JONAS

BILIŪNAS
1879 – 1907
PAGĖGIŲ ALGIMANTO MACKAUS
GIMNAZIJOS
LIETUVIŲ KALBOS IR LITERATŪROS
MOKYTOJA EKSPERTĖ
DALIA NAVICKIENĖ
2018 M.
 Jonas Biliūnas - itin
ryški XX amžiaus
pradžios lietuvių
visuomeninio ir
kultūrinio gyvenimo
figūra.
 Mirė vos 28 metų,
tačiau jo veikla
skirtinga ir įvairi.
 Didžiausi nuopelnai -
grožinei literatūrai.
JONAS BILIŪNAS SU ŽMONA 1903 M.
 Pripažintas prozos klasikas. Iš jo kūrinių nuo
pradinių klasių mokosi ne pirma skaitytojų karta.
 Gimė 1879 m. Niūronyse (Anykščių r.),
valstiečių šeimoje, mirė 1907 m. Zakopanėje
(Lenkija). 1953 m. palaikai perlaidoti Liūdiškių
piliakalnyje prie Anykščių.
 J.Biliūnas pasirinko rašytojo profesionalo kelią,
studijavo literatūrą Leipcige, Ciuriche, rašė
literatūros kritikos darbus, publicistiką ir meninę
prozą.
DANTŲ GYDYTOJA
JULIJA
JANULAITYTĖ IR
RAŠYTOJAS JONAS
BILIŪNAS PO
VESTUVIŲ
PANEVĖŽYJE.
1904 M.
JONO BILIŪNO MEMORIALINIS MUZIEJUS
NIŪRONYSE
 KŪRYBOS BRUOŽAI
 Svarbiausias J.Biliūno prozos savitumas -
pasakojimas pirmuoju asmeniu.
 Rašytojo kūryba labai autobiografiška: dažnai
vaizduojama jo vaikystės aplinka, gimtinės
kraštovaizdis, keliuose kūriniuose pasakotojo
paveikslui naudojami autoriaus biografijos faktai:
mokslas užsienyje, atostogos Tėviškėje, liga.
 Subjektyviame pasakojime daugiau dėmesio
skiriama pasakotojo vidiniam pasauliui, o ne
detaliam aplinkos aprašymui.
 Šio tipo pasakojimas vadinamas psichologiniu.
 J.Biliūnas yra lietuvių psichologinės prozos
pradininkas.
 Jo kūryba pradeda vadinamosios lietuvių
lyrinės prozos tradiciją, kurią pratęsia tokie
autoriai kaip Juozas Aputis, Romualdas
Granauskas, Bronius Radzevičius.
 Pasakojimo pobūdis dažnai kaitaliojamas.
Pavyzdžiui, Liūdnoje pasakoje vieningą visumą
sudaro skirtingu stiliumi parašyti epizodai: lyrinė
impresija Baltasai šešėlis artima poezijai,
pirmasis pasakotojo ir Juozapotos susitikimas
realistiškai aprašytas, o Juozapotos istorija
primena sakmę.
 Rašytojo kūrinių centre- sąžinės kamuojamas,
likimo nuskriaustas žmogus.
 Vyraujanti moralinė nuostata - gailėtis
nelaimingojo ir atleisti netgi skriaudėjui.
 Toks požiūris tiesiogiai siejasi su
krikščioniškomis vertybėmis.
 Novelių pasakotojas pasižymi dvasingumu: jis
atidžiai įsižiūri į aplinką, ieškodamas žmogiškumo
apraiškų, žmonių santykiuose pabrėžia dorovės
klausimus, kiekviename žingsnyje reiklus sau,
nuolat jaučia kaltę dėl kitų nelaimių.
 Novelių personažai piešiami pabrėžiant kelis
svarbiausius bruožus, bet nesiekiant išsamaus ir
visapusiško vaizdo.
 Tačiau lietuvių literatūros kontekste kai kurie
J.Biliūno veikėjai yra tapę ryškiais
apibendrintais tipais.
 J.Biliūno kūrybai būdingas glaustas
pasakojimas, dėmesys detalėms, kartais
pasirenkamas netikėtas vaizdavimo objektas
(maža katytė, senas šuo).
 Mintis dėstoma nuosekliai, kūrinio pabaigoje
nesiūlant vienintelės išvados.
 Visoms Jono Biliūno novelėms būdingas objektas –
kaimas, jo žmogus.
 Veikėjai – nereikalingi, nuskriausti, atstumti.

 Refleksijos (apmąstymai) gimsta iš tų atstumtųjų

situacijos.
 Vyrauja dvi laiko plotmės: realioji ir prisiminimų.

 Labai iškalbūs erdvės ženklai.

 Pasakotojas subjektyvus.

 Jaučiamas jo buvimas šalia arba jis pats yra veikėjas.

 Lyrizmas gimsta iš gilaus Biliūno humanizmo – noro

suprasti, užjausti.
 Kūryboje gausu autobiografinio konteksto.
JONAS BILIŪNAS. AUKOS KARO DIEVUI,
PLIMUTAS, 1902 M.
 ŽYMESNI KŪRINIAI
 „Brisiausgalas“
 „Nemunu“
 „Vagis“
 „Laimės žiburys“
 „Kliudžiau“
 „Žvaigždė“
 „Lazda“
 „Joniukas“
 „Ubagas“
 „Liūdna pasaka“
JONAS BILIŪNAS SU GIMINĖMIS ANYKŠČIUOSE
JONAS BILIŪNAS SU ŽMONA JULIJA JANULAITYTE
JULIJA BILIŪNIENĖ PRIE JONO BILIŪNO KARSTO.
ZAKOPANĖ, 1907 M. GRUODŽIO PRADŽIA.
JULIJA
BILIŪNIENĖ PRIE
JONO BILIŪNO
KAPO
ZAKOPANĖJE. PO
1908 M.
JONO BILIŪNO
PALAIKŲ
IŠLYDĖJIMAS IŠ
VILNIAUS Į
ANYKŠČIUS.
GEDULO PROCESIJA
STALINO
PROSPEKTE. 1953 M.
LIEPOS 1 D.
L. MEINERTO (ELTA)
FOTOGRAFIJA.
JULIJA BILIŪNIENĖ-MATJOŠAITIENĖ IR
RAŠYTOJAS ANTANAS ŽUKAUSKAS-VIENUOLIS
PRIE JONO BILIŪNO KAPO ANT LIUDIŠKIŲ
KALVOS (ANYKŠČIŲ R.). APIE 1954 M.
JONO BILIŪNO KAPAS ANT LIŪDIŠKIŲ
PILIAKALNIO
 MEILĖ LUKŠIENĖ (1913 – 2009)

 Meilutė Julija Lukšienė–Matijošaitytė – lietuvių literatūros

tyrinėtoja, pedagogė, edukologė, habilituota socialinių mokslų
daktarė, viena iš Tautinės mokyklos koncepcijos autorių.
 Julija Janulaitytė-Biliūnienė-Matijošaitienė, Stasys Matijošaitis-
Esmaitis