Sin vienintel ir nepaperkama mogaus teisja

Sin tai vidinis mogaus balsas, kuris teisia u atliktus poelgius. Kartais
mogus bando aplenkti sins bals, taiau k ir bedaryt, nuo jo pabgti yra
nemanoma. Sin sunku papirkti tiek dvasiniais, tiek materialiniais turtais, nes jai j
nereikia jai reikia tik teisybs. Todl j galima vadinti mogaus dvasine teisja ir tokia
mogui ji yra vienintel. Taigi, galima teigti, kad sin vertina kiekvien poelg,
atsispindi moguje ir, kad ir kaip bt gaila, kartais pasiduoda paperkama.
Pirmiausia, sin yra jausmas, vidin ms kaltintoja, kuri vertina kiekvien
ms poelg. Sutep sin i karto pajuntame, kad kak padarme blogai, nes ji pradeda
atlikti savo teisjos darb ir labai nepastebimai bando paadinti atsakomybs ir kalts
jausm. Tada mes kankinams, nerandame sau vietos, negalime nusiraminti ir bandome
itaisyti savo padaryt klaid. Tok sins poveik galime pastebti lyrikojo lietuvi
realisto Jono Bilino apsakyme Vagis. Krinio pasakotojas Jokbas, persikls
jaunysts prisiminimus, jauia sins grauat dl vieno, visai netyiomis padaryto
nusikaltimo vagies umuimo. Nors i dalies is jo poelgis buvo pateisinamas, Jokbas
vis vien nerasdavo ramybs, o prisipainti bijojo, todl sins balsas kiekvien dien
primindavo jaudinant vyk. Sulauks garbingo amiaus Jokbas vis dar bijo
prisipainti, nes nenori isiskirti su eima ir tvyne, o, jo manymu, sins visa tai
nenuramint. Taip nesunku pastebti, kad sins paadintas kalts jausmas paveikia
mogaus mstym. Taigi, sin, vertinusi ms poelg, pati nusprendia, kaip mus
pamokyti.
Taip pat, mogaus sin atsispindi jo veide. Ji kaltam mogui sukelia baim dl
poelgio padarini ir dl tolimesnio gyvenimo, nuodms poveikio jam. Baim kitame
moguje galima ne tik pajusti, bet ir pamatyti: didels baims akys ir kani nuvargintas
bei paniurs, rimtas, be ypsenos veidas parodo, kad tas mogus turi bd. Sins
atspindys moguje dominuoja airi kilms angl raytojo Oskaro Vaildo romane
Dorjano Grjaus portretas. Knygos pagrindinis veikjas labai troko, kad kas nors
nutapyt ypating jo portret, tok, kuriame atsispindt geriausias jo gyvenimo laikas,
kai knas buvo tobulas ir be joki senjimo ymi. Taiau gavs tok paveiksl jis pasuko
nedoros keliu ir, susipains su lordu Henriu bei paveiktas jo kalb, sudar sutart
Grjus aminai liks jaunas, o Bezilio nutapytame portrete atsispinds jo siela. Sin
Grj pasiek per paveiksl, nes jame jis mat tikrj savo veid. Galiausiai pagrindinio
veikjo mirtis, vykusi dl sins grauaties, rodo, kad sin takoja mogaus
gyvenim. Taigi, sin mog keiia ne tik i vidaus, bet ir i iors.
Be viso to, kad ir kaip tai atrodyt savanaudika, kartais sin mogus paperka
savo rodymais, kad nuodm, kuri jis/400 padar, buvo neivengiama ir pateisinama.
Taip mogus bando rodyti savo nekaltum. Dvasikai papirkdamas save jis kartu paperka
ir savo sin. Taiau po kiek laiko mogus suvokia savo kalt, nes sielos kanios tampa
sunkesns nei fizins. Tok sins papirkim galime pastebti skaitydami rus raytojo
Fiodoro Dostojevskio roman Nusikaltimas ir bausm. Krinyje pagrindinis veikjas
Raskolnikovas psichologikai motyvuodamas ir filosofikai apmstydamas savo
veiksmus nuudo palkinink. I karto po nusikaltimo jis pajunta, kaip jo siel ugoia
tamsus kalts debesis, taiau jis save ir savo sin paperka rodymais, jog palkinink
lugd kit gyvenimus, ji buvo sena, o jo eimai labai trko pinig. Taiau, prajus
mnesiui, jis nebeikenia kalts jausmo ir izoliavimo nuo moni, todl prisipasta. Po

prisipainimo j labiau kankina ne fizin bausm, o sins grauatis. Taip kartais mogus
savo gyvenime bando pabgti nuo sins ir papirkti j, taiau atlygio u nuodm
kakada jis vis tiek sulauks. Taigi, papirkdami sin vis vien tursime atpirkti savo
nuodm.
Vieniem sin padeda ivengti sunki nuodms padarini, kiti stengiasi
neigirsti savo vidinio balso, taiau abiem atvejais ji yra ms vienintel teisja, kuri
ugdo ms atsakomyb, vertindama ms poelgius, atsispinddama mumyse, nors
kartais ir pasiduodama papirkimui. Taigi, klausydami savo sins balso galime tapti
geresniais, doresniais ir laimingesniais monmis.
599. Gabriel Bernit 3Gc