. Bajorų nutautėjimo, gimtosios kalbos nykimo, valstiečių tamsumo
Vertybines sukūrusi dvaro, problemos.
nuostatas kaip kultūros Moters charakterį atskleisti padeda „Mamatės užrašai“.Ji labai tikinti, jautri ir
formavo skleidėjo, pareiginga. Mamatė mėgsta muziką, knygas, tačiau savo pomėgius slopina, nes
Šatrijos Ragana
(1877-1930)
šeima. paveikslą. svarbiausia jai vaikų lavinimas. Juos lavina vadovaudamasi krikščioniškąja
Šatrijos Literatūrą morale: ugdo jų meilę menui, moko užjausti vargstančius ir kenčiančius. Mamatė
Ragana praturtino rūpinasi ne tik savo šeima – ji sielvartauja, kad jos aplinkos žmonės vis labiau
troško intymiu lenkėja, nesupranta jos noro mokyti prastuomenę lietuviškai. Ji žavisi paprastais
tarnauti pasakojimu. sodiečiais, jų lietuviška dvasia.
tėvynei, jos Kūrinyje iškeliama paprasto sodiečio švietimo ir auklėjimo idėja.
žmonėms,
juos šviesti
ir mokyti.
XX a. VIDURIO Simbolizmas – Stalino Vincas Mokydamasi 1932-1933 m. „Altorių šešėly“ – intelektualus psichologinis romanas. Vaizduojami Liudo
MODERNIOJI kūrė užuominų, diktatūros Mykolaitis – s kunigų parašė vasario išgyvenimai, analizuojamas dvasios pasaulis. Aiškinami personažo elgesio
LITERATŪRA Putinas
subjektyvių pradžia (1893-1967) seminarijoje svarbiausią savo motyvai, jo prieštaringą charakterį lemiantys veiksniai. Pagrindinis romano
potyrių pasaulį, SSRS (1924) dėl savo kūrinį – romaną konfliktas: kaip suderinti kunigo ir poeto pašaukimą. Kunigo gyvenimo būdas,
kurio centre Pasaulinė pašaukimo „Altorių šešėly“. mąstysena, įpročiai Vasariui, poetiškos prigimties žmogui, yra svetimi.
simbolis, ekonominė suabejojo, Prisitaikyti, pritapti prie jų – vadinasi, išsižadėti savęs, pasmerkti save lėtai
dvasinio krizė (1929- bet vis dėlto dvasinei mirčiai. Tačiau Vasaris – ne romantizmo laikų maištininkas, kuris vienas
pasaulio 1933) kunigu buvo stoja prieš visus, kad galėtų eiti pasirinktu keliu. Savo svyravimais, nuolatinėmis
materialus Antrasis įšventintas. abejonėmis jis labiau primena pasirinkusį vienatvės ir individualaus protesto kelią.
atitikmuo. pasaulinis Mokėsi Vasaris negali prisitaikyti prie kunigų gyvenimo normų, bet nesiryžta aktyviai
karas (1939- Sankt pasipriešinti, nes pats nėra tikras dėl savo pašaukimo, jį stipriai veikia socialinė
Avangardizmas 1945) Peterburgo aplinka. Todėl jam lieka vienas kelias – grimzti į save, tyliai maištauti ir kentėti,
– netradicinis Klaipėdos dvasinėje nuolat mintyse analizuojant savo ir kitų poelgius, žodžius ir jausmus. Esminis
menas. Jam krašto akademijoje, romano „Altorių šešėly“ klausimas – pašaukimo klausimas.
būdingas sukilimas. vėliau Pasakotojas komentuoja ir analizuoja personažo poelgius, išgyvenimus, stengiasi
atsiribojimas Mažoji Šveicarijoje būti objektyvus, tačiau dažnai juntama, kad pritaria Liudui Vasariui, užjaučia jį,
nuo realizmo ir Lietuva studijavo teisina. Daug dėmesio skiriama moterų paveikslams: pirmoje dalyje – Liucija,
natūralizmo, susijungia su filosofiją ir antroje – baronienė Rainakienė, trečioje – Auksė.
naujų raiškos Didžiąja literatūrą. Klaidingai suvoktas pašaukimas asmenybę verčia susidvejinti. Siekis pažinti ugdo
priemonių Lietuva Tada asmenybę.
paieškos. (1923) subrendo
Vokietija kaip kūrėjas:
Ekspresionizm aneksuoja parašė
as – pasaulį Klaipėdos apsakymų,
išreiškė kraštą dramų,
deformuotomis (1939) poezijos.
formomis, 1940 m. 1935m.
grotesku, SSRS oficialiai
tragizmo – okupuoja atsisakė
komizmo Lietuvą. kunigystės.
deriniais. 1941- Domėjosi Novelė „Kova“. Pasakojama apie vaiko norą ir pastangas turėti normalią
1944m. – daile, teatru, šeimą.Pagrindinis veikėjas berniukas – veiklus, prisiėmęs vaidmenį, kuriam ir
vokiečių Europos fiziškai, ir psichologiškai yra per silpnas. Suaugusiųjų pasaulis apimtas girto
okupacija kultūra, kitų svaigulio, aistrų, be gėdos demonstruojamų silpnybių. Pasakotojas ironiškas,
Lietuvoje. kraštų neformuluoja jokių išvadų. Kūrinio idėja – kad net visiškos tamsos pasaulyje
gyvenimu. žmogus gali išlikti nesugniužęs. Pasakotojas nieko kategoriškai neteigia, bet
Nuo mažens galime suprasti, kad svarbiausios vertybės – šeima, supratimas. Tai atskleidžia
Jurgis Savickis kalbėjo berniuko noras perimti vyro vaidmenį šeimoje, jo nevaikiškas požiūris į tėvą ir
(1890-1952) lenkiškai, motiną, svajonė turėti normalią šeimą, kova su nelygiais priešininkais. Svajonė
rusiškai, padeda berniukui ištverti likimo išbandymus, palengvina naštą.
prancūziškai
, vėliau
išmoko
vokiečių,
švedų, danų,
italų kalbas.

Vienas Eilėraštis „Peizažas”. Širdžiai mielos gimtinės peizažo detalės, lietuviškas

žymiausių kraštovaizdis. Žmogaus ir tėvynės santykis („Gera vargt čia, Lietuvoj!..).
lietuvių lyrikų,
vėlyvojoje Lyrinis subjektas neindividualizuojamas. Apžvelgdamas gimtinę, tarsi supintą iš
kūryboje itin gerai pažįstamų vaizdų ir garsų, jis jaučia palaimą, ryšį su savo paties esme
Jonas Aistis daug dėmesio („Šlama liepos tokia laime, /Tokiu liūdesiu savu.“).
(1904-1973) skyrė Lietuvai ir
lietuviškumui.
Melodingo
eilėraščio
kūrėjas.

Poetas Eilėraštis „Pasaka“. Kelionė iš tikrovės į pasakos pasaulį. Pasakos ir svajonės

estetas. įtaka žmogaus gyvenimui. Lyrinis subjektas ironiškai žvelgia tiek į tikrovę, tik į
Lyrikas, patį save, jaučiasi bejėgis, negalintis nieko pakeisti. Pasaka, nerealusis svajonių
augęs ir pasaulis, idealybė – tai laisvė. Pasaka, fantazijos pasaulis poetui visuomet buvo
brendęs tikresnis už realųjį, matomą.
Henrikas Lietuvoje,
Radauskas (1910- kūrybos Eilėraštis „Strėlė danguje“. Pavaizduoti moderniojo žmogaus tapsmo etapai.
1970) viršūnę Eilėraščio pradžioje lyrinis subjektas iškyla kaip veržlus vaikas, su nuostaba
pasiekęs atrandantis žydinčio pasaulio grožį. Vėliau lyrinis subjektas – stiprus ir jaunas
išeivijoje. medžiotojas –modernus žmogus, kuris siekia tikslo, bet nepasiekia, tik pažeidžia
amžinąją pasaulio tvarką.Strėlė – judėjimo, veržlumo simbolis. Dangus –
begalybės ir dvasinės erdvės metafora. Strėlė danguje – tai į tikslą nukreiptas
judėjimas, o strėlės skrydis – dvasios išsilaisvinimas.
XX a. VIDURIO Šio laikotarpio 1939m. XXa. vid. – Balys Sruoga 1943m. Vienas iš „Dievų miškas“ – dokumentinė knyga apie dvejus metus, pasakotojo išgyventus
KATASTROFŲ literatūrai Antrojo ypač (1896-1947) vokiečių žymiausių nacių koncentracijos lageryje. Knygoje ironiškai, sarkastiškai vaizduojama šiurpi
LITERATŪRA didelę įtaką pasaulinio dramatiškas okupacinės kūrinių – lagerio kasdienybė, jo gyventojų – kalinių ir esesininkų – santykiai. Sruogai rūpėjo,
darė karo pr. laikotarpis valdžios memuarinis kaip fašizmas XX a. viduryje galėjo paversti žmogų žvėrimi.
egzistencializm 1940m. mūsų buvo romanas Pasakotojas yra ir kūrinio veikėjas - šio lagerio kalinys. Jis nevengia pasišaipyti iš
o filosofija, pirmoji kultūrai. suimtas ir „Dievų miškas“. savo klipatiškos padėties lageryje, iš savo negalios ir inteligentiško nepraktiškumo.
kuriai rūpėjo sovietinė 1940m. buvo išvežtas į Kūrinyje parodomas visos fašizmo sistemos ir fašistinės ideologijos ne
žmogaus Lietuvos įvesta Štuthofo žmoniškumas, priešiškumas visuotinai priimtoms moralės normoms. Lageris – tokia
situacija okupacija ir griežta koncentracij vieta, kur žinios, vertybės, jausmai, pati asmenybė tokioje aplinkoje nieko nereiškia.
pasaulyje. aneksija. ideologinė os stovyklą. Juokas, ironija padeda ištverti nežmoniškas lagerio gyvenimo sąlygas, neprarasti
1941m. – spaudos ir 1945m. žmogiškumo ir vilties išgyventi.
masinių literatūros grįžo į Atsiminimų knygą „Dievų miškas“ Sruoga parašė per du vasaros mėnesius, sunkiai
trėmimų cenzūra, Lietuvą ir iki sirgdamas. Sovietiniai valdininkai ją įvertino kaip cinišką šaipymąsi iš vokiškųjų
pradžia. suvaržyta mirties dirbo grobikų aukų, autorių sukritikavo už tai, kad parodė kenčiantį, o ne kovojantį kalinį.
1941- Bažnyčios Vilniaus Knyga buvo uždrausta spausdinti. Pasirodė tik po 10 metų. Sruoga sunkiai išgyveno
1944m. veikla, universitete. kritiką.
nacių pakeisti Tai
okupacija ir Lietuvos talentinga ir
holokaustas valstybės spalvinga
Lietuvoje. simboliai – asmenybė.
1944m. herbas, Nebuvo
SSRS himnas, išdidus,
kariuomenė vėliava. nepakentė
užima 1941m. melo,
Vilnių, daugybė veidmainišk
1945m. – Lietuvos o
Klaipėdą, inteligentų, mandagumo,
prasideda dvasininkų, padėkų,
antroji politikų nuobodžių
sovietinė atsidūrė kalbų.
Lietuvos Sibiro Garsėjo
okupacija. lageriuose. karštu būdu,
1945m. 1941- netikėtais
Antrojo 1944m. buvo poelgiais.
pasaulinio uždarytas Emigrantas/ Škėma buvo Psichologinis, filosofinis romanas „Balta drobulė“. Tai romanas apie kūrėją ir
karo pab. Vilniaus išeivis, jautrus ir kūrybą, apie meilę, apie to meto modernaus žmogaus savijautą – vidinį suskilimą,
1944- universitetas 1949m. pažeidžiamas, vienatvę, pastovių vertybių ilgesį.
1953m. , prasidėjo pasitraukęs į todėl jam rūpėjo Antanas Garšva – Niujorko viešbučio keltuvininkas, jautrus ir mąstantis menininkas.
partizaninis germanizacij JAV. Ten kūryboje Vien angliškai kalbančioje visuomenėje išgyvena tam tikrą dvilypumą. Visuomenei,
karas su a, dirbo įprasminti trokštančiai vien pinigų, pasilinksminimų, jis jaučiasi nereikalingas, kasdienei
sovietiniais kolonizacija, įvairius gyvenimą – rutinai priešinasi nuolatinėmis kūrybinėmis pastangomis. Deja, jo laisvę varžo
okupantais. žydų fizinius palikti savo būtinybė užsidirbti pragyvenimui. Gyvenimo kelionėje Garšva supranta, kad reikia
genocidas. darbus, nes egzistencijos gyventi čia ir dabar, nes gyvenimas duotas tik kartą, o žmogus nėra savo likimo
rašytojo ženklų šeimininkas.
Antanas Škėma
(1910-1961)
profesiją popieriuje. „Balta drobulė“ – vienas žymiausių XX a. lietuvių romanų. Parašytas 1954m., tačiau
atitinkančio Nuolatinę vidinę išspausdintas tik 1958m. Kritikai jį peikė už atvirą erotiką.
rasti įtampą stiprino
nepavyko. baimė, kad gali
būti paveldėjęs
motinos
psichinę ligą.
Savo gyvenimo
tikslu laikė
kūrybą.

Salomėja 1941m. Eilėraštyje „Prie didelio kelio“ išsakomas žmonių, atskirtų ir atsiskyrusių nuo savo
Nėris – Salomėja Nėris krašto ir pasmerktų vienatvei, nežinomybei svetimoje šalyje, neviltis ir skausmas.
prieštaringo su mažu sūneliu Reikšmingas išėjimo motyvas – prie didelio kelio stovi visa tauta.
charakterio pasitraukė į Lyrinis subjektas – kenčiantis, slegiamas niūrios nuojautos, kalba „mes“ vardu.
asmenybė: Rusiją. Iš karo Individas, pasirinkęs svetimą šalį, yra pasmerktas sielvartui ir praranda galimybę
jautri, metų eilėraščių sugrįžti į gimtąjį kraštą.
romantiška, sudarė poezijos Autorės sudarytą rinkinį „Prie didelio kelio“ sovietiniai cenzoriai sukomponavo
uždaro būdo knygą „Prie savaip, kai kuriuos eilėraščius išėmė, pakeitė pavadinimą. Taigi, rinkinio, kuriame
ir kartu didelio kelio“. atsispindėjo klaidų pripažinimo, atgailos, tėvynės ilgesio motyvai, neliko.
Salomėja Nėris
(1904-1945)
ambicinga, Deja, sovietinė Autentiška, autorės sudaryta, knyga pasirodė tik 1994m.
išdidi, cenzūra be
impulsyvi. autorės sutikimo
jį pertvarkė
savaip ir išleido
pavadinusi
„Lakštingala
negali
nečiulbėti“.
MODERNIOJI XX a. II Sovietų Sovietinė Marius Katiliškis 1944m. Romanas Romano pagrindinė tema – miškas ir lietuvis. Išryškėja du siužeto planai:
PUSĖS LITERATŪRA okupuota santvarka (1914-1980) pasitraukė į „Miškais ateina intriguojanti meilės istorija (du meilės trikampiai: Tilius atsiduria tarp dviejų moterų
Lietuva. ugdė Vokietiją. ruduo“ – jaunatviškos Agnės ir patyrusios, aistringos Monikos, o Monika turi laviruoti tarp
prisitaikėlio 1949m. dviejų vyrų – teisėto, bet nekenčiamo sutuoktinio ūkininko Petro Doveikos ir jauno
1990m. menininko emigravo į bei geidžiamo samdinio Tiliaus) ir nepriklausomos Lietuvos ekonominio, socialinio
atkurta tipą, tačiau JAV, dirbo ir dvasinio gyvenimo pokyčiai. Aprašomi trys miško naikinimo etapai, kurie liudija
Lietuvos atsirado sunkius ir žmonių pasaulio pakeitimus.
Nepriklauso menininkų, fizinius Agnė užaugusi tarp miškų, atvira pasauliui. Ji klausosi gamtos šauksmo ir pasiduoda
mybė. kurių kūryba darbus, o po jam. Tiliaus meilę Agnė priima su sunkiai slepiamu džiaugsmu, o Tiliui pasitraukus
tarsi darbo rašė. tampa rami, susimąsčiusi, užsidaro savyje ir pasirenka kitą kelią.
atitikdavo Rašytojui Tilius užaugęs tarp miškų, tačiau svajoja išsiveržti iš uždaro kaimo gyvenimo. Jo
cenzūros buvo svajonė – valdiška tarnyba, tačiau jam trūksta išsilavinimo, įtakingų užtarėjų. Jis
reikalavimus svetimas jaunas vyras, kupinas jėgų ir norų, tačiau nieko nedaro, kad troškimai pildytųsi. Jis
, bet didmiesčio priklausomas nuo aplinkybių ir stipresnių už jį žmonių.
užuominomi gyvenimas, Tilius ir Agnė tebėra kaimo bendruomenės atstovai.
s kritikavo kankino Monika – baigusi pienininkystės mokyklą į Virsnių kaimą atvyksta ne savo noru ir,
sovietinę Lietuvos verčiama aplinkybių, jame lieka. Čia jaučiasi kaip kalėjime. Nusprendžia ištekėti už
santvarką, elgesys, ūkininko Doveikos ir tapti ūkio ponia. Kadangi gyvenime niekada pati negalėjo
teigė todėl elgtis, kaip nori, jėga pasiima Tilių sau. Ši meilė be perspektyvos, galų gale pražudė
universalias nusipirko juos abu.
žmonijos žemės netoli Petras Doveika – kietas, apsukrus, nenuolaidus, gobšus ir gudrus ūkininkas. Kadaise
vertybes, Čikagos, kur į ūkį atėjęs kaip samdinys, o dabar Basiuliškių sodybos šeimininkas. Jo šūkis „Eiti
stiprino pats per gyvenimą ir laimėti“. Monika taip pat buvo didysis prizas už ilgus metus, kol
tautinę pasistatė karšino nemylimą žmoną. Jis vertino žmones kaip daiktus – ir Moniką įsigijo kaip
atmintį. namą, daiktą, už kurį paklojo ne vieną šimtinę.
pasisodino Doveika ir Monika įkūnija aktyvųjį naujų laikų pradą. Tačiau jie stokoja kultūros
medžių ir žmogaus intelekto ir moralės.
pasijuto Kūrinio idėja – žmonių noras prasigyventi, Lietuvos kelias į naują gyvenimą.
arčiau
žemės.
 Aktyviai Savo kūryboje Poetinė drama „Mažvydas“. XVI a. raštijos lietuvių kalba gynimas. Asmeninė ir
dalyvavo poetas gynė visuomeninė pareiga (tėvynei, kalbai, artimam žmogui), kaltės ir atgailos temos.
atkuriant tautos kultūrinę Išoriniame veiksme asmeninė Mažvydo tragedija. Jaunystėje jis pamilsta Mariją,
Lietuvos savimonę, paisė kuri išgelbėja jį nuo inkvizicinio teismo, slaugo savo namuose. Kad galėtų
Nepriklauso sąžiningumo išspausdinti šiuose namuose beveik parengtą „Katekizmą“, Mažvydas persikelia į
mybę, todėl kriterijų. Jo kitą Nemuno krantą, Mariją pamiršta, nes jam svarbiau Mažojoje Lietuvoje puoselėti
lietuvių kūrybos žanrai lietuvybę. Po 20m. Nemunu atplaukia jaunuolis, vardu Kasparas, kuris pasirodo
akyse buvo labai skirtingi: besąs ir Marijos sūnus, ir atskleidžia šiurpią Marijos dramą. Mažvydas pajunta savo
Justinas neabejotinas draminė trilogija kaltę: kodėl jis pamiršęs mylėtą moterį, kodėl asmeninę laimę paaukojęs didžiai
Marcinkevičius
autoritetas ir „Mindaugas“, pergalei. Jis mano, kad Lietuva neatleidžia išdavysčių: reikėjo tėvynę laikyti
(1930-2011)
vadinamas „Mažvydas“ aukščiau už Dievą, o Mariją – už pareigą tėvynei.
tautos Katedra“, Vidiniame veiksme atskleidžiama, kaip išleisdamas „Katekizmą“ Mažvydas tikėjosi
„sąžinės eilėraščiai, kultūriškai suvienyti Mažąją ir Didžiąją Lietuvą. Alberchtas, Prūsijos kunigaikštis,
balsu “. sonetai, lyrinės jam pasako, kad ši knyga neš į Lietuvą naują tikėjimą ir taip galbūt pajungs ją
poemos ir t.t. kryžiuočių galybei. Todėl pagrindinis veikėjas, netekęs artimiausių žmonių, ir toliau
lieka ištikimas visuomeninei pareigai.
„Visu šiuo darbu norėjau parodyti, per kokį vargą ir skausmą dygo mūsų šaknys,
kaip sunkiai gimė mūsų valstybė, raštas, menas. Taip pat siekiau priminti skaitytojui
kūrėjų žygdarbį, įprasminti jų idėją istorijoje ir dabartyje, nusilenkti jiems“.
Juozas Aputis Tai buvo Prozininkas, Novelė „Šūvis po Marazyno ąžuolu“. Pokario kaime viešai, demonstratyviai
(1936-2010) ypač iškiliausias vykdoma nukaršusio šuns egzekucija. Nei senasis Vinculis, nei kiti nepasipriešina
jautrios, sovietinio dorovinių skrupulų neturinčiam pienininkui, Marazyno prašymu nušovusiam
kartu ir laikotarpio nusenusią kalę. Kaimiečiai Marazynui net pataikauja, slopindami savo jausmus,
maištingos, moderniosios tarytum bijodami patys tapti aukomis.
kartais net psichologinės Problema; kodėl žmogus dažnai glaudžiasi prie stipresniųjų, prie galios ir prievartos
karštos novelės autorius. nešėjų? Kodėl bijo puoselėti praeities moralinius principus?
sielos, tačiau Novelių Jaunasis pienininkas neturi savo namų, svetimas kaime žmogus, išdidžiai įvykdo
geros širdies rinkiniuose egzekuciją. Toks žmogus bedvasis, gali padaryti bet ką, kita vertus, tokiu poelgiu
ir skvarbaus „Horizonte bėga nori parodyti, kad yra jau nebe veikas, o tikras vyras.
žvilgsnio šernai“, Senis Vinculis – tarsi savotiškas muziejinis eksponatas. Bet jis nėra tas dvasingas
rašytojas, „Keleivio senolis, kuris būtų kaimo dvasinės gyvybės pagrindas. Jis prisitaikęs prie naujojo
kuris laikėsi novelės“ ir kt. laiko aplinkybių, išgąsdintas šūvio viešai nesipiktina pienininko elgesiu, o pereina į
sąžinės atskleidęs „stipriųjų“ pusę.
įstatymo, žemdirbio Idėja: Raginimas nesutrikti smurto akivaizdoje, nebūti pasyviems, kai blogis ima
buvo tikras kultūros ir tautos įsiviešpatauti, tačiau kaip priešintis, kai žmogaus vertybių skalė menksta.
patriotas, likimą istorijoje,
tikėjimo atvėręs
žmogus. dvasinius
sovietmečio
žmogaus
praradimus,
dramatišką
vertybių kaitą.
 Energingas, Sumodernino Eilėraštis „Buvau į Lietuvą išėjęs“.
darbštus, lietuvių poeziją: Tematika: pasaulis, kuriame gyvas mitas, stebuklas.
turtingos sukūrė unikalų Lyrinis subjektas tampa mito kūrėju, atgaivina pirmapradę sąmonę, kuri nepaiso
vaizduotės, meninį pasaulį, realybės dėsnių, priartėja prie gamtos taip, kad tampa jos dalimi. Lyrinis subjektas
aistringas, kuriame suvokiamas kaip visumos dalis, gamtos esybė.
išsiskiriantis susiliejo mitas,
iš kitų savo religija, kultūra,
idėjomis, literatūra,
Sigitas Geda nepagrįstai gamta, istorija ir
(1943-2008) įtarus, žmogaus
ypatingai kasdienybė. Jo
jautrus. poezijoje
jaučiamas
nuolatinis ryšys
tarp to, kas buvo
priešistorėje, ir
šiandienos.